210eaafb-a05c-4f0a-bc2c-4abea24eba39 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas V Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-873/2011Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius                                             Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01149-2010-9               Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;                 1.1.8.2; 1.1.10.1; 1.2.4.5; 2.1.15.1.1;                 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.3.1.

                                                          V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Stasio Punio,sekretoriaujant Ingridai Ablačinskaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,gynėjui advokatui Bogdan Charanovskij,nuteistajam I.

L. (I. L.),vertėjai Irinai Pilžis,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. L. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., I. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, jai tai nesusiję su darbu.             IÅ¡ I.

L. priteista 7483,00 Lt (septyni tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt trys litai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 8000,00 Lt (aštuoni tūkstančiai litų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. C. (A. C.) naudai.Iš I. L. priteista 2791,59 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt vienas litas penkiasdešimt devyni centai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos naudai.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : I. L. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , t. y. jis 2010 m. liepos 13 d., apie 22.00 val., konflikto metu, kavinėje, esančioje A. P. Kavoliuko g. 13, Vilniuje, sugriebęs ir laikydamas už rankos ties pažastimi A. C., tyčia rankos kumščiu sudavė jam du smÅ«gius į veidÄ , o nukentėjusiajam nugriuvus, koja spyrė ne mažiau dviejų kartų į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajam A. C. kraujosruvÄ su nubrozdinimu virÅ¡utinėje lÅ«poje, virÅ¡utinių ir apatinių priekinių dantų pažeidimus, kraujosruvas veide ir deÅ¡iniame žaste, nosies kaulų lūžį su nosies deformacija bei virÅ¡utinio žandikaulio lūžį pagal Le Fort II linijÄ , kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendį ir iÅ¡teisinti I.

L., bylÄ nutraukti, kadangi nuteistasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Taip pat apeliaciniame skunde yra suformuluotas alternatyvus praÅ¡ymas, t. y. pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , panaikinti įpareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., atmesti civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo deÅ¡imties dantų protezavimo, sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. L. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, jų nepaneigia jokie kiti byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai, todėl jais nėra jokio pagrindo netikėti.

I. L. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog tarp jo ir A. C. įvyko žodinis konfliktas. Vėliau A. C. elgėsi agresyviai, sudavė vienÄ smÅ«gį nuteistajam, nuteistasis gindamasis nuo užpuolimo taip pat sudavė smÅ«gį į veidÄ A. C., po kurio pastarasis nukrito ant žemės.  Nuteistojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , kadangi visas abejones aiÅ¡kino nuteistojo nenaudai. Pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį, vadovaudamasis prieÅ¡taringais nukentėjusiojo ir liudytojos Ž.

M. parodymais, neįvertino to, kad Å¡ių asmenų parodymai prieÅ¡tarauja vieni kitiems, o Ž. M. nurodė skirtingas įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiama teisme.Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad A. C. pirmame pareiÅ¡kime nurodė, jog nuteistasis sudavė du smÅ«gius kumščiu į veidÄ , o vėlesniame pareiÅ¡kime nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad jis buvo muÅ¡amas kojomis. Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad pirmÄ smÅ«gį sudavė A.

C., o teisme teigė, kad jis tik ranka bandė atsistumti nuo nuteistojo. Taip pat nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nesutampa nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai dėl vietos, kurioje nukentėjusysis nukrito po smūgio.Advokatas aiškina, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo I. L. parodymų, jų nevertino, nepagrįstai rėmėsi nepatikimais nukentėjusiojo bei liudytojos parodymais, neatsižvelgė į tai, kad byloje yra objektyvių duomenų, kurie leidžia teigti, jog nuteistasis gali būti apkalbamas.Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatytos faktinės aplinkybės leidžia tvirtinti, kad nukentėjusysis pavojingai kėsinosi į I.

L., Å¡is kėsinimasis buvo realus ir akivaizdus, todėl nuteistasis privalėjo gintis, jo sveikatai buvo kilęs realus pavojus, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliantas mano, kad nukentėjusiojo veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip nusikalstami, nuo tokių veiksmų nuteistasis turėjo gintis. Taip pat teigia, kad nuteistasis gindamasis nuo pradėto smurto ir galimų tolimesnių sužalojimų, neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų.Nuteistojo gynėjas teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kÅ«no sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne siekiant sužaloti nukentėjusįjį, o siekiant apsiginti nuo jo pradėto smurto bei pavojingo kėsinimosi į nuteistojo sveikatÄ .

I. L. panaudota gynyba atitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , savo veiksmais jis bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė. Dėl Å¡ios priežasties baudžiamoji byla turi bÅ«ti nutraukta.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl turtinės žalos priteisimo. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl deÅ¡imties dantų, kurie nebuvo pažeisti inkriminuojamo įvykio metu, sutvarkymo nėra įrodytas, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.

Apeliantas nurodo, kad byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, jog nukentėjusysis neabejotinai turėjo rimtų sveikatos problemų su dantimis ir bÅ«tent jo paties nerÅ«pestingumas nulėmė tai, kad jam reikėjo protezuoti dvylika dantų. Tuo pačiu atitinkamai turi bÅ«ti mažintinas ir priteistinos neturtinės žalos dydis.I. L. gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nuteistajam bausmės vykdymÄ atidėjo trejiems metams bei paskyrė įpareigojimÄ nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose.

Ilgas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams. Teismas individualizuodamas bausmę neįvertino to, kad I. L. dirba UAB „VIPP Sprendimai“ vadybininku, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat apeliantas nurodo, kad paskirtas įpareigojimas nuteistajam bÅ«ti konkrečiu metu namuose, nėra numatytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., todėl negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo I. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., yra pagrįstas ir teisėtas, nuteistojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme iÅ¡tirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais.PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo I. L. parodymai yra paneigiami nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis A. C. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog I. L. jam sudavė du smÅ«gius į veidÄ , o po to kai nukrito ant žemės, dar smÅ«giavo kojomis (t. 1, b. l. 181-182). Liudytoja Ž. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji matė, kaip I. L. sudavė smÅ«gį A. C. į veidÄ , o Å¡iam nugriuvus dar du kartus spyrė koja (t. 1, b. l. 183). Liudytoja S. A. pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, jog I. L. sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , kiek smÅ«gių sudavė neprisiminė, nukentėjusiajam nukritus, nuteistasis sudavė kelis kartus koja į veidÄ (t. 1, b. l. 183-184).

Taigi, Å¡ie nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai visiÅ¡kai paneigia nuteistojo aiÅ¡kinimus, kad jis nukentėjusiajam sudavė tik vienÄ kartÄ . Aptarti įrodymai leidžia tvirtinti, kad I. L. parodymai yra akivaizdžiai neatitinkantys tikrovės ir nepatikimi.A. C. pirminiame pareiÅ¡kime iÅ¡ tikrųjų nurodė tik tai, kad jam buvo suduoti smÅ«giai rankomis (t. b. l. 10), o apie smÅ«gius kojomis užsiminė tik protokole – pareiÅ¡kime (t. 1, b. l. 1), tačiau Å¡i aplinkybė neleidžia teigti, jog nukentėjusysis nurodo skirtingas įvykio aplinkybes.

Tokie paaiškinimai vertintini, kaip įvykio aplinkybių patikslinimas, o ne kaip skirtingų aplinkybių nurodymas, tuo labiau, kad patikslintas aplinkybes patvirtina ir anksčiau minėtų liudytojų parodymai. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo suduoti keli smūgiai patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 3438/10 (01), kurioje nurodoma, jog nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti paveikus kietais bukais daiktais, kraujosruvos būdingos suspaudimui pirštais, kiti sužalojimai būdingi smūgių sudavimui (t. 1, b. l. 51-52).

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad A. C. ir liudytoja Ž. M. nurodo skirtingÄ vietÄ , kur po smÅ«gio nukrito nukentėjusysis. A. C. teigė, kad jis nukrito Å¡alia baro, analogiÅ¡kÄ aplinkybę nurodė ir liudytoja. Aplinkybė, kad tikslesnė nukritimo vieta Å¡iek tiek skiriasi, nėra pagrindas abejoti nukentėjusiojo bei liudytojos parodymais, tuo labiau, kad Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga nuteistojo kaltės nustatymui.Liudytoja Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, jog ji bendravo su S. A. bei A.

C.. I. L. priėjo prie A. C. iÅ¡ nugaros ir per pečius stipriai jį apkabino. Nukentėjusiajam tokie nuteistojo veiksmai nepatiko, todėl jis apsisukdamas trenkė I. L. į veidÄ . I. L. sugriebė A. C. rankas, stipriai laikė ir paklausęs ar Å¡is nori muÅ¡tis, sudavė nukentėjusiajam į veidÄ (t. 1, b. l. 73-74). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus apie konflikto pradžiÄ liudytoja davė ir pirmosios instancijos teisme. Ji nurodė, kad I. L. pradėjo priekabiauti prie A. C., bandė jį sugriebti ar apkabinti.

Nukentėjusysis prašė nuteistojo nutraukti tokius veiksmus. A. C. apsisukdamas sudavė nuteistajam į skruostÄ . Liudytoja aiÅ¡kino, jog jos vertinimu, A. C. bandė atsistumti nuo nuteistojo ir pataikė ranka jam į skruostÄ . I. L. buvo suėmęs nukentėjusįjį už rankos ir pasakęs, jog pastarasis pirmas jam sudavė smÅ«gį, sudavė nukentėjusiajam į veidÄ (t. 1, b. l. 183-184). Taigi, vertinant Ž. M. parodymus apie konflikto pradžiÄ teigtina, jog jie skiriasi tik neesminėse detalėse, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡i liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi. Pastebėtina ir tai, kad paties I. L. parodymai iÅ¡ dalies patvirtina aptartus liudytojos paaiÅ¡kinimus. I. L. pirmosios instancijos teisme yra nurodęs, kad A. C. smÅ«gį sudavė apsisukdamas (t. 1, b. l. 181). Pats nukentėjusysis tvirtino, jog jokio smÅ«gio jis nesudavė, o tiesiog bandė atsistumti nuo nuteistojo, kadangi jis apkabino nukentėjusįjį už kaklo. Nuteistasis pagavo nukentėjusiojo rankÄ , jį apsuko ir sudavė du smÅ«gius (t. 1, b. l. 182).

Liudytoja S. A. pirmosios instancijos teisme teigė, kad nuteistasis konfliktavo su nukentėjusiuoju. Pirmasis smūgį sudavė nukentėjusysis, tačiau smūgis nebuvo stiprus (t. 1, b. l. 184).Vertinant aptartus parodymus teigtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo veiksmai negali būti vertintini kaip būtinoji gintis. Būtinoji gintis gali būti naudojama tik nuo pavojingo akivaizdaus kėsinimosi, be to, toks kėsinimasis turi atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius, ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos.

IÅ¡ anksčiau aptartų Ž. M. ir nukentėjusiojo A. C. parodymų matyti, jog I. L. elgėsi netinkamai, lindo prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis, neapsikentęs tokio nuteistojo elgesio, bandė jį nustumti nuo savęs, tada nuteistasis suėmė jį už rankos ir sudavė į veidÄ . Aplinkybę, kad nuteistasis suėmė A. C. už rankos iÅ¡ dalies įrodo ne tik paties nukentėjusiojo, liudytojos Ž. M. parodymai, bet ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3438/10 (01) užfiksuoti duomenys. Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad nukentėjusiajam be kitų sužalojimų buvo padaryta kraujosruva deÅ¡iniajame žaste, tokios kraujosruvos bÅ«dingos suspaudimui pirÅ¡tais (t. 1, b. l. 52).

Taigi, įvertinus, kas aptarta, teigtina, jog nukentėjusiojo veiksmus savo elgesiu iÅ¡provokavo pats nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, A. C. fizinis kontaktas su I. L. negali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdus kėsinimasis į nuteistojo sveikatÄ , nes jokio realaus pavojaus jis nekėlė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. A., kuri nukentėjusiojo veiksmus įvertino kaip smÅ«gį, nurodė, jog jis buvo nestiprus, pats nukentėjusysis tvirtino, jog ketino tik nustumti nuteistÄ jį nuo savęs, tokius nukentėjusiojo teiginius patvirtino liudytoja Ž.

M.. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog A. C., bandydamas fiziÅ¡kai paveikti nuteistÄ jį, siekė ne jį sužaloti, sukelti pavojų jo sveikatai, o paprasčiausiai, nutraukti jo akivaizdžiai netinkamus veiksmus. Net teigiant, kad nukentėjusysis sudavė I. L. smÅ«gį į veidÄ , nuteistojo veiksmai vis tiek negali bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinoji gintis, kadangi po smÅ«gio, jis suėmė nukentėjusiojo rankÄ ir pastarasis jokio pavojaus nuteistajam nebekėlė, todėl nebuvo jokio pagrindo naudoti bÅ«tinÄ jÄ gintį.

Pažymėtina, jog pats nuteistasis nėra teigęs, kad nukentėjusysis bÅ«tų bandęs jam suduoti antrÄ smÅ«gį ar kaip nors kitaip keltų jam pavojų. Taigi, nesant pavojingo kėsinimosi į įstatymais saugomas ir ginamas vertybes, I. L. veiksmai vertintini ne kaip bÅ«tinoji gintis, o kaip tyčinis nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , rėmėsi liudytojo D.

M. parodymais, kuris nurodė, kad A. C. dėl ligos galėjo bÅ«ti paslankÅ«s apatiniai priekiniai dantys, tačiau buvo tvarkomi tik virÅ¡utiniai dantys. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad minėtas liudytojas paaiÅ¡kino, jog jis negalėjo protezuoti tik priekinio segmento, o galinius palikti neprotezuotus, nes dėl to kiltų problemų (t. 2, b. l. 2), Taigi teigtina, jog bÅ«tent dėl I. L. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta. Gydytojo odontologo paslaugos buvo bÅ«tinos tam, kad bÅ«tų paÅ¡alintos sužalojimų pasekmes.

Šios išlaidos yra pagrįstos.Pripažinus nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, susijusius su turtinės žalos atlyginimu, išvestiniais tampa apeliacinio skundo argumentai, susiję su priteistinos neturtinės žalos dydžio mažinimu, t. y. nesumažinus priteistinos turtinės žalos dydžio, nemažintinas ir priteistinos neturtinės žalos dydis. Apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, laikėsi tiek teisės aktų reikalavimų, tiek suformuotos teismų praktikos.

Keisti nuosprendį civilinio ieÅ¡kinio dalyje nėra jokio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas I. L. trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , pažeidė protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus. Pažymėtina, kad apeliantas tik bendrai nurodo, kad nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas neatitinka minėtų principų keliamų reikalavimų, tačiau visiÅ¡kai neargumentuoja tokios savo pozicijos.Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog I.

L. dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, tačiau tuo pačiu bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, t. y. vienai iÅ¡ didžiausių vertybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis ne tik sudavė nukentėjusiajam į veidÄ ranka, bet ir jam pargriuvus du kartus spyrė į galvÄ . Å i aplinkybė rodo niekinantį požiÅ«rį į kitÄ Å¾mogų, jo sveikatÄ . Atsižvelgtina ir į tai, kad liudytoja Ž.

M. nuteistÄ jį apibÅ«dino kaip judrų, neramų, priekabiaujantį asmenį, kuomet jis yra iÅ¡gėręs. Aptartų aplinkybių visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos nuomone, kad I. L. turi bÅ«ti nustatytas maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas ir tai užtikrins Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad realiai nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas neapsunkins (jis yra įpareigotas atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo per tris mėnesius, o darbÄ jau yra susiradęs) nuteistojo kasdienio gyvenimo, o tik įpareigos nuosekliai laikytis visuomenėje nusistovėjusios tvarkos.

Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo I. L. bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. nustatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatytų įpareigojimų. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. nustatytų įpareigojimų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, jame nėra numatytas įpareigojimas bÅ«ti namuose teismo nustatytu laiku, Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje taip pat nėra numatyta tokia baudžiamojo poveikio priemonė.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytÄ Ä¯pareigojimÄ , todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ .Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo I. L. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : nuteistojo I. L. gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti.

I. L. paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, panaikinti.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                    Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                                                 Stasys Punys                                                                                               Teresėlė Kazlauskienė