2019-10-23 Nr. AB-20325-3-62-3-01368-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2735-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01368-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atliekant bausmę Alytaus PN nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. jam nebuvo išduodamos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai ir kt.) ir drabužiai (apatinis trikotažas, sportinis kostiumas, striukė, batai ir kt.), todėl buvo verčiamas nesilaikyti asmens higienos. Tai kėlė didelius išgyvenimus, psichologines kančias, buvo žeminamas jo orumas. Ne kartą žodžiu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių bei drabužių išdavimo, tačiau jam buvo atsakyta, kad higienos priemonės jam nepriklauso. Suimtiesiems nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. higienos priemonės priklausė, o jam, kaip nuteistajam, nepriklausė, todėl jautėsi diskriminuojamas. Teko kreiptis į odontologą, nes dėl dantų neprižiūrėjimo pradėjo juos skaudėti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, laikotarpiui nuo 2016 m birželio 10 d. iki 2016 birželio 29 d. taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2018 m. gegužės 20 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Teisės aktuose nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., nuteistiesiems išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis (1 vnt. / mėn.), dantų pasta 75 ml. (kas du mėnesius), skutimosi peiliukai (4 vnt. / mėn.). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas higienos priemonių (skutimosi peiliukų, dantų pastos, dantų šepetuko) negavo, nes vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 1.24 5 ir 7 punktais buvo laikomas mokiu, kadangi sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio sumos. Pareiškėjas laisvės atėmimo metu tris kartus yra baustas už narkotikų vartojimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl sveikatos sutrikimų yra atmestini. Prašymų dėl jam neišduotų higienos priemonių bei drabužių pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN neteikė. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą, nustatęs, kad pareiškėjas Alytaus PN bausmę atliko periodiškai nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., sprendė, kad pareiškėjas nėra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl, vadovaudamasis CK nuostatomis, nustatančiomis civilinės atsakomybės sąlygas, vertino skunde nurodytus galimus teisės aktų pažeidimus laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.

7. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 137 straipsnio 3 dalyje, Aprūpinimo normų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.) 1.2 papunktyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatantį pareigą aprūpinti nuteistuosius sezoniniais drabužiais bei nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo aprūpintas sezoniniais drabužiais, teismas šioje skundo dalyje pripažino, jog atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

8. Teismas, įvertinęs Aprašo (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) 2 ir 5 punktuose, Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 (toliau – ir Alytaus PN Aprašas) 2 ir 6 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad nuteistieji nuo 2017 m. sausio 1 d. turi teisę pasirinkti dėvėti savo ar pataisos įstaigos išduotus drabužius ir (ar) avalynę, tačiau nuteistieji, kurie neturi savo nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną ir yra nemokūs, turi teisę pateikę prašymą nemokamai gauti pataisos įstaigos išduodamus darbužius ir (ar) avalynę. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus pataisos namų administracijai dėl drabužių išdavimo. Be to, pareiškėjas buvo laikomas mokiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų, aprūpinant pareiškėją drabužiais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.

9. Teismas, akcentuodamas Aprašo (redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas dėl nuteistiesiems išduodamų higienos priemonių, Aprūpinimo normų (redakcija nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 7 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos suimtiesiems ir nuteistiesiems numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis – dantų pasta, šepetėliu, skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems šios higienos priemonės nebuvo išduodamos. Teismas, atkreipdamas dėmesį į Aprašo (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) 2, 4 ir 5 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad drabužių, avalynės bei higienos reikmenų išdavimas siejamas su nuteistojo nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu.

10. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių pažeidimą dėl neteisėto atsakovo atstovo – Alytaus PN – neveikimo CK 6.271 straipsnio prasme pareiškėjo neaprūpinus dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais, dantų pasta nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

11. Teismas, nenustatė, kad pareiškėjas Apraše (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta tvarka būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) išdavimo. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas mokiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, aprūpinant pareiškėją higienos priemonėmis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.

12. Teismas darė išvadą, kad Alytaus PN nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetuku, skutimosi peiliukais, tualetiniu popieriumi, muilu) bei drabužiais (apatiniu trikotažu, sportiniu kostiumu, striuke ir kt.) todėl konstatavo, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, kas neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

13. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, dantų skausmus galėjo sąlygoti išimtinai tik higienos priemonių Alytaus PN neišdavimas. Tačiau teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs aprūpintas jo nurodytomis higienos priemonėmis bei drabužiais. Todėl atsakovo atstovui neišdavus asmens higienos priemonių, pareiškėjui galėjo kilti neigiamos pasekmės CK 6.250 straipsnio kontekste.

14. Teismas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, sprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl nustatė 100 Eur pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kurią pareiškėjui priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad atsiliepimas į skundą ir visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikti teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos faktą, dydį, priežastinį ryšį tarp nurodomų neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Teismas neįvertino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., iki 2017 m. sausio 1 d. pataisos namai neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, jam taip pat buvo mokamos piniginės išmokos iš socialinės paramos fondo lėšų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę Alytaus PN esančioje parduotuvėje nusipirkti būtiniausias higienos priemones (dantų šepetėlį, dantų pastą, skustuvą). Konkrečiu atveju nenagrinėjama situacija, kuomet pareiškėjas teikė prašymą dėl higienos priemonių išdavimo ir tokį prašymą buvo atsisakyta tenkinti, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodyto pobūdžio situacijai išspręsti nagrinėjamo ginčo kontekste nėra aktuali. Pagal EŽTT išaiškinimus tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, peržiūrėti skundžiamą teismo sprendimą pilna apimtimi ir priimti naują sprendimą –priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad teikiami su atsiliepimu dokumentai patvirtina dėl atsakovo atstovo padarytų pažeidimų patirtos neturtinės žalos (sveikatos pablogėjimas) faktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. jis nebuvo aprūpintas drabužiais ir jam nebuvo suteiktos higienos priemonės.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjo neaprūpinimas drabužiais (apatiniu trikotažu, sportiniu kostiumu, striuke ir kt.) ir higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetuku, skutimosi peiliukais, tualetiniu popieriumi, muilu) pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas. Pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 100 Eur suma. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Atsižvelgiant į tai, nenagrinėtini pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikšti reikalavimai.

21. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

22. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo atstovo veiksmuose nėra civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir jo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas nepateikia konkrečių nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo nustatytu pažeidimu – nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjo neaprūpinimas drabužiais (apatiniu trikotažu, sportiniu kostiumu, striuke ir kt.). Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundo dalies dėl drabužių neišdavimo pagrįstumą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo vertinimą ir išvadas šioje skundo dalyje.

23. Pareiškėjas skunde detalizavo, kad jam nebuvo išduoti drabužiai – apatinis trikotažas, sportinis kostiumas, striukė ir batai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas pataisos įstaigoje, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (akto redakcija nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1.1 punktu patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, o ne 1.2 punktu patvirtintos normos, kurios taikomos nuteistiesiems, bausmę atliekantiems kalėjimuose. Įvertinus 1.1 punktu patvirtintoje normoje pateiktą aprūpinimo aprangą sąrašą, pareiškėjas turėjo teisę į aprūpinimą apatinių trikotažu, striuke ir batais. Teisė į aprūpinimą sportiniu kostiumu šioje normoje nėra numatyta. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų dėl pareiškėjo aprūpinimo apatiniu trikotažu, striuke ir batais nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslintinos pirmosios instancijos teismo išvados ir pripažįstama, kad atsakovo atstovas laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti ir neaprūpino pareiškėjo apatiniu trikotažu, striuke, batais.

24. Dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų, kad visa su skundu susijusi medžiaga ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismo nebuvo objektyviai įvertinti, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

25. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde pateikia nesutikimo su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nustatytas pažeidimas – nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjo neaprūpinimas higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetuku, skutimosi peiliukais), motyvus.

26. Vertinant šių apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. konstatuodamas pareiškėjo neaprūpinimą higienos priemonėmis (tualetiniu popieriumi, muilu), iš esmės pasisakė dėl skunde nenurodytų aplinkybių.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

28. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo išduodamos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai ir kt.). Taigi, pareiškėjas skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo negrindė aplinkybe, jog jam nebuvo išduotos higienos priemonės – tualetinis popierius ir muilas, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas ir išvada dėl konstatuoto pažeidimo, t. y. laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjo neaprūpinimo higienos priemonėmis (tualetiniu popieriumi, muilu) yra nepagrįsta.

29. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., iki 2017 m. sausio 1 d. pataisos namai neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais.

30. Teisėjų kolegija dėl asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis atkreipia dėmesį į EŽTT jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Melnitis byloje EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. Dar daugiau, nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje M. prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendė, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemones – dantų pastą, dantų šepetuką bei skutimosi peiliukus, neatitinka Konvencijos nuostatų. Tačiau, atsižvelgusi į įstatymo ir tarptautinės sutarties nuostatų kolizijos sprendimo taisykles (Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d.), teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Taigi šioje byloje konstatuotas neteisėtas valstybės neveikimas CK 6.271 straipsnio prasme.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu (nuo 2017 m. sausio 1 d.) laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimo asmens higienos priemonėmis) tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, kuriuo nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139, patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše. Galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai.

33. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo būdo ir / ar dydžio, pažymi, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

34. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, kt.).

35. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

36. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl ji turi būti atlyginta pinigais.

37. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 100 Eur suma.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į teismų priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2368-261/2019, 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1651-552/2019, 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1999-602/2019, 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2545-662/2019), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka įvardintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teisė laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. į aprūpinimą sportiniu kostiumu, tualetiniu popieriumi ir muilu buvo pažeista. Likusioje skundo nagrinėjimo dalyje pirmosios instancijos teismo išvados yra padarytos teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus, jų visumą, teismas vadovavosi aktualiomis materialinės teisės normomis, teismų praktika, pirmosios instancijos teismo nustatyta suma neviršija teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatytinus atlygintinos neturtinės žalos dydžius. Atsižvelgiant į tai, iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo yra šalinami teismo argumentai ir išvados dėl pareiškėjo teisės laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d. į aprūpinimą sportiniu kostiumu, tualetiniu popieriumi ir muilu pažeidimo. Bylą peržiūrėjus apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas teisinis rezultatas nesikeičia, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė