2016-07-07 Nr. AB-13983-3-61-3-05494-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-862-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05494-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-20), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (14-2)-D8-8440 „Dėl prašymo pripažinti architekto profesinę kvalifikaciją“ (toliau – ir Sprendimas) 2) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjo profesinė kvalifikacija būtų pripažinta atitinkančia architekto profesinę kvalifikaciją. Teismui konstatavus, kad nėra pagrindo įpareigoti Aplinkos ministeriją priimti sprendimą, kuriuo M. R. profesinė kvalifikacija būtų pripažinta atitinkančia architekto profesinę kvalifikaciją, pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo M. R. būtų skirtos kompensacinės priemonės.

Paaiškino, kad pareiškėjas 2008 m. baigė studijas VIA universiteto koledže (Danijos Karalystė) ir įgijo statybos architekto kvalifikaciją, kuri Lietuvoje nėra oficialiai pripažinta, kadangi buvo įgyta užsienio aukštojo mokslo įstaigoje. Studijuodamas, pareiškėjas dirbo architekto asistentu bendrovėje „BS Architects A/S“. Baigęs studijas, grįžo į Lietuvą ir nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2012 m. kovo mėn. dirbo architektu-konstruktoriumi projektavimo įmonėje UAB „Siena“, o nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. – architektu, projektavimo skyriaus vadovu UAB „Massive Wood Construction“. 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo įsteigta projektavimo įmonė UAB „Architektai ir konstrukcijos“, kurios steigėjas ir akcininkas yra pareiškėjas M. R.. Nuo 2012 m. gruodžio mėn. pareiškėjas dirba šios bendrovės direktoriumi ir architektu-konstruktoriumi.

Nurodė, jog Studijų kokybės vertinimo centras 2009 m. vasario 2 d. išdavė pažymą Nr. 14-69 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“, kurioje nurodoma, kad pareiškėjo kvalifikacija yra vertintina kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines studijas. Švietimo ir mokslo ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. ISAK-839 „Dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo“ M. R. Danijos Karalystės VIA universiteto koledže įgyta statybos architekto kvalifikacija pripažinta atitinkančia kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas. Pareiškėjas 2013 m. sausio 29 d. atsakovui pateikė paraišką dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Aplinkos ministerijai taip pat buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys įgytą kvalifikaciją, informacija apie turimą architekto darbo praktiką bei įgyvendintus projektus. Atsakovas 2013 m. gegužės 2 d. rašte „Dėl prašymo pripažinti architekto profesinę kvalifikaciją“ nurodė, kad atidėjo prašymo nagrinėjimą iki pareiškėjas pateiks papildomą informaciją apie baigtų studijų programos sudėtines dalis. M. R. 2013 m. gegužės 17 d. Aplinkos ministerijai pateikė papildomus dokumentus. Atsakovas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (14-2)-D8-7936 prašymą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3029-629/2014 Aplinkos ministerijos sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą prašymą išnagrinėti iš naujo. Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisija (toliau – ir Komisija) 2014 m. lapkričio 11 d. posėdyje pasiūlė nepripažinti jo architekto profesinės kvalifikacijos. Galiausiai skundžiamame 2014 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. (14-2)-D8-8440 atsakovas nepripažino M. R. architekto profesinės kvalifikacijos.

Pareiškėjo teigimu, jo įgyta architekto profesinė kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Priešinga išvada buvo padaryta netinkamai įvertinus pateiktus dokumentus, pažeidžiant Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – ir RPKPĮ) bei 2004 m. kovo 25 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-131 patvirtinto Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laikinai arba vienkartinai teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Sprendimas prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimui. Pareiškėjas yra įgijęs papildomą kvalifikaciją, studijuodamas Lietuvoje veikiančiose aukštosiose mokyklose. Komisijai pateiktų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų turinys patvirtina, kad M. R. įgyta kvalifikacija atitinka RPKPĮ 42 straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose įtvirtintus reikalavimus, kad ją būtų galima pripažinti architekto kvalifikacija Lietuvos Respublikoje.

Tvirtino, jog M. R. studijos užtruko tris metus ir šešis mėnesius, baigto rengimo kurso dalykai apima daugiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir daugiau kaip 2/3 kreditų skaičiaus, o išvadą, kad jo užbaigtų studijų kursas atitinka mažiau kaip 2/3 architektų rengimo Lietuvos aukštosiose mokyklose kurso (Aplinkos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. D1-526 patvirtintų Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23.2 p.), atsakovas padarė prieštaraudamas įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3029-629/2014 turiniui bei savo paties netiesiogiai išreikštai valiai. Teismo sprendimo Aplinkos ministerija neskundė, o tai reiškia, kad pripažino sprendimo argumentus. Nuostatų 23.2 punkte įtvirtintą siūlymo nepripažinti profesinės kvalifikacijos teisinį pagrindą sudaro dvi neatskiriamos sąlygos – dalykų ir kreditų skaičiai. Abu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti pakankamais.

Pažymėjo, jog iš pateiktų semestrų aprašymų matyti, kad pareiškėjo baigtos studijos atitinka Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo keliamus reikalavimus architekto kvalifikacijai įgyti, suteikia studijas baigusiam asmeniui visus reikiamus įgūdžius ir žinias. Sprendime atsakovas pateikė trijų Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) atstovas K. Z. pateikė tik deklaratyvų asmeninį vertinimą, kad lyginant pareiškėjo užbaigtas studijas su KTU architektūros studijomis, jam trūksta 116 europinės kreditų perkėlimo sistemos (toliau – ECTS) kreditų, tačiau nepasisakė dėl studijų dalykų ir jų atitikimo Lietuvoje architektūros studijų metu dėstomiems dalykams. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) atstovo J. J. nuomone, pareiškėjo užbaigtose studijose trūksta tam tikrų dalykų, VIA universitetinio koledžo studijų programa iš esmės skiriasi nuo VGTU architektūros studijų programos, o M. R. įgyta kvalifikacija neatitinka meno studijų srities, tačiau iš to negalima spręsti, kad VGTU atstovas padarė išvadą, jog pareiškėjo studijos atitinka mažiau kaip 2/3 Lietuvos architektūros kursų dalykų. M. R. prašymą vertinant pirmąjį kartą, VGTU 2013 m. birželio 30 d. rašte Nr. 2013-06-30-5 pripažino, kad pareiškėjo baigtų studijų dalykai apima ne mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų. Vilniaus dailės akademijos (toliau – VDA) atstovas M. P. Š. pateikė išvadą, kad pareiškėjo baigtos studijos nesuteikė jam pagrindinių meninių žinių. M. R. yra užbaigęs inžinerinio pobūdžio studijas, o jo įgytas architektūrinis išsilavinimas yra minimalus ir daugiau pažintinio pobūdžio. Toks VDA pareiškėjo vertinimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, subjektyvus ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas per studijas VIA universitetiniame koledže ir Šiaulių universitete išklausė visų architektūros studijose dėstomų dalykų kursus ir / ar turi praktinio darbo patirties atitinkamuose dalykuose. Užbaigęs studijas Danijos Karalystės VIA universitetiniame koledže bei Šiaulių universitete, M. R. surinko 212 ECTS kreditų, o būtinų kreditų skaičių sudaro 160.

Nesutiko, kad pareiškėjas baigė su architektūra nesusijusias studijas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas Danijos Karalystės VIA universitetiniame koledže baigė universitetinio lygio studijas, kurių pagrindinė dalis – architektūra, o užbaigęs studijas, pareiškėjas įgijo visas žinias bei įgūdžius, nurodytus RPKPĮ 42 straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose. Šiuos argumentus patvirtina ir tai, kad po studijų baigimo M. R. jau daugiau nei šešerius metus sėkmingai dirba architektu Lietuvoje, atlieka įvarius architektūrinius projektus. Pareiškėjo VIA universitetiniame koledže įgyta „Constructing architect“ profesinė kvalifikacija verčiama į lietuvių kalbą kaip statybos architektas arba architektas projektuotojas. Lietuvos profesijos deklaruojamos ir nurodomos valstybinėms institucijoms vadovaujantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, kuris yra Tarptautinio standartinio klasifikatoriaus ISCO-08 nacionalinė versija. Tarptautinė darbo organizacija 2008 m. patvirtino ISCO-08 pagrindinių grupių, pagrindinių pogrupių, grupių ir pogrupių klasifikavimo sistemą ir nuostatą, jog šalys, rengdamos ir analizuodamos pagal profesijas suklasifikuotus statistinius duomenis, turėtų užtikrinti jų perkodavimą pagal ISCO-08, kad informacija būtų palyginama tarptautiniu mastu. Europos Komisija 2009 m. spalio 29 d. priėmė rekomendaciją (EB) Nr. 824/2009 „Dėl Tarptautinio standartinio profesijų klasifikatoriaus (ISCO-08) naudojimo“ ir reglamentą (EB) Nr. 1022/2009, kuriais rekomenduojama Europos Sąjungos šalyse pradėti taikyti ši klasifikatorių nuo 2010 m. tiriant darbo apmokėjimo struktūrą, nuo 2011 m – visuose kituose statistiniuose tyrimuose. Šio klasifikatoriaus specialistų pagrindinėje grupėje Nr. 2 nurodoma, kad 2161 pogrupiui priskiriami statybos architektai, todėl pagrįsta daryti išvadą, kad „Constructing architect“ (statybos architektai) turi būti pripažįstama ir vertinama profesinė kvalifikacija Lietuvos Respublikoje. Vadovaudamasis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, pareiškėjas manė, kad tiek architektai, tiek statybos / pastatų architektai priskiriami tai pačiai specialistų grupei, 21 pagrindiniam pogrupiui „Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai“.

Atkreipė dėmesį, kad KTU Statybos ir architektūros fakultetas yra sudaręs studentų mainų sutartį su VIA universitetiniu koledžu architektūros studijų programai. Studentų mainų programoje dalyvaujantys Lietuvos architektūros studentai dalį laiko studijuoja VIA universitetiniame koledže. Be to, nei Komisija, nei atsakovas neanalizavo ir nevertino M. R. papildomos kvalifikacijos bei darbo patirties. Sprendime tik deklaratyviai konstatuota, kad pareiškėjo Šiaulių universitete įgyta kvalifikacija bei studijos doktorantūroje rodo jo siekį įgyti turimo statybos inžinieriaus išsilavinimo aukštesnį kvalifikacinį laipsnį.

Pabrėžė, jog jei būtų konstatuota, kad M. R. pateikti įrodymai apie įgytą kvalifikaciją ne visiškai atitinka RPKPĮ 42 straipsnio reikalavimus, atsakovas turėjo skirti kompensacines priemones – profesinio tinkamumo testą arba trejų metų trukmės profesinės adaptacijos laikotarpį. Aplinkos ministerija nemotyvavo, kodėl kompensacinės priemonės netaikytinos. Pareiškėjas jau daugiau kaip 6 metus Lietuvoje dirba architekto darbą, taigi formaliai jau yra perėjęs profesinės adaptacijos laikotarpį, tačiau neprieštarautų atlikti profesinio tinkamumo testą.

Pažymėjo, kad Aplinkos ministerija pažeidė daugybę procedūrinių reikalavimų. Komisija M. R. prašymą dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo svarstė antrą kartą. Nuostatų 16 punkte nustatytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2014 m. liepos 21 d., taigi Komisijos posėdis turėjo būti organizuojamas ne vėliau kaip 2014 m. rugpjūčio 21 d., tačiau buvo suorganizuotas tik 2014 m. lapkričio 11 d., Nuostatų 16 punkte nustatytą terminą praleidus beveik trigubai. Buvo pažeisti Nuostatų 17, 18 bei 20 punktai. M. R. nuomone, Komisijos ir atsakovo pakartotinis neveikimas ar tikslingas veikimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neproporcingai beveik dvejus metus užtęsė jo kvalifikacijos pripažinimo procedūrą ir taip pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat žr., I t., b. l. 34-40), prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu nenustatė, jog pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka architekto profesinę kvalifikaciją, t. y., architekto išsilavinimui nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus. Aplinkos ministerija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką ir tokį įpareigojimą įvykdė. Sprendimas neprieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo turiniui. Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei tinkamai motyvuotas, jame paaiškinta, kodėl ir kokių architekto kvalifikacijai keliamų reikalavimų M. R. kvalifikacija neatitinka pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas turėtų atlikti išlyginamąsias studijas Lietuvos architektus rengiančioje universitetinėje mokykloje (KTU, VDA ar VGTU).

Pažymėjo, jog architekto profesija yra įtraukta į reglamentuojamų profesijų Lietuvos Respublikoje sąrašą. Architekto profesijai taikomi Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo, kuriame perkelta Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. direktyva 2005/36/EB „Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ (toliau – ir Direktyva), nuostatų reikalavimai. Lietuva įsipareigojo užtikrinti, kad užsiimti architekto profesija Lietuvoje būtų leidžiama tik asmenims, turintiems kvalifikaciją, atitinkančią architekto išsilavinimui nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus. Asmuo užsiimti architekto profesine veikla gali tik tuo atveju, kai jo profesinė kvalifikacija pripažinta Lietuvoje. Remdamasi RPKPĮ 3 straipsnio 17 dalimi ir 42 straipsnio 2 dalimi bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 80 dalimi, Aplinkos ministerija tvirtino, kad asmens išsilavinimas turi atitikti 42 straipsnyje nustatytus architekto rengimui reikalavimus, kad jo profesinė kvalifikacija būtų pripažinta kaip architekto profesinė kvalifikacija.

Nurodė, jog Komisija nustatė, kad nors formaliai skaičiuojant VIA universitetinio koledžo studijų programos 210 ECTS sudaro ne mažiau kaip 2/3 nuo 240 ECTS, reikalaujamų bakalauro laipsniui įgyti Lietuvoje, tačiau pareiškėjo išklausytų studijų dalykų turinys ir kreditai neatitinka architektūros studijų programai keliamų reikalavimų ir RPKPĮ 42 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes šio straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų dalykų M. R. išklausytoje programoje nėra. Nustatydama, kad VIA universitetinio koledžo studijų programa iš esmės skiriasi nuo architektūros studijų programų, Komisija atsižvelgė į Lietuvos Respublikos aukštųjų universitetinių architektūros mokyklų įgaliotų atstovų išvadas, analizavo VIA universitetinio koledžo studijų pavadinimo „Architektūros technologija ir statybos vadyba“ prasmę, diplomo priede nurodytą tikslą, kurio siekiama užbaigus kursą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1749 patvirtintą Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir kvalifikacinių laipsnių sąrašą, statybos inžinerijos studijų kryptis (kodas H 200) priskiriama technologijos mokslų srities statybos inžinerijos krypties grupei, o architektūros studijų kryptis (kodas K 100) priskiriama menų srities meno studijų krypties grupei. Studijų pavadinimas „Architektūros technologija ir statybos vadyba“ nurodo, jog studijos orientuotos į architektūros technologijas ir statybos vadybą, o ne architektūros meno mokslą. Diplomas suteikia architekto projektuotojo išsilavinimą, jame nurodyta, kad užbaigta mokymo programa profesinio išsilavinimo (AK) statybos ir projektavimo sektoriuje. VIA universitetinio koledžo studijose neužtikrintas architektūrinio rengimo žinių, įgūdžių ir kompetencijos įgijimas.

Atsakovo nuomone, Studijų kokybės vertinimo centro 2009 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 14-69 nepagrindžia, kad asmuo yra įgijęs architekto profesinę kvalifikaciją, nes minėtuose dokumentuose buvo sprendžiamas klausimas dėl studijų pobūdžio, o ne dėl architekto kvalifikacijos. Studijų kokybės vertinimo centro pažymoje nurodyta, kad M. R. kvalifikacija liudija aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimą atlieka įgaliota institucija – Aplinkos ministerija.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendime pateiktas pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, Šiaulių universiteto 2005 m. statybos inžinieriaus bakalauro diplomo bei 2007 m. statybos vadybos magistro diplomo vertinimas. Teisės aktai architekto profesinę kvalifikaciją sieja su architektūros krypties studijų, kurios turi atitikti RPKPĮ 42 straipsnio reikalavimus, baigimu.

Pabrėžė, kad pareiškėjas studijų VIA universitetiniame koledže metu dirbo architekto asistentu, tačiau šis darbas nėra tapatus savarankiškai vykdomai architekto veiklai, kuria M. R. siekia užsiimti Lietuvoje. Pareiškėjo nurodyti darbo patirties įrodymai nepatvirtina, kad jis atitiko RPKPĮ 4 straipsnio reikalavimus. Remdamasis RPKPĮ 4 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo 14.2, 20.4, 20.5, 20,6 bei 20.7 punktais, atsakovas manė, kad tam tikros veiklos vykdymas neturint atitinkamo išsilavinimo, nėra laikomas profesine patirtimi ir negali būti pagrindu atitinkamai profesinei kvalifikacijai įgyti. M. R. užsiimti architekto profesine veikla gali tik po profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje.

Teigė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus 2014 m. liepos 7 d. sprendimą, Aplinkos ministerija 2014 m. liepos 25 d. raštu Nr. (14-2)-D8-5653 paprašė iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. pateikti kitus papildomus dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo profesinę kvalifikaciją. M. R. papildomus dokumentus pateikė 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vadovaujantis Aprašo 19 punktu, Aplinkos ministerija galutinį motyvuotą sprendimą dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo priima kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Kadangi pareiškėjas papildomus dokumentus pateikė 2014 m. rugpjūčio 21 d., jo paraiška turėjo būti išnagrinėta ne vėliau kaip iki 201 m. lapkričio 21 d., taigi 2014 m. lapkričio 17 d. priėmus Sprendimą, Aprašo 19 punkte nustatytas terminas nebuvo praleistas.

Aplinkos ministerija padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti kompensacines priemones ir nurodė motyvus. Manė, kad Komisija, siūlydama nepripažinti profesinės kvalifikacijos, negali siūlyti skirti kompensacinės priemonės. Pagal RPKPĮ 3 straipsnio 2 dalį, bendrieji profesinių kvalifikacijų skirtumų kompensavimo kriterijai (bendrosios platformos) apibrėžiami kaip rinkinys tam tikrų kriterijų, pagal kuriuos kompensuojami tam tikros profesinės kvalifikacijos esminiai skirtumai, nulemti įvairiose valstybėse narėse esančių tam tikros reglamentuojamos profesijos rengimo reikalavimų neatitikimo. Kompensacinių priemonių skyrimas nustatomas tuo atveju, kai pareiškėjo pagrindinis išsilavinimas atitinka keliamus reikalavimus tai profesijai įgyti. Aplinkos ministerijos nuomone, M. R. reikalavimai įpareigoti Aplinkos ministeriją priimti sprendimą pripažinti pareiškėjo profesinę kvalifikaciją arba taikyti kompensacines priemones, yra netikslūs, nes administraciniai teismai neatlieka administracinių funkcijų už viešojo administravimo subjektą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu (II t., b. l. 97-111) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas M. R. 2008 m. baigė architektūros technologijos ir statybos vadybos studijas VIA universiteto koledže (Danijos Karalystė) ir įgijo architekto projektuotojo išsilavinimą. Užbaigta mokymo programa statybos ir projektavimo sektoriuje. Kurso trukmė – 3,5 m., atitinkantys 210 ECTS kreditų. Pažymėta, kad architektas projektuotojas yra kompetentingas atlikti techninius ir administracinius darbus statybos sektoriuje, geba atlikti statybos ir civilinių darbų planavimo darbus, vadovauti jų atlikimui, geba atlikti tiriamuosius, matavimo ir projektavimo darbus. Diplomantas geba administruoti ir vadovauti projektams (prijungtos administracinės bylos Nr. I-3029-629/2014 (toliau – prijungta byla), I t., b. l. 140–145).

Studijų kokybės vertinimo centro 2009 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 14-69 (prijungtos bylos I t., b. l. 146, 149) bei švietimo ir mokslo ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. ISAK-839 „Dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo“ (prijungtos bylos I t., b. l. 150) patvirtina, kad pareiškėjo VIA universiteto koledže, Danijos Karalystėje įgyta statybos architekto kvalifikacija vertintina kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas.

Pareiškėjas 2013 m. sausio 29 d. pateikė Aplinkos ministerijai prašymą ir paraišką dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo, norint užsiimti architekto profesine veikla Lietuvos Respublikoje (prijungtos bylos I t., b. l. 129, 130–133). Komisija, spręsdama pareiškėjo prašymą, vertino KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjo prof. dr. K. Z., VGTU Architektūros fakulteto Architektūros instituto direktoriaus doc. dr. J. J. ir VDA Architektūros katedros atstovo M. P. Š. pateiktas išvadas (prijungtos bylos I t., b. l. 123–127), taip pat atsižvelgė į Europos Komisijos Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupės Architektų pogrupio Danijos Karalystės eksperto S. F. (S. F.) pateiktus paaiškinimus (prijungtos bylos II t., b. l. 16–22).

Komisija 2013 m. balandžio 19 d. posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo įgytas išsilavinimas VIA universitetiniame koledže neleidžia automatiškai pripažinti architekto profesinės kvalifikacijos, nes šios aukštosios mokyklos išduotas „Constructing architect“ diplomas nėra notifikuotas ir įtrauktas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB „Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo“, kuri perkelta į RPKPĮ, tuo tarpu Studijų kokybės vertinimo pažyma liudija aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau nereiškia kvalifikacijos profesinio pripažinimo (prijungtos bylos I t., b. l. 120–122).

M. R. 2013 m. gegužės 17 d. pateikė Aplinkos ministerijai papildomus dokumentus, susijusius su ECTS kreditais, ir prašė juos įvertinti (prijungtos bylos I t., b. l. 104). Šie dokumentai buvo pateikti įvertinti Lietuvos Respublikos aukštųjų architektūros mokyklų įgaliotiems atstovams (prijungtos bylos II t., b. l. 197–199), kurie įvertinę papildomai pateiktus dokumentus, pateikė išvadas (prijungtos bylos I t., b. l. 85, 86, 87). Komisija 2013 m. rugsėjo 3 d. posėdyje nutarė nepripažinti pareiškėjo kvalifikacijos (prijungtos bylos I t., b. l. 83–84).

Komisijos išvada buvo įforminta Aplinkos ministerijos 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (14-2)-D-8-7936, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į pateiktas išvadas, jog pareiškėjo VIA universiteto koledže atliktų studijų programa yra kitos mokslo studijų srities (technologijos) nei architektūra, bei S. F. pateiktą informaciją, kad VIA universiteto koledžo išduotas diplomas „Constructing architect“ suteikia gerą techninį išsilavinimą, tačiau pagal europinius reikalavimus nėra architekto išsilavinimas, nutarta nepripažinti M.

R. profesinės kvalifikacijos atitinkančia architekto profesinę kvalifikaciją (prijungtos bylos I t., b. l. 80–81).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3029-629/2014 Aplinkos ministerijos 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (14-2)-D-8-7936 panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo (I t., b. l. 63–71).

Atsakovas 2014 m. liepos 25 d. raštu Nr. (14-2)-D8-5653 paprašė pareiškėjo pateikti kitus papildomus dokumentus, patvirtinančius jo kvalifikaciją (I t., b. l. 72). Papildomus dokumentus M. R. atsakovui pateikė 2014 m. rugpjūčio 21 d. (I t., b. l. 89). Komisija, 2014 m. lapkričio 11 d. posėdyje pakartotinai išnagrinėjusi M. R. paraišką bei papildomai pateiktus dokumentus, pasiūlė Aplinkos ministerijai priimti sprendimą nepripažinti pareiškėjo profesinės kvalifikacijos, kadangi baigtas kursas apima mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų skaičiaus, negu būtini siekiant gauti formalios architekto kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 47–52).

Priimdama išvadą, Komisija išanalizavo pareiškėjo baigtų studijų ir architektūros studijų Lietuvos Respublikoje atitikimą. Analizė atlikta, remiantis architekto išsilavinimą Lietuvos Respublikoje teikiančių mokymo įstaigų duomenimis. KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedros vedėjas, prof. dr. K. Z. 2014 m. spalio 15 d. išvadoje Nr. DV21-K-0909-04 nurodė, kad nors M. R. išklausytos studijų programos apimtis sudaro 87 procentus KTU architektūros studijų programos apimties, tačiau išnagrinėjus išklausytų modulių sąrašą ir palyginus jį su KTU vykdoma, Europos Komisijos notifikuota programa pagal RPKPĮ 42 straipsnį, nustatyta, kad ji iš esmės netenkina šio straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktų, iš dalies tenkina 1, 7, 10 ir 11 punktus ir visiškai tenkina tik 8 bei 9 punktus. Pareiškėjo programai, lyginant ją su KTU architektūros programa, trūksta apie 47 ECTS architektūrinio projektavimo, 51 ECTS architektūros istorijai ir teorijai skirtų dalykų, 18 ECTS urbanistikos istorijos ir teorijos dalykų, o apie 35 ECTS inžinerinių modulių yra pertekliniai. Trūkstamų 116 ECTS kreditų skaičius sudaro daugiau nei trečdalį Danijos Karalystės mokslo įstaigoje išklausytos programos dalykų, todėl išklausyta programa neatitinka architektūros studijų programai keliamų reikalavimų (I t., b. l. 55–58).

Iš VGTU Architektūros instituto direktoriaus doc. dr. J. J. 2014 m. spalio 17 d. išvados matyti, kad lyginant M. R. studijų programą su VGTU studijų programa, trūksta architektūrinio projektavimo, meninio ugdymo, kompozicijos, piešimo, architektūros istorijos ir kitų dalykų. 210 kreditų architektūra ir pastatų projektavimas sudaro vos 7 ir 20 baigiamojo darbo kreditų, kai VGTU – 240 kreditų architektūrinis projektavimas sudaro 71 ir 18 baigiamojo darbo kreditų bei kiti 59 architektūrinio ugdymo kreditai. VIA universitetinio koledžo rodikliai, būtini siekiant gauti formalaus architekto kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje, lyginant su VGTU rengimo kursu, apima ne mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų, tačiau dalykų kreditų skaičiaus priskiriamų humanitarinių mokslų ir architektūrinio ugdymo sričiai iš esmės skiriasi nuo VGTU suteikiamų kreditų skaičiaus. J. J. konstatavo, kad VIA universitetiniame koledže studijų programa iš esmės skiriasi nuo VGTU architektūros studijų programos, o įgyta Architektūros technologijos ir statybos vadybos bakalauro kvalifikacija neatitinka meno studijų srities, taip pat Europos Sąjungos architekto ruošimui keliamų Direktyvos reikalavimų (I t., b. l. 53–54).

VDA atstovo M. P. Š. išvadose nustatyta, kad VDA pirmos pakopos (bakalauro) architekto kvalifikaciją suteikiančios programos studijų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 240 kreditų (VDA Architektūros programoje 240 kreditų). Pareiškėjo baigtos „Architektūros technologijos ir statybos vadybos“ programos apimtis – 210 kreditų, iš kurių tiesiogiai architektūrai ir pastatų projektavimui programoje skirti 7 kreditai (VDA Architektūros programoje 111 kreditų); pastatų (statinių) projektavimui (be architektūros studijų) skirtas 71 kreditas (VDA Architektūros programoje 0 kreditų); konstrukcijų, inžinerinių komunikacijų, statybos renovacijos, inžinerinių sistemų projektavimui, statybinei fizikai ir statybų planavimui skirti 109 kreditai (VDA Architektūros programoje 39 kreditai); meniniam išsilavinimui ir vizualiai raiškai (piešimas, tapyba, modeliavimas, architektūrinė grafika kompiuterinė grafika ir kt.) skirta 0 kreditų (VDA Architektūros programoje 36 kreditai); meno istorijai, architektūros teorijai ir istorijai skirta 0 kreditų (VDA Architektūros programoje 18 kreditų); architektūrinės kompozicijos teorijai, kompozicijos pratyboms skirta 0 kreditų (VDA Architektūros programoje 15 kreditų). M. R. baigta „Architektūros technologijos ir statybos vadybos“ programa nepasiekia bendrųjų ir specialiųjų studijų rezultatų, reikalingų architektui, pagal suteikiamo išsilavinimo turinį ji yra inžinerinė. Suteikiamas architektūrinis išsilavinimas yra minimalus, pažintinio pobūdžio ir visiškai nepakankamas įgyti architekto kvalifikaciją. Pareiškėjo įgyta kvalifikacija ir studijų turinys neatitinka Europos Sąjungos architekto ruošimui keliamų reikalavimų pagal Direktyvą (I t., b. l. 59–62).

Atsakovas, atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolą, 2014 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. (14.2)-D8-8440 nepripažino M. R. architekto projektuotojo kvalifikacijos, įgytos VIA universitetiniame koledže, atitinkančia architekto kvalifikaciją, privalomą Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 41–45).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ 1 punktu, Aplinkos ministro 2004 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-131 patvirtinto Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laikinai arba vienkartinai teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo 3, 4, 12 punktais, Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 5 priedo 5.7.1 punktu ir 6 priedo 6 punktu, 42 straipsniu, III dalies I skyriaus nuostatomis, pažymėjo, jog Danijos Karalystės VIA universitetinis koledžas, kurioje mokslus baigė pareiškėjas, nėra įtrauktas į RPKPĮ 5 priedo 5.7.1 punktą ir 6 priedo 6 punktą, todėl pareiškėjo kvalifikacijos pripažinimo klausimą pagrįstai nagrinėjo Komisija.

Teismas pareiškėjo argumentą, jog pirmo jo prašymo nagrinėjimo metu VGTU pateikė išvadą, kad jo baigti rengimo dalykai apima ne mažiau nei 2/3 dalis VGTU rengimo dalykų, vertino kaip neteisingą, nes VGTU 2012 m. kovo 5 d. rašte (prijungta byla, I t., b. l. 124) prie išvados apie 2/3 rengimo dalykų pripažinimą pažymėta, jog nėra galimybės identifikuoti kreditų skaičiaus pasiskirstymo pagal konkrečius modulius, kurie leistų vertinti kvalifikacijos atitikimą siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje. VGTU 2013 m. birželio 30 d. rašte (prijungta byla, I t., b. l. 85) taip pat pažymėta, kad nors pareiškėjo studijos apima ne mažiau 2/3 rengimo dalykų, tačiau dalykų kreditų skaičius, priskiriamas humanitarinių mokslų sričiai, iš esmės skiriasi nuo VGTU suteikiamų kreditų. Padaryta išvada, kad išklausyta studijų programa neatitinka humanitarinių mokslų sričiai.

Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas skunde nurodė, kad KTU atstovas pasisakė tik dėl ECTS kreditų, bet ne dėl pačių studijų dalykų, tačiau iš 2014 m. spalio 15 d. KTU pažymos matyti, jog pareiškėjo surinkti kreditai detaliai aptarti, įvardintas jų priskyrimas atskiriems RPKPĮ 42 straipsnio papunkčiams. Iš VDA pateiktos išvados taip pat matyti, jog detaliai sulyginti pareiškėjo surinkti bei VDA suteikiami kreditai, aprašyta studijų programa, siekiami tikslai, todėl šios išvados negalima laikyti deklaratyvia. Iš Komisijos 2014 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolo matyti, jog posėdžio metu išsamiai aptartos Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų išvados, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai architekto profesijai kompensacinių priemonių taikymas, pasisakyta dėl Šiaulių universiteto 2005 m. statybos inžinieriaus bakalauro diplomo ir 2007 m. statybos vadybos magistro diplomo, įvertintas kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, aptarti pareiškėjo atlikti projektai architektūros srityje.

Teismas nurodė, kad Komisijos išvada vertintina kaip patariamasis sprendimas Aplinkos ministerijai priimant sprendimą dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo, kadangi sprendimo dėl architekto kvalifikacijos priėmimo teisė suteikta Aplinkos ministerijai. Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą, Aplinkos ministerija iš naujo išnagrinėjo M. R. prašymą dėl architekto profesinės kvalifikacijos, įgytos Danijos Karalystėje VIA universitetiniame koledže pripažinimo ir 2014 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (14-2)-D8-8440, kuriame konstatavo, kad nors formaliai skaičiuojant VIA universitetinio koledžo studijų programos 210 ECTS sudaro ne mažiau kaip 2/3 nuo 240 ECTS, reikalaujamų bakalauro laipsniui įgyti Lietuvoje, tačiau išklausytų studijų dalykų turinys ir kreditai neatitinka architektūros studijų programai keliamų reikalavimų ir RPKPĮ 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, kadangi 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų dalykų nėra M. R. išklausytoje programoje (I t., b. l. 41–45).

Teismo nuomone, kvalifikacijos pripažinimo klausimu pareiškėjo Šiaulių universitete įgyta kvalifikacija neturi būti vertinama, kadangi kvalifikacijos pripažinimo procedūra pagal RPKPĮ taikoma asmenims, kurie kvalifikaciją įgijo užsienio šalyje, bet ne Lietuvoje (RPKPĮ 1 str. 1 d., Nuostatų 2 p.). Šiaulių universitete pareiškėjas baigė statybos inžinerijos bakalauro studijas, VIA universitetiniame koledže taip pat įgytas bakalauro laipsnis, taigi VIA universitetinis koledžas nėra bakalauro studijų tąsa.

Vertindamas pareiškėjo M. R. skunde teismui pateiktą studijų palyginimo lentelę, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas lygina skirtingus mokymo dalykus, pvz. lyginama architektūrinė grafika, architektūrinė kompozicija, architektūrinio projektavimo pagrindai, piešimas su pastatų projektavimu, architektūros ir dailės istorija, kultūros paveldas su seminaru „pastato renovacija“, architektūros ir dailės istorija su seminaru „architektūra ir pastato projektavimas“ ir pan. Dėl to vadovautis pareiškėjo pateikta lentele teismas nelaikė pagrįstu ir teisingu.

Teismas pažymėjo, kad visų trijų Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovų išvados dėl pareiškėjo išsilavinimo turinio sutampa, jos priimtos išsamiai išanalizavus M. R. 1–5 semestrų programas (I t., b. l. 106–121, 135–145, 164–180; II t., b. l. 2–15, 27–36), atitinka Europos Komisijos Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupės Architektų pogrupio Danijos Karalystės eksperto S. F. (S. F.) pateiktus paaiškinimus (prijungtos bylos II t., b. l. 16–22). Tuo remdamasis, teismas sutiko su Komisijos ir Aplinkos ministerijos padaryta išvada, kad pareiškėjo baigtame rengimo kurse nėra pagrindinių meninius gebėjimus ugdančių žinių ir įgūdžių, nurodytų RPKPĮ 42 straipsnyje, o baigtas rengimo kursas savo turiniu apima mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir kiekvieno dalyko kreditų skaičiaus, negu tie, kurie būtini siekiant gauti architekto formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje.

Kadangi pareiškėjas Danijoje neįgijo architekto išsilavinimo, tai toks išsilavinimas jam negali būti pripažįstamas ir Lietuvoje. Iš pareiškėjo VIA universitetinio koledžo studijų pavadinimo matyti, kad jo studijos buvo orientuotos į architektūros technologijas ir statybos vadybą. Pabaigęs studijas, M. R. įgijo architekto projektuotojo išsilavinimą (prijungtos bylos I t., b. l. 140). Jis užbaigė mokymo programą profesinio išsilavinimo statybos ir projektavimo sektoriuje (prijungtos bylos I t., b. l. 141). Diplomo priede nurodyta, kad architektas projektuotojas yra kompetentingas atlikti techninius ir administracinius darbus statybos sektoriuje, geba atlikti statybos ir civilinių darbų planavimą bei vadovauti jų atlikimui, taip pat atlikti tiriamuosius, matavimo ir projektavimo darbus.

Absolventas gali komunikuoti su šalimis, atliekančiomis statybos ir civilinius darbus. Jis geba administruoti ir vadovauti projektams, taip pat gali bendradarbiauti su kito išsilavinimo, kita kalba kalbančių ar kitos kultūros žmonėmis (prijungtos bylos I t., b. l. 143–144). Įvertinus tai, negalima daryti išvados, kad M. R. įgyta kvalifikacija atitinka architekto kvalifikaciją. Statybos įstatymo 2 straipsnio 80 dalis nurodo, jog architektas – tai fizinis asmuo, baigęs universitetines menų srities architektūros krypties studijas ir įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar jam lygiavertį išsilavinimą.

Tai, kad architekto studijos turi būti universitetinio lygio, o jų pagrindinė dalis turi būti architektūra, pažymėta ir RPKPĮ 42 straipsnyje. Architekto projektuotojo gebėjimas atlikti techninius ir administracinius darbus statybos sektoriuje, statybos civilinių darbų planavimo darbus bei vadovauti jų atlikimui neapima architektūros kūrybinio proceso. Kadangi pareiškėjo kvalifikacija neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suteikiančių teisę užsiimti statinio projekto architektūrinės dalies projektavimu, teiginys, kad pareiškėjas daugiau nei 6 metus sėkmingai dirba architektu Lietuvoje, atmestas kaip nepagrįstas.

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3029-629/2014 (I t., b. l. 63–71) matyti, kad teismas padarė išvadą, jog Aplinkos ministerijos 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. (14-2)-D8-7936 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais faktais, jų analize, nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų patvirtinti / paneigti atsakovo sprendimo pagrįstumą. Minėtame sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo profesinė kvalifikacija nėra architekto profesinė kvalifikacija, yra iš esmės nepagrįsta, nes skundžiamame Sprendime nenurodyti konkretūs tokios išvados motyvai, o tik pasiremta KTU, VDA ir VGTU atstovų pateiktomis išvadomis, kurios ne visiškai atitinka Nuostatų 18 punktų reikalavimus, kadangi juose tik abstrakčiai įvertintas atskirų dalykų, reikalingų architekto profesinei kvalifikacijai įgyti, kreditų skaičius. Nebuvo vertinti pareiškėjo įgyti gebėjimai studijuojant Lietuvoje, jo darbo patirtis. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad M. R. studijos Danijoje apėmė ne mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų lyginant su Lietuvoje mokomais dalykais, todėl atsisakydama pripažinti pareiškėjo profesinę kvalifikaciją, Aplinkos ministerija turėjo išsamiai pagrįsti, kokių dalykų ir kiek kreditų pareiškėjui trūksta, kad jo kvalifikacija būtų pripažinta, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš skundžiamo Sprendimo taip pat nėra aišku, kokių konkrečių privalomų architekto rengimo reikalavimų M. R. neatitinka. Be to, atsakovas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendime Nr. (14-2)-D8-7936 nepasisakė dėl kompensacinių priemonių taikymo, nors pareiškėjas apeliavo į jų taikymą.

Įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo ir Komisijos 2014 m. lapkričio 11 d. išvados turinį, teismas pripažino, jog šie aktai vienas kitam iš esmės neprieštarauja ir Komisija teismo sprendimu nustatytais juridiniais faktais vadovavosi. Skirtingos išvados dėl pareiškėjo baigtų studijų rengimo dalykų skaičiavimo kilo iš to, kad Komisija, pripažinusi, jog VIA universitetiniame koledže įgyti 210 ECTS formaliai sudaro ne mažiau kaip 2/3 nuo 240 ECTS, reikalaujamų bakalauro laipsniui įgyti Lietuvoje, nustatė, kad išklausytų dalykų turinys ir kreditai neatitinka architektūros studijų programai keliamų reikalavimų. Aplinkos ministerija, vykdydama teismo pastebėjimą, išanalizavo dėstomų dalykų turinį bei jų priskyrimą Lietuvos Respublikoje dėstomiems dalykams bei RPKPĮ 42 straipsnio atskiriems punktams. Taip pat Komisijos išvadoje nėra paneigtas studijų trukmės reikalavimas. Teismo sprendimas šiame administraciniame santykyje nėra galutinis sprendimas. Šiuo sprendimu klausimo nagrinėjimas grąžinamas administravimo subjektui pakartotiniam nagrinėjimui, todėl teismo sprendime padarytos išvados nevertintinos kaip nustatančios absoliučiai teisingus faktus, kadangi papildomo nagrinėjimo eigoje visada yra ir pareiga ir galimybė praplėsti tyrimo apimtį, įvertinti naujus įrodymus bei pateikti naujus argumentus.

Teismas nurodė, jog Studijų kokybės vertinimo centro 2009 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 14-69 (prijungtos bylos I t., b. l. 146) bei švietimo ir mokslo ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. ISAK-839 „Dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo“ (prijungtos bylos I t., b. l. 150) neįrodo, kad pareiškėjas yra įgijęs architekto profesinę kvalifikaciją, nes minėtuose dokumentuose buvo sprendžiamas klausimas dėl studijų pobūdžio, o ne dėl architekto kvalifikacijos. Iš šių dokumentų matyti, kad M. R. kvalifikacija liudija aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad išduotas Šiaulių universiteto 2005 m. statybos inžinieriaus bakalauro diplomas (prijungtos bylos I t., b. l. 29–31) bei 2007 m. statybos vadybos magistro diplomas (prijungtos bylos I t., b. l. 32–35) neįrodo, jog pareiškėjas įgijo profesinę kvalifikaciją, atitinkančią architekto profesinę kvalifikaciją.

Dėl procedūrinių pažeidimų teismas pabrėžė, kad VGTU Architektūros instituto direktoriaus išvada buvo parengta tik 2014 m. spalio 17 d. (I t., b. l. 53–54), taigi iki tol nebuvo gauti visi dokumentai. Komisijos posėdis vyko 2014 m. lapkričio 11 d. (I t., b. l. 47–52), todėl pareiškėjo teiginys dėl termino Komisijos posėdžiui suorganizuoti pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi papildomi dokumentai atsakovui buvo pateikti 2014 m. rugpjūčio 21 d. (I t., b. l. 89), taigi galutinis motyvuotas sprendimas dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo turėjo būti priimtas ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 21 d., todėl 2014 m. lapkričio 17 d. priėmus Sprendimą, jo priėmimo terminas, nurodytas Aprašo 19 punkte, nebuvo pažeistas. Mokyklų įgalioti atstovai išvadas, ar pareiškėjo baigtas architekto rengimo kursas apima ne mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų skaičiaus (jeigu jie yra), negu tie, kurie būtini siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje, lyginant su savo mokyklos architekto rengimo programa, pateikė praleidę 15 darbo dienų terminą, kadangi atostogavo (I t., b. l. 72), tačiau negalima daryti išvados, kad šis Nuostatų 18 punkto pažeidimas turėjo įtakos Sprendimo teisėtumui. Jokios įtakos Sprendimo teisėtumui neturėjo ir Nuostatų 20 punkto, įpareigojančio pareiškėją ar jo įgaliotą asmenį raštu informuoti apie numatomą Komisijos posėdžio datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki posėdžio, pažeidimas.

Teismas pridūrė, kad 2009 m. spalio 29 d. Europos Komisijos rekomendacija (EB) Nr. 824/2009 „Dėl tarptautinio standartinio profesijų klasifikatoriaus (ISCO-08) naudojimo“, atsižvelgiant į preambulės nuostatas, skirta naudoti, siekiant užtikrinti ES valstybių narių ir kitų šalių duomenų apie profesijas palyginamumą; nustatyta, kad iki kito gyventojų surašymo, kuris vyks 2011 m., šis patikslintas klasifikatorius (ISCO-08) būtų naudojamas vykdant pagrindinius Europos statistikos sistemos tyrimus, kuriais renkami duomenys apie profesijas. Rekomenduota naudoti ISCO-08 vykdant 2010 m. darbo užmokesčio struktūros tyrimą, o nuo ataskaitinių 2011 m. – visose statistikos srityse, teikiant pagal profesijas suskirstytą statistiką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1749 patvirtintame Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąraše statybų inžinerija ir statybų technologijos priskirtos technologijos mokslams, o architektūra – meno mokslams.

Įvertinęs tai, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad M. R. Danijos Karalystėje, VIA universitetiniame koledže įgyta architekto projektuotojo kvalifikacija atitinka architekto kvalifikaciją, kuri yra privaloma Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teiginiai, kad KTU Statybos ir architektūros fakultetas yra sudaręs studentų mainų sutartį su VIA universitetiniu koledžu architektūros studijų programai, o šioje programoje dalyvaujantys Lietuvos architektūros studentai dalį laiko studijuoja toje pačioje aukštojoje mokykloje, kurioje architektūros studijas baigė pareiškėjas, nėra teisiškai reikšmingi. Šioje byloje pripažinta, jog dalis studijų VIA universitetiniame koledže yra tokios pat kaip architektūros studijos Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose.

Dėl kompensacinių priemonių taikymo teismas pabrėžė, kad pagal RPKPĮ 14 straipsnio 1, 2, 7 dalis, Aprašo 42.2 punktą, jeigu kompetentinga institucija ketina reikalauti, kad asmuo baigtų profesinės adaptacijos laikotarpį arba atliktų profesinio tinkamumo testą, ji turi teisės aktų nustatyta tvarka patikrinti, ar asmens įgytos profesinės patirties metu žinios valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje gali visiškai arba iš dalies kompensuoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus iš esmės skirtingus dalykus. Todėl padarius išvadą, kad pareiškėjo M.

R. baigtas rengimo kursas apima mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir kiekvieno dalyko kreditų skaičiaus, negu tie, kurie būtini siekiant gauti architekto formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje, jo atžvilgiu negali būti taikomas Nuostatų 26 punktas, kuriame įtvirtinta, kad Nuostatų 25 punkte nurodytos kompensacinės priemonės taikomos, jeigu architektų rengimo kurso, dėl kurio pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikia formalios kvalifikacijos įrodymą, trukmė – ne daugiau nei vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje (Nuostatų 26.1 p.), baigtas architekto rengimo kursas apima ne mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų skaičiaus (jeigu jie yra), negu tie, kurie būtini siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje (Nuostatų 26.2 p.).

Įvertinus tai, kad pareiškėjo baigtame rengimo kurse nėra pagrindinių meninius gebėjimus ugdančių žinių ir įgūdžių, o jo baigtas rengimo kursas apima mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir kiekvieno dalyko kreditų skaičiaus, negalima daryti išvados, kad asmens įgytos profesinės patirties metu žinios valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje gali visiškai arba iš dalies kompensuoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus iš esmės skirtingus dalykus, todėl atsakovas pagrįstai netaikė pareiškėjui kompensacinių priemonių ir nurodė, kad norėdamas įgyti architekto profesinę kvalifikaciją, jis turi atlikti išlyginamąsias studijas Lietuvos Respublikos architektus rengiančioje universitetinėje aukštojoje mokykloje, kurioje architektų rengimas atitinka RPKPĮ 42 straipsnyje nustatytus architektų rengimo reikalavimus ir kurių diplomai nurodyti šio įstatymo 6 priede, ir įgyti architektūros bakalauro diplomą.

M. R. yra baigęs technologijų krypties studijas, todėl kompensacinės priemonės negali suteikti jam universitetinį meno srities išsilavinimą.

III. Pareiškėjas M. R. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 116-127), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 4 dalies nuostatomis, visi faktai, kurie yra nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendime, yra iš naujo neįrodinėtini, t. y. šiais faktais, jų pakartotinai nekvestionuojant, privaloma vadovautis nagrinėjant kitas administracines bylas. Įsiteisėjusiu 2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3029-629/2014 yra neginčijamai nustatyta inter alia ir faktinė aplinkybė, kad pareiškėjo įgyta kvalifikacija atitinka daugiau kaip 2/3 architektų rengimo Lietuvos aukštosiose mokyklose kurso, ir pakartotinai negali būti kvestionuojama.

Būtent ši faktinė aplinkybė yra itin svarbi šios administracinės bylos nagrinėjimui, kadangi būtent šios aplinkybės pagrindu tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymus, nors turėjo vadovautais teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendime nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesivadovavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ir konstatavo ankstesniam įsiteisėjusiam sprendimui visiškai priešingas išvadas dėl pareiškėjo kvalifikacijos tinkamumo bei atitikimo teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

Be to, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas minėtu 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ne išsprendė ginčą tarp šalių, o grąžino pareiškėjo kvalifikacijos pripažinimo klausimą pakartotinai nagrinėti atsakovui. Visų pirma, ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis nenustato jokių išimčių ir aiškiai numato, kad faktai, nustatyti bet kokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nepriklausomai nuo šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto sprendimo) vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Tai, kad 2014 m. liepos 7 d. sprendimu teismas nutarė grąžinti klausimą atsakovui nagrinėti pakartotinai, jokiu būdu nereiškia, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytos išvados vėliau Komisijos ar atsakovo gali būti paneigiamos. Tokiu atveju apskritai būtų paneigiama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, kadangi bet kokios teismo sprendime išdėstytos išvados nebeturėtų jokios teisinės reikšmės ar prasmės. Susiklostytų situacija, kuomet aukščiausią teisinę galią turėtų ne teismo Lietuvos Respublikos vardu priimami sprendimai, o administracinio subjekto sprendimai, kas neabejotinai prieštarautų inter alia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

Tuo pačiu pastebėtina ir tai, kad pakartotinio klausimo nagrinėjimo Komisijoje metu tyrimo apimtis nebuvo išplėsta ar pakeista — tiek pareiškėjo kvalifikacijos pripažinimo klausimą nagrinėjant pirmąjį kartą, tiek ir tai darant pakartotinai, buvo tiriamas tas pats objektas – pareiškėjo kvalifikacija, įgyta VIA universitetiniame koledže bei Šiaulių universitete. Pakartotinio nagrinėjimo metu buvo tiriamos visiškai tos pačios aplinkybės, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą apie praplėstą tyrimo apimtį. Pakartotinio nagrinėjimo metu jokių naujų duomenų, išskyrus patikslintus (papildytus) Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovų paaiškinimus, nebuvo gauta.

2. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad Komisija apskritai neturėjo teisinio pagrindo siūlyti atsakovui nepripažinti pareiškėjo architekto kvalifikacijos, kadangi neegzistuoja nei vienas iš teisės aktuose numatytų pagrindų, kuomet toks siūlymas yra galimas. Pirmiausia, kaip minėta, faktinė aplinkybė, kad pareiškėjo įgyta kvalifikacija atitinka daugiau kaip 2/3 architektų rengimo Lietuvos aukštosiose mokyklose kurso, jau yra neginčijamai nustatyta įsiteisėjusiu 2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3029-629/2014.

Antra, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjo užbaigtų studijų kursas atitinka mažiau kaip 2/3 architektų rengimo Lietuvos aukštosiose mokyklose kurso ir atskirų dalykų, padarė vadovaudamasis atsakovo Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijai Lietuvos aukštųjų mokyklų (KTU, VGTU ir VDA) atstovų pateiktomis išvadomis dėl pareiškėjo užbaigtų studijų atitikimo Lietuvoje dėstomoms architektūros studijoms. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo kitus byloje surinktus įrodymus ir nemotyvuotai suteikė prioritetą aukštųjų mokyklų atstovų išvadoms.

Pareiškėjo nuomone, KTU, VGTU ir VDA atstovų Komisijai pateiktos išvados vertintinos kritiškai (žr., pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus šiuo klausimus). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukštųjų universitetinių mokyklų atstovų išvadas, neturėjo objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo studijų dalykai neatitinka 2/3 Lietuvos architektūros studijų dalykų, o juo labiau šioms išvadoms teikti prioritetą prieš kitus byloje surinktus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtina tinkamą pareiškėjo kvalifikaciją.

Pareiškėjas, siekdamas panaikinti bet kokias abejones dėl jo užbaigtų studijų atitikties Lietuvos architektūros studijoms, paneigti aukštųjų mokyklų atstovų deklaratyvius samprotavimus bei išvadose pateikiamus klaidingus ECTS kreditų skaičiavimus, skunde pateikė lentelę, kurioje palyginamos pareikėjo užbaigtų studijų metu įgytos žinios bei gauti ECTS kreditai su KTU architektūros studijų programa, dėstomais dalykais bei suteikiamais ECTS kreditais. Iš skunde pateiktos lentelės duomenų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose numatytą 2/3 ECTS kreditų kriterijų sprendžiant dėl profesinės kvalifikacijos atitikimo (2/3 dalis iš 240 kreditų sudaro 160 kreditų, o pareiškėjas yra surinkęs 212 ECTS kreditų (Danijos Karalystės VIA universitetiniame koledže bei Šiaulių universitete surinko 212 ECTS kreditų (63,5 + 148,5 = 212 ECTS)).

Pirmosios instancijos teismas lentelę ir jos duomenis visiškai nepagrįstai kritikuoja. Teismas, vertindamas pareiškėjo įgytą kvalifikaciją ir lygindamas jo užbaigtose studijose dėstytus dalykų modulius bei suteiktus ECTS kreditus su Lietuvos aukštosiose mokyklose dėstomomis architektūros studijomis, privalėjo įvertinti ne tik užbaigtų studijų dalykų pavadinimus per se, o kiekvieno studijų dalyko turinį, t. y. sulyginti, kokias žinias realiai pareiškėjas įgijo studijuodamas VIA universitetiniame koledže. Teismo nurodyti tariamai skirtingi studijų dalykai iš dalies skiriasi nebent pavadinimais, tačiau šių dalykų faktinis turinys, užbaigus šiuos dalykus įgyjamos žinios yra tos pačios ir atitinka Lietuvoje dėstomų architektūros studijų dalykus.

Tai neginčijamai patvirtina į bylą pateikti kiekvieno studijų metu dėstyto dalyko kurso detalūs aprašymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjo skunde pateiktoje lentelėje nurodyti duomenys yra teisingi ir atitinka tikrovę. Be to, net ir atmetus teismo sprendime nurodytus dalykus bei jų suteikiamus ECTS kreditus, pareiškėjo surinktų kreditų skaičius vis tiek laikytinas pakankamu ir viršija 2/3 kreditų ribą, numatytą teisės aktuose (212 – 46 (teismo sprendime išvardinti pavyzdžiai sudaro 46 ECTS kreditus) = 166 ECTS kreditai).

Be to, negalima sutikti su teismo sprendime pateikta išvada, neva pareiškėjas Danijoje apskritai užbaigė kitos srities studijas, nesusijusias su architektūra. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Danijos Karalystės VIA universitetiniame koledže baigė universitetinio lygio studijas, kurių pagrindinė dalis – architektūra, o užbaigęs studijas pareiškėjas įgijo visas žinias bei įgūdžius, nurodytus RPKPĮ 42 straipsnio 2 dalies 1-11 punktuose. Tai patvirtina ir tai, kad po šių studijų užbaigimo pareiškėjas jau daugiau nei šešerius metus sėkmingai dirba architektu Lietuvoje, atlieka įvarius architektūrinius projektus.

Pareiškėjo VIA universitetiniame koledže įgyta „Constructing Architect“ profesinė kvalifikacija verčiama į lietuvių kalbą kaip „Statybos architektas“ arba „Architektas projektuotojas“. Be to, KTU Statybos ir architektūros fakultetas yra sudaręs studentų mainų (ERASMUS programos) sutartį su VIA universitetiniu koledžu architektūros studijų programai. Taigi, studentų mainų programoje dalyvaujantys Lietuvos architektūros studentai dalį laiko studijuoja toje pačioje aukštojoje mokykloje, kurioje architektūros studijas baigė pareiškėjas.

Taip pat pabrėžtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendime vienareikšmiškai konstatavo, kad pareiškėjo Lietuvoje įgyta kvalifikacija privalo būti vertinama sprendžiant klausimą dėl jo kvalifikacijos pripažinimo („nagrinėjamu atveju nevertinti Pareiškėjo įgyti gebėjimai studijuojant Lietuvoje, jo darbo patirtis“). Taigi, būtent Lietuvoje, Šiaulių universitete įgytos kvalifikacijos nevertinimas buvo vienas iš motyvų, kurių pagrindu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu grąžino pareiškėjo kvalifikacijos pripažinimo klausimą nagrinėti atsakovui iš naujo.

Be to, pirminėje standartizuotos formos paraiškoje, kurią pareiškėjas užpildė pačioje architekto kvalifikacijos pripažinimo procedūros pradžioje, yra išskirtos atskiros skiltys, kuriose pareiškėjai turi nurodyti papildomą įgytą kvalifikaciją, inter alia Lietuvos aukštosiose mokyklose įgytą kvalifikaciją.

3. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pareiškėjo kvalifikacija neatitinka visų reikalavimų, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjo pateikto skundo, o privalėjo priimti sprendimą, kuriuo atsakovas būtų įpareigotas pareiškėjo atžvilgiu taikyti teisės aktuose numatytas kompensacines priemones. Pareiškėjo vertinimu, pareiškėjas atitinka abi Nuostatų 26.1 ir 26.2 punktuose nurodytas sąlygas, todėl atsakovas, netgi priimdamas neigiamą Sprendimą, privalėjo siūlyti pareiškėjui pasirinkti kompensacines priemones. Pareiškėjas tiek kvalifikacijos pripažinimo klausimą nagrinėjant Komisijoje pirmąjį kartą, tiek susijusios administracinės bylos nagrinėjimo metu, tiek ir 2014 m. lapkričio mėn. vykusiame Komisijos posėdyje, taip pat ir šios administracinės bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog pageidauja, kad jam būtų skiriamos kompensacinės priemonės tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad pareiškėjo kvalifikacija ne visa apimtimi atitinka įstatymo reikalavimus. Kaip minėta, faktinė aplinkybė, kad pareiškėjo įgyta kvalifikacija atitinka daugiau kaip 2/3 architektų rengimo Lietuvos aukštosiose mokyklose kurso, jau yra neginčijamai nustatyta įsiteisėjusiu 2014 m liepos 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teisino sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3029-629/2014. Atsakovas, nors ir žinodamas apie teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo turinį, tačiau nepasinaudodamas savo procesine teise apskųsti tokį teismo sprendimą, iš esmės pripažino visų šiame teismo sprendime nurodytų argumentų teisėtumą bei pagrįstumą. Dar daugiau, kaip patvirtina kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai, skunde pateikta lentelė ir kiti bylos duomenys, pareiškėjo turima kvalifikacija tikrai atitinka daugiau kaip 2/3 architektų rengimo Lietuvos aukštosiose mokyklose kurso dalykų ir / ar kreditų. Pagal Nuostatų 7.4 punktą bei šiame skunde išdėstytus argumentus, Komisija apskritai neturėjo teisės ir teisinio pagrindo siūlyti atsakovui nepripažinti profesinės kvalifikacijos, todėl, jei jau nematė galimybės pripažinti kvalifikaciją, privalėjo siūlyti kompensacines priemones, tačiau to nepadarė. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui nėra pagrindo skirti kompensacines priemones, yra visiškai nepagrįsta ir naikintina.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat žr., II t., b. l. 134-141), prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas neteisingai aiškina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo turinį. Šiame sprendime teismas nenustatė, jog pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka architekto profesinę kvalifikaciją, t. y. architekto išsilavinimui nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu klausimą dėl pareiškėjo kvalifikacijos atitikimo keliamiems reikalavimams perdavė iš naujo nagrinėti viešojo administravimo subjektui. Tokiu būdu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo turinį ir Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos 2014 m. lapkričio 11 d. išvados turinį matyti, jog šie aktai vienas kitam iš esmės neprieštarauja ir teismo sprendimu nustatytais juridiniais faktais Komisija vadovavosi. Įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą buvo įvykdytas (pareiškėjo paraiška buvo išnagrinėta ir dėl jos priimtas Sprendimas), o priimant Sprendimą buvo vadovautasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimu.

2. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl pareiškėjo kvalifikacijos atitikimo architekto profesinei kvalifikacijai, Aplinkos ministerijos Sprendimo nepagrįstumo ir Komisijos išvados ir jos teikiamo Aplinkos ministerijai siūlymo turinio, t. y. kad Komisija neturėjo pagrindo siūlyti Aplinkos ministerijai nepripažinti pareiškėjo profesinės kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo įgyta kvalifikacija neatitinka architekto kvalifikacijos, o Aplinkos ministerija priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

Aplinkos ministerijos Sprendimas motyvuotas ir priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Sprendime tinkamai pateiktas vertinimas, kokių dalykų ir kiek kreditų pareiškėjui trūksta, kad jo kvalifikacija būtų pripažinta kaip atitinkanti architekto profesinę kvalifikaciją. Savo poziciją grindžia architekto profesinę kvalifikaciją ir jos pripažinimą reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu bei pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, Sprendime išdėstytais motyvais, Komisijos 2014 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolu Nr. 4 ir kitais byloje esančiais dokumentais.

Nesutinka su pareiškėjo išvada, kad Komisija neturėjo pagrindo siūlyti Aplinkos ministerijai nepripažinti pareiškėjo profesinės kvalifikacijos, kadangi ji nepagrįsta. Teisės aktai numato, kad studijų programa turi atitikti Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 42 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, toks nurodymas imperatyvus ir juo Komisija, teikdama išvadą, bei Aplinkos ministerija, priimdama sprendimą, turi vadovautis. Šiuo atveju Komisija tinkamai įvertino ir atsižvelgė į jos narių – ekspertų išvadas, nagrinėjamu atveju tokios išvados buvo gautos, o jų turinys patvirtina Sprendime nurodytus argumentus.

Atsižvelgiant į Komisijos kompetenciją ir Komisijos bei Lietuvos Respublikos aukštųjų universitetinių architektūros mokyklų įgaliotų atstovų pateiktų išvadų turinį, Komisija turėjo pagrindą konstatuoti ir siūlyti Aplinkos ministerijai pripažinti, kad pareiškėjo studijų dalykai neatitinka 2/3 Lietuvos architektūros studijų dalykų ir netenkina RPKPĮ 42 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Vertinant pareiškėjo profesinę kvalifikaciją, analizuota ir jo baigtų VIA universitetinio koledžo studijų pavadinimo „Architektūros technologija ir statybos vadyba“ prasmė bei pareiškėjui išduoto šios mokyklos diplomo priede nurodytas tikslas, kurio siekiama užbaigus kursą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1749 patvirtintą Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo ir kvalifikacinių laipsnių sąrašą, statybos inžinerijos studijų kryptis (kodas H 200) priskiriama technologijos mokslų srities statybos inžinerijos krypties grupei, o architektūros studijų kryptis (kodas K 100) priskiriama menų srities meno studijų krypties grupei. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija Sprendime pagrįstai nurodė, kad VIA universitetinio koledžo studijų pavadinimas „Architektūros technologija ir statybos vadyba“ nurodo, jog studijos orientuotos į architektūros technologijas ir statybos vadybą, bet ne į architektūros meno mokslą.

Taip pat tai, kad šio koledžo išduotas diplomas, suteikia „architekto projektuotojo“ („Constructing architect“) išsilavinimą, o jame nurodyta, kad užbaigta mokymo programa <...> profesinio išsilavinimo (AK) statybos ir projektavimo sektoriuje. Ir tai, kad šio diplomo priede nurodytas tikslas, kurio siekiama užbaigus kursą, t. y. architektas projektuotojas yra kompetentingas atlikti techninius ir administracinius darbus statybos sektoriuje, geba atlikti statybos ir civilinių darbų planavimo darbus bei vadovauti jų atlikimui, taip pat atlikti tiriamuosius, matavimo ir projektavimo darbus <...>.

Remiantis tuo, atsižvelgdama į Komisijos išvadą, Aplinkos ministerija pagrįstai Sprendime konstatavo, kad VIA universitetinio koledžo studijose neužtikrintas architektūrinio rengimo žinių, įgūdžių ir kompetencijos įgijimas, ir paneigia pareiškėjo teiginį, kad šių studijų pagrindinė dalis – architektūra, ir įgyta kvalifikacija atitinka architekto kvalifikaciją. Nepagrįsti pareiškėjo ir argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendime ir Aplinkos ministerijos Sprendime pateikto jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, įskaitant ir pareiškėjui išduotus Šiaulių universiteto 2005 m. statybos inžinieriaus bakalauro diplomą ir 2007 m. statybos vadybos magistro diplomą, vertinimo.

Teisės aktai (RPKPĮ 42 str., Statybos įstatymo 2 str. 80 d.), architekto profesinę kvalifikaciją sieja būtent su architektūros krypties studijų, kurios turi atitikti RPKPĮ 42 straipsnio reikalavimus, baigimu. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta išvada, kad pareiškėjo pateikti minėti dokumentai neįrodo, jog jis įgijo profesinę kvalifikaciją, atitinkančią architekto profesinę kvalifikaciją. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Studijų kokybės vertinimo centro 2009 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 14-69 nepagrindžia ir neįrodo, kad asmuo yra įgijęs architekto profesinę kvalifikaciją, nes minėtame dokumente buvo sprendžiamas klausimas dėl studijų pobūdžio, o ne dėl architekto kvalifikacijos.

Todėl minėtas dokumentas įrodo tik faktą, kad pareiškėjas yra baigęs aukštojo mokslo studijas, tačiau neįrodo, kad pareiškėjo baigtos studijos atitinka architekto išsilavinimui įgyti nustatytus būtiniausius rengimo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pagrįstai konstatavo, kad kadangi pareiškėjo kvalifikacija neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, suteikiančių teisę užsiimti statinio projekto architektūrinės dalies projektavimu, teiginys, kad pareiškėjas jau daugiau nei 6 metus sėkmingai dirba architektu Lietuvoje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 81 dalies, 10 straipsnio, Aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-341 patvirtinto „Architektų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų galiojimo panaikinimo, teisės pripažinimo ir tai įrodančių dokumentų išdavimo tvarkos aprašo“ 14.2, 17, 19, 20.4, 20.5, 20,6, 20.7 punktų, RPKPĮ 4, 42 straipsnių, šio įstatymo 6 priedo 6 punkto nuostatomis, manytina, kad tam tikros veiklos vykdymas neturint atitinkamo išsilavinimo nėra laikomas profesine patirtimi ir negali būti pagrindu atitinkamai profesinei kvalifikacijai įgyti.

Pareiškėjo kvalifikacija nepripažinta kaip atitinkanti architekto profesinę kvalifikaciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nepagrįstu pareiškėjo teiginį dėl jo sukauptos architekto profesinės (darbo) patirties.

3. Mano, kad Aplinkos ministerijos ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjo įgyta kvalifikacija neatitinka architekto kvalifikacijos, o esami trūkumai negali būti kompensuojami taikant kompensavimo priemones; pareiškėjas yra baigęs technologijų krypties studijas, todėl kompensacinės priemonės negali suteikti jam universitetinį meno krypties išsilavinimą, yra pagrįstos. Aplinkos ministerija Sprendime padarė tokią išvadą, nurodydama ir motyvus, kuriais vadovavosi. Atsižvelgiant į RPKPĮ 14 straipsnio 1, 2 dalių, Aprašo 42.2 punkto ir Nuostatų 26 punkto nuostatas, kompensacinių priemonių skyrimas pagal teisės aktus numatomas tuo atveju, kai pareiškėjo pagrindinis išsilavinimas atitinka keliamus reikalavimus tai profesijai įgyti. Vadovaujantis Nuostatų 7.4 punktu, Komisija gali siūlyti Aplinkos ministerijai priimti vieną iš šių sprendimų: pripažinti profesinę kvalifikaciją (7.4.1 p.), nepripažinti profesinės kvalifikacijos ir nurodyti motyvuotas atsisakymo priežastis (7.4.2 p.) arba skirti pareiškėjui kompensacinę priemonę: profesinės adaptacijos laikotarpį, trunkantį iki trejų metų ar profesinio tinkamumo testą (7.4.3 p.). Atsižvelgiant į esantį teisinį reguliavimą, mano, kad Komisija, siūlydama nepripažinti profesinės kvalifikacijos, negali siūlyti skirti kompensacinės priemonės.

4. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės ir nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Administraciniai teismai nesprendžia ir neatlieka administracinių funkcijų už viešojo administravimo subjektą. Todėl pareiškėjo prašymas teismui už Aplinkos ministeriją priimti sprendimą, t. y. įvertinti pareiškėjo kvalifikaciją ir nuspręsti, kad pareiškėjo įgyta kvalifikacija atitinka architekto profesinę kvalifikaciją, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, bei ginčo santykių kvalifikavimu, todėl iš naujo jų nekartodamas, tik papildo teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 42 straipsniu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-131 patvirtinto Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laikinai arba vienkartinai teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo 18.2 punktu, 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (14-2)-D8-8440 nepripažino pareiškėjo įgytos kvalifikacijos VIA universitetiniame koledže (Danijos Karalystė) atitinkančios profesinę kvalifikaciją, privalomą, norint užsiimti architekto profesine veikla Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 18 d.) buvo nustatytas profesijos rengimo žinių ir įgūdžių, privalomų pripažįstant architekto kvalifikaciją, sąrašas. Todėl atsakovas, būdamas kompetentinga institucija pripažinti asmens teisę užsiimti architekto profesine veikla, visais atvejais privalėjo įvertinti, ar buvo laikomasi būtiniausių šiai profesijai rengimo reikalavimų. Be to, jis privalėjo palyginti žinias, reikalaujamas pagal nacionalinę teisę, ir įgytas kitoje valstybėje narėje. Toks palyginimas turi remtis žinių ir kvalifikacijos lygiu, kurį liudija pareiškėjo diplomas, atsižvelgiant į studijų ar profesinio rengimo turinį ir trukmę.

Savo sprendimą atsakovas grindė Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos 2014 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolu, kuri pasiūlė atsakovui nepripažinti pareiškėjo profesinės kvalifikacijos, nes pareiškėjo baigtas studijų kursas apima mažiau kaip 2/3 rengimo dalykų ir atitinkamai kiekvieno dalyko kreditų skaičiaus negu būtini, siekiant gauti architekto kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje.

Komisijos išvada yra tinkamas įrodymas šioje byloje, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. D1-526 patvirtintų Architekto profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos nuostatų 7.3 punktu (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d.), Komisija teikia Ministerijai išvadą dėl pareiškėjo profesinės kvalifikacijos. Komisijos išvados yra argumentuotos ir nėra paneigtos kitais įrodymais, o pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tik savo vertinimą bei skaičiavimus. Todėl Komisijos išvada pagrįstai rėmėsi atsakovas, priimdamas sprendimą, bei tinkamai Komisijos išvadą įvertino pirmosios instancijos teismas. Todėl iš naujo apeliacinės instancijos teismas Išvados nevertina, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, ir pripažįsta, jog nėra įrodymų, kad pareiškėjas įgijo profesinę kvalifikaciją, atitinkančią architekto profesinę kvalifikaciją.

Šis faktas nebuvo paneigtas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-3029-629/2014), kuriuo buvo panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr.(14-2)-D8-7936 ir perduotas nagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymas dėl architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Atsakovo sprendimas buvo panaikintas dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Sprendimu konstatuota, kad atsakovas nenustatė reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti / paneigti atsakovo sprendimo pagrįstumą. Tokiu būdu, teismas įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir priimti sprendimą savo nuožiūrą, priklausomai nuo nustatytų trūkumų pašalinimo rezultatų. Atsakovas ir Komisija, vykdydami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pašalino teismo nustatytus trūkumus. Todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo sprendimą, buvo saistomas ankstesnio teismo sprendimo tik toje apimtyje, ar atsakovas įvykdė ankstesnio teismo sprendimo įpareigojimą. Teismas nustatė, kad buvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, būtinos pareiškėjo prašymui išnagrinėti, ir su tuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Atsakovo pozicija yra pagrįsta, kad kompensacinė priemonė gali būti siūloma kaip išlyga pripažinti profesinę kvalifikaciją. Pagal Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 15 straipsnio 4 dalį kompensacinės priemonės gali būti siūlomos asmeniui siekiant pašalinti „iš esmės skirtingus dalykus“, t. y. dalykus, kuriuos būtina žinoti, norint užsiimti profesija, ir kurių atvykusiojo pabaigto rengimo trukmė ar turinys labai skiriasi nuo priimančiosios valstybės narės reikalaujamųjų. Atsakovo atsisakymas pripažinti architekto profesinę kvalifikacija grindžiamas tuo, kad pareiškėjo profesinio rengimo žinios iš esmės skiriasi ir jos yra nepakankamos būtinom profesiniam parengimui, kad būtų galima įgyti architekto profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje. Dėl šios aplinkybės nustatyti profesinio rengimo esminiai skirtumai negali būti visiškai arba iš dalies užpildyti taikant kompensavimo priemones. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas pagrindo siūlyti pareiškėjui kompensacines priemones neturėjo.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė