2108e2db-ee47-46e7-a71e-3eaf340d8d7f · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1478-320/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00352-2015-5       Procesinio sprendimo kategorija 1.15.; 1.15.2.3.2.; 1.37.2.3.; 3.21.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 29 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena VaržinskienėraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.Teismasn u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas ir atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujančio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka.

Administracinės bylos Å¡alys pateikė praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 17, 65).PareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 2), kurį patikslino (b. l.

11) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, priteisti 1 500 eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areÅ¡tinė), atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas nuo 2014-07-10, periodiÅ¡kai iÅ¡vykstant ir atvykstant į komisariato areÅ¡tinę, kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktais nustatytos 3,6 kv. m ploto normos.

Tokiose kamerose buvo suvaržyta jo laisvė judėti, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Kamerose įrengti neatitverti nuo gyvenamosios patalpos sanitariniai mazgai, sulaikytieji priversti atlikti gamtinius reikalus kitų kameroje esančių asmenų akivaizdoje, kai kuriose kamerose prieÅ¡ais sanitarinį mazgÄ Ä¯rengti stalai, prie kurių sulaikytieji valgo. Be to, kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtų veidrodžių. PareiÅ¡kėjas kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė ir tai, kad ne visada atvykstantiems yra iÅ¡duodama Å¡vari patalynė, o paduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė bÅ«na nusėti įvairiomis dėmėmis.

PareiÅ¡kėjas buvo priverstas gulėti, miegoti ant tokių baisių čiužinių, pagalvių ir antklodžių be jokios patalynės. PareiÅ¡kėjo teigimu, tokiu bÅ«du buvo pažeista jo savigarba, kankino baimės jausmas neužsikrėsti įvairiomis ligomis, dvasiniai, emociniai iÅ¡gyvenimai, negalėjo iÅ¡simiegoti, nuolat jautėsi pavargęs, skaudėjo galvÄ . Visa tai sudarė neturtinę žalÄ , kuriÄ ir prašė atlyginti.Panevėžio AVPK atsiliepime (b. l. 15-18) pareiÅ¡kė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog iš byloje pateiktų pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinės ataskaitų žurnalo ir asmens kortelės išrašų matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu nuo 2014-07-10 iki 2015-10-01 buvo laikomas areštinės kamerose Nr. 12, 1, 16, 15, 8, 14, 13, 3, 17, kuriose pareiškėjui gyvenamojo ploto teko ženkliai daugiau nei 3,6 kv. m. Taip pat nurodė, jog visose Panevėžio AVPK areštinės kamerose sanitariniai mazgai yra įrengti taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) 20 punkto nuostatos (atitverti reikiamo aukščio pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto).

Be to, asmenys atlikdami gamtinius reikalus areÅ¡tinės kameroje, gali audeklu užsidengti tualetÄ , kadangi 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės antrojo korpuso (kamerų Nr. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26) remontÄ sanitariniame mazge buvo įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. Tas pat buvo padaryta 2013 m., kai buvo atliktas areÅ¡tinės pirmojo korpuso (kamerų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10) remontas. Atliekant minėtus remonto darbus kamerų sanitariniuose mazguose veidrodžiai buvo sumontuoti.

Pasitaikę atvejų, kuomet dėl netinkamo kamerose laikomų asmenų elgesio veidrodžiai buvo sudaužyti. Å iuo metu visose kamerose veidrodžiai yra atnaujinti, Å¡iam argumentui pagrįsti pateikė veidrodžių įsigijimÄ faktÄ patvirtinančius dokumentus. Akcentavo, jog minkÅ¡tasis inventorius iÅ¡duodamas ir tvarkomas vadovaujantis Higienos norma HN 37:2009 56-58 punktų reikalavimais. Visi asmenys laikomi areÅ¡tinėje yra aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi. Jiems yra iÅ¡duodami Å¡varÅ«s lovos skalbiniai, kurie yra keičiami pagal jų užterÅ¡tumÄ , tačiau ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami. Nėra buvę tokių atvejų, kad asmenims bÅ«tų iÅ¡duodamas nedezinfekuotas minkÅ¡tasis inventorius. Minėtas minkÅ¡tasis inventorius yra laikomi tvarkingoje vietoje. 2014-02-18, 2015-09-11, 2015-10-09 minkÅ¡tasis inventorius atnaujintas. Mano, jog pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai buvimo areÅ¡tinėje metu yra natÅ«rali organizmo reakcija į pasikeitusiÄ aplinkÄ , kuriÄ daugiau ar mažiau patiria kiekvienas sulaikytas asmuo. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinius sukrėtimus ir skriaudÄ .

Atsakovo atstovo teigimu, skundas pagrįstas abstrakčiais teiginiais, kuriais pakartotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, pareiÅ¡kėjas patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų, baimės jausmo nepagrindė jokiais įrodymais.            Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, atlyginimo.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatytas) (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę ir tiems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Å io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais, o pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose, kuriose, pareiÅ¡kėjo teigimu, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad minimalaus kameros ar gyvenamosios patalpos ploto dydžio užtikrinimas yra esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida, o mažas kameros plotas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimuose vertinamas kaip ypač mažas, neįtikėtinai mažas, dėl kurio kameroje esantys asmenys neturi ar beveik neturi vietos laisvai judėti, savaime sudaro pagrindÄ laikymo sÄ lygas vertinti kaip žeminančias ir konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013, 2013-11-18 sprendimai administracinėse bylose Nr. A-261-1798, Nr. A-261-1802/2013;

EŽTT 2005-04-07 sprendimas byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ ). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus, kameros ploto normos vienam asmeniui nenustato. Ginčo laikotarpiu teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėse sulaikomiems asmenims tenkančio kameros ploto dydžio klausimus reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės).

Å ių taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, kad vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotÄ bei kamerose buvusių asmenų skaičių, atsakovo atstovas pateikė Asmens paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡uose (b. l. 42-44), Panevėžio AVPK asmens kortelės iÅ¡raÅ¡uose (b. l. 34-41) bei kituose raÅ¡ytiniuose dokumentuose (b. l. 45-53, 15-18).

Iš šių duomenų nustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjas periodiškai buvo laikytas nuo 2014-07-10 iki 2015-09-21 (toliau – ir ginčo laikotarpis) skirtingose kamerose: kameroje Nr. 12, kurios plotas 12,17 kv. m, buvo laikomas nuo 2014-07-10 iki 2014-07-18 su dviem asmenimis; nuo 2014-08-13 iki 2014-08-18 su vienu asmeniu; kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, buvo laikomas nuo 2014-07-23 iki 2014-07-27 su dviem asmenimis, nuo 2014-07-28 iki 2014-08-01 su trimis asmenimis, nuo 2014-08-02 iki 2014-08-06 su dviem asmenimis; nuo 2014-09-10 iki 2014-09-12 su trimis asmenimis; kameroje Nr. 16, kurios plotas yra 14,38 kv. m, nuo 2015-01-06 iki 2015-01-09 buvo laikomas su dviem asmenimis, nuo 2015-01-09 iki 2015-01-13 su trimis asmenimis; nuo 2015-08-21 iki 2015-08-24 su vienu asmeniu, kameroje Nr. 15, kurios plotas 19,59 kv. m, nuo 2015-02-04 iki 2015-02-06 buvo laikomas su vienu asmeniu, nuo 2015-02-07 iki 2015-02-10 su dviem asmenimis, nuo 2015-02-10 iki 2015-02-12 su trimis asmenimis, nuo 2015-02-12 iki 2015-02-14 su dviem asmenimis, nuo 2015-02-14 iki 2015-02-17 su trimis asmenimis; kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,90 kv. m, nuo 2015-04-03 iki 2015-04-09 su dviem asmenimis; kameroje Nr. 14, kurios plotas 10,20 kv. m, nuo 2015-05-12 iki 2015-05-14 su vienu asmeniu; kameroje Nr. 13, kurios plotas 10,20 kv. m, nuo 2015-05-29 iki 2015-06-02 su vienu asmeniu; kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, nuo 2015-06-30 iki 2015-07-02 su dviem asmenimis; nuo 2015-09-11 iki 2015-09-15 su vienu asmeniu; kameroje Nr. 17, kurios plotas 10,05 kv. m, nuo 2015-08-24 iki 2014-08-26 su vienu asmeniu.

Remiantis Å¡iais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad nuo 2014-07-10 iki 2015-09-21, viso 72 paras, pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose Nr. 12, 1, 16, 15, 8, 14, 13, 3 ir 17, iÅ¡ jų – 26 paras pažeidžiant AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ , o 46 paras – Å¡io reikalavimo nepažeidžiant. Taigi konstatuotina, jog Panevėžio AVPK pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m kameros ploto ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimus grindė ir tuo, kad kamerose įrengti neatitverti nuo gyvenamosios patalpos sanitariniai mazgai, sulaikytieji priversti atlikti gamtinius reikalus kitų kameroje esančių asmenų akivaizdoje, kai kuriose kamerose prieÅ¡ais sanitarinį mazgÄ Ä¯rengti stalai, prie kurių sulaikytieji valgo.

Be to, kamerų sanitariniuose mazguos nebuvo įrengtų veidrodžių.AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.13 punkte nurodyta, kad policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Sanitarinių mazgų įrengimÄ areÅ¡tinėse reglamentuoja Higienos normos HN 37:2009 20 punktas. Å iame punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas gali bÅ«ti pripažįstamas veiksniu, nulemiančiu Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1802/2013, EŽTT 2008-11-18 sprendimas Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). EŽTT yra nurodęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (žr., pvz., 2012-05-10 sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ ; 2009-03-12 sprendimÄ byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ ).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ akcentavęs, kad laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti stengiamasi sudaryti tokias sÄ lygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (žr. pvz. 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015).Minėta, Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose Nr. 12, 1, 16, 15, 8, 14, 13, 3 ir 17 pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas su vienu arba trimis asmenimis. Be to, remiantis atsakovo atstovo teiktais paaiÅ¡kinimais, nustatyta, kad kamerose Nr. 12, 14, 16 stalai buvo įrengti prieÅ¡ais kameroje esantį tualetÄ (b. l. 63), todėl teismas vertino, ar pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, ar galėjo bÅ«ti ir kiek galėjo bÅ«ti matomas pareiÅ¡kėjas kitų kameroje esančių asmenų, jam naudojantis sanitariniu mazgu.Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog visose Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose sanitariniai mazgai yra įrengti vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimais – jie atitverti reikiamo aukščio pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto (b. l. 16-17, 20).

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais atsakovo atstovo teiktais duomenimis, kadangi Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtina ir Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Panevėžio VSC) 2015-03-13 operatyviosios kontrolės metu užfiksuoti duomenys. 2015-03-19 patikrinimo akte Nr. H5-87 nurodyta, kad kameroje Nr. 13 yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris yra atskirtas pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto (b. l. 25-27). IÅ¡ atsakovo atstovo teiktų duomenų taip pat nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Panevėžio VSC ne kartÄ atliko Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerų bÅ«klės atitikties nustatytoms higienos normoms vertinimÄ (b. l. 21-30), tačiau atsižvelgiant į patikrinimo aktų rezultatus, darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra duomenų, kad Å¡i institucija bÅ«tų nustačiusi Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ .

Pažymėtina, jog Higienos normos HN 37:2009 20 punktas neįtvirtina reikalavimo areÅ¡tinės kamerose įrengtus sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti durimis ar kitokiomis pertvaromis, todėl teismo vertinimu, toks sanitarinių mazgų įrengimas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose atitiko Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus.Be to, iÅ¡ valstybę atstovaujančio Panevėžio AVPK atsiliepimo bei Panevėžio AVPK areÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus virÅ¡ininko G. M. teiktų paaiÅ¡kinimų (b. l. 17, 20) nustatyta, kad 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės antrojo korpuso (kamerų Nr. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26) remontÄ , o 2013 m.

– areÅ¡tinės pirmojo korpuso (kamerų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10) remontÄ , kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus. Taigi, asmenys atlikdami gamtinius reikalus areÅ¡tinės kameroje, gali audeklu užsidengti tualetÄ .Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiÅ¡kėjo nurodomus jo teisių pažeidimus, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad dėl ribojimų, kurie yra neiÅ¡vengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiÅ¡kėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas buvo objektyviai neįmanomas, o areÅ¡tinės kamerų įrengimo ypatumus sÄ lygoja ir reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ .

Å ie reikalavimai susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių nuteistųjų saugumu (2015-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sudaryta galimybė kamerose įrengtų sanitarinių mazgų plotus uždengti audeklu yra pakankama priemonė, užtikrinanti asmenų privatumÄ , naudojantis tualetu, todėl tokios asmenų laikymo sÄ lygos Panevėžio AVPK kamerose negali bÅ«ti vertinamos pažeidžiančiomis asmens privatumÄ ir žeminančiomis žmogaus orumÄ , t. y. pažeidžiančiomis AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.13 punkto reikalavimus bei Konvencijos 3 straipsnį.PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad kamerų sanitariniuose mazguos nebuvo įrengtų veidrodžių, Lietuvos valstybei atstovaujanti policijos įstaiga neneigė ir tvirtino, kad 2005 ir 2013 metais atliekant areÅ¡tinės remonto darbus, sanitarinio mazgo dalyje veidrodžiai buvo sumontuoti, tačiau dėl netinkamo kameroje laikomų asmenų elgesio buvo sudaužyti ir Å¡iuo metu visose kamerose veidrodžiai jau yra atnaujinti (b. l. 17, 20).

Å iai aplinkybei pagrįsti pateikė veidrodžių įsigijimo faktÄ patvirtinančius dokumentus (b. l. 54). Atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina ir Panevėžio VSC 2015-10-14 patikrinimo akte Nr. H5-526 užfiksuoti duomenys. Minėtame akte nurodyta, jog 2015-10-07 atliktos operatyviosios kontrolės metu tikrintose kamerose Nr. 3, 8 ir 15 buvo įrengti veidrodžiai (b. l. 31-33).    Nagrinėjamo administracinio ginčo kontekste, visų pirma, akcentuotina, jog areÅ¡tinės patalpose įrengiamiems veidrodžiams keliami kitokie reikalavimai nei įprastai esantiems prekyboje.

Veiklos taisyklių III skyriuje pateiktas iÅ¡samus sÄ raÅ¡as daiktų, kuriuos draudžiama turėti areÅ¡tinėje laikomiems asmenims, tarp jų – ir peilius, skutimosi priemones (iÅ¡skyrus elektrines ir mechanines priemones, vienkartinius skutimosi peiliukus ir skutimosi aparatus su kasetėmis) ir kitus aÅ¡triabriaunius bei smailius daiktus (12.11 punktas); maisto produktus stiklinėje ar metalinėje taroje (12.19 punktas); kitus daiktus ar priemones, kurios gali bÅ«ti panaudotos policijos pareigÅ«nų užpuolimui ar bandymui pabėgti (12.20 punktas).

Pagal Å¡iose nuostatose įtvirtintÄ draudimÄ , areÅ¡tinės kamerose laikomi asmenys neturi teisės su savimi turėti iÅ¡ stiklo ar paprasto aÅ¡traus metalo pagamintų daiktų. Teismo vertinimu, dėl iÅ¡vardintų priežasčių įprastai esantį prekyboje veidrodį, pagamintÄ iÅ¡ stiklo ar iÅ¡ paprasto aÅ¡traus metalo, laikyti areÅ¡tinėje taip pat uždrausta – jis yra lengvai dūžtantis ir gali bÅ«ti panaudotas kaip priemonė susižaloti ar sužaloti kitus arba kaip įrankis bandymui pabėgti, dėl ko yra pavojingas tiek paties suimtojo, tiek kitų kameroje laikomų asmenų ar Å¡ios policijos įstaigos pareigÅ«nų gyvybei.

AreÅ¡tinės kameros sanitariniame mazge gali bÅ«ti įrengtas tik specialus, pagal tam tikrÄ technologijÄ pagamintas veidrodis (ant specialaus pavirÅ¡iaus padengiant specialius dažus) ir tik atliekant areÅ¡tinės kapitalinį remontÄ . AnalogiÅ¡kos pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-02-20 administracinėje byloje Nr. A492-1177/2012.Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-07-01 įsakymo Nr. 5-V-473 „Dėl policijos areÅ¡tinių veiklos optimizavimo 2009-2015 metų programos patvirtinimo“ 1 priedo, kuriame pateikiamas policijos areÅ¡tinių ir numatomų priemonių įvertinimas, duomenimis, 2010-2011 metais buvo planuojama atlikti Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pirmosios dalies (korpuso) patalpų remontÄ .

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinė nebuvo rekonstruojama ar kapitaliÅ¡kai remontuojama, 2005 ir 2013 metais buvo atlikti Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pirmojo ir antrojo korpusų patalpų paprastojo remonto darbai (b. l. 17, 20). Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, jog Higienos normos HN 37:2009 20 punkto, numatančio veidrodžio įrengimÄ areÅ¡tinės sanitariniame mazge, reikalavimai, nagrinėjamu atveju netaikytini, nes pagal HN 37:2009 2 punkto nuostatas veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Panevėžio AVPK areÅ¡tinei turi bÅ«ti keliami reikalavimai dėl veidrodžių įrengimo kamerose, galioję iki HN 37:2009 įsigaliojimo. Å i higienos norma pakeitė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-17 įsakymu Nr. 215 patvirtintÄ Lietuvos Higienos normÄ HN 37:2002 „AreÅ¡tinės. Ä®rengimo bei eksploatavimo taisyklės“ (toliau – Higienos norma HN 37:2002), kurios 28 bei 29 punktuose nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas, praustuvė); kamerose sanitarinis mazgas turi bÅ«ti atskirtas 1,2 m aukščio pertvara; sanitarinio mazgo pertvara, sienos ir grindys dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis; kamerose turi bÅ«ti metalinės lovos (vieno ar dviejų aukÅ¡tų) su metaliniu dugnu, kuriame bÅ«tų iÅ¡gręžtos skylės aeracijai, individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, sieninės pakabos drabužiams, stalas, suolas arba taburetės. IÅ¡ Å¡ių Higienos normos HN 37:2002 nuostatų darytina iÅ¡vada, jog reikalavimų dėl veidrodžių įrengimo kamerose nėra.

Tokiu bÅ«du teismas konstatuoja, kad teisės aktų reikalavimai dėl kamerų įrengimo Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose Nr. 12, 1, 16, 15, 8, 14, 13, 3 ir 17 nebuvo pažeisti.PareiÅ¡kėjas kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindÄ Ä¯vardijo ir tai, jog ne visada atvykstantiems į areÅ¡tinę yra iÅ¡duodama Å¡vari patalynė, o paduodamas čiužinys, pagalvė ir užklotas bÅ«na nusėti įvairiomis dėmėmis. PareiÅ¡kėjas buvo priverstas gulėti, miegoti ant tokių baisių čiužinių, pagalvių ir antklodžių be jokios patalynės.Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė.

Ši nuostata detalizuojama Higienos normos HN 37:2009 56 punkte bei Areštinių veiklos taisyklių 82 punkte. Pagal juose įtvirtintus reikalavimus, policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankšluosčiais.Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog minkštasis inventorius įstaigoje išduodamas ir tvarkomas vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 56-58 punktų reikalavimais, visi asmenys laikomi areštinėje yra aprūpinami minkštuoju inventoriumi, jiems yra išduodami švarūs lovos skalbiniai.

Å iems argumentams pagrįsti pateikė Panevėžio VSC 2015-03-19 patikrinimo aktÄ Nr. H5-87, kuriame nurodyta, kad minkÅ¡tu inventoriumi (čiužiniais, antklode, pagalve), Å¡varia patalyne, rankÅ¡luosčiais aprÅ«pinami visi sulaikytieji asmenys (b. l. 25-27). Pastebėtina, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neįvykdė pareigos pateikti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nedetalizavo, kokia konkrečiai patalynė jam nebuvo iÅ¡duota ir kuriuo metu, pareiÅ¡kėjas nenurodė ir kitų galimai neteisėtus veiksmus detalizuojančių aplinkybių, todėl esant abstrakčiam pareiÅ¡kimui apie teisių pažeidimÄ , atsižvelgiant į ilgÄ vertinamÄ laikotarpį, teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iÅ¡ tikrųjų galėjo bÅ«ti pažeistos, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti Panevėžio AVPK neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.Atsakovo atstovas taip pat nurodė, jog čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami ir nėra buvę tokių atvejų, kad asmenims bÅ«tų iÅ¡duodamas nedezinfekuotas minkÅ¡tasis inventorius.

Minėtas minkÅ¡tasis inventorius yra laikomi tvarkingoje vietoje. Be to, 2014-02-18, 2015-09-11, 2015-10-09 minkÅ¡tasis inventorius buvo atnaujintas. Å iems argumentams pagrįsti pateikė minkÅ¡tojo inventoriaus ir lovos skalbinių įsigijimo faktÄ patvirtinančius dokumentus (b. l. 55-57). Atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina Panevėžio VSC ginčo laikotarpiu atliktų patikrinimų metu užfiksuoti duomenys: 2015-03-19 patikrinimo akte Nr. H5-87 nurodyta, kad minkÅ¡tas inventorius dezinfekuojamas, valomas, skalbiamas skalbykloje, valomas valykloje pagal sudarytÄ sutartį periodiÅ¡kai ir pagal poreikį.

Nekokybiškas, nusidėvėjęs minkštas inventorius yra keičiamas kokybišku – yra skirtos lėšos minkštajam inventoriui įsigyti. Tikrinimo metu buvo pateiktas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-02-03 raštas Nr. 5-PR2-318 „Tarnybinis pranešimas dėl asignavimų, skirtų areštinių minkštajam inventoriui įsigyti paskirstymo“ (b. l. 25-27). 2015-09-28 patikrinimo akto Nr. H5-475 duomenimis, kontrolės metu abiejų korpusų minkštojo inventoriaus sandėliuose stelažuose buvo sudėti švarūs minkštojo inventoriaus komplektai po dezinfekcijos.

AreÅ¡tinės sandėliuose rasti čiužiniai, pagalvės, antklodės Å¡varios, nesuplėšytos, tinkamos skalbimui ir/ar dezinfekcijai areÅ¡tinėje esančioje dezinfekcijos kameroje. MinkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas – pateiktas Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas, kuriame pažymėtos kiekvienÄ dienÄ , iÅ¡skyrus savaitgaliais, atliekamos minkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcijos. Rugsėjo 1-23 dienomis areÅ¡tinėje dezinfekuoti 145 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektai. Lovos skalbiniai, rankÅ¡luosčiai skalbiami UAB „Kagris“ skalbykloje pagal 2014-06-25 sudarytÄ skalbimo paslaugų sutartį Nr. 480/50-ST2-106 periodiÅ¡kai (tris kartus per savaitę – pirmadienį, trečiadienį, penktadienį) ir pagal poreikį.

Tikrinimo metu buvo pateikti 6 ir 8 mėn. atliktų skalbimo paslaugų kvitai. Siekiant įvertinti, koks minkÅ¡tasis inventorius buvo iÅ¡duotas į areÅ¡tinės kameras atvykusiems asmenims, buvo patikrintos kameros Nr. 3, 8, 10, 12, 13, 14, 15 ir nustatyta, kad sulaikytiesiems iÅ¡duotas naujas minkÅ¡tasis inventorius, iÅ¡skyrus kameros Nr. 8 vienam sulaikytajam ir kameros Nr. 13 dviem sulaikytiems asmenimis iÅ¡duotas senas areÅ¡tinės minkÅ¡tasis inventorius, kuris yra geros bÅ«klės (b. l. 28-30). Teismo vertinimu, tokia minkÅ¡tojo inventoriaus priežiÅ«ra bei laikomų asmenų aprÅ«pinimas ja atitinka Higienos normos 37:2009 58 punkto bei AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 82 punkto reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai Å¡iuo aspektu taip pat atmestini kaip nepagrįsti.Nors nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė suėmimo vykdymo metu bÅ«ti laikomam tinkamo ploto kamerose buvo pažeista, vien Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į sÄ lyginai neilgÄ minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2013-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-913/2013, 2014-02-11 nutartis administracinėje byloje A822-68/2014). Pažymėtina, jog Å¡i administracinių teismų praktikos kryptis, be kita ko, remiasi EŽTT 2010-04-01 sprendime Gultyayeva prieÅ¡ RusijÄ suformuluotomis nuostatomis, anot kurių, tokiose bylose, kai nėra žymiai virÅ¡ijama kameros perpildymo norma, jog tai bÅ«tų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, bÅ«tina atsižvelgti į kitas suėmimo vietų sÄ lygas vertinat, ar asmens laikymo sÄ lygos nepažeidžia minėto straipsnio nuostatų.

Be to, vertindamas Å¡io nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir jo daromo poveikio intensyvumÄ , teismas vadovaujasi EŽTT suformuota praktika, t. y. kad EŽTT atsisakė nustatyti, kiek kameros ploto turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010-12-16 sprendimÄ Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014-09-15 sprendimÄ Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ), o sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, EŽTT nurodė, jog turi bÅ«ti vertinama, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualiÄ miego vietÄ ; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimÄ Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2013-04-02 sprendimÄ Olszewskiego prieÅ¡ LenkijÄ ).Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista.

Vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygų (teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimÄ ), į pažeistos vertybės pobÅ«dį (pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo, jog dėl nurodytų pažeidimų bÅ«tų padaryta žalos pareiÅ¡kėjo sveikatai) bei pažeidimų pobÅ«dį, trukmę, mastÄ (ploto norma buvo pažeista nežymiai), intensyvumÄ (teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas), bei į tai, kad jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl suėmimo vykdymo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad Panevėžio AVPK pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinęs Å¡iuos kriterijus teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ ir pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ . Todėl atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiÅ¡kose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 100 eurų priteistina neturtinė žala laikytina adekvačia suma pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo M.

M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti M. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 100 eurų (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                          Irena Varžinskienė