210755f0-8394-4ca9-a3d6-fd3936bc4d8c · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-593/2022 Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00021-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.2.28.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, nuteistųjų R.

T. ir A. M. gynėjams advokatams Vytautui Gineikai ir Žilvinui Kalinauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. T. ir nuteistojo A. M. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo: R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 70 (septyniasdeÅ¡imties) MGL dydžio, t. y. 3 500 Eur (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, R. T. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (nuo 2019 m. balandžio 16 d. 22.25 val. iki 2019 m. balandžio 18 d. 16.03 val.), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir galutinė bausmė paskirta – 66 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) MGL dydžio, t. y. 3 300 Eur (trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų eurų) bauda, kuriÄ R. T. įpareigotas sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 70 (septyniasdeÅ¡imties) MGL dydžio, t. y. 3 500 Eur (trijų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, A. M. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (nuo 2019 m. balandžio 16 d. 22.25 val. iki 2019 m. 18 15.10 val.), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinė bausmė paskirta – 66 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) MGL dydžio, t. y. 3 300 Eur (trijų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų eurų) bauda, kuriÄ A.

M. įpareigotas sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. T. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , o A. M. nuteistas už tai, kad padėjo R. T. neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , o bÅ«tent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur numatyta valstybės sienos kirtimo tvarka, kad iÅ¡orės sienÄ sausumoje galima kirsti tik po patikrinimų pasienio kontrolės punkte, iÅ¡orės sienÄ pasienio vandenyse galima kirsti tik Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose nustatytose vietose, 2019 m. balandžio 16 d., apie 22.18 val., (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos saugomame pasienio ruože, A.

M., stebėdamas aplinkÄ , saugojo R. T., kad jo neužkluptų ir nesulaikytų pasienio tarnybos pareigÅ«nai, o R. T. neteisėtai, apeidamas pasienio kontrolės punktÄ , tarp valstybės sienos pažymėtų ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos brisdamas grioviu įlindo į sankasos pralaidÄ , neteisėtai pereidamas valstybės sienÄ , nubrido į (duomenys neskelbtini) Federacijos teritorijÄ , dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos priežasties apsisuko, pralįsdamas pro sankasos pralaidÄ 2019 m. balandžio 16 d., apie 22.20 val., grįžo į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , kur pradėjus R.

T. ir A. M. eiti į Å¡alies gilumÄ , 2019 m. balandžio 16 d., apie 22.25 val., įvykio vietoje abu buvo sulaikyti VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Specialiosios paskirties komandos pareigÅ«nų.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumÄ bei tarpusavio sÄ sajÄ , nepagrįstai vadovavosi liudytojų – pasienio pareigÅ«nų – parodymais, suteikdamas jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, taip pat nepagrįstai ignoravo jį teisinančius įrodymus.

Tokiu bÅ«du teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nesivadovavo galiojančia teismų praktika ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra grįstos prielaidomis, jos padarytos neįvertinus visų svarbių aplinkybių, deklaratyviai nurodant raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ir neįsigilinant į jos esmę. Teismas daugiausiai vertino liudytojų, kurie visi yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai, parodymus, todėl pastarieji turėjo bÅ«ti vertinami itin atidžiai ir kritiÅ¡kai.

Nors teismas nurodė, kad nėra priežasties minėtų liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais abejoti, tačiau dėl svarbių daiktinių įrodymų Å¡ių liudytojų parodymai buvo skirtingi. 2.2. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad pareigÅ«nai savo parodymuose akcentavo termovizoriaus naudojimÄ operacijos metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai D. V. ir G. N. tvirtino, kad jiems buvo iÅ¡duotas termovizorius, jie Å¡iuo prietaisu naudojosi kartu ir stebėjo aplinkÄ , matė kaip jis, perėjęs per pralaidÄ , pateko į (duomenys neskelbtini) Federacijos teritorijÄ .

Liudytojai V. Å . ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad turėjo termovizorių, tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus pakeitė. A. K. nurodė, kad jis su kolega V. Å . termovizoriumi stebėjo aplinkÄ , vėliau Å¡iuos parodymus patvirtino ir V. Å .. Tokius parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes jie turėjo galimybę susitikti ir aptarti duodamus parodymus. Pažymima ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokiu termovizoriumi(-iais) naudojosi pareigÅ«nai.

Å ie svarbÅ«s daiktiniai įrodymai neapžiÅ«rėti, nėra jų patikros duomenų, tik skirtingi liudytojų (K. S., D. V., G. N., A. K.) parodymai apie jų technines galimybes bei iÅ¡davimo aplinkybes. Todėl nėra galimybės nustatyti, ar termovizoriai buvo iÅ¡duoti minėtiems liudytojams ar ne, taip pat, ar jie naudojosi minėtomis techninėmis priemonėmis. 2.3. Apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas akcentavo 2019 m. balandžio 25 d. kompiuterinės laikmenos apžiÅ«ros protokolÄ , kuriame užfiksuota informacija, kad buvo apžiÅ«rėta kompiuterinė laikmena „Titanum“ CD-R 80 min 700MB su 2019 m. balandžio 16 d. vaizdo įraÅ¡u (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos saugomame pasienio ruože esančia vaizdo stebėjimo kamera.

Protokole nurodyta, kad kameros stebėjimo zonoje matoma pasienio patrulinis keliukas, apsauginė pasienio segmentinė tvora ir deÅ¡inėje ekrano pusėje pralaidos pradžia ir upeliuko dalies atkarpa, kuris per pralaidÄ teka į (duomenys neskelbtini) Federacijos teritorijÄ ir, kad yra užfiksuotas judantis objektas – iÅ¡ krÅ«myno pusiau pasilenkęs iÅ¡lenda asmuo, mÅ«vintis aukÅ¡tais guminiais žvejybiniais batais, brisdamas upeliu prieina prie pralaidos pradžios, vaizdo įraÅ¡o 01.43 min. asmuo įlenda į pralaidÄ ir 02.45 min. užfiksuota, kaip asmuo iÅ¡lenda iÅ¡ pralaidos.

DeÅ¡ine ranka pasiremdamas į upelio krantÄ , susilenkęs nubrenda upeliu ir pasiÅ¡alina iÅ¡ vaizdo kameros matymo zonos. Dėl Å¡io vaizdo įraÅ¡o akcentuotina, kad vaizdo kameros nefiksuoja atkarpos nuo Lietuvos valstybės sienos iki (duomenys neskelbtini) Federacijos sienos. Visi proceso dalyviai matė kamerų vaizdo įraÅ¡us, tačiau tokių duomenų, kad jis kirto sienÄ , nėra. 2.4. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad pas jį ir A. M. buvo rastos radijo ryÅ¡io stotelės. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyta, kad jis naudojosi radijo ryÅ¡iu nusikaltimui daryti, tačiau liudytojai (K.

S., V. Å .) teigė prieÅ¡ingai. IÅ¡ tiesų, tyrimo metu taip ir nebuvo nustatyta, kad tarp rastų dviejų racijų buvo palaikomas ryÅ¡ys, o liudytojų parodymų, kad per kažkuriÄ iÅ¡ Å¡ių racijų buvo kalbama ir palaikomas ryÅ¡ys, nepatvirtina kiti duomenys. Be to, nenustatytas trečiasis asmuo, su kuriuo neva buvo palaikomas ryÅ¡ys, Å¡is nesulaikytas ir neapklaustas. Vertinant jo parodymus, kurie susiję su tikslu neteisėtai medžioti bebrus įvykio vietoje, labai svarbi aplinkybė yra ta, kad jis šį tikslÄ nurodė jau pirmos apklausos metu iÅ¡ karto po sulaikymo.

Teisminio nagrinėjimo metu jis labai detaliai paaiškino, kaip yra medžiojama, ir atsakė į prokuroro užduotus klausimus. Išimti daiktai buvo skirti bebrų medžioklei. Šios aplinkybės nėra paneigtos. Po sulaikymo kitas kaltinamasis A. M. patvirtino jo parodymus. Taigi, jo parodymai yra nuoseklūs. Objektyvi aplinkybė, patvirtinanti bebrų medžioklę, yra upelis. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepaneigta aplinkybė, kad šiame upelyje galėjo būti bebrų. Neteisėtas sienos perėjimas galimas tik tiesioginės tyčios kaltės forma.

Jis kartu su A. M. nusprendė nueiti prie kanalo ardyti bebrų užtvankas. Jų veiksmuose nebuvo tikslo pereiti ir kirsti valstybės sienÄ . Kilpas jis iÅ¡metė į kanalÄ . PareigÅ«nai upelyje kilpų neieÅ¡kojo. Pažymima, kad nesant asmens veikoje tyčios, nėra ir subjektyviosios nusikaltimo sudėties elemento. 2.5. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į teismo jam paskirtÄ 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudÄ , kuri yra neadekvati ir rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ jo atžvilgiu. Tokio pobÅ«džio bylose pagal BK 291 straipsnio l dalį baudų dydis svyruoja nuo 10 iki 50 MGL (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-485/2018, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-349-449/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-206/2013).

Pirmosios instancijos teismas ignoravo daugelį byloje esančių aplinkybių ir įrodymų, dalį jų apskritai nutylėjo, taip pat Å¡aliÅ¡kai ir vienpusiÅ¡kai jo kaltę grindė iÅ¡skirtinai pareigÅ«nų prieÅ¡taringais parodymais, nepagrįstai nesivadovavo ir atmetė jį teisinančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės. Nurodyti pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. M. gynėjas advokatas Ž. K. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį panaikinti ir A. M. iÅ¡teisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 3.1. Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taip pat netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi Å¡i byla buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui, konstatavus esminius BPK 302-307 straipsniuose iÅ¡dėstytų reikalavimų pažeidimus. Tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino minėtoje nutartyje nurodytų pažeidimų. Teismas vadovavosi liudytojo V. Å . parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, perkeldamas juos iÅ¡ kaltinamojo akto. Nuosprendyje apraÅ¡ant R. T. ir A. M. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ po nuteistųjų ir liudytojų parodymų, duotų teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, aptarimo yra nurodomi ir apraÅ¡omi raÅ¡ytiniai įrodymai, o jų apraÅ¡ymas yra visiÅ¡kai perkeltas iÅ¡ kaltinamojo akto.

Nurodant duomenis, kuriais neva grindžiama nuteistųjų kaltė, nėra pateiktas joks jų vertinimas, neaptarti tarpusavio ryÅ¡iai, nenurodoma, kodėl ir kaip Å¡ie duomenys patvirtina arba paneigia nuteistųjų kaltę. 3.2. Kaip įrodymÄ , patvirtinantį A. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teismas vertino 2019 m. gegužės 16 d. kompiuterinės laikmenos apžiÅ«ros protokole užfiksuotÄ informacijÄ (1 t., b. 1. 31–40). Teismas, vertindamas įrodymų visetÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuoti 2019 m. balandžio 7 d. ir 2019 m. balandžio 12 d.

įvykiai, patvirtina A. M. kaltę 2019 m. balandžio 16 d. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė vien įrodymus ir neatliko jų analizės, neatskleidė jų tarpusavio ryÅ¡io, kad iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai iÅ¡plauktų kaltinamųjų kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados, neįvertinus įrodymų ir nesuraÅ¡ius iÅ¡samių veikų kvalifikavimo motyvų, buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai, reglamentuojantys apkaltinamojo nuosprendžio suraÅ¡ymÄ .

Tuo pačiu pažymima, kad ikiteisminis tyrimas R. T. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, kurias jis buvo įtariamas padaręs 2019 m. balandžio 7 d. ir 2019 m. balandžio 12 d., buvo nutrauktas. 3.3. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu liudytojai D. V. ir G. N. davė analogiÅ¡kus parodymus, kuriuos patvirtino ir teismo posėdžio metu. Å ie nurodė, kad 2019 m. balandžio 16 d. vykdydami užduotį pagal Kriminalinės žvalgybos skyriaus informacijÄ , surengė pasalÄ , tai yra slaptai stebėjo vietovę, į kuriÄ turimais duomenimis galėjo atvykti asmenys ir bandyti per valstybės sienÄ kontrabandos bÅ«du iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Federacijos teritorijos pargabenti cigaretes.

Apie 22 val. matė, kaip iÅ¡ Lietuvos pusės prie Lietuvos valstybės sienos priartėjo du asmenys. Apie 22.18 val. pastebėjo, kaip vienas iÅ¡ asmenų nuėjo pralaidos link ir į jÄ Ä¯lindo. Matė, kaip Å¡is asmuo išėjo į kitÄ pralaidos pusę ir upeliu nubrido iki pralaidos (duomenys neskelbtini) Federacijos pusėje ir apsisukęs grįžo į Lietuvos valstybės teritorijÄ . Liudytojai taip pat nurodė matę, kaip asmuo, neteisėtai kirtęs Lietuvos valstybinę sienÄ , ir kitas asmuo, jo laukęs Lietuvos teritorijoje, nuėjo į Lietuvos valstybės gilumÄ .

Taigi, VSAT pareigÅ«nai, kurių pareiga yra sulaikyti neteisėtai kertančius valstybės sienÄ asmenis, nesiėmė jiems priskirtos pareigos vykdymo, o pasyviai stebėjo, kaip asmuo, neteisėtai bÅ«damas pasienio zonoje 30-40 m atstumu nuo Lietuvos Respublikos sienos, rengiasi jÄ neteisėtai kirsti, eidamas valstybinės sienos link. Å ie pareigÅ«nų veiksmai vertintini kaip sÄ moningas leidimas asmeniui, neteisėtai kirtusiam valstybės sienÄ , vykdyti suplanuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymima ir tai, kad Å¡is asmuo nebuvo sulaikomas ir antrÄ kartÄ neteisėtai kirtęs valstybės sienÄ (grįždamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Federacijos). 3.4.

Lietuvos kriminalinės žvalgybos įstatymas „pasalÄ â€œ apibrėžia kaip vienÄ iÅ¡ kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo bÅ«dų. Vertinant liudytojų (pareigÅ«nų) veiksmus Å¡iame kontekste taip pat akivaizdu, kad stebėdami asmenis, neteisėtai esančius pasienio zonoje, ir stebėdami, kaip vienas iÅ¡ jų rengiasi daryti nusikalstamÄ veikÄ , jie nesiėmė priemonių sulaikyti nusikalstamÄ veikÄ rengiančius daryti asmenis, tuo sÄ moningai leido daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Savo pasyviais veiksmais pareigÅ«nai sudarė galimybę nuteistajam R. T. padaryti nusikalstamÄ veikÄ , siekdami, kad asmenys, neteisėtai buvę pasienio zonoje, savo veiksmais pasiektų sunkesnį baudžiamosios atsakomybės laipsnį, tikintis sulaikyti juos su kontrabandos kroviniu. A. M. neigia padaręs veikÄ , už kuriÄ yra nuteistas. Vis dėlto, net darant prielaidÄ , kad buvo atliktos nusikalstamos veikos, tokie pareigÅ«nų veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip neteisėti, nes pareigÅ«nai veikė pažeisdami jų pareigas reglamentuojančius įstatymus, be to, jų veiksmai/neveikimas buvo provokuojamo pobÅ«džio. 3.5.

Advokato teigimu, A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teismo posėdžio metu, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2019 m. balandžio 16 d. kartu su R. T., žinodami, kad bebrų medžioklė yra draudžiama, pasinaudodami tamsiu paros metu, ėjo statyti kilpų bebrams. R. T. nuėjus prie pralaidos, esančios netoli valstybinės sienos, patikrinti vietos kilpų statymui, jis liko šio laukti, nes žinojo, kad pasienis filmuojamas. Jo žiniomis, R. T. neketino kirsti valstybinės sienos ir apie tai su šiuo nesitarė.

Jis nematė, kad R. T. bÅ«tų neteisėtai kirtęs valstybinę sienÄ . A. M. parodymus patvirtino ir R. T., nurodydamas, kad valstybinės sienos nekirto, tik įlindo į pralaidÄ , norėdamas patikrinti, ar yra galimybė pastatyti kilpas bebrams. Å i nuteistojo A. M. versija nebuvo paneigta bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių A. M. ir R. T. susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 291 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas galimo R.

T. sienos kirtimo motyvas ir tikslas. Esant Å¡iai situacijai, nėra jokio teisino pagrindo kritiÅ¡kai vertinti A. M. parodymus. 3.6. Apklausiami ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuteistieji tvirtino, kad asmens kratų metu pas juos rastos radijo stotelės „REXON RL-208“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Kenwood TH-F5 Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavyje negali palaikyti radijo ryÅ¡io. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (iki priimant 2020 m. liepos 20 d. nuosprendį), kaltinamieji prašė teismo patikrinti jų parodymus atliekant teismo eksperimentÄ â€“ iÅ¡bandant gyvai radijo stotelių tarpusavio ryÅ¡io galimybę.

Å is praÅ¡ymas buvo atmestas. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios radijo stotelės gali palaikyti tarpusavyje radijo ryšį, vertino užraÅ¡us ant Å¡ių įrenginių apie transliuojamų radijo bangų dažnį. Teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų patikrinti, ar Å¡ie įraÅ¡ai ant radijo stotelių yra patikimi ir objektyviai atspindintys radijo stotelių galimybes, t. y. nebuvo imtasi visų įmanomų procesinių priemonių patikrinti A. M. ir R. T. parodymų. NepaÅ¡alinta abejonė turi bÅ«ti vertinama kaltinamųjų naudai.

Pažymima ir tai, kad pareigÅ«nai, dalyvavę nuteistųjų sulaikyme, sulaikymo metu taip pat nebandė įjungti abiejų radijo stotelių, siekdami įsitikinti, ar jos yra veikiančios. PareigÅ«nai girdėjo tik iÅ¡ vienos radijo stotelės sklindančius garsus. Ar abu nuteistieji radijo stotelių pagalba bendravo tarpusavyje, patvirtinti negalėjo. 3.7. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, kad R. T., priėjęs prie pralaidos, į jÄ Ä¯lindo. Vaizdo įraÅ¡e 01.38 min. užfiksuotas judantis objektas, iÅ¡ krÅ«myno pusiau pasilenkęs iÅ¡lenda asmuo, mÅ«vintis aukÅ¡tais guminiais žvejo batais.

Brisdamas upeliu, Å¡is prieina prie pralaidos pradžios ir 01.43 min. įlenda į pralaidÄ . Vaizdo įraÅ¡e nuo 01.49 min. iki 02.45 min. upelio atkarpoje, kuri patenka į vaizdo kameros stebimÄ zonÄ , joks judėjimas nefiksuotas. 02.45 min. asmuo iÅ¡lenda iÅ¡ pralaidos. R. T. patvirtino vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes, nurodydamas, kad įraÅ¡e užfiksuotas asmuo yra jis. Taip pat nurodė, kad, neradęs tinkamos vietos pastatyti kilpas bebrams, jis iÅ¡lindo iÅ¡ pralaidos bei paneigė tÄ aplinkybę, kad pralaida jis perėjo į kitÄ skiriamosios juostos dalį, kirto valstybinę sienÄ ir nuėjo prie pralaidos, esančios (duomenys neskelbtini) Federacijos pusėje.

Byloje nėra vaizdo įraÅ¡o, kuriame bÅ«tų užfiksuota, kad R. T., iÅ¡lindęs kitoje pralaidos pusėje, eina link valstybinės sienos, jÄ kerta ir, nuėjęs iki (duomenys neskelbtini) Federacijos pusėje esančios kitos pralaidos, apsisuka ir grįžta. Vaizdo įrašų iÅ¡ kitų vaizdo kamerų, galinčių fiksuoti Å¡iÄ zonÄ (valstybinės sienos skiriamÄ jÄ zonÄ ), į nagrinėjamÄ bylÄ nebuvo pateikta. 3.8. Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad R. T. kirto valstybinę sienÄ , vadovavosi pareigÅ«nų G.

N. ir D. V. parodymais. Vis dėlto, G. N. negalėjo tiksliai patvirtinti, ar matytas asmuo (R. T.) kirto valstybinę sienÄ ar ne. Jis tik iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad ta vieta, kurioje matė asmenį, iÅ¡lindusį iÅ¡ pralaidos, turėtų bÅ«ti (duomenys neskelbtini) Federacijos pusėje. Apelianto nuomone, tokie parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Pats faktas, jog parodymus apie galimai padarytÄ nusikaltimÄ /pažeidimÄ duoda policijos pareigÅ«nas, besÄ lygiÅ¡kai neduoda pagrindo jo parodymus laikyti visiÅ¡kai teisingais ir vienareikÅ¡miÅ¡kai remtis jais kaip įrodymu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , jog nepriimtina, kaip prieÅ¡taraujanti pagrindinėms proceso idėjoms bei teisinės valstybės principams, situacija, kai procesÄ vykdantys subjektai (tyrėjai), turintys pareigÄ Ä¯rodinėti, gali bÅ«ti vėliau apklausiami kaip liudytojai. Tyrėjas, kaip individualizuota procesinė figÅ«ra, negali bÅ«ti apklausiamas kaip liudytojas toje pačioje byloje, nes toks asmuo nenustoja bÅ«ti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nu, kuriam uždėta įrodinėjimo naÅ¡ta.

PareigÅ«nų statusas yra kiek kitoks nei tų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Tokie liudytojai (policijos pareigÅ«nai) visada yra suinteresuoti, nes jie susiję su vykdomÄ ja valdžia ir baudžiamojo persekiojimo vykdymu (EŽTT 1997 m. sprendimas byloje van Mechelen ir kiti prieÅ¡ Nyderlandus). 3.9. Darant prielaidÄ , kad R. T., vis dėlto, kirto valstybės sienÄ , tai jis turėjo padaryti per 56 sekundes. Per šį laiko tarpÄ R. T. turėjo pralaida (betoninis vamzdis, įrengtas upelio vandeniui pratekėti) pereiti virÅ¡ jo esančiÄ skiriamÄ jÄ juostÄ , upeliu (pritÅ«pus, kaip nurodo D.

V.) nueiti iki (duomenys neskelbtini) Federacijos teritorijoje esančios pralaidos, apsisukti, vėl grįžti upeliu iki Lietuvos teritorijoje esančios pralaidos, Å¡ia pralaida praeiti po skiriamÄ ja juosta, skirta patruliuoti pasieniečiams, ir iÅ¡lįsti pradinėje vietoje. Nė vienas iÅ¡ liudytojų, dalyvavusių nuteistųjų sulaikyme, negalėjo nurodyti tikslaus atstumo nuo tos vietos, kur R. T. įlindo į pralaidÄ , iki vietos, kur Å¡is nuėjo kirsdamas valstybinę sienÄ (pralaida (duomenys neskelbtini) Federacijos pusėje).

Vienas iÅ¡ teiginių buvo 100 m. ApžiÅ«rint įvykio vietÄ , nebuvo sudaryta įvykio vietos schema pažymint atstumus. Be to, visi sulaikyme dalyvavę pareigÅ«nai R. T. identifikavo kaip aukÅ¡tÄ ir stambų vyrÄ . R. T. yra apie 190 cm Å«gio, 120 kg svorio. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kyla pagrįsta abejonė, ar tokio sudėjimo vyras galėtų per nurodytÄ laiko tarpÄ (56 s.) pralįsti betoniniu vamzdžiu, vėliau pritÅ«pęs nueiti tam tikrÄ atstumÄ ir vėl grįžti. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo imtasi procesinių priemonių paÅ¡alinti Å¡iai abejonei, todėl ji turėtų bÅ«ti vertinama nuteistojo naudai.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė Å¡iuos skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nuteistojo R. T. ir nuteistojo A. M. gynėjo advokato Ž. K. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pripažino R. T. ir A. M. kaltais, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 291 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje bei 291 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, grindžiamos ne tik pasienio pareigÅ«nų parodymais, sprendžiant dėl apeliantų kaltės, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – pačių kaltinamųjų parodymai, liudytojų parodymai, vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota informacija, raÅ¡ytiniai įrodymai, kita bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiÅ¡kai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi.

Tokiu bÅ«du, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies, 304-307 straipsnių nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu bei teisėtumu teisinio pagrindo nėra.

7. Pagal BK 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Baudžiamasis įstatymas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ numato alternatyvias bausmes – baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. Pažymėtina, kad valstybės sienos apsaugai yra taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad asmenys laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, užtikrinti kitus svarbius asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis režimas. Atsakomybė pagal BK 291 straipsnio 1 dalį nustatyta tik tais atvejais, kai pažeidžiamos saugomos valstybės sienos, t. y. tos, kurias laisvai pereiti draudžiama. Taigi asmuo, neteisėtai kertantis (pereinantis) valstybės sienÄ , pažeidžia patekimo į valstybę (ar iÅ¡vykimo iÅ¡ jos) tvarkÄ , kai laisvai kirsti sienÄ yra draudžiama.

8. BK 291 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl teismas spręsdamas, ar nuteistasis R. T. perėjo valstybės sienÄ , vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nuostatomis dėl valstybės sienos kirtimo tvarkos, kuri yra numatyta Å¡io įstatymo 4 straipsnyje. Å iame straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad iÅ¡orės sienÄ sausumoje galima kirsti tik po patikrinimų pasienio kontrolės punkte. IÅ¡orės sienÄ pasienio vandenyse galima kirsti tik Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose nustatytose vietose (2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aptariama nusikalstama veika padaroma kertant sienÄ bet kuriomis priemonėmis ir bÅ«dais, neturint atitinkamo tai daryti leidžiančio dokumento, arba, nors ir turint dokumentus, bet sienÄ pereinant nenustatytoje vietoje tiek iÅ¡ Lietuvos Respublikos pusės į kitÄ valstybę, tiek iÅ¡ kitos valstybės į Lietuvos RespublikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2012). Å is nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėto sienos perėjimo momento.

BK 291 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Taigi, pavojingi padariniai nėra būtinasis šios veikos požymis, ji laikoma baigta nuo BK 291 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimo.

9. IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad R. T. neigia neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , o A. M. neigia padėjęs R. T. įvykdyti minėtÄ veikÄ . Abu apeliantai vieningai aiÅ¡kina, kad įvykio metu ėjo neteisėtai medžioti bebrų, t. y. brakonieriauti. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties buvo pasirinktas tamsus paros metas, taip pat pasiimta priemonių bebrų gaudymui. R. T. teigimu, valstybinės sienos jis nekirto, tik įlindo į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiÄ pralaidÄ , norėdamas patikrinti, ar yra galimybė ten pastatyti kilpas bebrams.

Å iems nuteistojo teiginiams pritaria ir A. M., aiÅ¡kindamas, kad jokio susitarimo daryti nusikalstamÄ veikÄ tarp jų nebuvo, objektyvių duomenų (vaizdo įraÅ¡o ir pan.), galinčių patvirtinti sienos kirtimÄ , byloje nėra, tuo tarpu pasienio pareigÅ«nų parodymus reikėtų vertinti kritiÅ¡kai dėl pastarųjų prieÅ¡taringumo bei nenuoseklumo. Vis dėlto, teisėjų kolegija esminių neatitikimų liudytojų parodymuose nenustatė, prieÅ¡ingai, byloje esančių įrodymų visuma liudija, kad bÅ«tent nuteistųjų iÅ¡kelta versija apie bebrų medžioklę yra klaidinga, tai jų pasirinkta gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jÄ atmetė.

10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Specialiosios paskirties komandos pareigÅ«nai ne atsitiktinai patruliavo pasienio ruože, o organizavo iÅ¡ anksto suplanuotÄ ir suderintÄ pasalÄ , pagal gautÄ kriminalinės žvalgybos informacijÄ . Liudytojas K. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniuoju tyrėju.

Disponavo informacija, kad R. T. ir A. M. gabena cigarečių kontrabandÄ . 2019 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje peržiÅ«rint vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotÄ informacijÄ , pastebėta, kaip (duomenys neskelbtini), per pralaidÄ , kuria teka upeliukas į (duomenys neskelbtini) Federacijos teritorijÄ , 2019 m. balandžio 7 ir 12 dienomis asmuo, mÅ«vintis ilgus žvejybos batus, įlenda į minėtÄ pralaidÄ ir po kelių minučių grįžta atgal paskui save tempdamas stačiakampio formos ryÅ¡ulius.

Gavus papildomos informacijos, jog nurodytoje vietoje cigarečių kontrabanda gali bÅ«ti vykdoma ir 2019 m. balandžio 16 d., buvo organizuota pasala (3 t., b. l. 34–35). Esant Å¡iems duomenims, atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo A. M. gynėjo advokato Ž. K. apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad pareigÅ«nai neatliko savo pareigos, t. y. tik pasyviai stebėjo valstybinės sienos perėjimÄ , nors akivaizdžiai matė, jog asmuo rengiasi jÄ kirsti. Gynėjo teigimu, tokiu bÅ«du neva buvo siekiama, kad asmenys savo veiksmais pasiektų sunkesnį baudžiamosios atsakomybės laipsnį, todėl jie buvo provokuojamojo pobÅ«džio.

11. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad provokacija yra tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigÅ«nai sukurstė asmenį jį padaryti. Taigi, provokacija pripažįstama tada, kai nusikaltimas be teisėsaugos pareigÅ«nų žinios nebÅ«tų padarytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-262/2012, 2K-8-788/2017). Esminis provokacijos elementas – tai asmens veiksmų pasirinkimo laisvės apribojimas, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti, o pati nusikalstama veika, kurios padarymu asmuo apkaltinamas, yra „valstybės sukurtas produktas“.

IÅ¡vada, kad valstybės pareigÅ«nai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali bÅ«ti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieÅ¡ kuriuos atliekami nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigÅ«nų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iÅ¡ jų buvo galima spręsti, kad ilgesnį laikÄ trunkantys pareigÅ«nų veiksmai turėjo esminę įtakÄ asmenų, prieÅ¡ kuriuos buvo taikomos nevieÅ¡o pobÅ«džio priemonės, veiksmams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2020).

12. Å iuo atveju nustatyta, kad pareigÅ«nai D. V., G. N., A. K. ir V. Å ., pamatę pasienio ruože iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos gilumos ateinančius du piliečius, juos pasyviai stebėjo, iÅ¡ karto sulaikyti Å¡ių asmenų nebuvo pagrindo, nes nebuvo aiÅ¡kÅ«s jų tolimesni veiksmai. PareigÅ«nams buvo skirta užduotis iÅ¡siaiÅ¡kinti galimai kontrabandos padarymo mechanizmÄ bei joje dalyvaujančius asmenis, todėl buvo stebima, kur užfiksuoti asmenys eina, kÄ daro. Nei R. T., nei A. M. nepastebėjo, kad yra stebimi, taigi, jų veiksmams pareigÅ«nų pasalos vykdymas nedarė jokios įtakos, nes apie pareigÅ«nų buvimÄ Ä¯vykio vietoje jie tiesiog nežinojo.

Todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistieji buvo iÅ¡provokuoti padaryti nusikalstamÄ veikÄ . PareigÅ«nai jiems operacijos vadovo pavestos užduoties apimtyje elgėsi teisėtai, aplinkybė, kad buvo užfiksuotas ne cigarečių kontrabandos gabenimas, o neteisėtas valstybės sienos kirtimas, nekeičia fakto, jog pareigÅ«nai nevirÅ¡ijo turimų įgaliojimų ir jokio neleistino poveikio nuteistų asmenų veiksmų laisvės atžvilgiu neatliko.

13. Apeliaciniuose skunduose bandoma sumenkinti pasienio pareigÅ«nų parodymus, aiÅ¡kinant, kad jie yra prieÅ¡taringi, iÅ¡ anksto suderinti ir pan., tačiau teisėjų kolegija esminių prieÅ¡taravimų Å¡ių liudytojų parodymuose nenustatė, taip pat bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareigÅ«nai galėtų bÅ«ti suinteresuoti apeliantams nepalankia bylos baigtimi, t. y. teigti, jog pareigÅ«nai yra Å¡aliÅ¡ki vien dėl užimamų pareigų pobÅ«džio, pagrindo nėra, nes pareigÅ«nų užduotis, visų pirma, yra užkardyti nusikalstamų veikų vykdymÄ , antra, jei veika jau padaryta, visapusiÅ¡kai atskleisti jos vykdymo mechanizmÄ bei Å¡iÄ veikÄ galimai padariusį asmenį (-is). Tuo tarpu asmens kaltės klausimÄ sprendžia ne pareigÅ«nai, o teismas.

14. Apeliantų teigimu, pareigÅ«nų parodymai nesutampa dėl termovizoriaus naudojimo aplinkybių, taip pat dėl R. T. neteisėto sienos kirtimo fakto (ar iÅ¡ tiesų Å¡is buvo patekęs į (duomenys neskelbtini) Federacijos teritorijÄ ). Teisėjų kolegija, prieÅ¡ analizuodama pasaloje dalyvavusių pareigÅ«nų parodymus, pažymi, kad įvykio metu pastarieji nebuvo vienoje vietoje, t. y. dėl taktinių sprendimų pareigÅ«nai buvo susigrupavę poromis ir aplinkÄ stebėjo iÅ¡ skirtingų taÅ¡kų. G. N. ir D. V. buvo arčiau valstybės sienos, o A. K. ir V. Å . – toliau. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės geriausiai buvo matomos pirmiesiems dviems minėtiems pareigÅ«nams.

15. D. V. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad, vykdydamas paskirtÄ užduotį, prie valstybės sienos stebėjo pralaidÄ . Matė, kaip iÅ¡ Lietuvos gilumos atėjo du piliečiai, vienas liko prie sienos, netoli pralaidos, o kitas į jÄ Ä¯lindo Lietuvos pusėje, perlindo prie rusų pralaidos ir ten kurį laikÄ pritÅ«pęs pabuvo, tuomet apsisuko ir sugrįžo į Lietuvos Respublikos teritorijÄ . Valstybės sienÄ kirto aukÅ¡tesnis asmuo. Jis Å¡io asmens veiksmus stebėjo iÅ¡ maždaug 20 metrų atstumo (buvo palipęs Å¡iek tiek į kalniukÄ ), matomumas buvo labai geras, todėl puikiai matėsi, kaip asmuo iÅ¡lenda iÅ¡ pralaidos, esančios Lietuvos pusėje, ir, kirtęs sienÄ , pereina prie rusų pralaidos.

Liudytojas patvirtino, jog tarnybos metu tenka naudotis termovizoriumi, kuris nefilmuoja, tačiau jo pagalba galima stebėti judantį objektÄ iki pusės kilometro atstumu. Matai žmogaus siluetÄ , identifikuoti konkretaus asmens negali, tačiau aiÅ¡kiai galima atskirti žmogų nuo, pavyzdžiui, gyvÅ«no. D. V. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, jog tuo metu visÄ situacijÄ prisiminė geriau (3 t., b. l. 36–37). Ikiteisminio tyrimo metu D. V. teigė, jog naudojosi neÅ¡iojamuoju termovizoriumi, nors viskas gerai matėsi ir „plika“ akimi.

Jis matė, kaip asmuo įlindo į pralaidÄ , ja perėjo į kitÄ pusę, upeliu pasilenkęs nubrido iki pralaidos (duomenys neskelbtini) Federacijos teritorijoje, pritÅ«pęs patupėjo, apsisuko ir sugrįžo atgal. Vidurys tarp pralaidų atitinka valstybės sienÄ (1 t., b. l. 120–121). D. V. savo parodymus, susiedamas juos su aplinkybėmis įvykio vietoje, paaiÅ¡kino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 123–135). Esminių neatitikimų Å¡io liudytojo parodymuose teisėjų kolegija nenustatė.

16. Kartu su D. V. pralaidÄ stebėjęs G. N. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad buvo arčiau sienos, su kolega stebėjo valstybės sienÄ ir per upelį einančiÄ pralaidÄ . Matė, kaip atėjo du asmenys, vienas liko Å¡alia pralaidos, kitas į jÄ Ä¯lindo ir nuėjo iki kitos pralaidos, patupėjo ir sugrįžo atgal. Kita pralaida jau yra (duomenys neskelbtini) Federacijos pusėje, nes siena eina tarp pralaidų. Stebėjimas vyko termovizoriaus pagalba, tačiau viskas matėsi ir „plika“ akimi, nes buvo labai Å¡viesi naktis, nebuvo debesų, Å¡vietė mėnulis.

Nuo stebėjimo vietos vėliau sulaikyti asmenys praėjo apie 50 metrų atstumu, tiksliai pasakyti negali. Antrasis asmuo, likęs prie pralaidos, stebėjo aplinkÄ (pritÅ«pęs dairėsi į Å¡onus) (3 t., b. l. 38–39). Taigi, liudytojas G. N. taip pat aiÅ¡kiai matė valstybinės sienos kirtimo faktÄ . Nors jis atstumÄ nuo savo buvimo vietos iki Lietuvos pusėje esančios pralaidos nurodė didesnį nei liudytojas D. V. (nurodė apie 50 m, o D. V. – apie 20 m), tačiau tai nekeičia aplinkybės, jog abu asmenys aiÅ¡kiai matė sienos perėjimÄ .

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu G. N. iÅ¡ viso nenurodė, koks maždaug, jo nuomone, buvo atstumas nuo asmenų stebėjimo vietos iki pralaidos, teisme jis pateikė tik savo spėjimÄ . Tuo tarpu D. V. galimÄ atstumÄ bandė įvardyti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tyrimo metu jis kalbėjo apie 30-50 m, teisme – apie 20 m., bet prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra tikslesni. Teisėjų kolegijos vertinimu, nakties metu vizualiai nustatyti tikslų atstumÄ nuo vieno objekto iki kito yra itin sudėtinga, juo labiau, kad minėti pareigÅ«nai vaizdÄ stebėjo nuo Å¡laito, t. y. ne tiesia linija, o iÅ¡ aukÅ¡tesnės pozicijos žiÅ«rėjo Å¡iek tiek į apačiÄ .

Dėl šių aplinkybių liudytojų parodymus vertinti kaip prieštaringus pagrindo nėra.

17. PareigÅ«nai V. Å . ir A. K. įvykio metu buvo toliau nuo valstybės sienos ir jos neteisėto perėjimo aplinkybių nematė. Vis dėlto, apie Å¡iÄ aplinkybę abu buvo nedelsiant informuoti kolegos D. V.. Liudytojas A. K. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog radijo ryÅ¡iu kolegų buvo informuotas apie neteisėtÄ sienos perėjimo atvejį. Jis su V. Å . laukė nuo sienos grįžtančių dviejų asmenų, kad galėtų juos sulaikyti, tačiau buvo Å¡viesi naktis ir pirmieji juos pamatė nuteistieji, sakydami jiems lįsti iÅ¡ krÅ«mų.

Tuomet jie vienÄ asmenį sulaikė, o kitas (aukÅ¡tesnis) pradėjo bėgti, bet netrukus buvo pasivytas ir sulaikytas (3 t., b. l. 39–40). V. Å . teisiamojo posėdžio metu paliudijo, jog iÅ¡ arčiau sienos buvusių kolegų gavo praneÅ¡imÄ apie bÅ«tinybę sulaikyti du asmenis, nes vienas jų kirto valstybinę sienÄ . Sulaikymas įvyko tuomet, kai Å¡ie asmenys pastebėjo jų buvimo pasaloje vietÄ , tačiau net jei taip ir nebÅ«tų nutikę, asmenys vis tiek bÅ«tų buvę sulaikyti (3 t., b. l. 82–84).

Taigi, tiek A. K., tiek V. Å . parodymai patvirtina, kad apie sienos kirtimÄ jiems buvo žinoma tÄ patį vakarÄ , bÅ«tent dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo asmenys ir buvo sulaikyti. Jei D. V. ir G. N. nebÅ«tų aiÅ¡kiai matę R. T. atliktų veiksmų, nebÅ«tų davę nurodymo šį asmenį ir kartu su juo buvusį bei aplinkÄ stebėjusį A. M. sulaikyti. Aptarti parodymai paneigia apeliaciniuose skunduose keliamas versijas, jog pareigÅ«nai jau po įvykio susitarė, kokius parodymus duoti proceso metu.

D. V. ir G. N. meluoti kolegoms apie matytas sienos perėjimo aplinkybes jokio pagrindo nebuvo, taip pat nenustatyta, jog minėti pareigÅ«nai galėjo sÄ Å¾iningai suklysti dėl jų matytų aplinkybių.

18. Byloje esanti pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas (3 t., b. l.

56) patvirtina, kad įvykio vietovei artimiausios Kybartų automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2019 m. balandžio 16 d., 22-23 val., meteorologinio matomumo nuotolis buvo 20 km, kritulių nebuvo. Å i informacija patvirtina pareigÅ«nų parodymus, jog stebimų asmenų judėjimÄ buvo galima matyti ir „plika“ akimi, t. y. be specialių priemonių pagalbos. Todėl R. T. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokiu termovizoriumi(-iais) naudojosi pareigÅ«nai, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar termovizoriai buvo iÅ¡duoti pareigÅ«nams ar ne, taip pat, ar jie naudojosi minėtomis techninėmis priemonėmis, neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant apeliantų kaltės klausimÄ . Be to, iÅ¡ 2019 m. balandžio 9 d. paraiÅ¡kos dėl vienkartinio ginkluotės iÅ¡davimo (3 t., b. l.

67) matyti, kad (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Specialiosios paskirties komandos jaunesniajam specialistui G. N. pasiraÅ¡ytinai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos ginklų saugyklos iki 2019 m. gegužės 20 d. buvo iÅ¡duoti du termovizoriai „THERMAL-(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „THERMAL-(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Å i informacija apie gautus du termovizorius atitinka pareigÅ«nų aiÅ¡kinimus, jog įvykio metu buvo naudojama minėta priemonė. Akivaizdu, jog po vienÄ termovizorių turėjo abi pareigÅ«nų poros, kuriuo kiekvienas iÅ¡ porininkų naudojosi pakaitomis. Jokių esminių prieÅ¡taravimų dėl Å¡ios priemonės naudojimo nenustatyta.

19. Kitas ginčijamas klausimas yra susijęs su objektyvia galimybe nuteistajam R. T. pareigÅ«nų nurodytus veiksmus atlikti per 56 sekundes, nes bÅ«tent toks laikas yra užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera. Å iame kontekste pažymėtina, kad valstybės sienos stebėjimo sistema ruože tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra matoma. Å ioje vietoje stebima pasienio juosta, patrulio takas ir požeminė vandens pralaida (3 t., b. l. 63). Byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip iÅ¡ krÅ«myno pusiau pasilenkęs iÅ¡lenda asmuo, mÅ«vintis aukÅ¡tais guminiais žvejybiniais batais, brisdamas upeliu prieina prie pralaidos ir 1.43 vaizdo minutę įlenda į pralaidÄ , nuo 1.49 min.

žmogaus silueto visiÅ¡kai nebesimato. Kas toliau vyksta, t. y. ar asmuo iÅ¡lenda iÅ¡ pralaidos kitoje pusėje, nematyti, nes vaizdo kameros filmavimo zona tos vietos neapima. Vis dėlto, užfiksuota, jog asmuo iÅ¡lenda iÅ¡ pralaidos 2.45 min. Vadinasi, kaip teisingai apskaičiavo advokatas Ž. K., R. T. valstybinę sienÄ turėjo pereiti ir sugrįžti atgal į pradinį taÅ¡kÄ per 56 s. Advokato teigimu, tai padaryti per minėtÄ laikÄ objektyviai neįmanoma, įvertinus atstumÄ , kurį turėjo įveikti nuteistasis R.

T. (apie 100 m), pralaidos ypatumus (apvalus betoninis vamzdis, maždaug 1–1,5 m skersmens) bei jo paties kÅ«no sudėjimÄ (190 cm Å«gio, 120 kg svorio). Teisėjų kolegija tokiai pozicijai nepritaria.

20. Visų pirma, nėra jokio patikimo pagrindo iÅ¡vadai, kad atstumas nuo pralaidos pradžios, esančios Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki pralaidos pradžios, esančios (duomenys neskelbtini) Federacijoje, yra maždaug 100 m. Tikslus atstumas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iÅ¡matuotas, nes to neįmanoma padaryti nekirtus valstybinės sienos, be to, Å¡iuo metu pralaida yra uždengta metalinėmis grotomis, taigi, patekimo į jÄ nebėra. Vis dėlto, tyrimo metu buvo detaliai apžiÅ«rėta įvykio vieta bei sudaryta schema pagal padarytas fotonuotraukas. Byloje esančioje nuotraukoje (1 t., b. l.

21) rodyklėmis pažymėta vieta, atitinkanti Lietuvos Respublikos–(duomenys neskelbtini) Federacijos sienÄ , pasienio apsauginė tvora, pasienio patrulinis takas, upelis, tekantis per pralaidÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) Federacijos teritorijÄ , ir pralaidos pradžia. Nors nuotraukoje atstumai nesužymėti, tačiau vizualiai matyti (tiek fotonuotraukose, tiek vaizdo įraÅ¡e), kad nuo pralaidos pradžios iki apsauginės pasienio tvoros yra ne daugiau kaip 3 m atstumas, dar keli metrai yra iki sienos.

21. Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pralindus pralaidÄ iki valstybinės sienos atstumas galėtų bÅ«ti apie 2 m, tiksliai pasakyti negali, nes už tvoros nebuvo, todėl vertina tik vizualiai. Iki tvoros yra 2–3 m (3 t., b. l. 35). Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pralaidos ilgis galėtų bÅ«ti 2–6 m, pralindus jÄ , iki valstybės sienos dar keli metrai (3 t., b. l. 37). Liudytojas G. N. pirmosios instancijos teisme aiÅ¡kino, kad nuo pralaidos iki valstybės sienos galėtų bÅ«ti apie 10 m atstumas, o kiek nuo sienos iki (duomenys neskelbtini) pusėje esančios pralaidos, nežino, spėjo, kad gal irgi panaÅ¡us atstumas (3 t., b. l. 39).

Taigi, nei vienas liudytojas nenurodė, jog R. T., pralaida eidamas pirmyn ir atgal, galėjo įveikti net 100 m atstumÄ , tokiÄ versijÄ iÅ¡kėlė tik gynyba, kuri galimai susimaišė liudytojų parodymuose, nes 100 m atstumÄ buvo įvardijęs tik liudytojas A. K., kalbėdamas apie atstumÄ , kuriuo nuteistieji praėjo pro jo stebėjimo vietÄ , eidami link pralaidos, bet ne apie pačios pralaidos ilgį ir pan. (3 t., b. l. 39). Teisėjų kolegijos vertinimu, labiausiai tikėtina, jog atstumas, kurį per 56 sekundes įveikė R.

T., buvo apie 20 m (daugiausiai 10 m į vienÄ pusę). Taigi, net ir einant vidutiniu žmogaus ėjimo greičiu (apie 5 kilometrai per valandÄ arba 1,39 metro per sekundę) įveikti 20–30 metrų atstumÄ per 56 sekundes yra objektyviai įmanoma net ir einant gerokai lėčiau, t. y. susilenkus ar nelygiu pavirÅ¡iumi, juo labiau, kad R. T. avalynė (ilgi žvejybiniai batai) buvo pritaikyta ėjimui vandeniu.

22. Abu apeliantai aiÅ¡kina, kad jų versija apie tai, kÄ Ä¯vykio dienÄ veikė Å¡alia pralaidos, kuria teka upelis į (duomenys neskelbtini) Federacijos teritorijÄ , nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, t. y. jie ieÅ¡kojo užtvankos, norėdami neteisėtai sumedžioti bebrų. Nesutikdama su tokiu vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad nors R. T. ir A. M. viso proceso metu laikėsi sugalvotos versijos apie bebrų medžioklę, tačiau jų parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, nei vienas nuteistasis nesugebėjo atsakyti į jokį bent kiek konkretesnį klausimÄ apie bebrų gaudymo ypatumus, tam reikalingas priemones ir pan., kas rodo, jog aptariama versija buvo sukurta kaip gynybinė.

23. R. T. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ pasikvietė A. M. bebrauti, Å¡is sutiko. Ä® medžioklę jis pasiėmė metalines kilpas, kÄ pasiėmė A. M., nematė. Ėjo upeliais vis tolyn, kol pamatė spygliuotÄ tvorÄ ir kameras, suprato, kad tai valstybinė siena. Artyn tvoros nėjo, į sankasos pralaidÄ neįlindo (tik priėjo iki jos), kad nenufilmuotų kameros, prisiglaudė prie upelio kranto ir apsisukęs grįžo atgal. Grįžtančius juos sulaikė pareigÅ«nai.

IÅ¡ pradžių jis nesuprato, kad tai pareigÅ«nai (pažymėtina, kad Å¡ie buvo uniformuoti ir su skiriamaisiais ženklais), todėl pradėjo bėgti, bėgdamas iÅ¡metė su savimi turėtas kilpas (4 t., b. l. 51–52). Ikiteisminio tyrimo metu R. T. aiÅ¡kino, kad buvo priėjęs prie pralaidos ir prisėdęs Å¡alia ant kranto. Pasėdėjo pora minučių ir sugrįžo atgal į Å¡alies gilumÄ , kur laukė A. M. (2 t., b. l. 8–9). Taigi, R. T. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s – iÅ¡ pradžių jis teigė, kad pasėdėjo prie upelio pralaidos, vėliau – kad tik priėjo pralaidos pradžiÄ ir iÅ¡ karto apsisukęs sugrįžo, tačiau byloje esantis vaizdo įraÅ¡as objektyviai patvirtina, kad jis nei sėdėjo Å¡alia pralaidos, nei vos jÄ priėjęs apsisuko, kadangi Å¡iame įraÅ¡e aiÅ¡kiai matyti, jog R.

T., bÅ«damas pasilenkęs, įlindo į pralaidos vidų. Liudytojų parodymais paneigta ir nuteistojo parodymų dalis apie jo su savimi turėtas kilpas bebrų gaudymui, kurias jis neva iÅ¡metė į upelį bėgdamas nuo pareigÅ«nų. Nuteistųjų sulaikymÄ vykdė pareigÅ«nai A. K. ir V. Å .. Abu pareigÅ«nai vieningai nurodė, kad jokios kilpos vejantis nuo jų bėgantį asmenį nebuvo iÅ¡mestos (Å¡io veiksmo jie nematė), be to, tam nebuvo laiko, nes asmuo nubėgo vos kelis Å¡imtus metrų ir buvo greitai sulaikytas.

Apie iÅ¡mestas kilpas R. T. jiems įvykio vietoje nieko neminėjo, todėl Å¡ių daiktų nebuvo ieÅ¡kota. Asmens kratos metu pas R. T. (virÅ¡utinėje, deÅ¡inės pusės striukės kiÅ¡enėje) buvo rasta įjungta radijo stotelė su pririÅ¡ta virvele. Ikiteisminio tyrimo metu R. T. nurodė, jog nepastebėjo, kad turėjo su savimi radijo stotelę, o teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kino, jog galimai jo vaikas žaisdamas įdėjo Å¡iÄ stotelę jam į kiÅ¡enę (3 t., b. l. 133). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad galima nejausti kiÅ¡enėje turimo pakankamai didelio daikto, kuris, pasak R.

T., jam buvo visiÅ¡kai nereikalingas, tuo tarpu šį nereikalingÄ svorį jis įvykio dienÄ , neva ieÅ¡kodamas bebrų užtvankų, neÅ¡iojosi su savimi eidamas ne vienÄ kilometrÄ link valstybinės sienos.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, nuoseklumo bei racionalumo pristigo ir nuteistojo A. M. parodymuose. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pripažino, kad niekada anksčiau nėra gaudęs bebrų, todėl R. T. pasiÅ«lymas jam pasirodė įdomus. Nuo jo namų buvo eita apie 3 km, kol aptikta bebrų užtvanka, tačiau nuspręsta eiti toliau, ieÅ¡koti kitos užtvankos. Kai sustojo, iki pralaidos buvo apie 40–50 m, kadangi matė pasienio stebėjimo kameras, pasakė R. T., kuris ėjo priekyje jo, apsisukti ir grįžti, tÄ Å¡is ir padarė.

Su savimi jis turėjo kuprinę, kurioje buvo Å¡pagato ritė ir savadarbiai naščiai, taip pat iÅ¡ jo striukės kiÅ¡enės sulaikymo metu buvo paimta radijo stotelė, kuri buvo užsilikusi iÅ¡ senesnių laikų, tačiau traukiant iÅ¡ kuprinės virvę bebrui gaudyti, kartu iÅ¡traukė ir stotelę, kuriÄ tuomet įsidėjo į striukės kiÅ¡enę (2 t., b. l. 100–101, 109–110, 118). Teisiamojo posėdžio metu A. M. nurodė, kad bebrų medžioklei pasiimtus naščius (dirÅ¾Ä su kabliais) rado ganykloje, laukuose, pats jų nemeistravo.

Ä® medžioklę juos pasiėmė, nes tikėjosi jų pagalba parsineÅ¡ti sugautÄ bebrÄ . Radijo stotelė buvo, nors ir seniai naudota, tačiau veikianti, skirta bendravimui su draugais, kai važinėdavosi keturračiais, kodėl jÄ Ä¯vykio dienÄ pasiėmė su savimi, paaiÅ¡kinti negalėjo (3 t., b. l. 133–134, 4 t., b. l. 52–53).

25. Pagal aptartus apeliantų parodymus matyti, kad abu nuteistieji radijo ryšio stoteles su savimi buvo pasiėmę visiškai atsitiktinai, t. y. abu net nepastebėjo, kad tokius daiktus turi, jų imti neplanavo, tiesiog taip gavosi. Teisėjų kolegijos nuomone, šis „sutapimas“ yra gynybinis. Tiek R. T., tiek A. M. radijo ryšio stoteles laikė striukių kišenėse, t. y. šalia savęs, be to, juos sulaikę pareigūnai apklausų metu patvirtino, jog stotelės buvo įjungtos, vadinasi, jų pagalba buvo bendrauta tarpusavyje.

Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas bandymas, ar Å¡iomis priemonėmis iÅ¡ tiesų galima susikalbėti per atstumÄ , tačiau radijo ryÅ¡io stotelių techniniai parametrai (sutampa bangų palaikymo dažnis: 400-470 MHz ir 400-480 MHz (1 t., b. l. 60, 78) rodo, jog tokia galimybė buvo, kas atitinka pareigÅ«nų nurodytas aplinkybes. Apskritai visos nuteistųjų įvykio metu turėtos priemonės nėra skirtos bebrų medžioklei, kas liudija, kad pastarųjų tikslas buvo kitas, kuris liko neįgyvendintas.

26. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad A. M. yra vietinis pasienio gyventojas, todėl jam puikiai žinomas pasienio ruožo režimas, valstybinės sienos riboženklių buvimo vieta ir kt. Be to, 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu jis buvo teistas už neteisėtÄ valstybės sienos perėjimÄ (2 t., b. l. 157–159). Tuo tarpu R. T. atžvilgiu 2012 m. gruodžio 28 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir neteisėto valstybės sienos perėjimo buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl minėtų veikų padarymo (2 t., b. l. 52–77).

Analizuojamu atveju A. M. pats kirsti valstybės sienos nesiryžo, tačiau, bÅ«damas netoli sienos, stebėjo aplinkÄ ir saugojo R. T., tokiu bÅ«du padėdamas pastarajam padaryti BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Nors iÅ¡ankstinis konkretus susitarimas ir atliekamų veiksmų pasiskirstymas byloje nėra nustatytas, tačiau pažymėtina, kad susitarimas gali bÅ«ti ne tik žodinis ar raÅ¡ytinis, pritariama gali bÅ«ti ir konkliudentiniais veiksmais (tam tikru elgesiu, kuris patvirtina to asmens valiÄ ).

Å iuo atveju A. M., matydamas, jog R. T. įlenda į pralaidÄ ir eina (duomenys neskelbtini) Federacijos teritorijos link, nebandė Å¡io sulaikyti, prieÅ¡ingai, jis pritÅ«pęs, kad nebÅ«tų pastebėtas, dairėsi į Å¡alis ir draugÄ saugojo, kad spėtų šį perspėti, jei pasirodytų pasienio tarnybos pareigÅ«nai. Abu nuteistieji suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumÄ , neteisėtumÄ ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jų iÅ¡teisinimui pagrindo nėra.

Dėl bausmių nuteistiesiems individualizavimo 27. BK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ä®statymų leidėjas už minėtos veikos padarymÄ numato alternatyvias bausmių rÅ«Å¡is – baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju tiek R. T., tiek A. M. buvo parinkta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam – 70 MGL. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sÄ lygų, kurioms esant teismas parenka atitinkamÄ bausmės dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimÄ reglamentuojančias normas taikė tinkamai. R. T. neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistas nevedęs, iÅ¡laikytinių neturi, nedirba, nors yra jauno, darbingo amžiaus. Duomenų apie R. T. turimas sveikatos problemas, kurios ribotų jo įsidarbinimo galimybes, bylos medžiagoje nėra, vadinasi, prasmingo darbinio užimtumo bei oficialių pajamų gavimo jis nesiekia sÄ moningai.

Todėl dar labiau sumažinti jam paskirtÄ baudÄ pagrindo nėra, juo labiau, kad jos sumokėjimo terminas nustatytas dvylikai mėnesių. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde cituojamos bylos, iÅ¡nagrinėtos 2013-2018 m., kuriose nuteistiesiems už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ buvo skirtos mažesnės baudos (nuo 10 iki 50 MGL). Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienos bylos medžiaga yra vertinama individualiai, be to, nuo 2017 m. spalio 5 d. baudos yra sugriežtintos. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ už nesunkų nusikaltimÄ skiriama bauda nuo 50 iki 2000 MGL, iki minėtos datos už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ buvo galima skirti baudÄ iki 500 MGL.

Taigi, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valiÄ , Å¡iuo metu taikomi didesni baudų dydžiai.

29. A. M. neteisėtai valstybinės sienos neperėjo, tik padėjo tai padaryti R. T., taigi, jo veiksmų pavojingumo laipsnis yra mažesnis, vis dėlto, Å¡is teistumas jam nėra pirmasis, paskutinį kartÄ jis teistas 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis 156 MGL dydžio bauda, kuri buvo sumokėta 2016 m. liepos 29 d., vadinasi, nusikalstamos veikos padarymo metu (2019 m. balandžio 16 d.) teistumas dar nebuvo iÅ¡nykęs (BK 98 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis).

A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad inkriminuotÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Sodros duomenimis nusikaltimo padarymo metu nuteistasis niekur nedirbo, Å¡iuo metu verčiasi individualia veikla, turėdamas verslo liudijimÄ . Vis dėlto, kokia konkrečiai veikla užsiima A. M., duomenų nėra. Taigi, nors Å¡io nuteistojo atlikti neteisėti veiksmai buvo mažiau pavojingi, tačiau jo asmenybė (turimas teistumas bei nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė) rodo, jog skirti jam mažesnį baudos dydį pagrindo nėra.

Be to, baudos sumokėjimo terminas jam taip pat nustatytas dvylikai mėnesių, todėl daryti iÅ¡vadÄ , jog paskirtoji bausmė yra per griežta ar neproporcinga A. M. charakterizuojantiems duomenims, nepagrįsta. Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų 30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymas Nr. (12.33) PT-8897 ir (12.33 Mr) PT-8928, patvirtinančias iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems R.

T. ir A. M., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pateiktų pažymų matyti, kad advokatas Vytautas Gineika teikė antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam R. T. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 136,23 Eur (4 t., b. l. 123), o advokatas E. M. teikė antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam A. M. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 164,73 Eur (4 t., b. l. 129). Vis dėlto, iÅ¡ 2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad į posėdį atvyko nuteistojo A.

M. gynėjas advokatas Ž. K., kuris nurodė, jog minėtÄ nuteistÄ jį gina pagal susitarimÄ . Esant Å¡iems duomenims, teisėjų kolegija nutarė E. M. atleisti nuo dalyvavimo bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu nuteistojo R. T. gynėjas advokatas Vytautas Gineika posėdžio metu neiÅ¡sakė praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ ginamojo antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atkreiptinas dėmesys, kad pažyma Nr. (12.33) PT-8897 teisme buvo gauta 2021 m. gruodžio 14 d., 13.19 val., jÄ siunčiant bendruoju teismo paÅ¡to adresu kauno.apygardos@teismas.lt (4 t., b. l. 128).

Teismo posėdis vyko 2021 m. gruodžio 15 d., 9.00 val. Iki Å¡io laiko minėta pažyma (iÅ¡ teismo ekspedicijos) teisėjų kolegijos nepasiekė, todėl posėdžio metu pažymos turinys nebuvo paskelbtas, o advokatas Vytautas Gineika, kaip minėta, apie šį dokumentÄ taip pat neužsiminė. Tokiu bÅ«du proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl jo pasisakyti. Esant aptartiems duomenims, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteisiamos nei iÅ¡ nuteistojo R. T., nei iÅ¡ nuteistojo A. M.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo R.

T. ir nuteistojo A. M. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinius skundus atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų R. T. ir A. M. nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė