210623f8-3d32-490c-ac61-e52db0d5674d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja VPranešėja V. N. Griškevičienė                                               Civilinė byla Nr. 2A-924-123/2011Teisėja N. Bagdonienė                                                  (Proceso Nr. 2-43-3-02237-2010-9)                                  Procesinio sprendimo kategorijos                                                                                                 121.21; 11.9.10.8 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. lapkričio 17 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Ievai Mockutei,dalyvaujant ieškovei L.

J., ieÅ¡kovės atstovui advokatui V. K., atsakovės AB „Lietuvos paÅ¡tas“ atstovei A. Z., iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės L. J. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės L. J. ieÅ¡kinį atsakovei AB „Lietuvos paÅ¡tas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymų panaikinimo, kompensacijos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė L.

J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, panaikinti AB „Lietuvos paÅ¡tas“ 2010-08-10 laikinai einančios generalinio direktoriaus pareigas L. M. įsakymÄ Nr. P-307 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo klientų aptarnavimo specialistei L. J.“ ir paÅ¡to operacijų tarnybos Klaipėdos regiono vadovo V. P. 2010-08-12 potvarkį Nr. P-850 „Dėl L. J. atleidimo iÅ¡ darbo“, priteisti jai iÅ¡ atsakovės  6 600 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (neatskaičius mokesčių) už 6 mėnesius, 2 273,80 Lt darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010-08-13 iki 2010-10-14 (imtinai), 2 000 Lt neturtinės žalos ir vidutinį darbo užmokestį po 50 Lt (neatskaičius mokesčių) už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaičiuojant 5 darbo dienas per savaitę nuo 2010-10-15 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti, kad ji iÅ¡ darbo AB „Lietuvos paÅ¡tas“ atleista Å ilutės rajono apylinkės teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu bei priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad įsakyme atleidimo priežastimis nurodyta tai, kad ji pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos, grįžo į darbo vietÄ nestabilios bÅ«senos ir negalėjo vykdyti savo tiesioginių funkcijų. IeÅ¡kovė nurodo esanti įsitikinusi, kad iÅ¡ darbo buvo atleista neteisėtai.

PaaiÅ¡kino, kad 2010-07-30 apie 14 val. atėjo jos draugė, su kuria nuėjo papietauti į kavinę „Magnolija“. Kadangi įstaigoje klientai aptarnaujami nuolat, todėl darbuotojai eina pietauti skirtingu laiku, t. y. pakeisdami vieni kitus. Papietavusi grįžo į darbÄ maždaug po pusvalandžio. Tiesioginė vadovė ir Å ilutės paÅ¡to klientų aptarnavimo skyriaus virÅ¡ininkė N. Č. jos paklausė, kur ji buvo, ir liepė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ . IÅ¡gėrusi valerijono, parašė, kad pietavo ir iÅ¡gėrė kokteilio (nealkoholinio), nes buvo karÅ¡ta vasaros diena.

Paėmusi paaiÅ¡kinimÄ , N. Č. pasakė, kad viskÄ perdavė į KlaipėdÄ ir liepė dirbti toliau. TÄ dienÄ iki pat 18 val. ieÅ¡kovė aptarnavo klientus, atsiskaitė su kasa ir toliau dirbo iki 2010-08-13, kol gavo minėtus įsakymus dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Kad tÄ dienÄ buvo įtariama buvusi neblaivi, sužinojo tik 2010-08-03. Pasitikrinti dėl girtumo jai niekas neliepė, todėl ji ir nesikreipė. IeÅ¡kovė mano, kad jos atleidimas buvo iÅ¡ anksto suplanuotas, suradus formaliÄ priežastį atleisti iÅ¡ darbo, taip siekiant sumažinti darbuotojų skaičių ir iÅ¡vengti kompensacijų atleidžiamam darbuotojui mokėjimo.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2011-01-28 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad tai, jog darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo toksinių medžiagų, gali bÅ«ti patvirtinta ne vien medicinos iÅ¡vada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus ir darbdavys nenuÅ¡alino jo nuo darbo, tai neatima galimybės tokiÄ bÅ«senÄ Ä¯rodyti kitais CPK 177 str. iÅ¡vardytais įrodymais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ savo darbo vietos, nebuvo darbe apie vienÄ valandÄ ir grįžo į darbÄ neblaivi, o tai laikytina Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Atsakovė, atleisdama ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovės atleidimui iÅ¡ darbo neturėjo reikÅ¡mės bÅ«simas darbuotojų skaičiaus mažinimas paÅ¡te, kadangi buvo planuojama mažinti vairuotojų, siuntų iÅ¡vežiotojų etatus. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė L. J. praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas, kaip įrodymu, kad ieÅ¡kovė pasirodė darbe neblaivi, rėmėsi 2010-07-30 paÅ¡to virÅ¡ininkės N. Č. 2010-07-30 tarnybiniu praneÅ¡imu, su Å¡iuo praneÅ¡imu ieÅ¡kovė nebuvo supažindinta, todėl negalėjo įrodyti, kad grįžo į darbÄ blaivi. Apie tai, kad yra įtariama grįžusi į darbÄ neblaivi, nežinojo ir dėl to pasiaiÅ¡kinti jai niekas neliepė. Nurodo, kad jai buvo liepta raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , kur ji buvo išėjusi. Todėl buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra, numatyta DK 240 straipsnio 1 dalyje. 2010-08-03 ieÅ¡kovei buvo liepta paraÅ¡yti dar vienÄ pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame liepta nurodyti, jog girta nesijaučia, tada ieÅ¡kovė sužinojo, jog įtariama grįžusi į darbÄ neblaivi. Atsakovė ieÅ¡kovės nuo darbo nenuÅ¡alino, leido dirbti toliau – skaičiuoti pinigus, juos įneÅ¡ti į kasÄ , atsiskaityti darbo dienos pabaigoje. 2010-07-30 tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas ieÅ¡kant formalios dingsties atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo ir nemokėti iÅ¡eitinės kompensacijos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė AB „Lietuvos paÅ¡tas“ praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-01-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Liudytojų parodymais yra patvirtinta, kad ieÅ¡kovė apie tai, kad įtariama grįžusi į darbÄ neblaivi, žinojo jau drausmės pažeidimo padarymo dienÄ . PaaiÅ¡kinimÄ dėl jos neblaivumo ieÅ¡kovei buvo paraÅ¡yti sunku, todėl N. Č. nebereikalavo raÅ¡yti naujo pasiaiÅ¡kinimo.

Drausminė nuobauda paskirta laikantis DK 240 straipsnio 1 dalyje numatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. IÅ¡ 2010-08-03 ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinimo turinio matyti, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma, dėl kokio drausmės pažeidimo jos buvo reikalaujama pasiaiÅ¡kinti. Supažindinimas su tarnybiniu praneÅ¡imu – dokumentu, su kuriuo teisės aktai neįpareigoja darbdavio supažindinti darbuotojÄ , nebuvo vienintelė galimybė ieÅ¡kovei sužinoti, kokio drausmės pažeidimo padarymu ieÅ¡kovė yra kaltinama.

DK normos nenumato privalomos raÅ¡ytinės formos nuÅ¡alinant darbuotojÄ nuo darbo. IeÅ¡kovės argumentai dėl formalių jos atleidimo priežasčių atmestini. Apeliacinis skundas atmestinas. Ginčas byloje kilo dėl darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , t. y., kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str. 2 d. 8 p.). Darbuotojo buvimas darbo metu darbe neblaiviu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, o Å¡is – darbo drausmės pažeidimu, už kurį gali bÅ«ti skiriama DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.Apeliantė nurodo, kad drausmės pažeidimo padarymo dienÄ (2010-07-30) ji nežinojo, kad yra įtariama grįžusi į darbÄ neblaivi, todėl negalėjo tinkamai apsiginti ir įrodyti savo blaivumo.

IÅ¡ byloje esančių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovei žodžiu buvo liepta pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu dėl jos elgesio jai grįžus į darbo vietÄ , atsakovė 2010-07-30 raÅ¡tu nepareikalavo ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės, kaip to reikalauja DK 240 straipsnio 1 dalis. Tačiau atsakovė įvykdė DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus 2010-08-02 (b. l. 32), taigi nėra pagrindo spręsti, kad drausminė nuobauda paskirta raÅ¡tu nepareikalavus darbuotojo raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo.

Konstatavus, kad darbdavys raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti darbuotojÄ turėjo įpareigoti pažeidimo padarymo dienÄ , pažymėtina, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime bÅ«tų laikoma neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2008 ir kt.).

Kad apeliantė žinojo dėl kokio darbo pareigų pažeidimo yra kaltinama pažeidimo padarymo dienÄ , patvirtina byloje esantys liudytojų                            V. V., N. Č., S. R. parodymai. Aplinkybė, kad 2010-07-30 pasiaiÅ¡kinime ieÅ¡kovė nepateikia paaiÅ¡kinimo dėl pareikÅ¡to darbdavio įtarimo pasirodžius darbo vietoje neblaiviai, nesudaro pagrindo manyti, jog apie tokį įtarimÄ nežinojo. IÅ¡ 2010-08-03 pasiaiÅ¡kinimo turinio matyti, kad ieÅ¡kovė supranta, dėl kokio pažeidimo jos reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, paaiÅ¡kinime ji nurodo, kad gėrė su drauge kokteilį, neblaivi nesijautė (b. l. 31).

DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas darbo drausmės pažeidimas – kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – įstatyme priskiriamas prie Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų, suteikiančių darbdaviui teisę skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo iÅ¡ anksto apie tai neįspėjus. Neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio.

DK nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo neblaivumo fakto teismas nurodytų klausimų sprendimui gali automatiškai taikyti kitų sričių teisės aktus. Pagal DK įtvirtintas principines darbo santykių reglamentavimo nuostatas, darbo santykiams prioritetiškai turi būti taikomos DK normos, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai darbo santykiams gali būti taikomi tik pagal DK nustatytas ribas ir nepažeidžiant darbo teisės principų (DK 1, 3, 4 str.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 pavirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės skirtos įgyvendinti nutarime nurodytiems vieÅ¡osios teisės aktams (Alkoholio kontrolės įstatymui, ATPK, ir kt.), bet nereglamentuoja darbo santykių, todėl Å¡iame teisės akte įtvirtinta neblaivumo sÄ voka ir nustatymo tvarka tiesiogiai netaikytina nustatinėjant DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui reikÅ¡mingÄ darbuotojo neblaivumo bÅ«senÄ .

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktÄ darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis prieinamomis priemonėmis ir tvarka. Ä®rodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali bÅ«ti tiek medicinos iÅ¡vados, tiek tam tikri tÄ dienÄ darbe suraÅ¡yti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo bÅ«klę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 str. 2, 3 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011).

Nagrinėjamu atveju darbdavys apie darbuotojos neblaivumÄ sprendė iÅ¡ jos elgesio grįžus į darbo vietÄ , bÅ«senos nestabilumo, sklidusio alkoholio kvapo, kalbos neriÅ¡lumo, elgesio raÅ¡ant pasiaiÅ¡kinimÄ , kurį jai buvo sudėtinga paraÅ¡yti, vertino minčių raiÅ¡kÄ jame, raÅ¡ysenÄ . Å ias aplinkybes patvirtina Å ilutės paÅ¡to virÅ¡ininkės N. Č. 2010-07-30 suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas, kuris yra papildomai pasiraÅ¡ytas 6 paÅ¡to darbuotojų (b. l. 29). Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aplinkybė, jog darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo toksinių medžiagų, gali bÅ«ti patvirtinta ne vien medicinos iÅ¡vada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.DK 123 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, darbdavys tÄ dienÄ neleidžia jam dirbti.

Viena vertus, Å¡i norma iÅ¡ esmės suformuluota ne kaip darbdavio teisė, bet kaip pareiga, kuriÄ privalu vykdyti, o darbdavio teise Å¡iuo atveju pripažintina DK jam suteikta galimybė darbuotojo pasirodymÄ darbe neblaiviu vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (DK 235 str. 2 d. 8 p.) ir nutraukti su tokiu darbuotoju darbo sutartį (DK 136 str. 2 d. 3 p.). Kita vertus, nuÅ¡alinimas nuo darbo dėl DK 123 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių ar kituose įstatymuose nustatytų pagrindų nėra drausminė nuobauda, todėl už nusižengimÄ nuÅ¡alintam (dėl kokių nors priežasčių ir nenuÅ¡alintam) darbuotojui drausminė atsakomybė taikoma bendrÄ ja DK nustatyta tvarka.

Jeigu darbdavys, nors ir esant DK 123 straipsnio 1 dalyje nurodytai priežasčiai, taip pat darbuotojo neblaivumui, dėl kokių nors priežasčių nenuÅ¡alino tokio darbuotojo nuo darbo, tai, kilus ginčui teisme, nepaneigia galimybės darbuotojo bÅ«klę, reikÅ¡mingÄ DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktui taikyti, nustatyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Todėl aplinkybė, kad atsakovė nenuÅ¡alino ieÅ¡kovės nuo darbo visai likusiai dienos daliai raÅ¡ytiniu nuÅ¡alinimo aktu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė nepadarė Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo.

Kaip jau buvo minėta, neblaivumas laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio, todėl aplinkybė, kad į darbo dienos pabaigÄ ieÅ¡kovė galėjo dirbti ir darbdavys jai leido tai daryti Å¡iuo atveju nėra esminė. IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad AB „Lietuvos paÅ¡tas“ 2010-07-21 įsakyme Nr. 1-224 nustatytas mažintinas etatų skaičius paÅ¡tuose, nauji etatų sÄ raÅ¡ai patvirtinti 2010-07-28 įsakymu Nr.        1-231 ir įsigaliojo 2010-09-01.

Ä®sakymų vykdymas buvo pradėtas 2010-08-13, kai buvo surengtos konsultacijos su darbuotojų atstovais dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, t. y. jau po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo lėmė formalios priežastys siekiant iÅ¡vengti piniginės kompensacijos mokėjimo atleidžiamam darbuotojui. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Virginija Nijolė GriÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                              ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                          Danguolė Martinavičienė                                                                                                        Â