2013-04-02 Nr. ATPB-41-4-05-3-01963-2012-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinė byla Nr. 2AT-7-4-2013

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-01963-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.5.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, teisėjų Valerijaus Čiučiulkos, Olego Fedosiuko, Vytauto Greičiaus, Jono Prapiesčio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Rimanto Baumilo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. Z. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarimu P. Z. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt dydžio bauda. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena nutraukta nesant šio pažeidimo sudėties.

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarimo dalis, kuria dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena P. Z. nutraukta nesant šio pažeidimo sudėties, panaikinta ir priimtas naujas nutarimas – P. Z. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, ši nuobauda subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarimu paskirta nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir galutinė nuobauda paskirta 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarimo nustatomojoje dalyje ištaisyta klaida, nurodant, kad P. Z. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 232 punkto, o ne 234 punkto reikalavimus.

P. Z. nubaustas už tai, kad 2012 m. kovo 9 d., apie 18.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš įvykio vietos pasišalino; šiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.

P. Z. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi šis prašymas patenkintas ir P. Z. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Pareiškime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, nes tinkamai nepranešė jam apie apeliacinį procesą, nors jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo. Nežinodamas apie apeliacinį skundą, pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į jį, gintis ir administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jam apie tai nieko nežinant. Apeliacinio skundo neįteikimo jam faktas yra akivaizdus: teismui buvo grąžintas laiškas su apeliaciniu skundu bei pažyma apie jo neįteikimą.

Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus tam tikras ATPK nustatytas išimtis (ATPK 3023straipsnis). ATPK nenustatyta, kad informavimui apie prasidėjusį apeliacinį procesą būtų taikomos kokios nors išimtys, todėl asmuo apie pateiktą skundą turi būti informuojamas ATPK 2571 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. šaukimus ir kitus procesinius dokumentus įteikiant asmeniškai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis skundas jam buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriuo iki tol jokie su šia byla susiję procesiniai (teismo, policijos) dokumentai nebuvo siunčiami – jie buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini).

Tai pareiškėjo senosios gyvenamosios vietos adresas, kuriuo jis iki šiol sistemingai atsiima jam adresuotą korespondenciją. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje savo paaiškinime pareiškėjas buvo nurodęs savo dabartinį adresą (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad informavimo apie apeliacinį procesą pareiga buvo vykdoma netinkamai ir nesilaikant ATPK nustatytų reikalavimų, įtvirtintų ATPK 2571 straipsnio 1 dalyje, 3028 straipsnio 1 dalyje, kurie pripažintini esminiais proceso teisės pažeidimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam (teisė į gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą), kuris šiuo atveju taip pat buvo pažeistas.

Kartu pareiškėjui neturint galimybės pateikti savo argumentų buvo pažeisti administracinių bylų teisenos uždaviniai (ATPK 248 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjimo tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neatsižvelgdamas į tas aplinkybes, kurios buvo esminės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Taip pat, pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai jį nubaudė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad jo veiksmai po įvykio buvo orientuoti į siekį išvengti atsakomybės, nes tą paneigia bylos įrodymai ir nustatytos aplinkybės. Po įvykio P. Z. buvo išlipęs iš automobilio ir kartu su nukentėjusiuoju apžiūrėjo automobilius, siekdami nustatyti, ar yra apgadinimų, o iš įvykio vietos jis išvažiavo nesulaukęs jokių pretenzijų iš nukentėjusiojo O.

V., jam nereikalaujant kviesti policijos ar pildyti eismo įvykio deklaracijos. Automobilių apgadinimai buvo itin nedideli: P. Z. transporto priemonės apžiūros akte užfiksuota tik tai, kad nuo galinio bamperio kampo yra nubrauktas purvas, o nukentėjusysis teisme patvirtino, jog draudimas jo automobiliui padarytą žalą įvertino 70 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apgadinimai buvo nežymūs, be to, buvo tamsus paros metas, o greitis automobilių stovėjimo aikštelėje nedidelis, tai sudarė objektyvias sąlygas nepastabėti ir neįvertinti šių apgadinimų.

Priimant teismo nutarimą, visiškai neįvertinta esminė aplinkybė, jog teisme nukentėjusysis O. V. patvirtino, kad savo transporto priemonės apgadinimus pastebėjo vėliau jį nuodugniau apžiūrėjus, kai pareiškėjas iš įvykio vietos buvo išvykęs. Taip pat pareiškėjas neturėjo jokio motyvo ir tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jo automobilis buvo apdraustas, jis vairavo blaivus, o nukentėjusysis žinojo jo transporto priemonės valstybinį numerį, be to, pareiškėjas yra pakankamai garbaus amžiaus asmuo, turintis ilgametį vairavimo stažą ir puikiai supranta, kad kai reiškiamos atitinkamos prevencijos jis negali išvažiuoti iš įvykio vietos.

Jis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo O. V., liudytojų A. D., P. B. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir gali būti laikomi patikimais, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad šie asmenys yra geri draugai, todėl gali būti suinteresuoti byla, o jų parodymai tarpusavyje suderinti; nukentėjusysis O. V. ir liudytojas A. D. nurodė, jog po įvykio O. V. nereikalavo pildyti eismo įvykio deklaracijos, o liudytojas P. B. parodė priešingai; O. V. nurodė neteisingą eismo įvykio laiką.

Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo P. Z. prašymą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad P. Z. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimais, liudytojų parodymais teismo posėdžio metu, kitais byloje esančiais įrodymais, kurių visumos pakako bylai teisingai išspręsti. P. Z. teiginiai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino nesulaukęs jokių pretenzijų, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, t. y. liudytojų parodymams, paaiškinimams, tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybėms. Nukentėjusysis O. V. tiek paaiškinime, tiek duodamas parodymus teisme nuosekliai nurodė, jog P. Z. buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo automobilius, teigė, kad jokia žala nepadaryta, kitas automobilis neapgadintas ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors jis (nukentėjusysis) išsakė nuomonę, jog nesutinka su tuo, kad žala nepadaryta. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojai, kurie nuosekliai tiek savo paaiškinimuose, tiek teisme nurodė tokias pačias aplinkybes. Taigi P. Z. iš eismo įvykio vietos pasišalino žinodamas, kad nukentėjęs asmuo nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, ir pats vienasmeniškai nusprendęs, jog jokia žala nepadaryta. Institucija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės.

Taip pat atsiliepime nesutinkama su P. Z. prašyme nurodytu ATPK 2571 straipsnio pažeidimu, nes prasidėjus apeliaciniam procesui procesiniai dokumentai P. Z. buvo išsiųsti tinkamai. Kadangi nuo 2008 m. birželio 6 d. P. Z. gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), (tai patvirtina pažyma apie asmens duomenis), procesiniai dokumentai buvo siunčiami būtent šiuo adresu. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarime nurodytas tas pats adresas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. Z. prašymas iš dalies tenkintinas.

Dėl proceso teisės pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

P. Z. pareiškimo turinys rodo, kad skundžiama tai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie apeliacinį procesą, todėl objektyviai neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į apeliacinį skundą, administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jam apie tai nieko nežinant. Apeliacinio skundo neįteikimo jam faktas yra akivaizdus: teismui buvo grąžintas laiškas su apeliaciniu skundu bei pažyma apie jo neįteikimą.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie apeliacinį procesą ir kad iš esmės buvo pažeistos įtvirtintų ATPK 2571 straipsnio 1 dalies ir 3028 straipsnio 1 dalies nuostatos, nepagrįsti.

Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku (ATPK 2571 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinis skundas ir pranešimas apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka buvo išsiųstas į paties P. Z. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Būtent toks gyvenamosios vietos adresas pareiškėjo nurodytas jam surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 1) ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tikslinant P. Z. anketinius duomenis (b. l. 51). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimai, kaip nurodoma prašyme (ATPK 2571 straipsnio 1 dalis, 3028 straipsnio 1 dalis), nebuvo pažeisti.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

Pareiškėjas neginčija teismų sprendimo dėl nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino jo kaltės turinio. Byloje nustatyta, kad P. Z. vairuodamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Pareiškėjas neneigia, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį pažeidė KET, dėl to buvo apgadintas kitas automobilis, tačiau nurodo, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės, aiškina, kad įvykio vietoje apžiūrėjo pažeistą O. V. automobilį, tačiau, jo manymu, automobilio neapgadino, nukentėjusysis pretenzijų nereiškė, todėl pasitraukė iš įvykio vietos. Tokios pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra paneigtos bylos medžiaga – nukentėjusiojo O. V., liudytojų P. B., A. D. parodymais, policijos pareigūnų parodymais ir jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kita eismo įvykio tyrimo rašytine medžiaga apie nukentėjusiojo transporto priemonės apžiūros rezultatus. O. V. nurodė, jog P. Z. po atsitrenkimo išties buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, tačiau teigdamas, kad apgadinimų nėra, nesiūlė pildyti eismo įvykio deklaracijos, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, nors O. V. tam prieštaravo, jo automobilio buferis ir posparnis buvo apgadinti. Byloje nustatytas P. Z. derybų su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių būdas, nesutarus su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio, jo prašymo pasilikti įvykio vietoje nepaisymas, neatlikimas KET 232 punkte numatytų vairuotojo pareigų, skubus pasitraukimas iš eismo įvykio vietos kitam eismo dalyviui joje likus, nesiėmimas jokių priemonių nukentėjusiajam atlyginti padarytą nedidelę žalą, rodo, kad P. Z. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, P. Z. veiksmuose teisingai nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo

P. Z. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 100 Lt bauda, o pagal 130 straipsnio 1 dalį jam skirta – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis minėto kodekso 33 straipsniu P. Z. nustatyta galutinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad P. Z. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiukštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala siekia 70 Lt.

P. Z. dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 10 punktas), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo vairavimo stažas didelis, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina, kad P. Z. šeimoje reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu, nes jo sutuoktinė neįgali, jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad P. Z. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 3000 Lt dydžio bauda yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos nuobaudos. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Atsižvelgusi į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, P. Z. asmenybę, kolegija sprendžia, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą P. Z. dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt bauda mažintina, o teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas P. Z. neskirtinas.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimą: panaikinti P. Z. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams ir sumažinti jam paskirtą baudą iki 500 (penkių šimtų) Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudą P. Z. paskirti 500 (penkių šimtų) Lt dydžio baudą.

Kitos Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimo dalies nekeisti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Valerijus Čiučiulka

Olegas Fedosiukas

Vytautas Greičius

Jonas Prapiestis

Tomas Šeškauskas

Rimantas Baumilas