2106b4f1-8ce6-413f-a8d5-edadfeffaa3b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1610-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-07170-2010-6                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 75.8.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant ieškovei R.

K. ir jos atstovei advokatei T. B. atsakovui A. K. ir jo atstovui advokatui A. P.,atsakovo A. K.,vertėjai B. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. K. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. K. ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, trečiasis asmuo – S. K., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegijan u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo esant sutuoktinio kaltei; palikti ieÅ¡kovei santuokinę pavardę K.; pripažinti santuokoje įgytÄ 2 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 166000 Lt vidutinės rinkos vertės bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , nukrypstant nuo turto lygiomis dalimis padalinimo:

a) priteisti natÅ«ra 2/3 dalis 2 kambarių buto, atitinkančias 110666,66 Lt ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn, b) priteisti 1/3 dalį Å¡io buto, atitinkančiÄ 55333,33 Lt atsakovo asmeninėn nuosavybėn; taip pat nustatyti dukros S. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove bei priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai natÅ«ra, priteisiant 1/5 dalį buto (atitinkančiÄ 20400 Lt, mokant po 600 Lt per mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės (už 34 mėnesius)), įskaitant iÅ¡laikymo dukrai įsiskolinimÄ už 3 metus – 14400 Lt; priteisti ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn 4/30 dalis buto,o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 22133,33 Lt kompensacijÄ už 4/30 dalis buto; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 5664,08 Lt įsiskolinimÄ už komunalines paslaugas; taip pat priteisti sumokėtų kreditorinių įsipareigojimų dalį už atsakovo kredito padengimÄ ieÅ¡kovės lėšomis, sudarantį 7000 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 22113,21 Lt negautų darbinių pajamų; 10000 Lt neturtinę žalÄ bei ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad 1998-08-28 Trakų rajono Valdybos civilinės metrikacijos skyriuje ieÅ¡kovė ir atsakovas įregistravo santuokÄ . Santuokos metu gimė dukra S. K.. Å alių santuokinis gyvenimas iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nesirÅ«pina Å¡eima, negerbia ieÅ¡kovės, neatlieka vyro pareigų bei neteikia moralinės ar materialinės paramos ieÅ¡kovei bei dukrai. Galutinai santuokinis gyvenimas iÅ¡iro prieÅ¡ 5 metus, kai atsakovas dėl pastovaus piktnaudžiavimo alkoholiu neteko pragyvenimo Å¡altinio.

BÅ«damas neblaivus, atsakovas tampa agresyvus, naudoja prieÅ¡ ieÅ¡kovę smurtÄ , daužo buto duris bei į butÄ , kur gyvena ir dukra, atsiveda asocialius asmenis. IeÅ¡kovei ne kartÄ teko kreiptis į policijÄ . Bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas ir net pavojingas. IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokos metu Å¡alys įsigijo 1 kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1997-07-01 mainų sutarties pagrindu iÅ¡sikeitė su bendrasavininke motina N. M. į 2 kambarių butÄ , esančio (duomenys neskelbtini).

Pastarojo buto 1/2 dalis vieÅ¡ame registre įregistruota atsakovo vardu, o kita 1/2 dalis – ieÅ¡kovės vardu. PaaiÅ¡kino, kad kartu perkant butÄ , neatkreipė dėmesio, kas sutartyje paraÅ¡yta, manydama, kad perkasi butÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise. Kad galėtų įsigyti butÄ , Å¡alys ėmė 23600 Lt paskolÄ , kuri paimta atsakovo vardu. Atsakovas iÅ¡mokėjo tik 4800 Lt, visÄ likusiÄ sumÄ â€“ 18800 Lt – iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovė. Kai sutuoktinis nesirÅ«pino Å¡eima ir girtaudavo, ieÅ¡kovė mokėjo už komunalines paslaugas.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, butas pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi butas įgytas santuokos metu, kaip Å¡eimos turtas Å¡eimos turtinių interesų patenkinimui. IeÅ¡kovė nurodo, kad tinkamai prižiÅ«ri dukrÄ , stengiasi suteikti sÄ lygas jos tinkamam vystymuisi, todėl dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Nustačius dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove bei pripažinus butÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nutraukiant santuokÄ , teismas gali nukrypti nuo santuokoje įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis ir ieÅ¡kovės naudai priteisti 2/3 dalis santuokoje įgyto buto, o atsakovo naudai – 1/3 buto dalį.

Ieškovė pažymi, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia 1200 Lt. Kasdien reikia skirti pinigų pietums, ieškovė stengiasi leisti dukrai dalyvauti įvairiuose renginiuose, aprūpinti mokymosi bei higienos priemonėmis, nemažai lėšų reikalauja dukros gydymosi išlaidos. Dukrai nustatyta trumparegystė, bronchų astma, alerginis rinitas, stuburo iškrypimas. Dėl regėjimo pasikeitimo reikia keisti akinius kas metus ar puse metų, o akiniai kainuoja 567 Lt. Be to, dukra nori būti mados žurnaliste, lanko savaitę kursus mados akademijos, kurie kainavo 530 Lt.

Kadangi atsakovas jau daugiau negu 5 metus neturi pastovaus pajamų Å¡altinio, neužtikrina net minimalių dukros poreikių, ir mažai tikėtina, kad jis ateityje prisidės prie dukros iÅ¡laikymo, todėl iÅ¡laikymÄ dukrai tikslinga priteisti turtu, priteisiant dukrai 1/5 dalį buto. IÅ¡laikymo įsiskolinimas už trejus metus sudaro 14400 Lt, skaičiuojant po 400 Lt už 36 mėnesius. Tokiu bÅ«du bendrai ieÅ¡kovei asmeniÅ¡kai bei dukros iÅ¡laikymui tenkanti buto dalis yra 26/30, atsakovui tenkanti buto dalis sudarytų 4/30 buto.

Kadangi atsakovui tenkančios buto dalies nėra galimybės be neproporcingos žalos butui priteisti atsakovo naudai, ieÅ¡kovė jam turėtų iÅ¡mokėti 22133,33 Lt kompensacijÄ . IeÅ¡kovė taip pat paaiÅ¡kino, kad nuo 1993 m. iki 1998 m., atsakovas mokesčių už butÄ nemokėjo; nuo 2000 m. iki 2006 m atsakovas duodavo 400 Lt maistui; už butÄ atsakovas nustojo mokėti 2007 m. Atitinkamai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 1/2 dalis nuo 2007-01-01 jos sumokėtų mokesčių dalies – 5664,08 Lt. Be to, dėl atsakovo kaltės pablogėjus ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klei, ji tapo bedarbe, todėl patyrė ne tik materialinių, net ir neturtinių nuostolių.

Dėl atsakovo kaltės praradusi darbÄ , ieÅ¡kovė patyrė 22113,21 Lt turtinę žalÄ : vidutinis mėnesinis jos atlyginimas buvo 2220 Lt, nedirba 19 mėnesių, už 7 mėnesius yra gavusi kompensacijÄ iÅ¡ darbdavio, todėl skaičiuoja 12 mėnesių laikotarpį (nuo 2011-02-01) bei atėmus iÅ¡ darbo biržos gautas iÅ¡mokas (2220 Lt × 12 mėn. = 26640 Lt – (626,79 Lt + 650 Lt ×6) = 26640 Lt – 4526,79 Lt = 22113,21 Lt).Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas su ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies – sutiko dėl ieÅ¡kovės pavardės bei dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo.

Taip pat sutiko su reikalavimu nutraukti santuokÄ , bet nepripažino, jog santuoka iÅ¡iro dėl jo kaltės. Nurodė, jog nesutarimai su ieÅ¡kove prasidėjo prieÅ¡ trejus metus, kai jam ėmė nesisekti verslas ir jis negalėjo ieÅ¡kovei duoti pinigų tiek, kiek anksčiau, be to į Å¡alių nesutarimus ėmė kiÅ¡tis kartu gyvenanti ieÅ¡kovės motina. Atsakovas rÅ«pinosi Å¡eimos butu, atliko remontÄ , įdėjo lėšų į sanitarinių mazgų gerinimÄ . Policijos pareigÅ«nai nenustatė, kad atsakovas Å¡eimoje elgėsi netinkamai.

Atsakovas dėl sunkios materialinės padėties (yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, ieÅ¡kosi darbo) dabar negali prisidėti prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo. Atsakovas nebuvo neiÅ¡tikimas, nemušė ieÅ¡kovės ir jos motinos, psichologinio smurto nenaudojo, Å¡eimos nepaliko. Atsakovas mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, kadangi ji nebenori su juo gyventi ir nori, kad atsakovo buto dalis atitektų jai. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės; priteisti iÅ¡ atsakovo dukros iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamas 400 Lt periodines iÅ¡mokas iki dukters pilnametystės; dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ po santuokos nutraukimo nustatyti su ieÅ¡kove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti ieÅ¡kovei butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 246 360 Lt, įpareigojant ieÅ¡kovę iÅ¡mokėti atsakovui 123 180 Lt kompensacijÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė, atsakovo įmonei sustabdžius veiklÄ ir atsakovui negaunant pajamų, neduodavo jam pragyvenimui jokių piniginių lėšų, Å¡eimos klausimus spręsdavo tik su savo motina, atsisakydama su atsakovu bendrauti, jį ignoruodama. Atsakovas nesutinka su reikalavimu atidalinti santuokoje įgytÄ butÄ bei su ieÅ¡kovės nurodyta buto verte. Taip pat nesutinka su iÅ¡laikymo dukrai priteisimu turtu. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė nepagrindė reikalavimo priteisti bÅ«tent 600 Lt iÅ¡mokÄ per mėnesį dukrai, o ieÅ¡kovės nurodyta 1200 Lt dukros iÅ¡laikymui suma yra didesnė už ieÅ¡kovės gaunamas pajamas.

Atsakovas nesutinka ir su reikalavimu priteisti dukros iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kadangi bÅ«damas bedarbis ir gyvendamas iÅ¡ skolintų pinigų, jis prisidėjo prie dukros iÅ¡laikymo, pirkdamas jai maistÄ bei tenkindamas kitus poreikius. Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovės pateiktose pažymose dėl komunalinių iÅ¡laidų nenurodyta, kas mokėjo už paslaugas. Nurodė, kad iki 2008 m. rugsėjo mėn. už visas komunalines paslaugas bei visų Å¡eimos narių, tame tarpe ir uoÅ¡vės, telefonų sÄ skaitas mokėdavo atsakovas.

Už sunaudotas gamtines dujas, komunalines paslaugas, elektros energijÄ atsakovas sumokėjo daugiau nei ieÅ¡kovė. Atsakovas sutinka, kad iÅ¡laidos už komunalines paslaugas bÅ«tų padalintos per pusę nuo tada, kai jis nebemokėjo - nuo 2008 m. rugsėjo mėn. Taip pat atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti ieÅ¡kovei 7000 Lt kreditinių įsipareigojimų, nurodydamas, kad perkant butÄ , atsakovas tuometinėje abiejų Å¡alių darbovietėje AB „Lietuvos draudimas“ deÅ¡imties metų terminui sudarė 24000 Lt, 3 proc. lengvatinio kredito paskolos sutartį.

Sutarties sÄ lygose buvo numatyta, kad jei atsakovas nutrauktų darbo sutartį savo noru, turėtų iÅ¡ karto sugrÄ Å¾inti visÄ paskolÄ , o tuo atveju, jei darbo sutartis bÅ«tų nutraukta darbdavio iniciatyva, bÅ«tų atleistas nuo paskolos mokėjimo. Atsakovas susirado geriau apmokamÄ darbÄ , darbdavys sutiko nutraukti darbo santykius su atsakovu Å¡alių susitarimu, o paimtÄ paskolÄ perrašė ieÅ¡kovės vardu. PaskolÄ darbdaviui ieÅ¡kovė ir atsakovas grÄ Å¾ino iÅ¡ savo darbo užmokesčių, t.y. lėšų, kurias įstatymas preziumuoja kaip bendrÄ jungtinę nuosavybę.

Atsakovas nesutinka ir su reikalavimu priteisti ieÅ¡kovei negautų darbinių pajamų turtinę žalÄ , nes ieÅ¡kovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta pagal DK 136 str. 1 d. 4 p.; atsakovas nenaudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę nei psichologinio, nei fizinio smurto, todėl dėl jo veiksmų ieÅ¡kovės sveikata negalėjo pablogėti. Taip pat atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti ieÅ¡kovei 10000 Lt neturtinę žalÄ , nes ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo kaltės jai kyla migrenos priepuoliai ir diagnozuota pirminė hipertenzija.Tretysis asmuo S. K. palaiko motinos ieÅ¡kinį.

Pripažino, jog bijo atsakovo, nes bÅ«damas girtas atsakovas yra agresyvus. PaaiÅ¡kino, kad tėvas kelis kartus buvo trenkęs jai ranka. Be to, 2006 m. gegužės mėn. tėvas grasino, jog nužudys mamÄ , todėl tÄ vakarÄ motina ir dukra miegojo pas tetÄ , vėliau savaitei iÅ¡sinuomojo butÄ , nes tėvas skambino visiems giminaičiams ir grasino, kad nužudys motinÄ . S. K. nurodė, kad tėvui netekus darbo, mama visai Å¡eimai pirko maistÄ , rÅ«pinosi, sakydama, kad viskas susitvarkys, tačiau tėvas nerodė jokių pastangų ir toliau gėrė ir po kelių metų mama nusprendė skirtis.

S. K. taip pat paaiÅ¡kino, jog atsakovas 2006 m. padovanojo jai kompiuterį, tačiau vėliau kompiuterį iÅ¡nešė neva taisyti, nors, jos nuomone, kompiuteris nebuvo sugedęs. Taip pat buvo padovanojęs dviratį, žadėdamas pamokinti važiuoti, tačiau mokė su alkoholiu rankoje, rėkdamas ant jos, ir jai teko pačiai neÅ¡ti sunkų dviratį. Vėliau dviratį tėvas taip pat iÅ¡vežė. Smulkių pinigų atsakovas neduodavo. Jeigu jo papraÅ¡ydavo, sakydavo, kad praÅ¡ytų mamos. Pažymėjo, kad atsakovas yra ne kartÄ pastÅ«męs mamÄ , be to, motina slepiasi močiutės kambaryje.

Jeigu ten nesislėptų, tai atsakovas smurtautų daug dažniau. II. Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės; paliko ieÅ¡kovei santuokinę pavardę K.; nustatė nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina; pripažino 2 kambarių butÄ bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe; priteisė ieÅ¡kovei asmeninėn nuosavybėn 81/100 dalį buto, o atsakovui asmeninėn nuosavybėn 19/100 buto; priteisė S. K. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir iÅ¡laikymÄ turtu, t. y. atsakovo 19/100 dalį buto; pripažino ieÅ¡kovę 19/100 dalies buto, priteisto S. K., valdytoja uzufrukto teise; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 51 460,00 Lt piniginę kompensacijÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 4000,00 Lt įsiskolinimÄ už komunalines paslaugas; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ; taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 847,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 694,97 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei; kitus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.

Teismas konstatavo, kad santuoka tarp Å¡alių faktiÅ¡kai yra iÅ¡irusi ir dėl to kaltas atsakovas. Kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės įrodyta bylos duomenimis, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to prarado darbÄ , bÅ«damas iÅ¡gėręs tampa priekabus, veliasi į konfliktus, konfliktuoja su aplinkiniais ir Å¡eimos nariais. Santykiai tiek su sutuoktine, tiek su dukra paÅ¡lijo bÅ«tent dėl atsakovo girtavimo ir nepriimtino elgesio sÄ lygoto taip pat girtavimo. Atsakovas neigia, jog piktnaudžiauja alkoholiu, kad alkoholio vartojimas kelia jam socialines ir ekonomines problemas, todėl visiÅ¡kai nededa jokių pastangų spręsti tiek alkoholio vartojimo problemÄ , tiek santykių su sutuoktine ir kitais Å¡eimos nariai problemas.

Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė yra jam nelojali, kad visus reikalus sprendžia tik su motina, kad žiauriai ir nežmoniÅ¡kai su juo elgiasi, kad siekia jį iÅ¡keldinti iÅ¡ jo buto dalies ir kad nuolatos jį provokuoja. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡alims po santuokos įregistravimo nesudarius sutarties dėl turto padalijimo, jų turtui taikomas įstatymo nustatytas teisinis režimas, kuris reiÅ¡kia prezumpcijÄ , jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Byloje Å¡alys nepateikė duomenų apie tai, už kokias lėšas (asmenines ar bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklausančias) buvo įgytas vieno kambario butas, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinių valia įgyti tirtÄ lygiomis dalimis. Tuo tarpu 1997-07-01 manų sutartyje nėra iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinių valia, kad mainų pagrindu gaunamas dviejų kambarių butas yra įgyjamas asmeninėn sutuoktinių nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog įgytas 2 kambarių butas su bendrojo naudojimo patalpomis, Å¡alims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo dalijant butÄ nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodydamas, kad Å¡alių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaÅ¡i, vaikas neturi jokių ypatingų sveikatos sutrikimų, dėl ko jam bÅ«tų reikalinga ypatinga priežiÅ«ra ar sudaryto specialios gyvenimo sÄ lygos. IeÅ¡kovės nurodyti argumentai, kad ji iÅ¡ savo darbo užmokesčio iÅ¡mokėjo didžiÄ jÄ dalį kredito, kuris buvo panaudotas buto įsigijimui, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo.

Juo labiau, kad remiantis tuo pačiu pagrindu ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 7 000,00 Lt kaip jos sumokėtų kreditorinių įsipareigojimų dalį už atsakovo kredito padengimÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad santuokoje įgytas butas dalintinas lygiomis dalimis po ½ dalį ieÅ¡kovei ir atsakovui (atsakovui priklausančios buto dalies vertė yra 83 000,00 Lt). Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog tikslinga ir pagrįsta, įvertinus tai, kad atsakovas neteikia iÅ¡laikymo vaikui, piktnaudžiauja alkoholiu ir neturi jokių pastovių pajamų ir nesuinteresuotas jų turėti, jo turto dalis pagal byloje esančius duomenis yra areÅ¡tuota antstolių patvarkymais dėl to, kad atsakovas turi asmeninių įsiskolinimų, iÅ¡laikymÄ vaikui priteisti atsakovo turtu, t. y. atsakovui priklausančia buto dalimi.

Teismas taip pat nustatė, kad kai kurie vaiko poreikiai, nurodyti poreikių paskaičiavimo lentelėse yra ieškovės nepagrįstai užaukštinti. Konstatavo, kad pagrįsta tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius atitinkanti S. K. išlaikyti reikalinga suma yra 1000,00 Lt per mėnesį. Kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi, todėl iš atsakovo vaikui išlaikyti priteistina 500,00 Lt per mėnesį suma. Bendra išlaikymo suma už šį laikotarpį (33 mėnesius) sudaro 16 500,00 Lt.

Be to, kadangi atsakovas pripažino, jog iki 2007 m. vasaros pabaigos mokėjo ieÅ¡kovei po 400,00 Lt vaiko iÅ¡laikymui, o nuo nurodyto laikotarpio nemoka, reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Tokiu bÅ«du bendra iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir iÅ¡laikymo suma sudaro 30 900,00 Lt, kuri atitinka 19/100 atsakovui priklausančio buto dalių. Ä®vertinęs aplinkybes dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, konfliktiÅ¡kų santykių su Å¡eimos nariai, vaiko teisę turėti normalias gyvenimo sÄ lygas, ir remdamasis CK 3.117 str. 3 d. bei 3.127 str. 3 d. teismas nutarė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ butÄ priteisti ieÅ¡kovei, įpareigojant jÄ iÅ¡mokėti atsakovui jo 31/100 dalį atitinkančiÄ 51 460,00 Lt dydžio kompensacijÄ .

Be to, teismas sumažino ieÅ¡kovės apskaičiuota įsiskolinimo dalį už komunalines paslaugas, kadangi mokesčių dalis, kuri tenka nepilnamečiam vaikui priskiriama vaiko poreikiams ir įvertinama skaičiuojant iÅ¡laikymo įsiskolinimo bei iÅ¡laikymo dydį, todėl dar kartÄ ta pačiÄ dalį vertinti paskaičiuojant įsiskolinimÄ už komunalines paslaugas yra neteisinga. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nustojo mokėti už komunalines paslaugas nuo 2007 m. vasaros pabaigos, t. y. tada, kai iÅ¡ esmės faktiÅ¡kai iÅ¡iro Å¡alių bendras gyvenimas.

Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad, įvertinus tai, jog paskolos grÄ Å¾inimas buvo baigtas 2007 m., o Å¡alių santykiai iki 2007 m. pabaigos buvo kaip sutuoktinių santykiai, pinigai buvo grÄ Å¾inami iÅ¡ atsakovo ir ieÅ¡kovės gaunamo darbo užmokesčio, t. y. iÅ¡ esmės iÅ¡ pajamų, kurios laikomos bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe ir byloje nėra įrodymų, kad skolos grÄ Å¾inimo laikotarpiu atsakovas visiÅ¡kai neprisidėdavo prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 7000 Lt ieÅ¡kovės sumokėto kredito grÄ Å¾inimo laikytinas neįrodytu, nepagrįstu ir netenkintinu.

Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovės darbo sutartis su darbdaviu buvo nutraukta dėl etatų mažinimo, todėl darbo sutartis nebuvo nutraukta dėl atsakovo veiksmų ir reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 22 113,21 Lt negautų pajamų netenkintinas. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, dėl nuolatinio atsakovo girtavimo ir agresyvaus, konfliktiÅ¡ko elgesio turėjo nuolatos iÅ¡gyventi nesaugumo, gėdos prie aplinkinius jausmÄ , tačiau santuokos nutrÅ«kimas nebuvo staigi ir netikėta bendro gyvenimo baigtis, santuokos iÅ¡irimas nesukėlė didelių socialinių pokyčių, neįrodyta, kad ieÅ¡kovė nedirba dėl santuokos nutrÅ«kimo, santuokos nutrÅ«kimas netrukdo ieÅ¡kovei bendrauti su vaiku, dvasiniai iÅ¡gyvenimai iÅ¡ esmės nepakenkė ieÅ¡kovė sveikatai, teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukros iÅ¡laikymÄ turtu 34 200 sumai (iÅ¡laikymas po 600 Lt kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, t.y. 19 800 Lt + iÅ¡laikymo įsiskolinimas), pakeisti sprendimÄ dalyje dėl turto padalinimo, priteisiant ieÅ¡kovei 2/3 turto dalį (nuo 57/100 buto) 68 666 Lt vertės, o atsakovui – 1/3 turto dalį (nuo 57/100 buto) 34 200 Lt vertės; nepilnametės dukros iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir iÅ¡laikymÄ priteisti atsakovo turtu - 1/3 dalimi nuo 57/100 dalies buto; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ po 200 Lt kas mėnesį nuo neįgalumo nustatymo 2012-06-05 dienos iki visiÅ¡ko pasveikimo; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 134 Lt kompensacijÄ ir iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai iÅ¡analizavo ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl vaiko poreikių, be to, netinkamai įvertino tėvų galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas vaiko iÅ¡laikymui. Pažymėjo, kad S. K. kelis metus teks lankytis pas odontologÄ , kuriam reikės sumokėti 3900 Lt. Be to, nepilnametei dukrai nustatyta difuzinė struma 1 p. ir astigmatizmas. Pasak ieÅ¡kovės, vaikui reikalingi masažo procedÅ«ros, baseinas, poilsis prie jÅ«ros, geros kokybės maistas, papildai, vitaminai, vaistai, akiniai.

Be to, atsižvelgiant į vaiko pomėgius bei gabumus, jai reikia lankyti atitinkamus bÅ«relius. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, kad jai nustatytas tik 55 % darbingumas, dėl ko ji sunkiai gali rasti darbÄ ir Å¡iai dienai jos pajamos sudaro 300 Lt. Tuo tarpu atsakovas yra sveikas, darbingas vyras. IeÅ¡kovės įsitikinimu, jos turtine padėtis ir galimybė jÄ pagerinti žymiai blogesnė negu atsakovo, todėl atsakovas turi mokėti didesnę iÅ¡laikymo dalį. Pažymi, kad su atsakovu valdo ne 2 kambarių butÄ , kaip klaidingai konstatuota sprendime, o tik 2 kambarius ir dalį bendro naudojimo patalpų, t.y. 57/100 iÅ¡ 26,22 kv.m. bendro naudojimo patalpų, kas sudaro 14,94 kv.m., ir 2 kambarius (26,12 kv.m.) 3 kambarių bute.

Remiantis pateikta turto vertinimo ataskaita, du kambariai su dalimi bendro naudojimo patalpų kainuoja 103 000 Lt. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad S. K., serganti trumparegyste, bronchine astma, alerginiu renitu, skolioze, astigmatizmu ir difuzine struma 1 p., neturi ypatingų sveikatos sutrikimų, lemiančių bÅ«tinumÄ nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo. Be to, po teismo sprendimo priėmimo, ieÅ¡kovei nustatytas neįgalumas. IeÅ¡kovė nurodo, kad gyvendama santuokoje su atsakovu, kentėdama nuolatinę baimę ir įtampÄ , tapo invalide, todėl praÅ¡o priteisti jai iÅ¡laikymÄ iki visiÅ¡ko pasveikimo.Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimÄ dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir priimti naujÄ sprendimÄ - santuoka nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės; taip pat panaikinti sprendimÄ dalyse dėl santuokoje įgyto buto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, dėl priteisimo ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn 81/100 dalies buto, o atsakovui – 19/100, dėl priteisimo ieÅ¡kovės naudai 4000 Lt neturtinės žalos; panaikinti sprendimÄ dalyje dėl priteisimo iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai turtu ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis 400 Lt iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai atstovavimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, teigdamas, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir dėl to prarado darbÄ . IeÅ¡kovė nepateikė nė vieno tai patvirtinančio fakto, o teismas vadovavosi subjektyviais, iÅ¡ankstinį nusistatymÄ turinčios liudytojos N. M., parodymais. Teismas tris policijos iÅ¡kvietimus, adresu (duomenys neskelbtini), siejo su atsakovo polinkiu konfliktuoti, nors policija atsakovo veiksmuose nerado pažeidimų. Atsakovo teigimu, bÅ«tent ieÅ¡kovė nesilaikė sutuoktinės pareigų, nesilaikė savitarpio pagalbos principo.

Pažymi, kad teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos ir padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovui paskirta kardomoji priemonė (įpareigojimas gyventi skyrium) įrodo, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, tampa agresyvus, konfliktiÅ¡kas, ir normalus bendravimas ir santykiai su Å¡eimos nariais neįmanomi. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai pripažino butÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi nekilnojamo turto registre butas įregistruotas kaip Å¡alių dalinė nuosavybė. Taigi, ieÅ¡kovė ir atsakovas sutartimi įgyvendino savo tikruosius ketinimus ir registre juos iÅ¡vieÅ¡ino.

Butas jau yra padalytas ir jo teismas negali dar kartÄ dalinti. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai priteisė S. K. iÅ¡laikymÄ turtu, kadangi Å¡io turto nebÅ«tų įmanoma panaudoti taip, kad jį realizuojant ar naudojant bÅ«tų gaunamos pajamos vaiko iÅ¡laikymui, be to, ieÅ¡kovė neturi gebėjimų tvarkyti priteistÄ turtÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovė atsisako priimti iÅ¡ atsakovo bet kokiÄ pagalbÄ piniginėmis lėšomis ar maistu, taip norėdama įtikinti teismÄ , kad atsakovas nesirÅ«pina Å¡eima ir vaiku.

Atsakovo įsitikinimu, teismas iÅ¡ dalies tenkindamas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ , nesilaikė įstatymo imperatyvų: nenustatė atsakovo netesėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io bei kaltės. Be to, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė nenurodė turimų kreditorių ir kad jiems praneÅ¡ta apie bylos iÅ¡kėlimÄ , todėl teismas priimdamas jos ieÅ¡kinį, nepareikalavęs paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumų, padarė esminius civilinio proceso pažeidimus.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nurodo, kad atsakovo piktnaudžiavimÄ alkoholiu ir santuokos nutraukimÄ bÅ«tent dėl jo kaltės patvirtina byloje esantys įrodymai (nuotraukos, S. K. bei N. M. parodymai, policijos pažymos). IÅ¡gėręs, atsakovas konfliktuoja su nepilnamete dukra, dėl ko jai 2012-03-16 prasidėjo isterika. IeÅ¡kovei įsikiÅ¡us į konfliktÄ , ji gavo smÅ«gį ir stipriai susižeidė sienos kampu petį. Apie atsakovo veiksmus buvo praneÅ¡ta policijai, tačiau į butÄ Ä¯Ä—jus ieÅ¡kovės motinai, atsakovas pabėgo iÅ¡ namų.

IeÅ¡kovės patirta rankos ir peties trauma užfiksuota gydytojo A. S., Lazdynų ligoninėje. IeÅ¡kovei grįžus namo, atsakovas jau buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme paskirta nagrinėti baudžiamoji byla dėl ieÅ¡kovei padarytų kÅ«no sužalojimų. IeÅ¡kovė taip pat pažymi, kad susitarimas dėl bÅ«simo turto pasidalijimo pagal SÅ K nebuvo galimas, nes nebuvo numatytas vedybų sutarties institutas, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, buto pirkimo-pardavimo sutarties iÅ¡lyga, kad butÄ Å¡alys nusipirko „lygiomis dalimis“, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, kad butÄ sutuoktiniai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise.Tretysis asmuo S. K. nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundo teiginiais.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė tyčia užaukÅ¡tina vaiko poreikius, nepateikdama juos pagrindžiančių įrodymų. Be to, ieÅ¡kovė tyčia stengiasi iÅ¡leisti kuo didesnę sumÄ , pirkdama vaikui brangias knygas, žurnalus, nors Å¡alia yra didelė A. M. biblioteka, siekdama iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo dideles sumas vaiko iÅ¡laikymui. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovė klaidina teismÄ nurodydama, kad jie valdo ne butÄ , o tik du jo kambarius. Be to, atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teisme, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti jai iÅ¡laikymÄ iki visiÅ¡ko pasveikimo turi bÅ«ti atmestas.IV.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvaiIeÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nustatyta, kad 1993 m. rugpjūčio 28 d. ir ieÅ¡kovė R. K. ir atsakovas A. K. sudarė santuokÄ , kuri buvo įregistruota Trakų r. valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 302 (t. 1, b. l. 25). Santuokos metu jiems (sutuoktiniams) 1995-09-09 gimė dukra S. K. (t. 1, b. l. 26). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės ir teigia, kad teismas neteisingai nustatė santuokos iÅ¡irimo priežastis, nes, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas ir ieÅ¡kovė, atsakovas alkoholiu nepiktnaudžiauja, pati ieÅ¡kovė ignoravo sutuoktinį, buvo jam nelojali, nebuvo savitarpio pagalbos, teismas nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovės motinos parodymais bei neteisingai pripažino, jog atsakovas buvo baustas už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesais.

Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to tampa agresyvus, konfliktiÅ¡kas, patiria socialines ir ekonomines problemas – negali dirbti, negali normaliai bendrauti su sutuoktine, dukra ir kitais Å¡eimos nariais, nesirÅ«pina jais, neteikia nei materialinės nei moralinės paramos, o tuo tarpu atsakovas neįrodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, ji yra jam nelojali, atsisakė su juo bendrauti ir visus reikalus sprendžia tik su motina, kad žiauriai ir nežmoniÅ¡kai su juo elgiasi, kad siekia jį iÅ¡keldinti iÅ¡ jo buto dalies, kad nuolatos jį provokuoja ir gadina atmosferÄ namuose.

Teismas pasisakė dėl visų liudytojų (b.l. 76-80, t. 1, b.l. 24-26, t. 2). Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Taigi teismas pagrįstai nesuteikė pirmenybės nė vienam iÅ¡ byloje esančių įrodymų, t.y. nesirėmė iÅ¡skirtinai vien tik ieÅ¡kovės ir jos pusėje liudijusios motinos parodymais, o vertino byloje esančių įrodymų visetÄ pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos abiejų Å¡alių proceso metu, vadovaudamasis įstatymu, protingumo bei teisingumo principais (CPK 185 str., CK 1.5 str.).

Nors apeliantas (atsakovas) nurodo, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja, su asocialiais asmenimis nebendrauja, nėra baustas administracine tvarka, tačiau Å¡iuos jo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, o bÅ«tent: iÅ¡ 2010-02-22 Vilniaus apskrities VPK pažymos matyti, jog nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. vasario 21 d. adresu (duomenys neskelbtini) užregistruoti trys iÅ¡kvietimai (t. 1, b. l. 36); duomenys apie atsakovo padarytus administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 56-61, t. 55-59), ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (t. 2, b. l. 69-74), 2012-03-19 specialisto iÅ¡vada Nr. G 630/12 (01) ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK NTS praneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir 2012-03-18 atsakovui paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigoji gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R.

K. (t. 3, b. l. 106-108). Nors atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino, jog atsakovas buvo baustas už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesais pagal ATPK 181 str., tačiau Å¡iuos jo teiginius paneigia byloje esanti 2012-03-16 pažyma apie asmens baustumÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog atsakovui 2011-07-13 nutarimu už ATPK 181 str. 1 d. administracinį teisės pažeidimÄ buvo paskirta nuobauda - įspėjimas (t. 4, b.l. 85). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).

Konstatavus, kad ieÅ¡kovės kaltė dėl santuokos nutrÅ«kimo byloje neįrodyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, ir kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nebuvo lojalus ieÅ¡kovei, negerbė jos, grasino susidoroti, kas neabejotinai ieÅ¡kovei sukelia neigiamus iÅ¡gyvenimus, į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose kriterijus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007, ir atsakovo turtinę padėtį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad nepagrįstai butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)pripažino bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybe, kadangi santuokos metu šalys lygomis dalimis įsigijo vieno kambario butÄ , 30,73 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kurį mainų sutartimi iÅ¡mainė į dviejų kambarių butÄ su bendrojo naudojimo patalpomis ir rÅ«siu, turintį 41,06 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino sutuoktinių turto teisinį režimÄ ir pagrįstai nustatė, jog Å¡alims butas priklauso jungtinės nuosavybės teise. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, santuokos metu Å¡alys 1997 m. gegužės 15 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo lygiomis dalimis vieno kambario butÄ , turintį 30,73 kv. m. bendrojo naudingojo ploto su bendrojo naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 78).

Šį butÄ Å¡alys 1997 m. liepos 1 dienos mainų sutartimi iÅ¡mainė į dviejų kambarių butÄ su bendrojo naudojimo patalpomis, turintį 41,06 kv. m. bendrojo ploto, su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 56), kuris nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ieÅ¡kovės ir atsakovo vardu kaip dalinė jų nuosavybė (t. 1, b. l. 28-29). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnis).

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Å alys po santuokos įregistravimo nebuvo sudarę sutarties dėl turto padalijimo, todėl jų turtui taikomas įstatymo nustatytas teisinis režimas, kuris reiÅ¡kia prezumpcijÄ , jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. 1997-07-01 mainų sutartyje nesant iÅ¡reikÅ¡tos aiÅ¡kios sutuoktinių valios, kad mainų pagrindu gaunamas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgyjamas asmeninėn sutuoktinių nuosavybėn, darytina iÅ¡vada, jog 1997-07-01 mainų sutarties pagrindu įgytas 2 kambarių butas su bendrojo naudojimo patalpomis, turintis 41,06 kv. m. bendrojo ploto, su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), Å¡alims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kÄ teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Vienu iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad teismas, dalindamas Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ , nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Apeliantė bÅ«tinumÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo grindžia Å¡alių nepilnametės dukters sveikatos bÅ«kle, savo netektu nedarbingumu ir tuo, jog dėl santuokos iÅ¡irimo kaltu buvo pripažintas tik atsakovas. Tačiau tokie apeliantės argumentai atmestini, kadangi pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, apeliantės nurodytos aplinkybės (kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės ir kad Å¡alių nepilnametė duktė serga įvairiomis ligomis, jai reikalinga ramybė, pati ieÅ¡kovė dėl atsakovo elgesio ir bÅ«do neteko darbingumo, tapo bedarbė) nėra pagrindas nesilaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo CK 3.123 straipsnio prasme.

Pirmosios instancijos teismui nustačius Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove ir to Å¡alims neginčijus apeliaciniame teisme, įvertinus tai, kad Å¡alys yra neįgalÅ«s, o vaiko sveikatos bÅ«klė nereikalauja specialaus gydymo ar ypatingos priežiÅ«ros, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė neteko darbingumo dėl atsakovo kaltės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padalijant turtÄ pagal ieÅ¡kovės praÅ¡omas nustatyti kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių tenkančias dalis (2/3 ir 1/3) akivaizdžiai neatitiktų įstatymo tikslų bei Å¡iuo klausimu susiformavusios teismų praktikos.

Tokio nukrypimo pagrindu nepripažintina ir atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, nes Å¡ios aplinkybės sukeliamos teisinės pasekmės detaliai reglamentuojamos CK 3.70 straipsnyje, kuriame nenustatyta galimybės sumažinti kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui tenkančiÄ bendro turto dalį. Taigi teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatęs, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir Å¡alims pripažįstant teisę kiekvienai į 1/2 dalį turto, kuriÄ kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo, nepažeidė suformuotos teismų praktikos tuo klausimu, o toks padalijimas geriausiai atitinka abiejų Å¡alių interesus.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo iÅ¡ naujo metu apeliantė papildomų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima nesilaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenurodė ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o iÅ¡ esmės pakartojo pirmosios instancijos teisme nurodytas analogiÅ¡kas aplinkybes.IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas vertindamas Å¡alims priklausantį turtÄ padarė klaidÄ , kadangi šalys valdo ne 2 kambarių butÄ , o tik 2 kambarius ir dalį bendro naudojimo patalpų, dėl ko buvo neteisingai įvertintas dalintinas turtas.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, be kita ko, prašė padalinti ir santuokoje įgytÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė ne kartÄ tikslino savo ieÅ¡kinį, nurodydama, jog siekia padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtina ir pačios ieÅ¡kovės pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose nurodoma, jog 2012-02-27 (duomenys neskelbtini) esantis butas yra su bendro naudojimo patalpomis, kurio vidutinė rinkos kaina yra 166 000 Lt (b.l. 26-31,65,66,130-135, t. 3).

Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovė pateikė UAB „Krivita“ atliktÄ Nekilnojamojo turto ataskaitÄ , teigdama, jog jos pateikta UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto atskaitoje nurodyta buto vertė yra tikslesnė, nes realiai Å¡alys valdo ne butÄ , o du kambarius su bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau iÅ¡ jos pateiktos UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto pažymos negalima daryti tokios vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados. Minėtoje iÅ¡vadoje nurodoma, jog vertinamas turtas buvo butas su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), o ne atskiros patalpos (b.l. 34, t. 4).

Be to Å¡ia aplinkybę patvirtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre Å¡alių butas įregistruotas kaip atskiras butas/patalpa, kuriam suteiktas unikalus numeris, o ne kaip atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Be to, tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto pažymoje nurodomo buto plotas nesiskiria. Todėl nagrinėjamu aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasi vieÅ¡ame registre nurodyto buto verte, neteisingai nustatė dalintino turto vertę, todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl neteisingos buto vertės nustatymo yra atmesti kaip nepagrįsti.CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus.

Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ , turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio iÅ¡laikymo pareigas, iÅ¡dėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko specifinius poreikius su sveikata, kuriems reikalingos papildomos iÅ¡laidos, taip pat vaiko amžių, Å¡alių pajamas, jų turimÄ turtÄ bei vaiko pomėgius, įvertinęs teismų praktikoje suformuotÄ Â orientacinį priteistino iÅ¡laikymo dydį, jog vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ , t.y. 800 Lt, konstatavo, kad iÅ¡ atsakovo nepilnamečio Å¡alių dukros iÅ¡laikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt, kol vaikas sulauks pilnametystės, iÅ¡laikymÄ priteisiant turtu.

Abu apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos nepilnametės dukros kas mėnesį priteistu iÅ¡laikymo dydžiu. Atsakovas nurodo, jog sutinka mokėti 400 Lt kas mėnesį iÅ¡laikymÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovė nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad nepilnametės dukros poreikių patenkinimui pakanka 1000 Lt per mėnesį, mano, jog jos patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta 1200 Lt suma per mėnesį nepilnametės dukros iÅ¡laikymui yra pagrįsta, kadangi dukrai nustatyta difuzinė storuma, astigmatizmas, serga trumparegyste, bronchine astma, alerginiu renitu, stuburo iÅ¡krypimu, turi odontologinių problemų, be to, dukra domisi daugeliu dalyku, mada, pieÅ¡ia, dalyvauja mados akademijos kursuose, dėl ko reikalinga papildomų iÅ¡laidų, kurių ieÅ¡kovė neturi.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra nedirbantys (b.l. 96, t.1, 116, 121,t. 2), abu yra neįgalÅ«s, gaunamos pajamos yra nedidelės. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime argumentu, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui (kiekvienais metais reikalinga pirkti mobilų telefonÄ , kai kuriuos rÅ«bus ir kitus daiktus) yra nepagrįstai užaukÅ¡tintos. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tÄ aplinkybę, Å¡alių nepilnametė dukra 2013 metais taps pilnametė.

IeÅ¡kovė nurodo, kad dukrai reikia odontologinio gydymo, dėl sveikatos problemų reikalingos iÅ¡vykos į PalangÄ , taip pat Å¡alių dukra domisi mada, lanko bÅ«relius, kas taip pat reikalauja papildomų iÅ¡laidų, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog ieÅ¡kovės paskaičiuotos iÅ¡laidos laisvalaikiui, pomėgiams, iÅ¡vykoms prie jÅ«ros, neatsižvelgiant į realiai turimas iÅ¡laidas dukros iÅ¡laikymui, nes pagal esamus byloje įrodymus iÅ¡laidų papildomai veiklai (bÅ«reliams) ieÅ¡kovė neturi.

Ä®rodymų, paneigiančių tokiÄ teismo sprendimo argumentacijÄ , ieÅ¡kovė taip pat nepateikė, netgi pati patvirtina, jog Å¡iuo metu jos gaunamos pajamos yra ypatingai mažos. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę ir jos nevertino, kad Å¡alių nepilnamečiam vaikui yra reikalingos lėšos specialiųjų poreikių tenkinimui, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkę teisingai nustatė ir pagrįstai įvertino dukros sveikatos bÅ«klę.

Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl esamų dukros susirgimų Å¡alių dukrai reikalingos lėšos specialiųjų poreikių tenkinimui, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų medicininių dokumentų negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog dėl esamų susirgimų, jų periodiÅ¡kumo reikalinga bÅ«tent ieÅ¡kovės nurodyta suma medikamentas ir Å¡alių dukrai yra skirtas specialus gydymas, ypatingos gyvenimo sÄ lygos. Taigi įvertinus abiejų Å¡alių finansinę padėtį (b.l. 29-30, t. 1, 166, t. 2), jų sveikatos bÅ«klę, aplinkybę, jog abu nedirbantys, atsižvelgiant į teismų praktikoje vyraujančiÄ nuostatÄ , jog priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, ir tokį iÅ¡laikymÄ sutinka teikti pats atsakovas, bei į tai, kad ieÅ¡kovė atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ paskaičiavo po 400 Lt kas mėnesį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo dydžio keistinas, iÅ¡ atsakovo priteisto iÅ¡laikymo dydį mažinant iki 400 Lt per mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų.

Nurodyto dydžio išlaikymas per mėnesį būtų protingas ir įrodytas bei pakankamas bent minimaliems šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti duotoje situacijoje, todėl bendra išlaikymo suma už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (2013-09-09) sudaro 13 200 Lt. Šalims neginčijant pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumos už trejus metus, kas sudaro 14 400 Lt, teisėjų kolegija laiko, jog bendra išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 27 600 Lt.

Nors atsakovas ir nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai priteisti turtu, tačiau nenurodo, ar realiai ketina mokėti teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra bedarbis, nerodo realios iniciatyvos susirasti darbÄ , neturi piniginių santaupų, kitas jo valdomas turtas neduoda realių pajamų, iÅ¡ kurių atsakovas galėtų teikti priteistÄ iÅ¡laikymÄ dukrai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir iÅ¡laikymÄ priteisti turtu.

Tokiu bÅ«du bendra iÅ¡laikymo įsiskolinimo ir iÅ¡laikymo suma sudaranti suma 27 600 Lt atitinka 17/100 atsakovui priklausančio buto dalių, kuri priteistina Å¡alių nepilnametei dukrai S. K. iki jos pilnametystės. Priteisus minėtu bÅ«du iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir iÅ¡laikymÄ turtu – buto dalimi, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausanti Å¡io buto dalis yra 33/100, o ieÅ¡kovei priklauso 50/100 dalis minėto buto. IeÅ¡kovė nurodo, kad priteisus iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir iÅ¡laikymÄ turtu – buto dalimi, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui likusiÄ priklausančiÄ buto dalį priteisti jai, atsakovui priteisiant Å¡iÄ dalį atitinkančiÄ kompensacijÄ .

Atsakovas su tokia ieÅ¡kovės pozicija nesutinka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, pripažįsta, kad dėl Å¡alių konfliktinių santykių, bendrai valdyti turtÄ yra sudėtinga, tačiau įvertinus tai, kad bute yra du kambariai, taip pat tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovas netektų vienintelės gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, daro iÅ¡vadÄ , jog nekilnojamasis turtas – buto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), natÅ«ra asmeninės nuosavybės teise nepriskirtinas ieÅ¡kovei, atitinkamai atsakovui priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės piniginę kompensacijÄ .Apeliantė (ieÅ¡kovė) taip pat nurodo, kad gyvendama santuokoje su atsakovu, kentėjo nuolatinę baimę ir įtampÄ , tapo neįgali, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ po 200 Lt kas mėnesį mokant iki ieÅ¡kovės pasveikimo.

Apeliantės nuomone, jai yra reikalingas iÅ¡laikymas, nes ji yra neįgali, gaunamų pajamų neužtenka pragyvenimui, be to gyvendama santuokoje su atsakovu kentė nuolatinę įtampÄ . CK 3.72 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, priteisia iÅ¡laikymÄ to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu iÅ¡laikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į iÅ¡laikymÄ , jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti (1 d.).

Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ , yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės (2 d.). Teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, iÅ¡laikymo reikalingumÄ , abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos bÅ«klę, amžių, taip pat į jų darbingumÄ , nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 d.).

Nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas yra nedirbantys, abu yra neįgalus, ieÅ¡kovės pajamos netgi yra didesnės nei atsakovo, kurios nors ir nėra didelės, tačiau, kaip pripažįsta pati ieÅ¡kovė, ji iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ , dėl ko yra pagrindas pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį sutuoktiniui, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos yra save iÅ¡laikyti, nepriteisti iÅ¡laikymo iÅ¡ kito sutuoktinio. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė neteko darbingumo dėl atsakovo kaltės, ieÅ¡kovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.).Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkinęs ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ Å¡alių priteisė jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams.

IeÅ¡kovė bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 130,00 Lt žyminis mokestis, 1000,00 iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ (t. 1, b. l. 157), be to, jai atidėtas 806,00 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas, o nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo ji atleista (t. 2 b. l. 42, 120). Atsakovui suteikta valstybės garantuoja teisinė pagalba, kompensuojama (t. 2, b. l. 64-66), Å¡ios pagalbos iÅ¡laidų suma sudaro 2 137,84 Lt. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo patenkintų reikalavimų dalyje priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės tenkino apie ¾ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 847,50 Lt patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminio mokesčio ir atstovavimo iÅ¡laidos). Atsakovas savo duomenų apie jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme į bylÄ nepateikė. Dalis ieÅ¡kinio reikalavimų ir dalis prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų buvo pagrįsti, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina ¼ dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 534,64 Lt.

Iš ieškovės taip pat priteistina valstybei žyminio mokesčio dalis už reikalavimus, kurie buvo pripažinti nepagrįstais ir už kuriuos žyminio mokesčio sumokėjimas jai buvo atidėtas, t. y. 1 103 Lt.              Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista ir jos apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tačiau atsakovas nepateikė turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovės antrinės teisės pagalbos išlaidos iš atsakovo apeliacinėje instancijos nepriteistinos.

Taip pat iÅ¡ atsakovo nepriteistinos ir ieÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos , sumokėtos VÄ® Registrų centrui ir UAB „Krivita“.Remdamasi tuo, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ pakeisti ir jį iÅ¡dėstyti sekančiai:             „Nutraukti R. K. ir A. K. 1993-08-28 Trakų r. Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 302, sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo A. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo R. K. palikti santuokinę pavardę K.. Nustatyti nepilnametės dukros S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. K.. Pripažinti santuokoje įgytÄ dviejų kambarių butÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine R.

K. ir A. K. nuosavybe. Priteisti ieÅ¡kovei R. K. asmeninėn nuosavybėn 50/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).Priteisti S. K. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir iÅ¡laikymÄ turtu, t. y. priteisti S. K. iÅ¡ atsakovo A. K. 17/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).Priteisti atsakovui A. K. asmeninėn nuosavybėn 33/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pripažinti ieÅ¡kovę R. K. 17/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisto S. K. kaip iÅ¡laikymo įsiskolinimas ir iÅ¡laikymas, valdytoja uzufrukto teise.   Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

K. R. K. 4000,00 Lt dydžio įsiskolinimÄ už komunalines paslaugas. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. R. K. 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Kitus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. R. K. 847,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. K. 1 694,97 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad valstybei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos mokamos banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X ir sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 5660.

Sumokėjimo faktÄ patvirtinantį dokumentÄ reikia pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius)“. Teisėjai                                                                                           Henrichas Jaglinskis                                                                                                          Asta Radzevičienė                                                                                                          Alma Urbanavičienė