2023-11-08 Nr. AB-19383-3-62-3-02558-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-645-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02558-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys: D. U., A. U., R. U., R. M. ir G. U.), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. SP-635 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad iš skundo ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1,2200 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Valstybinė miškų tarnyba 2023 m rugsėjo 21 d. raštu Nr. R2-3467 teismą informavo, kad ginčijamu Sprendimu buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, išregistruojant Šakių miškų urėdijos (dabar – Šakių regioninis padalinys) Lekėčių girininkijos 1 miško kvartalo (dabar – 4 miško kvartalas) 3 ir 359 miško kvartalo (dabar – 3 miško kvartalas) 27 taksacinio sklypo dalį, nustačius, kad jam nepagrįstai priskirta 0,2513 ha ploto namų valdos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Taigi, ginčijamu Sprendimu buvo patikslinti kito žemės sklypo, o ne M. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, duomenys.

Teismas įvertinęs skundo turinį, suformuluotą reikalavimą ir prie skundo pridedamus dokumentus sprendė, kad ginčo Sprendimas tiesiogiai nesusijęs su pareiškėjos teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, jo panaikinimo (skundo tenkinimo) atveju, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis, jos nuosavybės teise valdomo sklypo būklė, nepasikeistų, pareiškėja teismui nepateikė duomenų, jog ji yra subjektas galintis kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl teismas darė išvadą, kad skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo pateikė subjektas, negalintis tokio Sprendimo ginčyti. Skundą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismo vertinimu, aplinkybė, kad dėl sklypo ribos tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų vyksta ginčas bendrosios kompetencijos teisme, nėra pagrindas Sprendimo įtaką pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai ar nuosavybės teise valdomo sklypo būklei vertinti kitaip.

Teismas taip pat nurodė, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai jis paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), nagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo (ABTĮ 70 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju skundas nėra priimtas, todėl pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nesprendžiamas.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį; 2) išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. SP-635 „Dėl Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“. Taip pat pareiškėja prašo prijungti prie administracinės bylos medžiagos Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. R6-6761 „Dėl informacijos pateikimo“ su priedais.

Pareiškėja nurodo, kad Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas daro įtaką pareiškėjos nuosavybės teisėms, nes šio sprendimo pagrindu buvo išregistruotas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro 0,05 ha miško plotas, kuris pagal 2012 m. kovo 7 d. dovanojimo sutartį priklausė pareiškėjai nuosavybės teise. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1,22 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 189), kuriame yra 1,22 ha miško plotas. Šį miškų ūkio paskirties žemės sklypą pareiškėja įgijo 2012 m. kovo 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 1,22 ha miško plotą padovanojo tėvai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos tėvas 2002 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirko iš E. L. O. 1,22 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame miškas užėmė 1,22 ha. Pareiškėjai priklausantis miško žemės sklypas iš pietų pusės ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 353). Šis žemės sklypas priklauso nuosavybės teise D. U. (6/10 žemės sklypo dalys), A. U. (1/10 žemės sklypo dalis), R. U. (1/10 žemės sklypo dalis), R. M. (1/10 žemės sklypo dalis) ir G. U. (1/10 žemės sklypo dalis).

Pareiškėja 2019 m. birželio 14 d. su ieškiniu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus dėl Žemės sklypo 189 ribų nustatymo, ribų kadastro žemėlapio patikslinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškinyje prašoma nustatyti pietinę pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo 189 ribą tarp Žemės sklypo 353, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra – kita, o žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (Žemės sklypo 353 savininkai – tretieji suinteresuoti asmenys). Ši byla Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose (civilinė byla Nr. e2-21-442/2023) iki šio laiko nėra išnagrinėta. Tačiau, minėtoje byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad valstybinio miškotvarkos instituto parengtuose dokumentuose (plane bei ribų nustatymo abrisuose) buvo daromi pataisymai, užtušuojant ankstesnes žemės sklypų ribas, šių pataisymų neaptariant ir nenurodant koks asmuo padarė pataisymus. Pažymėtina, kad pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas 189 buvo suformuotas 2002 m. birželio 24 d., t. y. anksčiau nei trečiųjų asmenų žemės sklypas. Vėliau, t. y. formuojant trečiųjų asmenų Žemės sklypą 353, buvo nepagrįstai 0,05 ha miškų paskirties žemės plotas, priklausęs E. L. O. (jos teisių perėmėja – pareiškėja M. B.), priskirtas trečiųjų asmenų namų valdos žemės sklypui, neteisėtai sumažinant Žemės sklypo 189 miško plotą. Bylos eigoje, vykstant Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų civilinės bylos Nr. e2-21- 442/2023 procesui, Valstybinė miškų tarnyba 2022 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. SP-635 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“, kuriuo buvo išregistruota 0,05 ha dalis pareiškėjai priklausančio miško iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Skundžiamas Sprendimas tiesiogiai liečia pareiškėjos nuosavybės teises, todėl pareiškėja turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pirmosios instancijos teismas, kol nėra išnagrinėta byla Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad 0,05 ha miško, šiuo metu prisikirto suinteresuotų trečiųjų asmenų namų valdai, nepriklauso pareiškėjai. Teismas, skundo priėmimo stadijoje, negalėjo nuspręsti ar skundžiamas sprendimas turės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms bei pareiškėjos nuosavybės teisės turiniui.

Teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nurodė, kad ginčijamas Sprendimas tiesiogiai nesusijęs su pareiškėjos teisėmis ar pareigomis bei nuosavybės teise valdomo sklypo būkle, tačiau tokia teismo išvada yra neargumentuota, be motyvų, kurie leistų padaryti tokią teismo išvadą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Minėta teisės norma numato, kad teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jei skundą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas netinkamai taiko šią teisės normą, nes skundą pateikė pareiškėja, atstovaujama advokatės. Prie skundo yra pridėtas išrašas iš atstovavimo sutarties, kuris patvirtina, kad advokatė yra įgaliota pateikti pareiškėjos vardu skundus bei pasirašyti už pareiškėją procesinius dokumentus.

Skundžiamoje nutartyje nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo remtis nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis.

Teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina ir dėl to, kad pareiškėja pateikė prašymą teismui atnaujinti terminą skundui pateikti, tačiau teismo nutartyje dėl šio pareiškėjos prašymo nepasisakyta.

Pareiškėja prašo prijungti prie bylos Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. rugsėjo 29 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ su priedais: pažyma apie taksacinius rodiklius ir miškų valstybės kadastro duomenis; pažyma apie grafinius Miškų valstybės kadastro duomenis. Minėtus duomenis pareiškėja gavo jau po priimtos teismo nutarties atsakyti priimti skundą, todėl anksčiau šių duomenų teismui negalėjo pateikti. Paklausimas Valstybinei miškų tarnybai buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 13 d., t. y. iki pateikiant skundą Regionų apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, jog prašomas panaikinti Sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, o pareiškėja neturi objektyviai egzistuojančios subjektinės teisės – nėra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą, todėl skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo pateikė subjektas, negalintis tokio Sprendimo ginčyti.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, akcentuoja, kad teismas skundo priėmimo stadijoje negalėjo nuspręsti, ar Sprendimas (ne)turi įtakos pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Atitinkamas išvadas galima daryti tik bylą nagrinėjant iš esmės.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė formalų atsisakymo priimti skundą pagrindą, t. y. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Minėta teisės norma numato, kad teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jei skundą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taiko šią teisės normą, nes skundą pateikė pareiškėja, atstovaujama advokatės. Prie skundo yra pridėtas išrašas iš atstovavimo sutarties, kuris patvirtina, kad advokatė yra įgaliota pateikti pareiškėjos vardu skundą bei pasirašyti už pareiškėją procesinius dokumentus.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kada administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Įvertinus Sprendimo turinį pareiškėjos skunde ir atskirajame skunde nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, o pareiškėja neturi subjektinės teisės ginčyti Sprendimą.

Pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui nurodomi argumentai dėl prašomo panaikinti Sprendimo, taip pat, ar šis Sprendimas daro įtaką pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, turės būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, nes skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog ginčijamas Sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Taigi šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti, ar Sprendimas iš tiesų pažeidžia pareiškėjos teises, ir atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja atskirajame skunde prašė klausimą išspręsti iš esmės ir priimti jos skundą, tačiau teisėjų kolegija šio prašymo netenkina, skundo priėmimo klausimą grąžina nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas turi kompetenciją spręsti skundo priėmimo klausimą, įvertinant, ar skundas atitinka visus ABTĮ nustatytus skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-765-575/2021).

Kadangi pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prie bylos prijungiami pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai (2023 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės miškų tarnybos raštas Nr. R6-6761 „Dėl informacijos pateikimo“ su priedais).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis