2117e98e-3813-4e08-b017-62e855897abb · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-777-883/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34467-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų, Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus, Irenos StasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. G., E. K., V.

B., J. K. ir A. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų E. G., E. K., V. B., J. K., A. P. ieÅ¡kinį atsakovei 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimų ir juose priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, tretieji asmenys S. S., A. B., L. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai E. G., E. K., V. B., J.

K., A. P. pateikė ieškinį atsakovei 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, kuriuo prašė pripažinti atsakovės 2014-03-22 ir 2014-11-08 visuotinius akcininkų susirinkimus ir juose priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Nurodė, kad ginčo susirinkimai buvo sušaukti ir sprendimai juose priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas bei bendrijos narių teises ir teisėtus interesus. Kadangi bendrijoje valdybos nėra, sušaukti susirinkimus galėjo tik bendrijos pirmininkas.

Ir tik per mėnesį jo nesuÅ¡aukus, teisę suÅ¡aukti bendrijos visuotinį narių susirinkimÄ Ä¯gyja jo iniciatoriai. Apie susirinkimus ieÅ¡kovams nebuvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Å iuo metu bendrijoje yra 22 nariai – tai patvirtina bendrijos pirmininko V. G. 2013-05-22 bendrijos narių sÄ raÅ¡as. Taigi, tik du iÅ¡ nurodytų susirinkimuose dalyvavusių narių yra bendrijos nariai. Ginčo susirinkimuose bendrijos pirmininke neva buvo perrinkta A. B., kuri niekada nebuvo bendrijos nare, todėl ji negalėjo bÅ«ti iÅ¡rinkta bendrijos pirmininke, bendrijoje nesant valdybos.

Bendrijos narių sÄ raÅ¡o tvirtinimas nėra priskirtas visuotinio susirinkimo kompetencijai, tik bendrijos pirmininkas galėjo ir gali priimti sprendimus Å¡iuo klausimu, todėl visuotinio susirinkimo sprendimas Å¡iuo klausimu virÅ¡ija jo kompetencijÄ . Bendrijos narių sÄ raÅ¡ai, patvirtinti ginčo susirinkimuose, prieÅ¡tarauja visiems iki to laiko buvusiems bendrijos narių sÄ raÅ¡ams, patvirtintiems net trijų skirtingų laikotarpių bendrijos pirmininkų, taip pat ir Juridinių asmenų registre įregistruotų visuotinių narių susirinkimų protokolų sÄ raÅ¡ams. 2014-11-08 susirinkimo protokolo 3 klausimu iÅ¡rinkti bendrijos įgaliotiniai.

Šis klausimas nebuvo įtrauktas į visuotinio susirinkimo darbotvarkę, todėl negalėjo būti iš viso svarstomas. Įgaliotinių išrinkimas nėra ir negali būti priskirtas prie einamųjų klausimų.

2. Atsakovė 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kovų reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2014-03-22 bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu buvo priimti sprendimai iÅ¡rinkti naujÄ atsakovės pirmininkÄ , taip pat iÅ¡spręsti kiti klausimai; susirinkimas buvo suÅ¡auktas teisėtai ir nepažeidžiant įstatymo reikalavimų; susirinkimas buvo suÅ¡auktas reikalaujant daugiau kaip ¼ bendrijos narių. 2014-03-22 susirinkimo metu iÅ¡rinkta atsakovės pirmininkė A.

B. yra bendrijos narė. IeÅ¡kovai ginčija ir atsakovės įgaliotinių iÅ¡rinkimÄ neteisingai tapatindami nario ir pajininko kategorijas. NeaiÅ¡ku, kokius atsakovės bendrijos narių 2014-03-22 sprendimus praÅ¡oma pripažinti negaliojančiais, todėl iÅ¡ esmės tokiais pat motyvais nesutinkama su ieÅ¡kovų reikalavimu pripažinti 2014-11-08 visuotinio narių susirinkimÄ ir jame priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad tapo bendrijos nariais.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-09 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-08 nutartimi ieÅ¡kovų E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. apeliacinį skundÄ tenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-13 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. atsakovės 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai 1 500,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. valstybės naudai 31,96 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

5. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014 nustatyta aplinkybė, kad 2013-06-30 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių visuotiniame susirinkime dalyvavo ir jį inicijavo bendrijos nariai, teismas konstatavo 2013-06-30 narių visuotinio susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumÄ , taip pat konstatavo jog 2013-06-30 susirinkimÄ organizavę ir jame dalyvavę asmenys 2013 m. birželio 30 d. susirinkimo suÅ¡aukimo ir jo metu buvo 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariais. Tokį faktÄ teismas laikė prejudiciniu Å¡ioje civilinėje byloje. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių bendrijos narių pasikeitimÄ laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 30 d. iki byloje ginčijamų susirinkimų, t. y. iki 2014 m. kovo 22 d., teismas sprendė, kad ginčijamų susirinkimų metu 2014 m. kovo 22 d. ir 2014 m. lapkričio 8 d. 365-osios garažų bendrijos narių buvo iÅ¡ viso 22.

6. Teismas, remdamasis raÅ¡ytiniais įrodymais (A. B. sumokėjo 1995-09-15 2025,00 Lt įnaÅ¡Ä , pareiÅ¡kimu priimti į bendrijÄ , 365-osos garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių sÄ raÅ¡u) nustatė, jog A. B. yra bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir esant įstatuose numatytam pagrindui priimta bendrijos nare.

7. Teismas, nustatydamas, kas ginčijamų visuotinių bendrijos susirinkimų dienÄ buvo pajininkais ir bendrijos nariais, teikė pirmenybę raÅ¡ytiniams įrodymams, t. y. įmokų už pajus priėmimo buhalteriniams dokumentams bei jų pagrindu iÅ¡duotoms pažymoms apie įmokėtų pajų dydį, ankstesniais bendrijos narių sÄ raÅ¡ais ir byloje esančiais bendrijos narių praÅ¡ymais įstoti bendrijos nariu, pajų perleidimo sutartimis. Teismas nurodė, kad minėti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog 2014 m. kovo 22 d. susirinkime patvirtintas 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių sÄ raÅ¡as yra pagrįstas: visi minėtame sÄ raÅ¡e nurodyti bendrijos nariai 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų 15 punkte nustatyta tvarka yra tapę bendrijos nariais, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių jų narystės pasibaigimÄ 2014 m. kovo 22 d. susirinkimo metu.

Iš 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių 2014 m. kovo 22 d. visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad iš 25 bendrijos narių susirinkime dalyvavo 19 narių, t. y. daugiau nei ½ dalis visų bendrijos narių, visi dalyvavę asmenys susirinkimo metu buvo bendrijos nariais, taigi kvorumas buvo pasiektas, sprendimai priimti susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma. Minėtame susirinkime priimti sprendimai neviršija susirinkimo kompetencijos, numatytos tiek Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2012-04-12 įstatymo Nr. XI-1969 redakcija, galiojusi ginčijamo 2014 m. kovo 22 d. susirinkimo sušaukimo metu) 10 str., nei 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatuose numatytos visuotinio susirinkimo kompetencijos.

8. Teismas pažymėjo, jog valiÄ dėl susirinkimo suÅ¡aukimo iÅ¡reiÅ¡kė ¼ dalis bendrijos narių, visi minėtame sprendime valiÄ iÅ¡reiÅ¡kę asmenys buvo bendrijos nariais sprendimo priėmimo dienÄ , praneÅ¡imas apie susirinkimo suÅ¡aukimÄ , paÅ¡to siuntų iÅ¡raÅ¡as, skelbimas „Lietuvos aide“ patvirtina, kad apie susirinkimÄ praneÅ¡ta bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

9. Teismas, nustatęs, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovai E. G. ir E. K. bÅ«tų įstatų ir įstatymo nustatytÄ tvarkÄ tapę 365-osio garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariais, sprendė, kad ieÅ¡kovai E. G. ir E. K. neturi teisės ginčyti 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių visuotinio susirinkimo teisėtumo bei jo priimtų sprendimų nei kaip bendrijos nariai, nei kaip bendrijos valdomo turto savininkai, o A. P. ir J. K., kaip pajaus savininkai, turi teisę ginčyti atsakovo visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus, tačiau tik tokia apimtimi, kuria tokie sprendimai pažeidžia ieÅ¡kovų kaip pajaus ar atitinkamų už jį nuosavybėn įgytų patalpų savininkų teises.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog ginčijamais susirinkimais ir jų metu priimtais sprendimais būtų pažeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo, bendrijos įstatų normos, taip pat ieškovų teisės; ieškovai nenurodė, kokias neigiamas pasekmes sukelia ginčijami sprendimai bendrijai ar ieškovams. Teismas pažymėjo, jog pripažinus, kad 2014 m. kovo 22 d. susirinkimas sušauktas ir jame priimti sprendimai yra teisėti bei juos paliekant galioti, 2014 m. lapkričio 11 d. susirinkimas ir jame priimti sprendimai ieškovų teisių neįtakos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais: 11.1. Teismo iÅ¡vada, kad tik V. B. yra bendrijos narys ir tik jis vienas galėjo ginčyti bendrijos sprendimus, nepagrįsta. Visi ieÅ¡kovai yra bendrijos pajininkais ir bendrijos nariais, todėl jie yra tinkami ieÅ¡kovai Å¡ioje civilinėje byloje.

IeÅ¡kovų A. P. ir J. K. narystę Bendrijoje patvirtina Bendrijos pirmininkų patvirtinti 2008-04-18 ir 2013-05-02 bendrijos narių sÄ raÅ¡ai, jie kaip bendrijos nariai dalyvavo 2008-04-18 bendrijos narių visuotiniame susirinkime. IeÅ¡kovai E. G. ir E. K. bendrijos nariais tapo 2008-01-03 bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu, kaip bendrijos nariai nurodyti 2008-04-18 ir 2013-05-02 bendrijos narių sÄ raÅ¡uose, 2008-04-18 bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo iÅ¡rinkti bendrijos įgaliotiniais, E. G. ir E. K. pajų nuosavybę patvirtina jiems iÅ¡duoti Nuosavybės teisės liudijimai Nr.9 ir Nr.1; byloje yra pateiktas atsakovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame užfiksuotas E. K. pajaus ir stojamojo įnaÅ¡o mokėjimas (I t., e.b.l.66). 11.2.

Ginčijamais susirinkimais ir jų metu priimtais sprendimais buvo pažeistos ieÅ¡kovų teisė balsuoti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiÅ«lymus ir gauti informacijÄ bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, rinkti ir bÅ«ti iÅ¡rinktais bendrijos pirmininku, bendrijos valdybos ar kito bendrijos organo nariu (LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai). IeÅ¡kovams kaip bendrijos nariams nežinant ir jų neinformavus buvo surengti bendrijos susirinkimai, kuriame jie nei galėjo dalyvauti, nei kitaip kaip nors jo įtakoti, jie iÅ¡ esmės neteko bet kokių bendrijos narių teisių ir buvo neteisėtai nuÅ¡alinti nuo bet kokio dalyvavimo bendrijos veikloje. 11.3.

Teismas ignoravo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį ir nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014, nustatyta aplinkybe, kad 2013 m. birželio 30 d. 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių visuotiniame susirinkime dalyvavo ir jį inicijavo bendrijos nariai. 11.4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi nurodė įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-156-196/2017 nustatytas aplinkybes Å¡ios bylos kontekste. 11.6 Teismas pirmenybę teikė nepatikimiems įrodymams: pažymoms apie įmokėtų pajamų dydį, įmokų už pajus priėmimo buhalteriniams dokumentams, kvitams; tik bendrijos pirmininkų sudaryti bendrijos narių sÄ raÅ¡ai laikytini leistinais įrodymais, įrodinėjant bendrijos narių skaičių;

Å¡ių aplinkybių – bendrijos pirmininkų įvairiomis datomis sudarytų sÄ rašų ir pačios bendrijos protokolų su juose nurodytais bendrijos narių skaičiais Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. 11.7. 2014 m. kovo 22 d. bendrijos narių susirinkimo atžvilgiu jokių atsakovo teiginius apie daugiau kaip ketvirtadalio bendrijos narių reikalavimÄ suÅ¡aukti susirinkimÄ pagrindžiančių įrodymų pateikta nebuvo. Teismo nurodytas 2014-10-20 sprendimas dėl neeilinio susirinkimo suÅ¡aukimo niekaip negali bÅ«ti laikomas sprendimu dėl 2014 m. kovo 22 d. bendrijos narių susirinkimo.

Todėl daugiau kaip ketvirtadalio bendrijos narių valia dėl 2014 m. kovo 22 d. bendrijos narių susirinkimo suÅ¡aukimo nebuvo kaip nors buvo iÅ¡reikÅ¡ta. 11.8. Å iuo atveju, kadangi abiejuose bendrijos susirinkimuose buvo renkami nauji bendrijos valdymo organai, 2014 m. kovo 22 d. susirinkime taip pat tvirtinti naujos redakcijos bendrijos įstatai, apie tokį susirinkimÄ bendrijos nariams privalėjo bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu. Apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ ieÅ¡kovams nebuvo praneÅ¡ta Å¡ia įstatymo nustatyta tvarka. 11.9 A.

B. negali bÅ«ti bendrijos nare, nėra jokio bendrijos sprendimo dėl jos priėmimo, neaiÅ¡ku, ar buvo pilnai sumokėtas stojamasis mokestis ir pajus, ji negalėjo bÅ«ti iÅ¡rinkta bendrijos pirmininke, bendrijoje nesant sudarytos valdybos. 11.10. Klausimas dėl bendrijos narių sÄ raÅ¡o patvirtinimo nebuvo įtrauktas į visuotinio susirinkimo darbotvarkę, todėl negalėjo bÅ«ti iÅ¡ viso svarstomas, juo labiau - priimtas. Bendrijos narių sÄ rašų tvirtinimo klausimas nėra priskirtas visuotinio susirinkimo kompetencijai, numatytai Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punktas numato, kad tik bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sÄ raÅ¡o sudarymÄ ir tvarkymÄ . Todėl tik bendrijos pirmininkas galėjo ir gali priimti sprendimus Å¡iuo klausimu ir tik bendrijos pirmininkas privalo sudaryti bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä . Atsižvelgiant į tai, susirinkimo sprendimas Å¡iuo klausimu virÅ¡ija jo kompetencijÄ ir prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Susirinkimo sprendimai taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, susijusioms su įgaliotinių rinkimu.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius duomenis, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės narių 2014-03-22 ir 2014-11-08 susirinkimai buvo suÅ¡aukti teisės aktų nustatyta tvarka. 12.2. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995-05-01 potvarkiu Nr. 1032J buvęs Garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvas Nr. 127 buvo reorganizuotas į 364-Ä jÄ ir į 365-Ä jÄ Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijas. 44 (keturiasdeÅ¡imt keturi) buvę Garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvo Nr. 127 nariai tapo 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, nariais.

Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 1995-04-28 Atsakovės bendrijos narių sÄ raÅ¡as. Vėliau atsakovės bendrijos narių skaičius sumažėjo iki 25. Å ios faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimu kitoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovei 365-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos narių 2013-05-14 ir 2013-06-30 susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (civilinės bylos Nr. 2-698-430/2014; teisminio proceso Nr. 2-68-3-23524-2013-1).

BÅ«tent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642-916/2015 ir laikytina ratio decidendi ir turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje. Taigi, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi kitoje nurodytoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės yra tapačios, nustatytomis aplinkybėmis. 12.3. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas byloje padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės 1996-01-05 ir 2005-04-20 bendrijos narių sÄ raÅ¡ai yra identiÅ¡ki ir kad jie buvo įvertinti nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-23524-2013-1).

BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių sÄ rašų matyti, kad juose nurodyti asmenys yra tikrieji atsakovės bendrijos nariai, todėl bÅ«tent jie ir realizavo jiems įstatymo numatytÄ susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę ir tokiu bÅ«du suÅ¡aukė atsakovės bendrijos narių 2014-03-22 ir 2014-11-08 susirinkimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje konstatavo, kad suÅ¡aukiant ir organizuojant Atsakovės bendrijos narių 2014-03-22 ir 2014-11-08 susirinkimus atsakovė teisėtai vadovavosi 1996-01-05 ir 2005-04-20 bendrijos narių sÄ raÅ¡ais, 2013-07-13 bendrijos narių sÄ raÅ¡u ir bendrijos narių registracijos žurnalu ir kad nurodytuose atsakovės bendrijos narių sÄ raÅ¡uose esantys bendrijos nariai iÅ¡ esmės yra tapatÅ«s (sÄ raÅ¡ai identiÅ¡ki).

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai save įvardijo, kaip Atsakovės bendrijos narius ir kaip pajininkus, kurių interesai buvo neva pažeisti, tačiau iÅ¡ esmės neginčijo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie teisėtai tapo atsakovės bendrijos nariais, t. y. neginčijo tikrųjų atsakovės bendrijos narių sÄ raÅ¡o. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

14. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiÅ¡kas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų iÅ¡taisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005).

15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2014-03-22 ir 2014-11-08 visuotinių narių susirinkimų sušaukimo teisėtumo ir juose priimtų sprendimų galiojimo.

16. Analizuodama ir vertindama ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentus dėl 2014-03-22 ir 2014-11-08 bendrijos narių susirinkimų sprendimų teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bendrijos narių susirinkimo suÅ¡aukimo, organizavimo tvarkÄ , sprendimų priėmimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - ir Ä®statymo) 11 straipsnio nuostatos, o taip pat 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2008 m. kovo 5 d., 20 punktas.

CK 2.46 straipsnis nustato, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus – įstatus, o jei įstatuose tam tikra veikla nėra sureguliuota, taikytinos teisės normos. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytos bendrijos narių teisės, kurios yra įtvirtintos teisės normoje, ir tai prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo principams.. Dėl ginčo faktinių aplinkybių 17. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-03-22 įvyko 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo nutarta: išrinkti bendrijos pirmininke A.

B. (1 darbotvarkės klausimas); A. G. iÅ¡rinkti bendrijos revizoriumi, bendrijos įgaliotiniais iÅ¡rinkti A. S., S. Ž., S. S., V. B. ir J. B. (2 darbotvarkės klausimas); patvirtinti ir priimti naujus bendrijos įstatus, naujÄ redakcijÄ laikant įstatų pakeitimu, įpareigoti A. B. pasiraÅ¡yti naujÄ Ä¯statų redakcijÄ (3 darbotvarkės klausimas); patvirtinti bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä (4 darbotvarkės klausimas). Nurodyta, jog susirinkime dalyvavo 19 bendrijos narių iÅ¡ 25 balsavimo teisę turinčių narių skaičiaus. 18. 2014-11-08 įvyko bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo nutarta: patvirtinti bendrijos pirmininke A.

B. (1 darbotvarkės klausimas); patvirtinti bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä (2 darbotvarkės klausimas); iÅ¡rinkti įgaliotinius S. S., V. B., S. B., G. V. ir A. S. (3 darbotvarkės klausimas). Nurodyta, jog iÅ¡ 25 bendrijos narių dalyvavo 17 narių.

19. Ieškovai E. G., E. K., V. B., J. K., A. P. pateikė ieškinį atsakovei 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, kuriuo prašė pripažinti atsakovės 2014-03-22 ir 2014-11-08 narių susirinkimus ir juose priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodė, kad tik ieškovas V. B. yra bendrijos narys ir tik jis vienas galėjo ginčyti bendrijos narių susirinkimų sprendimus. Dėl ieškovų reikalavimo teisės 20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visi ieškovai yra bendrijos pajininkais ir bendrijos nariais, todėl jie yra tinkami ieškovai šioje civilinėje byloje.

21. Narystę Garažų eksploatavimo bendrijose reguliavo LR Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinti Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai. Paminėtam teisės aktui nuo 2003 m. lapkričio 27 d. netekus galios, pagal analogijÄ ginčo teisiniam santykiui taikytinos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo nuostatos. Å io įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad patalpų savininkai turi teisę įstoti į bendrijÄ . Atsakovės Ä®statų 15 punktas numatyta, kad nauji bendrijos nariai priimami bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sprendimu; jie tampa bendrijos nariais, kai yra sumokėję bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nustatyto dydžio stojamÄ jį mokestį bei pajų.

22. J. K. ir A. P. pajus įgijo pajaus pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Byloje taip pat yra atsakovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis, kad 2008-03-19 E. K. įmokėjo 16 000 Lt stojamÄ jį mokestį ir pajų; duomenų apie E. G. pajinį įnaÅ¡Ä , byloje nėra. Pažymėtina, kad Nuosavybės teisės liudijimas Nr. 9, pasiraÅ¡ytas bendrijos pirmininko V. B., nėra pirminis dokumentas, patvirtinantis E. G. pajaus įmokėjimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo nesivadovavo.

23. CPK 182 straipsnyje nustatyta, kokios aplinkybės yra neįrodinėjamos. Viena iÅ¡ tokių – prejudicinis faktas. Jo ypatybė yra ta, kad jis vienÄ kartÄ jau buvo nustatytas, todėl antrÄ kartÄ neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmÄ kartÄ . Kad tam tikras faktas bÅ«tų pripažintas prejudiciniu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ , jis turi atitikti tokias sÄ lygas:

1) faktas turi būti nustatytas teismo;

2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję;

3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje;

4) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje arba administracinėje byloje;

5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims;

6) aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009).

24. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014, kuriame konstatuota, jog 2013 m. birželio 30 d. susirinkimÄ organizavę ir jame dalyvavę asmenys 2013 m. birželio 30 d. susirinkimo suÅ¡aukimo ir jo metu buvo 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad Å¡is faktas laikytinas prejudiciniu nagrinėjamoje byloje, nes narystės bendrijoje klausimas buvo minėtos bylos nagrinėjimo dalykas, o teismo sprendimas sukėlė pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (asmenims, laikantiems save bendrijos nariais).

Pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡analizavo 2013-06-30 bendrijos narių sÄ raÅ¡Ä (e. b. l. 196, tomas), įvardijo susirinkime dalyvavusius asmenis ir nedalyvavusius bendrijos narius. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai E. G., E. K., J. K., A. P. 2013-06-30 susirinkime nedalyvavo, susirinkimo sprendimų neginčijo. Å ioje byloje minėti ieÅ¡kovai nepateikė naujų įrodymų, kurie paneigtų jau paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog minėti ieÅ¡kovai bÅ«tų įstatų ir įstatymo nustatyta tvarka tapę 365-osio garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariais.

Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog bendrijos narių sÄ raÅ¡as neatitinka tikrovės, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrijos narių skaičių, pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, vadovavosi nepatikimais ar akivaizdžiai suklastotais įrodymais.

25. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-04 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2A-156-196/2017, nustatytas aplinkybes, taip pat nepagrįstas, nes minėta nutartis panaikinta 2018 02 14 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-219/2018. Dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimų sušaukimo tvarkos pažeidimo 26. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog 2014-03-22 susirinkimas buvo sušauktas ¼ dalies bendrijos narių iniciatyva.

Taip pat nurodoma, kad abiejuose bendrijos susirinkimuose buvo renkami nauji bendrijos valdymo organai, 2014 m. kovo 22 d. susirinkime taip pat tvirtinti naujos redakcijos bendrijos įstatai, apie tokį visuotinį susirinkimÄ bendrijos nariams privalėjo bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu. Atsakovė teigia, kad bendrijos nariai realizavo jiems įstatymo numatytÄ susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatyvos teisę ir tokiu bÅ«du suÅ¡aukė bendrijos narių 2014-03-22 ir 2014-11-08 susirinkimus.

27. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atÅ¡aukti bendrijos valdymo organÄ , keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matÄ , apie visuotinį susirinkimÄ bendrijos nariams praneÅ¡ama raÅ¡tu (DGNIKPPSBÄ® 11 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikti įrodymai, kad apie Å¡aukiamÄ bendrijos narių susirinkimÄ 2014-03-08 paskelbta „Lietuvos aidas“, paÅ¡to siuntų iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis, kad bendrijos nariams, tarp ir jų ir ieÅ¡kovui V. B., apie Å¡aukiamÄ 2014-03-22 susirinkimÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka (1 t. 121 -124 b. l.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog juridinio asmens dalyvių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais susirinkimo priimtus nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2002 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2002). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar asmenų, ginčijančių susirinkimo nutarimÄ , dalyvavimas susirinkime bÅ«tų pakeitęs balsavimo rezultatus, ar ne, taip pat susirinkime dalyvavusių asmenų skaičių ir kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ginčijami bendrijos narių  susirinkimo nutarimai buvo priimti 2014 metais, (t.y. daugiau kaip prieÅ¡ ketverius metus). Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti minėtų nutarimų pagrindu pakeisti bendrijos įstatai ir bendrijos pirmininkas. Jau daugiau kaip ketverius metus susirinkime priimtų ginčijamų nutarimų pagrindu bendrija vykdo veiklÄ . Ginčijamuose susirinkimuose dalyvavusių bendrijos narių skaičiaus pakako tiek susirinkimams įvykti, tiek visiems nutarimams svarstytais klausimais priimti, todėl, teisėjų kolegijos nuomone,  bendrijos narių valia negali bÅ«ti paneigta vien dėl to, kad byloje nėra duomenų apie 2014-03-22 susirinkimo suÅ¡aukimo iniciatorius.

29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2014 m. kovo 22 d. ir 2014 m. lapkričio 8 d. bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose bendrijos pirmininke perrinkta A. B. nėra ir niekada nebuvo 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nare, todėl ji negalėjo bÅ«ti iÅ¡rinkta bendrijos pirmininke, bendrijoje nesant sudarytos valdybos. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad A. B. yra bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir esant įstatuose numatytam pagrindui priimta bendrijos nare. Minėtas argumentas buvo nurodytas ir nagrinėjant jau minėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ ir 2014 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu yra atmestas.

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrijos narių susirinkimuose negalėjo bÅ«ti svarstomi klausimai dėl bendrijos narių sÄ raÅ¡o tvirtinimo, dėl bendrijos įgaliotinių iÅ¡rinkimo, todėl priimti sprendimai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 daliai (visuotinio susirinkimo kompetencija) ir 14 straipsnio 6 dalies 7 punktui (bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sÄ raÅ¡o sudarymÄ ir tvarkymÄ ).

31. Pagal LR CK 2.82 str. 4 d., juridinių asmenų organų sprendimai gali bÅ«ti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. Tai reiÅ¡kia, kad juridinių asmenų organų sprendimai nebÅ«tinai turi bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais, nors ir prieÅ¡tarauja tam tikroms įstatymų normoms. Pripažinti juos negaliojančiais ar ne, diskrecijos teisė palikta spręsti teismui, remiantis protingumo ar sÄ Å¾iningumo principais.

32. Bendrijos narių susirinkimas gali bÅ«ti Å¡aukiamas ir tada, kai reikia priimti neatidėliotinus sprendimus, siekiant įgyvendinti bendrijos tikslus. Bendrijos narių dalis savo veiksmais susirinkimų metu parodė sutinkÄ su susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka, terminais, darbotvarkės formavimu, svarstė darbotvarkėje numatytus ir jos eigoje iÅ¡keltus klausimus ir dėl jų balsavo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog ginčijamais susirinkimais ir jų metu priimtais sprendimais bÅ«tų pažeistos Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo, bendrijos įstatų normos, kad ginčijamuose susirinkimuose priimti sprendimai prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės normoms.

Dėl procesinės bylos baigties 33. Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

34. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Egidijus Mockevičius Irena StasiÅ«nienė