Legislator Case Law & Legislation
2021-01-06 Nr. AB-276-3-61-3-02922-2020-2 AI generated

2021-01-06 Nr. AB-276-3-61-3-02922-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-01-06 Nr. AB-276-3-61-3-02922-2020-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2021-01-06 Nr. AB-276-3-61-3-02922-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 2020 m. spalio 9 d. pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, kuriam teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-9-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02922-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. liepos 16 d. priimtą sprendimą Nr. ATRS-945 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 12-01-1184 „Dėl 2020 m. liepos 22 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl tarnybos grąžinti pakartotinai nagrinėti Lietuvos kariuomenei; įpareigoti Lietuvos Kariuomenę pateikti į bylą visus su pareiškėjo prašymo nagrinėjimu susijusius dokumentus bei nuasmenintą informaciją apie visus šių (2020) metų atvejus, kai privalomoji karinė tarnyba buvo atidėta konstatavus neproporcingai didelės žalos buvimą.

2020 m. spalio 9 d. pareiškėjas pateikė teismui patikslintą skundą, kuriam teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 14 d. ir 2020 m. spalio 19 d. teismui pateikė analogiškus patikslintus skundus (toliau – ir patikslinti skundai), kuriuos pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti.

Pareiškėjas teismui pateikė 2020 m. spalio 23 d. patikslintą skundą (teisme gautas 2020 m. spalio 26 d., toliau – ir 2020 m. spalio 26 d. patikslintas skundas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. patikslintą skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Teismas nurodė, kad skundo tikslinimo, skundo pagrindo ir dalyko keitimo tvarką reglamentuoja ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, taip yra užtikrinamas administracinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. patikslintame skunde nėra nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjo pateiktame 2020 m. rugpjūčio 28 d. skunde, kuris teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo priimtas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo patikslinto skundo pateikimas, kuriuo nėra tikslinamos pateikto skundo aplinkybės, vilkina bylos nagrinėjimą, todėl pareiškėjo patikslintą skundą, teisme gautą 2020 m. spalio 26 d., atsisakė priimti.

Pareiškėjui taip pat buvo išaiškintina, jog vadovaujantis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti patikslintą skundą, bei sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims sprendimą dėl atskirojo skundo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad jis 2020 m. spalio 26 d. patikslintame skunde nenurodė jokių naujų skundo aplinkybių.

Nurodo, kad visus skundo tikslinimus atliko operatyviai ir teismui pateikė nustatytais terminais, bet teismas ankstesnius pareiškėjo patikslintus skundus atsisakė priimti, o nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo patikslintus skundus, teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – ir EPP) paskelbė tik paskutinę dieną, kai pareiškėjas galėto tikslinti skundą (2020 m. spalio 23 d.). Nors EPP sistemoje tokia nutartis buvo įkelta jau anksčiau (2020 m. spalio 15 d.), tačiau pareiškėjas jos negalėjo matyti, nes ji nebuvo skaitmenizuota. Pareiškėjo nuomone, tai buvo sąmoningas delsimas, galbūt tikintis, jog pareiškėjas praleis terminą patikslinti pradinį skundą.

Nurodo, kad susipažinęs su nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti jo ankstesnius patikslintus skundus, tą pačią dieną pateikė patikslintą skundą, kuriame buvo ištaisyti teismo nurodyti trūkumai, dėl kurių patikslintus skundus buvo atsisakyta priimti, tačiau teismas skundžiama nutartimi pakartotinai atsisakė priimti 2020 m. spalio 26 d. patikslintą skundą, nors, pareiškėjo manymu, tam nebuvo jokio teisinio pagrindo ir toks atsisakymas buvo nepagrįstas. Pažymi, kad teismas netgi akivaizdžiai pagrasino, jog už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas gali skirti iki 300 Eur baudą, nors jokio piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis pareiškėjas neįžvelgia.

Nurodo, kad teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. patikslintą skundą dėl to, kad jame nėra nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjo pateiktame 2020 m. rugpjūčio 28 d. skunde, kuris teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo priimtas, nors šis vienintelis teismo argumentas akivaizdžiai prieštarauja byloje esančioms aplinkybėms.

Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką skundo tikslinimas turėtų būti suprantamas kaip jo pagrindo papildymas naujais teisiškai reikšmingais argumentais, susijusiais tiek su naujų faktinių aplinkybių, tiek su papildomų teisinių pagrindų nurodymu. Gali būti tikslinamas ir skundo reikalavimas pasirenkant papildomą ar alternatyvų pažeistos teisės gynimo būdą. Skundo pagrindo arba reikalavimų pakeitimas reiškia arba tos pačios pažeistos teisės gynimą grindžiant iš esmės kita teisiškai reikšmingų aplinkybių (faktinių ir teisinių) visuma, arba iš esmės naujo pažeistos teisės gynimo būdo pasirinkimą.

Teigia, kad patikslintame skunde aiškiai išskyrė, kuo tikslina pradinį skundą (patikslintas skundo 10 punktas ir susiję papunkčiai, nurodyti atsikirtimo į atsakovo atsiliepimą argumentai, nurodyta aktuali teismų praktika; pridėta liudytojo patvirtinta informacija apie Vilniaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Šalčininkų poskyrio viršininko E. T. teiginius, prašyta iškviesti liudytoją; patikslinti argumentai dėl neproporcingai didelės žalos; nurodytas konkretus teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjas remiasi prašydamas panaikinti Lietuvos Kariuomenės priimtą sprendimą, nurodyti teiginiai, kuriais ginčija Lietuvos Kariuomenės atsisakymą į bylą pateikti dokumentus apie kitus analogiškus atvejus dėl privalomos karinės tarnybos atidėjimo ir kt.), tačiau teismas nepagrįstai to nevertino, ir padarė klaidingą išvadą, kad patikslintame skunde nėra nurodomos naujos aplinkybės, taip užkirsdamas kelią pareiškėjui patikslinti savo poziciją, atsikertant į atsakovo atsiliepimo argumentus. Pažymi, kad pareiškėjo teisė į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą įtvirtinta Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 6 straipsnyje, nėra užtikrinama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. patikslintą skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Tarnybos 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. ATRS-945 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ bei Ministerijos 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 12-01-1184 „Dėl 2020 m. liepos 22 d. skundo“ ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl tarnybos grąžinti pakartotinai nagrinėti Lietuvos kariuomenei, bei įpareigoti Lietuvos Kariuomenę pateikti į bylą pareiškėjo prašomus dokumentus.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė 2020 m. rugsėjo 25 d. per elektroninių paslaugų portalą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame išdėstė nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, bei nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 30 d. pateikė atsakovui naują prašymą „Dėl alternatyviosios tarnybos skyrimo“, į kurį buvo atsakyta ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. ATRS-1117.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas, reaguodamas į atsakovo pateiktą atsiliepimą į skundą, 2020 m. spalio 14 d. ir 19 d. pateikė analogiškus patikslintus skundus, kuriuose pareiškė papildomus skundo reikalavimus: panaikinti Ministerijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 12-01-1384 „Dėl 2020-09-09 skundo“ ir įpareigoti Ministeriją priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. ATRS-1117 „Dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo“ dalį, kurioje nepasisakyta dėl galimybės atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą, nes Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą nurodė apie pareiškėjo pateiktą prašymą dėl alternatyviosios tarnybos skyrimo, apie priimtą Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. ATRS-1117 ir tuo grindė atsikirtimus į pradinio skundo reikalavimus. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, taip pat išplėtė (patikslino) pirminiame skunde nurodytas aplinkybes.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintus skundus. Pareiškėjui šią teismo nutartį apskundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinės instancijos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-768-520/2020 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir D. K. 2020 m. spalio 14 d. ir 2020 m. spalio 19 d. patikslintų skundų priėmimo klausimą grąžino nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo patikslintų skundų priėmimo klausimo pakartotinai dar nėra išnagrinėjęs.

Pareiškėjas, nesulaukęs apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo pagal jo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. ir 19 d. patikslintus skundus, teisėtumo įvertinimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui vėl pateikė 2020 m. spalio 26 d. iš esmės analogišką patikslintą skundą. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad jei pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. ir 19 d. patikslintų skundų priėmimo klausimą, nuspręstų juos priimti, 2020 m. spalio 26 d. patikslinto skundo priėmimo klausimas gali tapti nebeaktualus, arba gali pasikeisti šio skundo turinio vertinimas. Todėl, pirmosios instancijos teismui neišsprendus ankstesnių pareiškėjo patikslintų skundų priėmimo klausimo, apeliacinės instancijos teismas negali vertinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. patikslintą skundą, pagrįstumo, kadangi skundžiamos nutarties teisėtumo vertinimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo 2020 m. spalio 14 d. ir 19 d. patikslintų skundų priėmimu / nepriėmimu nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, o pareiškėjo 2020 m. spalio 26 d. patikslinto skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 26 d. patikslinto skundo priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į ankstesnių pareiškėjo patikslintų skundų priėmimą / nepriėmimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir D. K. 2020 m. spalio 26 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė