210d204e-4b60-4ce5-b81d-d54bfcffa6d9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1743-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00385-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ atstovei advokatei AuÅ¡rai Kapočienei,atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovui Tadui BÅ«dvyčiui,atsakovės Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, atstovei advokatei Linai Å imei,trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ atstovui advokatui Nedui Å ilaikai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas” skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Valeksa“) dėl žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė:

1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 1–8) ir praÅ¡o solidariai iÅ¡ atsakovių Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) ir Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba), bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), priteisti 305 570,65 Eur žalÄ bei 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.2.

Skunde paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjai nuo 1995 m. sausio 11 d. nuosavybės teise priklausė pastatas – prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jo priklausiniai – kiemo statiniai (2 228 kv. m. ploto aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bei nuo 2003 m. gruodžio 4 d. priklausė valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio ten pat nuomos teisė. Tarybai 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtinus sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ , pagal Administracijos 2004 m. balandžio 26 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 22, kuriuo leista statyti žuvų restoranÄ , jachtininkų vieÅ¡bučius, jachtklubÄ , pareiÅ¡kėja nurodytame žemės sklype pradėjo statyti du jachtininkų vieÅ¡bučius ir žuvų restoranÄ .

Nebaigus statybų (pastatyti buvo tik pamatai), pareiÅ¡kėjas 2004 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir 2004 m. sutartis), pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nebaigtÄ jachtininkų vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), kitÄ nebaigtÄ jachtininkų vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), nebaigtÄ statyti žuvų restoranÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.), pradėtus statyti adresu(duomenys neskelbtini).

Ta pačia 2004 m. sutartimi UAB „Verslo investicijų projektų centras“ kartu buvo parduoti ir kiti pareiškėjui nuosavybės teise priklausę, tame pačiame žemės sklype buvę daiktai: pastatas – prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prieplaukos namelio priklausiniai – kiemo statiniai (2 228 kv. m. ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimu perleista žemės sklypo nuomos teisė. 2004 m. sutartimi nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausęs pastatas – prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), parduotas už 750 000 Lt (217 215,01 Eur), kiti statiniai: prieplaukos namelio priklausiniai, 2 nebaigti jachtininkų viešbučiai (baigtumas 8 proc.) ir nebaigtas žuvų restoranas (baigtumas 7 proc.) parduoti už 50 000 Lt (14 48 Eur).

UAB „Verslo investicijų projektų centras“, įsigijęs nurodytÄ turtÄ , užbaigė nebaigtų pastatų statybas ir juos pardavė kitiems asmenims. Statybų metu prieplaukos namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prieplaukos namelio priklausinius (2 228 kv. m. ploto aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriovė. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2005 m. gegužės 18 d. aktu / pažyma Nr. VST-P-140 nustatė, kad statinys yra nugriautas.

Å io akto pagrindu statiniai iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.2.1. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažinus negaliojančia 2004 m. sutartį ir pritaikius restitucijÄ natÅ«ra, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ buvo priteisti adresu (duomenys neskelbtini) esantys pastatai: prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prieplaukos namelio priklausiniai – kiemo statiniai (2 228 kv. m. ploto aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtas statyti jachtininkų vieÅ¡butis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), nebaigtas statyti jachtininkų vieÅ¡butis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), nebaigtas statyti žuvų restoranas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.), o iÅ¡ pareiÅ¡kėjos UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ priteisti 800 000 Lt (231 696,02 Eur).

PareiÅ¡kėja savo patirtÄ turtinę žalÄ nurodo 231 696,02 Eur, kuriuos, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ , ji grÄ Å¾ino UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“. Prie patirtos turtinės žalos pareiÅ¡kėja priskiria ir 9 763,12 Eur teismo sprendimo vykdymo iÅ¡laidas, kurias ji sumokėjo antstoliui už jo darbÄ iÅ¡ieÅ¡kant priverstine tvarka laiku negrÄ Å¾intus 231 696,02 EUR. Taip pat savo turtinių nuostolių dalimi pareiÅ¡kėja laiko 61 215,31 Eur, sumokėtus UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“, kaip kompensuojamÄ sias palÅ«kanas už laiku neįvykdytÄ Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ ir procesines palÅ«kanas nuo priteistos kompensuojamųjų palÅ«kanų sumos iki visiÅ¡ko sprendimo sumokėti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas įvykdymo dienos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-885-459/2016 (pakeistÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi Nr. e2A-104-330/2017).

Reikalavimų atlyginti turtinę žalÄ sÄ raÅ¡as baigiamas praÅ¡ymu atlyginti pareiÅ¡kėjos patirtas 2 896,20 Eur dalies žuvų restorano (7 proc. baigtumo) griovimo iÅ¡laidas.2.2. PareiÅ¡kėja, pateikdama skundÄ , kilusiÄ Å¾alÄ sieja su Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmais – iÅ¡vados dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – Detalusis planas) atitikties teisės aktų reikalavimams pateikimu ir 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. iÅ¡duotais pripažinimo tinkamu naudoti aktais Nr. 22 ir Nr. 115.

PareiÅ¡kėjos teigimu, ji ateityje dar patirs jachtininkų vieÅ¡bučio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jachtininkų vieÅ¡bučio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo iÅ¡laidas, kadangi yra įpareigota juos nugriauti vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ . Dėl bÅ«simų griovimo iÅ¡laidų patirta žala bus apskaičiuota realiai jÄ patyrus ir reikalavimas teismui bus pateiktas atsiradus pagrindui.3. PareiÅ¡kėja, susipažinusi su atsakovų atsiliepimuose pateiktais argumentais, pateikė 2018 m. gegužės 10 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (2 t., b. l. 79–84), kurie neva paneigia atsakovių atsiliepimų nepagrįstus teiginius.

RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pažymėta, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kaltės, priežastinio ryÅ¡io, solidarios atsakomybės, žalos atsiradimo termino jau yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), o tai paneigia Inspekcijos argumentÄ , kad jai nekyla atsakomybė, nes Detalųjį planÄ tvirtino kita atsakovė – Neringos savivaldybė. PareiÅ¡kėja nesutiko su atsakovių argumentais, kad pareiÅ¡kėjos sumokėtos palÅ«kanos dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo nėra atsakovių neteisėtų veiksmų pasekmės, kadangi jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų atsakovių veiksmų, pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų kilusi pareiga vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ .

Atkreiptas dėmesys, kad skundas teismui dėl žalos atlyginimo paduotas tada, kai galutinai iÅ¡aiÅ¡kėjo žalos dydis ir kai paaiÅ¡kėjo, kad taikos sutarties procesas pasibaigęs, todėl praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra nepagrįstas.4. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė advokatė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti visiÅ¡kai. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėja turtinę žalÄ grindžia savo turto praradimu, kadangi jai priteisti pastatai buvo nugriauti arba dar bus nugriauti.

Todėl atmesti kaip nepagrįsti atsakovių argumentai, kad pareiÅ¡kėjai turtinė žala negali bÅ«ti priteista, nes buvo įvykdyta restitucija. Advokatės teigimu, LVAT nuoseklioje praktikoje pripažinta, kad turtinė žala tokio pobÅ«džio bylose yra pripažįstama ir patirtos įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo iÅ¡laidos, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti iÅ¡laidas, patirtas vykdant teismo sprendimÄ , yra tenkintinas visiÅ¡kai. Nagrinėjamu atveju, advokatės teigimu, nėra konstatuoti jokie neteisėti pareiÅ¡kėjos neteisėti veiksmai, į kuriuos teismas turėtų atsižvelgti, spręsdamas dėl priteistinos turtinės žalos dydžio.

Nesutiko su atsakovių atstovų argumentais, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma žala yra menama, kadangi kaip teigiama ir pačiame skunde, pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ pareiÅ¡kėjai priklausantys pastatai, kurie dar nėra nugriauti, turės bÅ«ti nugriauti. Todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas atlyginti jos patirtÄ turtinę žalÄ yra pagrįstas. Atstovė papildomai nurodė, kad praÅ¡omos priteisti priverstinio vykdymo iÅ¡laidos atsirado bÅ«tent dėl valstybės institucijų veiksmų.

5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Inspekcija atsiliepimu (1 t., b. l. 155–169) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti, o tuo atveju jeigu skundas bus tenkintas – teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieniems metams. Taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl pareikÅ¡tų reikalavimų atlyginti 350 000 Lt (101 367 Eur), kurie sumokėti vykdant pritaikytÄ restitucijÄ grÄ Å¾inti 800 000 Lt (231 696,02 Eur), ir dėl reikalavimų atlyginti žuvų restorano griovimo iÅ¡laidas – 10 000 Lt (2 896 Eur).5.1.

PareiÅ¡kėjos pozicija įrodinėjant neteisėtų veiksmų požymius paremta klaidingu įsitikinimu, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatytos aplinkybės savaime yra pakankamos konstatuojant valstybės (Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos) veiksmų neteisėtumÄ . PareiÅ¡kėja, remdamasi Å¡io teismo sprendimo priėmimo faktu, plačiau nedetalizuoja, neįrodinėja ir nepateikia jokių motyvų, kurie patvirtintų neteisėtus valstybės veiksmus ar neveikimÄ , iÅ¡skyrus tik tai, kad administraciniai sprendimai buvo panaikinti teismo sprendimu.

Nors minėti aktai yra pripažinti negaliojančiais teismo sprendimu, nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė savarankiÅ¡kų Å¡ių administracinių aktų neteisėtumo pagrindų. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nurodė, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Detalusis planas „<...> buvo patvirtintas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, todėl remiantis tokiu planu nustatyta tvarka suderintas ir iÅ¡duotas leidimas statybai, parengtas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas, statinių pripažinimas tinkamais naudoti yra neteisėti“.

Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai buvo pripažinti negaliojančiais, kadangi jie buvo neteisėtai patvirtinto Detaliojo plano pasekmė, o ne todėl, kad bÅ«tų nustatyta, kad juos suraÅ¡ant bÅ«tų nesilaikyta teisės aktais nustatytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja, siedama atsiradusiÄ Å¾alÄ su statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktais, skunde neįrodė, kad valstybė neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ir kad dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjos nurodyta žala (pasekmės).5.2.

Inspekcijos vertinimu pareiÅ¡kėjos nurodoma žala nėra susijusi su Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmais suraÅ¡ant Detaliojo plano patikrinimo iÅ¡vadÄ ir iÅ¡duodant statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Atsiradusi žala teisiÅ¡kai yra per daug nutolusi nuo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų. Be to, dalis turtinių pareiÅ¡kėjo praradimų atsirado dėl jo paties veiksmų nevykdant ar ne iki galo vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ , kas inspiravo BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ teisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ir iÅ¡ to sekusius pareiÅ¡kėjo finansinius nuostolius.

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo metu patirtos 800 000 Lt (231 696,02 Eur) iÅ¡laidos negali bÅ«ti priskirtinos žalai CK 6.249 straipsnio 1 d. taikymo prasme, nes jos atsirado pritaikius restitucijÄ . Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį (status quo), buvusiÄ iki teisės pažeidimo. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu parinkdamas konkretų restitucijos taikymo bÅ«dÄ pagal bylos aplinkybes tuo pačiu nenustatė pagrindų jos pakeitimui ar netaikymui, taip iÅ¡ esmės pripažindamas, kad pritaikytas restitucijos taikymo bÅ«das leis užtikrinti buvusios padėties atstatymÄ nepabloginant nei vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių padėties.

PareiÅ¡kėjos grÄ Å¾inta pagal sandorį gauta pinigų suma nėra pareiÅ¡kėjos nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti valstybė, tarp jų ir valstybės veiksmų nėra priežastinio ryÅ¡io. Valstybė nebuvo Å¡ios sutarties Å¡alis, neturėjo iÅ¡ Å¡io sandorio naudos, todėl neprivalo grÄ Å¾inti už nekilnojamuosius daiktus (statinius) gautų pinigų, nes valstybei Å¡ie daiktai (statiniai) nebuvo perduoti, ji nebuvo jų savininkas ir jais nesinaudojo.5.3. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos turto praradimai kilo tik dėl jos veiksmų ir paties prisiimtos teismo sprendimo nevykdymo rizikos.

ReikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti vykdymo proceso metu sumokėtas vykdymo iÅ¡laidas, pareiÅ¡kėja nepaaiÅ¡kina, kokios priežastys jai sutrukdė laiku įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ ir neatskleidžia, kaip prie to tiesiogiai prisidėjo valstybė. PareiÅ¡kėja vadovaujasi klaidinga nuostata, kad ji neturėjo vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dėl priteistų 800 000 Lt (231 696,02 Eur) grÄ Å¾inimo, kol jai nebuvo grÄ Å¾inti priteisti pastatai.

Tačiau Å¡ie pareiÅ¡kėjos argumentai buvo įvertinti sprendžiant klausimÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje pripažinti klaidingais. Kad iÅ¡ teismo sprendimo kylančios prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės (taikant restitucijÄ BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ privalo perduoti pareiÅ¡kėjai pastatus, o pareiÅ¡kėja sumokėti 800 000 Lt (231 696,02 EUR)) nebuvo sÄ lyginės ir nebuvo kliūčių jas vykdyti tiek tuo pačiu metu, tiek atskirai (paeiliui) patvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis.5.4.

Pažymi, kad kompensuojamųjų ir procesinių palÅ«kanų, priteistų už netinkamÄ Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatytos prievolės grÄ Å¾inti priteistus 800 000 Lt (231 696,02 Eur) vykdymÄ , apmokėjimas negali bÅ«ti perkeltas valstybei, kuri neturi ir neturėjo tokios pareigos vykdyti Å¡iÄ teismo sprendimu nustatytÄ prievolę. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigtas tiek Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl jame nustatyto restitucijos bÅ«do ir jo vykdymo tvarkos, tiek ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendime konstatuotos aplinkybės, kuriomis įrodyta, kad pareiga atlyginti nuostolius, padarytus prievolės nevykdymu, tenka pareiÅ¡kėjai.

Valstybės veiksmai, kurie pareiÅ¡kėjos nurodomi, kaip neteisėti, t. y. Detaliojo plano iÅ¡vados pateikimas ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų iÅ¡davimas buvo atlikti dar iki įsiteisėjant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimui, ir negalėjo daryti įtakos ateityje bÅ«simo Å¡io sprendimo vykdymo procesui bei bÅ«ti pareiÅ¡kėjai atsiradusių 61 215,31 Eur nuostolių priežastimi.5.5. Mano, kad žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti sprendžiamas neatsižvelgus į pareiÅ¡kėjos kaltę, kuri Å¡iuo atveju sudaro pagrindÄ netaikyti civilinės atsakomybės, jeigu prieÅ¡ tai bÅ«tų nustatytos visos bÅ«tinosios žalos atlyginimo sÄ lygos, arba bent jau sumažinti žalos dydį.5.6.

Teigia, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su reikalavimais atlyginti turtinę žalÄ , praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pastarasis klausimas bÅ«tų svarbus tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų įrodyta atsakovų deliktinė civilinė atsakomybė. Analizuojant pareiÅ¡kėjos nurodomų nuostolių turinį ir jų atsiradimo laikÄ , matyti, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ priteista 800 000 Lt (231 696,02 Eur) suma ir vykdymo iÅ¡laidos laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. buvo iÅ¡ieÅ¡komos antstolio.

Dalį sumos Å¡iuo laikotarpiu BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ naudai pervedė pati pareiÅ¡kėja. Laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos sÄ skaitos BUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ naudai ir vykdymo iÅ¡laidoms, atmetus 2011 m. gruodžio 16 d. grÄ Å¾intÄ dalį lėšų, buvo pervesti 350 000 Lt (101 367 Eur). Taigi 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iai sumai yra praleistas. Pasisakant dėl 10 000 Lt (2 896 Eur) statinio (žuvų restorano) griovimo iÅ¡laidų, matyti, kad Å¡i suma buvo apmokėta 2013 m. rugpjūčio 13 d.

Tai taip pat reiÅ¡kia, kad reikalavimas atlyginti griovimo iÅ¡laidas yra pareikÅ¡tas praleidus 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

6. Teismo posėdyje atsakovės Inspekcijos atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jais pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Akcentavo, kad pareiÅ¡kėja atskirai neįrodė bÅ«tent Inspekcijos neteisėtų veiksmų. Atstovas laikėsi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjos reikalaujama turtinė žala kildinama iÅ¡ restitucijos ir yra jos pasekmė, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovių veiksmai nėra priežastiniame ryÅ¡yje su pareiÅ¡kėjos kildinama turtine žala.

Pareiškėjos priverstinio vykdymo išlaidos negali būti priteisiamos kaip pareiškėjos patirta turtinė žala dėl atsakovių neva neteisėtų veiksmų, kadangi dėl priverstinio vykdymo išlaidų yra atsakinga tik pati pareiškėja, pasirinkusi veikimo modelį nevykdyti teismo sprendimo laiku. Atkreipė dėmesį, kad pačios pareiškėjos atsakomybės aspektai Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime yra aptarti, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta.

7. Atsakovė Neringos savivaldybė su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti bei priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.7.1. Atsiliepime (1 t., b. l. 140–151) paaiÅ¡kina, kad dėl žalos atsiradimo kalta ir pati pareiÅ¡kėja, dėl ko atsakovai turi bÅ«ti atleisti nuo civilinės atsakomybės.7.2. Neringos savivaldybės teigimu, reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl 2 896,20 Eur žuvų restorano griovimo iÅ¡laidų pareiÅ¡kėja įgijo 2013 metais, kadangi pareiÅ¡kėja sudarė 2013 m. liepos 5 d. sutartį su BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ dėl žuvų restorano nugriovimo.

Å iuo susitarimu Å¡alys nustatė, kad pareiÅ¡kėja prisiima pareigÄ kompensuoti 10 000 Lt BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ iÅ¡laidų, griaunant žuvų restoranÄ ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. pareiÅ¡kėja Å¡iÄ sumÄ apmokėjo. Todėl pareiÅ¡kėja kreiptis į teismÄ su reikalavimu atlyginti žuvų restorano griovimo iÅ¡laidas galėjo 2016 m. Atitinkamai jau 2010 m. gruodžio 6 d. įsiteisėjo sprendimas, įpareigojantis pareiÅ¡kėjÄ grÄ Å¾inti kitam asmeniui 800 000 Lt., todėl, jeigu pareiÅ¡kėja manė, kad Å¡i žala atsirado dėl atsakovų kaltų veiksmų, tai ji turėjo į teismÄ dėl žalos atlyginimo kreiptis vėliausiai 2013 metais.7.3. 800 000 Lt, kuriuos pareiÅ¡kėja buvo įpareigota grÄ Å¾inti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, negali bÅ«ti laikomi pareiÅ¡kėjos nuostoliais, nes tai yra kaina, kuriÄ BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sumokėjo pareiÅ¡kėjai už perkamus statinius, parduotus pagal 2004 m. sutartį.

Vadinasi, vykdydama teismo sprendimÄ , pareiÅ¡kėja grÄ Å¾ino BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ tuos pačius pinigus (800 000 Lt), kuriuos gavo pagal 2004 m. sutartį. Kadangi ta pati suma buvo gauta, o vėliau grÄ Å¾inta, tai tokių veiksmų „balansas“ yra nulinis – pareiÅ¡kėja žalos Å¡iuo aspektu nepatyrė. ŽalÄ pareiÅ¡kėja galėtų kildinti nebent iÅ¡ savo turto praradimo. Kiemo statiniai ir prieplaukos namelis privalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ , tačiau buvo faktiÅ¡kai nugriauti dar 2005 m.

ŽalÄ pareiÅ¡kėja taip pat galėtų įžvelgti tame, kad žuvų restoranas (pareiÅ¡kėjai buvo grÄ Å¾inta 7 proc. Å¡io statinio) buvo nugriautas (ir pareiÅ¡kėja neteko į jį nuosavybės teisės). Jachtininkų vieÅ¡bučiai vis dar tebėra stovintys nenugriauti, todėl nuosavybės teisės į jų dalis pareiÅ¡kėja nėra praradusi. Prieplaukos namelio, kiemo statinių, nebaigtų statyti jachtininkų vieÅ¡bučių ir žuvų restorano turto vertė (tris dienas prieÅ¡ sandorį) buvo tik 170 100 Lt (49 264,37 Eur).

Tai yra užfiksuota 2004 m. sutarties 15 punkte.7.4. PareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl 61 215,31 Eur žalos priteisimo yra atmestinas, kadangi dėl Å¡ios žalos atsiradimo atsakovai nėra kalti. Tarp atsakovų veiksmų (tvirtinant Detalųjį planÄ ir kitus vėliau panaikintus aktus) bei 61 215,31 Eur žalos nėra jokio priežastinio ryÅ¡io. Atsakovai nėra kalti dėl to, kad pareiÅ¡kėja negalėjo laiku ar per kur kas trumpesnį terminÄ sumokėti priteistų pinigų (800 000 Lt). PareiÅ¡kėja nepateikia jokių paaiÅ¡kinimų, įrodymų, kodėl objektyviai buvo bÅ«tina vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ (dalyje dėl 800 000 Lt grÄ Å¾inimo) taip ilgai – iki 2016 m. gegužės mėn. Ä®siteisėję teismų sprendimai yra vykdytini, ir pareigÄ juos vykdyti turi asmenys, kuriems teismo sprendimu yra nustatyta konkreti pareiga, kaip Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėja.

PalÅ«kanų atsiradimÄ nulėmė ne Neringos savivaldybės ar Inspekcijos veiksmai/ neveikimas, o pačios pareiÅ¡kėjos neveikimas. Atsakovai negali atsakyti už tai, kas nėra jų valioje – Å¡iuo atveju nuo atsakovų valios nepriklausė tinkamas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymas dalyje dėl 800 000 Lt grÄ Å¾inimo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai.

8. Teismo posėdyje atsakovės Neringos savivaldybės atstovė advokatė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jais pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Advokatė laikėsi pozicijos, kad Å¡i nagrinėjama byla skiriasi nuo jau teismuose iÅ¡nagrinėtų atveju, kadangi pareiÅ¡kėja Å¡ioje byloje nėra sÄ Å¾iningas įgijėjas, o visuose procesuose dalyvavusi Å¡alis. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja žalos dydžio visiÅ¡kai neįrodinėja, todėl reikalavimas atlyginti žalÄ yra nepagrįstas ir Å¡iuo aspektu. Palaikė Inspekcijos atstovo nuomonei dėl priverstinio vykdymo iÅ¡laidų vertinimo.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepimu (1 t., b. l. 136–137) paaiškina, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 61 215,31 Eur sumos atlyginimo yra nepagrįstas, nes ši žala atsirado dėl pačios pareiškėjos kaltės. Dėl šios sumos atlyginimo reikalavimas valstybės ir savivaldybės institucijoms negali būti keliamas, nes nėra CK 6.271 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Pažymėjo, kad Vyriausybė 2018 m. sausio 31 d. priėmė nutarimÄ Nr. 94, kuriuo nutarė pakeisti Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimÄ Nr. 389 „Dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ ir jo 4 punktÄ , perkeliant teritorijų planavimo proceso nutraukimo terminÄ iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., todėl manytina, kad reikalavimas dėl pareiÅ¡kėjos reikalaujamos žalos atlyginimo gali bÅ«ti iÅ¡spręstas kitu bÅ«du, sudarant taikos sutartį.

10. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (2 t., b. l. 17–18).

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, o jį patenkinus – sprendimo vykdymÄ atidėti kitiems biudžetiniams metams. Atsiliepimu (1 t., b. l. 118–121) paaiÅ¡kina, kad žala pareiÅ¡kėjai atsirado dėl jos pačios kaltės, t. y. padarytų teisės aktų reikalavimams prieÅ¡taraujančių veiksmų, todėl valstybės deliktinės atsakomybės taikymas Å¡ioje byloje neatitiktų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

12. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (2 t., b. l. 9–10).

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, tačiau teismo posėdyje atstovas dalyvavo, laikėsi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjos skundas yra realus, todėl pagrįstas. Atstovo teigimus, byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėt iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kinio senaties terminas neturėtų bÅ«ti taikomas. Prašė dėl skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiÅ«ra.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (2 t., b. l. 11–12).

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (2 t., b. l. 13–14).

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (2 t., b. l. 15–16).

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Valeksa“ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (2 t., b. l. 19–20). Teismas konstatuoja:

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo.19. RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad:19.1. 2004 m. sutartimi (1 t., b. l. 98–104) pareiÅ¡kėja pardavė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: už 750 000 Lt – prieplaukos namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 50 000 Lt – kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jachtininkų vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoranÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.).19.2.

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu (1 t., b. l. 9–26), kuris įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d., nuspręsta, be kita ko, pripažinti:1) negaliojančiu Tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimÄ Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas;2) negaliojančiu Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotÄ 2004 m. balandžio 26 d. statybos leidimÄ Nr. 22 AB statyti jachtklubÄ , žuvų restoranÄ , jachtininkų vieÅ¡bučius;3) negaliojančiu Administracijos patvirtintÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubÄ , restoranÄ , jachtininkų vieÅ¡bučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini);4) negaliojančias jachtklubo (duomenys neskelbtini) projekto korektÅ«ras, patvirtintas atitinkamais 2004 m. lapkričio 4 d. ir 2005 m. birželio 9 d.

Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolais Nr. 27 ir Nr. 13;5) negaliojančiais 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko patvirtintus jachtklubo, žuvų restorano pripažinimus tinkamais naudoti;6) negaliojančiÄ 2004 m. sutartį ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra: priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: prieplaukos namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jachtininkų vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoranÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.), priteisti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 800 000 Lt;7) įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: jachtininkų vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoranÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.).20.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ kildina iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d., pripažintų neteisėtų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėja prarado jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir pajamas už pastatytus ir parduotus statinius bei turėjo tiesioginių iÅ¡laidų, kurios patirtos vykdant nurodytÄ Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ .

Su pareiškėjos skundu nesutinka Neringos savivaldybė, atstovaujama Tarybos ir Administracijos, ir Lietuvos valstybės atstovės Inspekcija. Atsakovės laikosi pozicijos, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, kadangi jos prašoma žala kilo ne dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, ji yra menama, todėl nepriteistina. Be to, pareiškėjos skundo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, atsakovių nuomone, turi būti taikytina ieškinio senatis. Dėl ieškinio senaties.

21. Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl žalos priteisimo taikytina ieÅ¡kinio senatimi. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnis). Taigi Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises.

Atsižvelgus į tai, pirmiausia turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas, ar pareiÅ¡kėja turi teisę teismine tvarka apginti savo pažeistas teises.22. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi, teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2014 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010 ir kt.). Vadinasi, pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio mėn. 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 ir kt.). Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista.23. Nagrinėjamu atveju, Neringos savivaldybė ir Inspekcija laikosi vieningos pozicijos, kad atsižvelgus į tai, kada pareiÅ¡kėja sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , pareiÅ¡kėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo pateiktas praleidus sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

PareiÅ¡kėja su Å¡iuo argumentu nesutinka, skunde ir teismo posėdyje teigdama, kad į teismÄ dėl žalos atlyginimo kreipėsi tada, kai galutinai iÅ¡aiÅ¡kėjo žalos dydis ir kai paaiÅ¡kėjo, kad taikos sutarties procesas yra pasibaigęs ir nebesikeis Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įvykdymo tvarka, todėl praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra nepagrįstas.24. IÅ¡ raÅ¡ytinių byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d., pareiÅ¡kėja ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo įpareigotos nugriauti (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: jachtininkų vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoranÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.).

Joms laiku neįvykdžius teismo nurodymo, 2012 m. kovo 8 d. Inspekcija, bÅ«dama iÅ¡ieÅ¡kotoja, kreipėsi į antstolį, praÅ¡ydama minėtÄ nurodymÄ vykdyti priverstinai (1 t., b. l. 36). Vyriausybės Kancleris 2013 m. liepos 8 d. raÅ¡tu (1 t., b. l.

34) persiuntė Aplinkos ministerijai ir Inspekcijai vykdyti 2013 m. liepos 3 d. protokolÄ Nr. LV-202 (1 t., b. l. 35), kuriuo nutarta dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kreiptis į Aplinkos ministerijÄ dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano keitimo galimybės iki 2014 m. liepos 11 d. bei kreiptis į InspekcijÄ dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Atitinkamai Inspekcija 2014 m. liepos 15 d. raÅ¡tu Nr. 2D-11072-(16.24) „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ (1 t., b. l.

36) kreipėsi į antstolę, kuri 2014 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu „Dėl vykdymo sustabdymo“ (1 t., b. l.

37) sustabdė vykdymo veiksmus iki raštiško Inspekcijos nurodymo atnaujinti vykdymo veiksmus. Vyriausybės Kancleris 2014 m. gruodžio 23 d. raštu (1 t., b. l.

38) persiuntė Aplinkos ministerijai Darbo grupės 2014 m. gruodžio 22 d. pažymÄ (1 t., b. l. 39–44), kurioje nurodyta, kad Aplinkos ministerijai tikslinga nagrinėti galimybės keisti teritorijų planavimo dokumentus, kas sudarytų prielaidas taikos sutartims sudaryti ir taip užbaigti teisminius ginčus bei iÅ¡vengti valstybės biudžeto iÅ¡laidų. Vyriausybė 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 389 (1 t., b. l.

45) pritarė nurodyto plano rengimo pradžiai, o Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2016 m. birželio 6 d. raÅ¡tu „Dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) projekto“ (1 t., b. l. 46–47) buvo kviečiama susipažinti su tikslinamo KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių projektu (1 t., b. l. 48–51). Atitinkamai Inspekcija 2016 m. birželio 10 d. raÅ¡tu (1 t., b. l. 52–54) kreipėsi į suinteresuotas Å¡alis, praÅ¡ydama pateikti motyvuotus pasiÅ«lymus dėl taikos sutarties sÄ lygų, bei nurodydama, kad, be kita ko, BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ jau yra nurodęs, kad taikos atveju ji teismo sprendimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistÄ sumÄ dalinai grÄ Å¾intų.

Dėl nurodytų procesų, t. y. kol bus baigtas KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patikslinimo procesas, buvo, be kita ko, sustabdyta civilinė byla Nr. 2-15-793/2017 dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ griautinų pastatų (1 t., b. l. 75–77). Vis dėl to, Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 927, be kita ko, nutarta, kad teritorijų planavimo sÄ lygas iÅ¡davusioms institucijoms nesuderinus KurÅ¡ių nerijos nacionalinio tvarkymo plano sprendinių iki 2018 m. vasario 1 d., nutraukti Å¡io plano teritorijų planavimo procesÄ (1 t., b. l. 78).

Atitinkamai iki 2018 m. vasario 1 d. nepatvirtinus KurÅ¡ių nerijos nacionalinio tvarkymo plano sprendimų ir neužtikrinus, kad bus suteikta galimybė palikti griautinus statinius bei nebus sudaryta taikos sutartis, pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, siekdama prisiteisti patirtÄ turtinę žalÄ . Atsižvelgęs į susidariusiÄ faktinę situacijÄ , teismas palaiko pareiÅ¡kėjos pozicijÄ , kad nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra nepagrįstas, kadangi iki 2018 m. vasario 1d. buvo sprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo taikos bÅ«du, dėl ko iki galo nebuvo aiÅ¡ku dėl pareiÅ¡kėjos galimai patirtinos turtinės žalos dydžio.

Atsižvelgus tiek į subjektyvųjį, tiek į objektyvųjį sužinojimÄ apie pažeistas teises, bei į tai, kad pareiÅ¡kėja, sužinojusi, kad taikos procesai nebeįvyks ir jos teisės yra pažeistos, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja operatyviai, siekdama teismine tvarka prisiteisti jos praÅ¡omÄ priteisti patirtÄ turtinę žalÄ , kreipėsi į teismÄ dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. Atitinkamai teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino taikymas pažeistų pareiÅ¡kėjos teisę žalos atlyginimo klausimÄ spręsti teisme, todėl praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį nėra tenkinamas.

Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ir solidariosios atsakomybės.

25. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio turto ir pajamų už pastatytus ir parduotus statinius praradimo bei patirtų tiesioginių iÅ¡laidų, kurios atsirado vykdant nurodytÄ Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ .26. Vertinant žalos atlyginimo sÄ lygas pagal CK 6.271 straipsnį, bÅ«tina pažymėti, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrajai civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tini keturi elementai:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Tačiau valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Todėl valstybės valdžios institucijų atsakomybei atsirasti bÅ«tini tik trys elementai:

1) prieÅ¡ingas teisei veikimas ar neveikimas, 2) žala ir 3) priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veikos ir žalos.27. Teismas, spręsdamas reikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , turi visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimÄ arba nebuvimÄ , bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokiÄ ar kitokiÄ iÅ¡vadÄ (žr. LVAT 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006).

Nesant vieno iÅ¡ minėtų elementų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimÄ negalima (žr. LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2960-12).28. LVAT savo praktikoje ne kartÄ yra pasisakęs, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (žr. 2013 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1010-13 ir kt.).29.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (žr. 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1155/2009, 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2265/2011, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010 ir kt.).30.

Taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.31. Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, ir Inspekcijos (kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) veiksmų neteisėtumas yra nustatytas ne tik Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, bet yra patvirtintas ir konstatuotas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012, 2013 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 bei 2015 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015.

Atitinkamai konstatuota nurodytų institucijų atsakomybės rūšį, t. y. vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, LVAT nurodytose bylose patvirtino ir konstatavo, kad nurodytos institucijos žalos atlyginimo atveju atsako solidariai.32. Teismas, įvertinęs nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, sprendžia, kad pareiÅ¡kėja Neringos savivaldybės ir Inspekcijos neteisėtumÄ kildina iÅ¡ tų pačių Neringos savivaldybės ir Inspekcijos neteisėtų veiksmų, kurie nustatyti sprendimo 30 punkte nurodytose bylose, t. y. bÅ«tent dėl konstatuotų neteisėtų Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų pareiÅ¡kėja kildina jai nuosavybės teise priklausiusio turto praradimÄ ir tiesioginių iÅ¡laidų atsiradimÄ .

Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas pareikÅ¡tas netinkamiems atsakovams, kad yra neįrodytas veiksmų neteisėtumas, kad turi bÅ«ti taikoma dalinė atsakomybė, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų neteisėtumo. Atitinkamai konstatavus neteisėtus veiksmus, toliau vertintinos kitos atsakomybės sÄ lygos: žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjos patirtos praÅ¡omos priteisti turtinės žalos ir konstatuotų Neringos savivaldybės ir Inspekcijos neteisėtų veiksmų, nustatant konkretų galimai priteistinos turtinės žalos dydį.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

33. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, bet ir su tuo susijusios išlaidos. Žalos padarymo atveju kilusi žala ir jos mastas yra vertinami remiantis įrodymų visuma, nustatoma remiantis visomis ABTĮ nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis įrodinėjimo taisyklių.34.

Pagal LVAT, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai; jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (žr. administracinę bylÄ Nr. A143-913/2008).35. PareiÅ¡kėja turtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad dėl neteisėtų Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų jai nuosavybės teise priklausantys pastatas prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nugriautas, o nebaigtas statyti jachtininkų vieÅ¡butis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), nebaigtas statyti jachtininkų vieÅ¡butis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), nebaigtas statyti žuvų restoranas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.) teismo sprendimu turi bÅ«ti nugriauti, nors pareiÅ¡kėja už visÄ Å¡Ä¯ turtÄ gautÄ 231 696,02 Eur sumÄ , vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ , grÄ Å¾ino BUAB „Verslo investicijų projektų centras“.

Vadinasi, pareiÅ¡kėjos patirta žala pasireiÅ¡kė jai nuosavybės teise priklausiusio turto netekimu. PareiÅ¡kėja įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ grÄ Å¾ino 231 696,01 Eur, tai patvirtina 2016 m. liepos 4 d. patvarkymas Nr. S1a-46456 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo“ ir prie jo pridėti mokėjimų nurodymai (1 t., b. l. 82, 84–96).36. Pirmiausiai, atkreiptinas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu konstatuota, kad Tarybos 2002 m. liepos 19 sprendimu Nr. 125 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys prieplaukos namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prieplaukos namelio priklausinio – kiemo statinių (2 228 kv. m. ploto aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijÄ bei vakarinėje dalyje vietÄ statyti jachtininkų vieÅ¡bučius bei restoranÄ , akivaizdžiai prieÅ¡tarauja KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, draudžiantiems marių pusėje esančiÄ teritorijÄ papildomai apstatyti (paliekant esamÄ 1 aukÅ¡to pastatÄ ) ir numatantiems marių pusėje esančiÄ neapstatytÄ teritorijÄ apželdinti tradiciniais želdiniais.37.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2005 m. gegužės 18 d. aktu / pažyma apie statinio nugriovimÄ (1 t., b. l.

97) konstatuota, kad prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nugriautas, BUAB „Verslo investicijų projekto centras“ atliko visos veiksmus, numatytus statinio griovimo projekte ir statybos leidime statinį nugriauti. Atitinkamai VĮ Registrų centro 2017 m. sausio 24 d. rašte Nr. (4.4.2)KLS-93 „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b. l.

83) nurodyta, kad prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinys – kiemo statiniai (2 228 kv. m. ploto aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2005 m. birželio 1 d. kadastrinių matavimų duomenis yra sunaikinti, todėl nuosavybės teisės į juos Nekilnojamo turto registre neregistruojamos.38. Kaip matyti, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams prieÅ¡taravo prieplaukos namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcija, t. y. neteisėtais pripažintais atitinkamų institucijų teisės aktais prieplaukos namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo bÅ«ti rekonstruotas, o ne nugriautas, kaip nustatyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime (žr. 15 lapÄ ).

RaÅ¡ytiniai bylos duomenys patvirtina, kad prieplaukos namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, pažeisdamas projektavimo sÄ lygų sÄ vado nuostatas. Todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos turtinė žala, patirta dėl prieplaukos namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovimo, nėra priežastiniame ryÅ¡yje su neteisėtais konstatuotais Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmais. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Todėl, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas priteisti 217 215,01 Eur (750 000 Lt / 3,45280) solidariai iÅ¡ Neringos savivaldybės ir Inspekcijos yra atmestinas kaip nepagrįstas.39. PareiÅ¡kėja turtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ turės bÅ«ti nugriauti jachtininkų vieÅ¡butis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jachtininkų vieÅ¡butis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žuvų restoranas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už kuriuos pareiÅ¡kėja sumokėjo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 14 481,00 Eur (50 000 Lt / 3,45280).

Atsakovių teigimu, Å¡i suma negali bÅ«ti pripažinta pareiÅ¡kėjos patirta turtine žala, nes ji yra tik menama, o ne reali, nes nurodyti objektai dar nėra nugriauti ir priklauso pareiÅ¡kėjai. Teismas, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos duomenis, teismo posėdyje pateiktus žodinius paaiÅ¡kinimus, negali sutikti su tokia atsakovių pozicija, palaiko pareiÅ¡kėjos pozicijÄ . Kaip nustatyta, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir yra vykdytinas, todėl aplinkybės, dėl kurių nurodyti objektai dar nėra nugriauti, nepaneigia fakto, kad pareiÅ¡kėja dėl neteisėtų Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų neteko jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto.

Tokia iÅ¡vada nepaneigia ir LVAT suformuotos praktikos, kad turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui (LVAT administracinėse bylose Nr. A444-669/2011, Nr. A444-1283-13 ir kt.), bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, pagal kuriÄ turtinės žalos atlyginimo atveju vadovaujamasi principu, kad pareiÅ¡kėjas kiek įmanoma labiau turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas į padėtį, buvusiÄ iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum), teisingas atlyginimas gali apimti kompensacijÄ tiek dėl realiai patirtų nuostolių (damnum emergens), tiek dėl galimų nuostolių ateityje (lucrum cessans), o pareiga įrodyti turtinę žalÄ dėl tariamo pažeidimo tenka pareiÅ¡kėjui, kuris privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktÄ , bet ir jos dydį ar vertę.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos patirta turtinė žala – nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamo turto praradimas – yra konkreti, tikra ir įrodyta dokumentais, patvirtinančiais apmokėjimÄ . Todėl Å¡i pareiÅ¡kėjos skundo dalis tenkinama, priteisiant solidariai iÅ¡ atsakovių pareiÅ¡kėjos naudai 14 481,00 Eur turtinę žalÄ .40. PareiÅ¡kėja turtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ jos patirtų tiesioginių iÅ¡laidų.41. Taip pat pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo priteisti jos patirtas 2 896,20 Eur griovimo iÅ¡laidas.

RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, vykdydamos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ , kuriuo jos įpareigotos nugriauti (duomenys neskelbtini) esančius pastatus: jachtininkų vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), jachtininkų vieÅ¡butį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 8 proc.), žuvų restoranÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.), sudarė 2013 m. liepos 5 d. susitarimÄ dėl teismo sprendimo dalies vykdymo (1 t., b. l. 31), kurio 1 punktu pareiÅ¡kėja atsisakė reikalauti iÅ¡ BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ perduoti jai žuvų restoranÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 7 proc.) ir sutiko, vietoj to, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nugriautų nurodytÄ Å¾uvų restoranÄ , o 2 punktu – įsipareigojo kompensuoti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ patirtas 2 896,20 Eur griovimo iÅ¡laidas.

FaktÄ , kad pareiÅ¡kėja nurodytÄ sumÄ pervedė BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ įrodo byloje pateikta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra (1 t., b. l.

32) ir AB SEB banko iÅ¡raÅ¡as (1 t., b. l. 33). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos žala – 2 896,20 Eur griovimo iÅ¡laidos, kurias ji patyrė vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ , yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su konstatuotais neteisėtais atsakovių veiksmais. Teismo vertinimu, vadovaujantis pareiÅ¡kėjos atstovės teismo posėdyje cituota EŽTT praktika, t. y. 2018 m. sausio 9 d. sprendime Tumeliai prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos NR. 25525/14) konstatuota, kad įpareigojimas nugriauti nuosavybes teise priklausantį objektÄ yra galimas, tačiau tuo pačiu turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl patiriamos naÅ¡tos paskirstymo, todėl teismai turi aiÅ¡kinti, kaip turi bÅ«ti paskirstytos nugriovimo lėšos.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu įpareigojimas nugriauti aptartus objektus nustatytas tik pareiškėjai ir BUAB „Verslo investicijų projektų centrui“. Toks naštos paskirstymas, teismo vertinimu, nėra adekvatus, nes būtent dėl atsakovių neteisėtų aktų buvo pripažinta, kad nurodytų objektų statyba yra neteisėta. Todėl pareiškėjos patirtos žuvų restorano (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo išlaidos iš atsakovių priteistinos solidariai.42.

RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ pagal 2016 m. gegužės 19 d. vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ (1 t., b. l. 27–28) iÅ¡ pareiÅ¡kėjos buvo iÅ¡ieÅ¡kota 9 784,62 Eur vykdymo iÅ¡laidų. Tai, kad pareiÅ¡kėja sumokėjo nurodytas vykdymo iÅ¡laidas patvirtina 2016 m. liepos 4 d. patvarkymas Nr. S1a-46456 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grÄ Å¾inimo“ (1 t., b. l. 82, 84–85). Taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi (1 t., b. l. 60–71) buvo nutarta iÅ¡ pareiÅ¡kėjos BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 56 135,67 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

FaktÄ , kad pareiÅ¡kėja geranoriÅ¡kai sumokėjo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 61 215,31 Eur, patvirtina pareiÅ¡kėjos 2017 m. kovo 15 d. raÅ¡tas „Dėl teismo sprendimų vykdymo patvirtinimo“ (1 t., b. l.

73) ir Swedbank mokėjimo nurodymas (1 t., b. l. 74). Viso pareiškėja prašo priteisti – 70 999,93 Eur. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas negali sutikti su pareiškėjos pozicija, kad prašoma priteisti turtinė žala yra priežastiniame ryšyje su konstatuotais neteisėtais atsakovių veiksmais. Teismo vertinimu, prašoma priteisti turtinė žala yra per daug nutolusi nuo aptartų neteisėtų veiksmų, todėl šios pareiškėjos patirtos papildomos išlaidos, CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, negali būti priskirtinos turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) kategorijai ir nepriteistinos iš atsakovių solidariai.42.

Todėl atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, LVAT praktikÄ , iÅ¡ atsakovių solidariai pareiÅ¡kėjos naudai priteistina 17 377,20 Eur (14 481,00 + 2 896,20) turtinės žalos atlyginimas.43. Atsakovės laikėsi pozicijos, kad teismas, priteisdamas pareiÅ¡kėjai turtinę žalÄ , turi atsižvelgti ir į pareiÅ¡kėjos kaltę dėl Detaliojo plano tvirtinimo. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Teismas, vadovaudamasis LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime administracinė byla Nr. A62-1119/2011 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, ir įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus konstatuoja, kad byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėja veikė neteisėtai, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovių argumentais ir jų pagrindu mažinti pareiÅ¡kėjai priteistinÄ Å¾alos dydį.44. PareiÅ¡kėja taip pat prašė priteisti 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2018 m. vasario 1 d. (1 t., b. l. 105) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.45. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija prašė teismo sprendimo vykdymÄ atidėti metams. ABTÄ® 85-1 straipsnyje nurodyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis.

Atitinkamai CPK 284 straipsnio 1 dalyje pasisakyta: teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Vadinasi, be reikalingo praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, teismui taip pat turi bÅ«ti žinoma Å¡alių turtinė padėtis, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju proceso dalyviai kartu su praÅ¡ymu nepateikė atitinkamų įrodymų, pagrindžiančių praÅ¡ymÄ , todėl aptariamas praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.46. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, pareiÅ¡kėjai akcinei bendrovei poilsio namai „Ąžuolynas“ 17 377,20 Eur (septyniolika tÅ«kstančių trys Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt septyni eurų, 20 cnt) žalos atlyginimui ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.KitÄ pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas             Henrikas Sadauskas