Legislator Case Law & Legislation
2102f126-2d38-4f04-af4e-8ce9c68aec34 AI generated

2102f126-2d38-4f04-af4e-8ce9c68aec34 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 2102f126-2d38-4f04-af4e-8ce9c68aec34
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

L.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo 857-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:                          IeÅ¡kovė 857-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismÄ Â su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J. L. 167 EUR patirtai dėl turto sugadinimo žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

2102f126-2d38-4f04-af4e-8ce9c68aec34 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: administracinio teisės pažeidimo byloje, 2010 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-2473/2010 (e.b.l. 43-47, tomas 1) nutarė administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų V. G. atžvilgiu nutraukti; V. G. pripažinti kaltu pažeidus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir 31 straipsnį, Å¡iÄ jo veikÄ kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam įspėjimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                       Civilinė byla Nr. e2-2905-608/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28453-2016-0  Procesinio sprendimo kategorija 3.2(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                        2018 m. rugsėjo 24 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Henrikui Celencevičiui, atsakovui J.

L.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo 857-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovui J. L. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:                          IeÅ¡kovė 857-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismÄ Â su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J. L. 167 EUR patirtai dėl turto sugadinimo žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodo, kad 2007 m. spalio 11 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu ir bendrijos valdybos 2008 m. sausio 16 d. posėdžio nutarimu name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumontuota vaizdo kamerų vaizdo stebėjimo sistema. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ieÅ¡kovę įregistravo Asmens duomenų valdytojų duomenų registre ir suteikė duomenų valdytojo identifikavimo kodÄ . IeÅ¡kovė nurodo, jog J. L. skundo pagrindu buvo vertinamas vaizdo kamerų name (duomenys neskelbtini), pastatymo ir eksploatavimo teisėtumas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi patvirtino, kad vaizdo kameros pastatytos ir eksploatuojamas teisėtai. 2016 m. vasario 13 d. 19 val. 03 min. (duomenys neskelbtini) J.

L., kuris nurodyto namo (duomenys neskelbtini) bute turi įrengęs kontorÄ , aerozoliniais dažais apipurÅ¡kė pirmajame aukÅ¡te naujai sumontuotos vaizdo kameros apsauginį plastikinį gaubtÄ ir korpusÄ . Dažai iÅ¡tirpdė plastikinio gaubto ir korpuso pavirÅ¡ių, jų nuvalyti nebuvo įmanoma. Uždaroji akcinė bendrovė ,,Eltukas“, apžiÅ«rėjusi sugadintÄ vaizdo kamerÄ , konstatavo, jog yra pažeistas vaizdo stebėjimo kameros korpusas, prekei netaikoma garantija, nes prekės sugadinimas tyčinis, taip pat nustatė, jog kamerai bÅ«tinas remontas, kurio preliminari vertė 117,00 EUR.

Už apžiÅ«rÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 50 EUR. Dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė 2009 m. gegužės 24 d. ir 2015 m. birželio 26 d. kreipėsi į policijÄ . Dėl 2016 m. vasario 13 d. 19 val. 03 min. atsakovo veiksmų, 2016 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į policijÄ , priimtas nutarimas, jog atsakovo veikoje yra LR BK 187 str. 3 d. nusikalstamos veikos sudėtis, tačiau ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti. IeÅ¡kovė mano, jog nepaisant to, atsakovas J. L. privalo atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl vaizdo kameros sugadinimo – 167 EUR ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vėliau ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 291,40 EUR. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. kovo 9 d. ieÅ¡kovo atstovas, atsakingas už vaizdo kamerų bÅ«klę ir informacijos saugojimÄ , A. J., pastebėjo, kad ginčo kameros korpusas yra demontuotas. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad prie kameros dirbo atsakovas su paÅ¡aliniu asmeniu. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o seka, kad atsakovas 2017 m. kovo 8 d., apie 14.00 val., neįspėjęs atsakingo už kameras ieÅ¡kovo atstovo, pasikvietė nepažįstamÄ asmenį, kuris tikrino kameros veikimÄ ar neveikimÄ .

ApžiÅ«ros metu buvo demontuotas kameros korpusas, t.y. netinkamu naudoti tapo ne tik apsauginis kameros gaubtas, bet ir visa vaizdo kamera. IeÅ¡kovas 2017 m. kovo 27 d. kreipėsi į policijÄ , jai buvo perduotas vaizdo įraÅ¡as, darytas kamera 2017 kovo 8 d. įvykio metu. Apklaustas policijos komisariate atsakovas patvirtino, kad buvo pasikvietęs netoli dirbantį darbininkÄ , kuris patikrino, ar kamera yra pajungta prie tinklo ir patvirtino, kad kamera veikia. Kadangi Å¡io tipo kameros Lietuvoje neremontuojamos, ieÅ¡kovui, po apraÅ¡ytų atsakovo veiksmų, teko kamera keisti.Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pasak atsakovo, vaizdo kamerų sistema sumontuota neteisėtai, pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, atsakovas ir jo klientai buvo neteisėtai stebimi, įraÅ¡ai neribotÄ laikÄ buvo saugomi ir platinami be atsakovo sutikimo ir žinios. Vaizdo medžiaga buvo kaupiama ir naudojama Å¡antažui atsakovo ir jo klientų atžvilgiu, kompiuteris, kuris fiksuodavo vaizdus, buvo prieinamas valdybos nariui O. U., su kuriuo atsakovas turėjo daug konfliktų. Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kinio nuoroda, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi patvirtino, jog vaizdo stebėjimo kameros pastatytos ir eksploatuojamos teisėtai, neatitinka tikrovės, atsakovas pateikė 2010 m. spalio 22 d. teismo nutartį, kurioje konstatuota, kad V.

G., 857-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininkas, pripažintas kaltu dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Sprendimas dėl Bendrijos įregistravimo kaip duomenų valdytojos yra nuo 2015 m. liepos 15 d., o sprendimas atgal negalioja. Taip pat nurodoma, kad pačiame sprendime yra pažymėta, kad vaizdo stebėjimo kameros gali būti įrengtos tik bendraturčių daugumos sprendimu, kas įtvirtinta ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte, todėl visais požiūriais vaizdo stebėjimo sistema name sumontuota neteisėtai.

Atsakovas nurodė, kad ginčo kamera nėra ieÅ¡kovės turtas, ieÅ¡kinyje nėra jokių nuorodų, apie kokiÄ kamerÄ kalbama, nėra vaizdo kameros įsigijimo dokumento, apmokėjimo už kamerÄ Ä¯rodymų, pažeidimo aktas be datos, neaiÅ¡ku, kada suraÅ¡ytas. Atsakovas mano, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas įrodymais.IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2007 m. spalio 11 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 64-70, tomas 1), patvirtina, kad 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2007 m. spalio 11 d. visuotiniame narių susirinkime buvo nutarta pavesti bendrijos valdybai organizuoti 6 vaizdo kamerų vaizdo stebėjimo sistemos name įrengimÄ , įmokų namo butų/patalpų savininkams paskirstymÄ , piniginių lėšų rinkimÄ , sutarties su rangovu sudarymÄ .

Uždarosios akcinės bendrovės „Absoliuti sauga“ 2008 m. rugpjūčio 11 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra serija ASF Nr. (duomenys neskelbtini) už kamerų įrengimÄ (e.b.l. 114, tomas 1), uždarosios akcinės bendrovės „BSS prekyba“ 2015 m. spalio 30 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra serija CAA Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 115, tomas 1) patvirtina, jog vaizdo stebėjimo sistema name (duomenys neskelbtini), įrengta. Å ios aplinkybės Å¡alys neginčijo. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2009 m. birželio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad bendraturčių daugumos sprendimas vykdyti vaizdo stebėjimÄ nepriimtas, todėl vaizdo stebėjimas vykdomas neteisėtai (e.b.l. 31-34, tomas 1).

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11-4389-296/2009 V. G. paskirta administracinė nuobauda už neteisėtÄ asmens duomenų tvarkymÄ ; minėtame nutarime konstatuota, kad iki 2009 m. balandžio 4 d. duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, V. G. kaip neįgalioto asmens. Nuo 2009 m. balandžio 4 d. V. G. įgaliotas tvarkyti asmens duomenis (e.b.l. 40-42, tomas 1). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs V. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimo V.

G. administracinio teisės pažeidimo byloje, 2010 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-2473/2010 (e.b.l. 43-47, tomas 1) nutarė administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų V. G. atžvilgiu nutraukti; V. G. pripažinti kaltu pažeidus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir 31 straipsnį, Å¡iÄ jo veikÄ kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21414 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam įspėjimÄ .

IÅ¡ 857-osios daugiabučio namo 2015 m. gegužės 19 d. susirinkimo bendrijos valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad posėdžio metu patvirtintos vaizdo duomenų tvarkymo name (duomenys neskelbtini), taisyklės (b.1. 15, tomas 2). Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta įregistruoti 587-Ä jÄ daugiabučio namo savininkų bendrijÄ Asmens duomenų valdytojų valstybės registre ir sutekti identifikavimo kodÄ (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 82, tomas 1).Atsakovui J.

L. nuosavybės teise priklauso daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo kamera, fiksuojanti vaizdÄ namo pirmos laiptinės pirmame aukÅ¡te, buvo sugadinta 2016 m. vasario 13 d. ir 2017 m. kovo 8 d. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto 2016 m. vasario 13 d. vaizdo įraÅ¡o, užfiksuoto ginčo vaizdo kamera (e.b. priedo l. 6), matyti, kad prie ieÅ¡kovo valdomos vaizdo kameros prieina asmuo, panaÅ¡us į atsakovÄ J. L. ir kameros objektyvÄ apipurÅ¡kia dažais, po Å¡io veiksmo minėta kamera vaizdo nefiksuoja.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. sausio 24 d. sprendime dėl J. L. 2016 m. rugsėjo 6 d. skundo Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad vaizdo stebėjimo sistema name (duomenys neskelbtini), įrengta ir vaizdo stebėjimas vykdomas teisėtai. Minėtu nutarimu taip pat konstatuota, kad vaizdo stebėjimo kamera darytas 2016 m. vasario 13 d. vaizdo įraÅ¡as buvo saugomas ilgiau nei 14 dienų teisėtai, nes juo buvo siekiama galimÄ turto sugadinimo faktÄ (e.b.l. 174-180, tomas 1). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 str. 2 d. numato, kad vaizdo ir garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, yra leistina įrodinėjimo priemonė.

Atsakovo argumentai dėl 2016 m. vasario 13 d. vaizdo įraÅ¡o neteisėtumo neįrodyti ir paneigiami duomenimis apie ieÅ¡kovo įregistravimÄ Ä¯ asmens duomenų valdytojų valstybės registrÄ (e.b.l. 82, tomas 1) bei vaizdo įraÅ¡o saugojimo daugiau nei 14 dienų pagrindÄ . Todėl teismas laiko 2016 m. vasario 13 d. vaizdo įraÅ¡Ä leistinu įrodymu, kuris kartu su kitais raÅ¡ytiniais įrodymais ir eksperto iÅ¡vada patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalÄ ieÅ¡kovui. Ä® teismo klausimÄ , ar minėtame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas atsakovas, atsakovas neatsakė, tačiau Å¡ios aplinkybės neginčijo.

Atsakovas taip pat atsisakė pateikti ekspertizės įstaigai lyginamuosius savo atvaizdo pavyzdžius, dėl ko ekspertizės įstaiga negalėjo pateikti iÅ¡vados, ar vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas asmuo yra J. L.. IÅ¡ atsakovo pasisakymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis iÅ¡ esmės pripažįsta savo veiksmus, kuriais darė mechaninį poveikį ginčo vaizdo kamerai 2016 m. vasario 13 d. ir 2017 m. kovo 8 d.: apipurÅ¡kė dažais kameros objektyvÄ , sukiojo kameros laikiklį, pakvietė meistrÄ , kuris kartu su atsakovu tikrino, ar kamera veikia.

Tokie atsakovo paaiÅ¡kinimai ir atsakovo atsisakymas pateikti ekspertizės įstaigai lyginamuosius atsakovo atvaizdo pavyzdžius traktuotini kaip atsakovo pripažinimas, jog ieÅ¡kinyje nurodytus veiksmus, įtakojančius ginčo kameros technines galimybes tinkamai fiksuoti vaizdÄ , atliko atsakovas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 4 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog ekspertizei pateiktos skaitmeninės vaizdo bylos yra iÅ¡tisinės, montavimo/trynimo požymių nenustatyta (e.b.l. 99-100, tomas 2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog apklausos metu J. L. nurodė, kad jis 2017 m. kovo 8 d. paprašė netoli dirbančio darbininko patikrinti, ar vaizdo stebėjimo kamera prijungta prie tinklo ar atjungta; minėtas darbuotojas kamerÄ patikrino. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti du asmenys, vienas kurių yra J.

L., gimęs (duomenys neskelbtini). Minėtame nutarime konstatuota, kad vaizdo kamera yra veikianti, tačiau po minėtos apžiÅ«ros atskiros vaizdo stebėjimo dalys apgadintos – buvo demontuotas kameros korpusas ir apgadintas apsauginis kameros gaubtas (e.b.l. 115-117, tomas 2). Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad bÅ«tent jo nurodymu pakviestas asmuo tikrino, ar kamera veikia, tačiau atsisakė identifikuoti atsakovo pakviestÄ asmenį bei nurodyti, kokius vaizdo kameros veikimo tikrinimo veiksmus buvo papraÅ¡ytas atlikti ir atliko atsakovo pakviestas asmuo, ar kamera buvo ardoma.

IeÅ¡kovo pateiktas 2016 m. vasario 13 d. vaizdo įraÅ¡as, teismo posėdžio metu duoti atsakovo paaiÅ¡kinimai, ekspertizės aktas, atsakovo atsisakymas pateikti ekspertizės įstaigai savo atvaizdo lyginamuosius pavyzdžius, 2017 m. gegužės 9 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (duomenys neskelbtini) užfiksuoti J. L. parodymai bei vaizdo kameros 2016 m. vasario 13 d. užfiksuoto vaizdo duomenys patvirtina, jog vaizdo kamerÄ tiek 2016 m. vasario 13 d., tiek 2017 m. kovo 8 d. sugadino atsakovas J.

L., t. y. jis atliko mechaninį poveikį vaizdo kameros mechanizmui, dėl ko kamera, kaip vaizdo stebėjimo sistemos dalis, tapo netinkama naudoti pagal paskirtį – dėl atsakovo įvykdyto vaizdo kameros mechanizmo sugadinimo name adresu (duomenys neskelbtini), įrengta vaizdo stebėjimo sistema negalėjo tinkamai fiksuoti vaizdo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-959/2018, yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas; svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė.

Iš aukščiau paminėtų rašytinių įrodymų, J. L. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, taip pat teismo ekspertizės akto matyti, kad J. L. ir jo pasitelkti asmenys 2016 m. vasario 13 d. ir 2017 m. kovo 8 d. buvo užfiksuoti namo (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje pirmame aukšte įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, darantys mechaninį poveikį minėtos vaizdo kameros mechanizmui, po ko vaizdo kamera tapo netinkama naudoti pagal paskirtį. Nors vaizdo kameros užfiksuoti vaizdo įrašai nėra pakankamai išsamūs, kad būtų galima identifikuoti atsakovo mechaninio poveikio įtakoje atsiradusius tikslius vaizdo kameros pažeidimus, tačiau minėtų pažeidimų pobūdis ir mastas buvo nustatyti bei užfiksuoti nedelsiant bendrijos įgaliotų atstovų (e.b.l. 17, tomas 1) ir vaizdo stebėjimo įrangos montavimo įmonės specialistų (e.b.l. 15; 18, tomas 1).

Uždaroji akcinė bendrovė ,,BSS“ 2018 m. kovo 20 d. pateikė raÅ¡tÄ dėl vaizdo kamerų remonto, kuriame nurodyta, kad aptariamos kameros gedimo atveju, ji yra siunčiama gamintojui, kadangi tik gamintojas turi galimybes kvalifikuotai remontuoti Å¡ias kameras. Lietuvoje kamerų remontas nėra vykdomas (e.b.1. 66, tomas 3).Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po atsakovo vykdyto poveikio kameros mechanizmui bÅ«tų užfiksuota kitų asmenų vykdytas poveikis vaizdo kamerai. Taigi, ieÅ¡kovo pateikti įrodymai, kuriais grindžiama žalos atsiradimo priežastis, nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais, o aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog ginčo kameros mechanizmui mechaninį poveikį darė bÅ«tent atsakovas J.

L.. 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos 2015 m. gegužės 19 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakingu už vaizdo stebėjimo sistemos techninę priežiÅ«rÄ ir vaizdo duomenų tvarkymÄ paskirtas bendrijos pirmininkas A. J. (e.b.l. 15, tomas 2). Atsakovas neturi teisės pats ar pasitelkdamas kitus asmenis ardyti, tvarkyti, montuoti ar kitaip įtakoti daugiabučio namo savininkų bendrijos turto, tame tarpe ir vaizdo stebėjimo sistemos ar jos sudėtinių dalių, todėl atsakovo veiksmai, darant mechaninį poveikį vaizdo stebėjimo sistemos elementams, yra neteisėti.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilusiÄ turtinę žalÄ nukentėjusiam asmeniui atsakovas privalo atlyginti visiÅ¡kai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str.).Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo patirtus turtinius nuostolius sudaro 50,00 EUR už vaizdo kameros apžiÅ«rÄ ir jos gedimo įvertinimÄ , kÄ patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Eltukas“ 2016 m. birželio 23 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra serija (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 16, tomas 1), 169,40 EUR kameros kaina, kÄ patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „BSS prekyba“ 2018 m. kovo 23 d.

PVM sÄ skaita – faktÅ«ra (e.b.l. 131, tomas 2), 72,60 EUR už vaizdo kameros montavimo darbus, kÄ patvirtina kamerų montavimo sutartis (e.b.l. 130, tomas 2), uždarosios akcinės bendrovės „Miltech“ 2018 m. gegužės 8 d. atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 129, tomas 2). IÅ¡ minėtų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad bÅ«tinos vaizdo stebėjimo įrangos atstatymui į iki jos sugadinimo buvusiÄ padėtį iÅ¡laidos sudaro iÅ¡ viso 291,40 EUR. Nors atsakovo teigimu vaizdo kamera po atsakovo įvykdyto poveikio buvo veikianti ir tinkama naudoti pagal paskirtį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai liudija prieÅ¡ingai, t. y. jog atsakovo sugadinta vaizdo kamera buvo netinkama naudoti pagal paskirtį ir turėjo bÅ«ti keičiama nauja.

Uždarosios akcinės bendrovės „BSS prekyba“ 2017 m. kovo 17 d. raÅ¡te suinteresuotiems asmenims dėl vaizdo kamerų remonto Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „BSS prekyba“ platinamų vaizdo kamerų Samsung 1/3 D/N 1000TVL, 12 VDC gedimo atveju jos yra siunčiamos gamintojui, nes tik gamintojas turi galimybes kvalifikuotai remontuoti Å¡ias kameras; Å¡ių kamerų remontas Lietuvoje nėra vykdomas (e.b.l. 29, tomas 2). Atsakovas nepateikė įrodymų, liudijančių jog sugadinta kamera galėjo bÅ«ti remontuojama bei kameros remonto kaÅ¡tų, ar kad kamera toliau galėjo bÅ«ti naudojama pagal paskirtį, neatlikus jos remonto.             Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė faktines iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, t. y. jog ieÅ¡kovas yra sumokėjęs už vaizdo kamerÄ ir jos įrengimÄ , tačiau vaizdo kameros sugadinimo fiksavimo bei žalos įvertinimo iÅ¡laidos, taip pat naujos vaizdo kameros įsigijimo ir įrengimo iÅ¡laidos laikytinos ieÅ¡kovo nuostoliais (žala) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. numato, kad jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, o minėto straipsnio 3 dalis numato teismo teisę įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remiantis realia jos atsiradimo tikimybe. Å iais atvejais kaip žalos atlyginimÄ teismas gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ . Taigi, pagal minėtas bendras teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, gali bÅ«ti atlyginama ir bÅ«sima žala.

Nagrinėjamu atveju yra visos minėtoje teisės normoje numatytos sÄ lygos konstatuoti žalÄ â€“ tiesioginius ir netiesioginius ieÅ¡kovo nuostolius, kuriuos sudaro vaizdo kameros sugadinimų įvertinimo iÅ¡laidos, naujos vaizdo kameros įsigijimo ir jos sumontavimo iÅ¡laidos. RealiÄ minėtų iÅ¡laidų atsiradimo tikimybę patvirtina ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: uždarosios akcinės bendrovės „Eltukas“ 2016 m. birželio 23 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra serija (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 16, tomas 1), uždarosios akcinės bendrovės „BSS prekyba“ 2018 m. kovo 23 d.

PVM sÄ skaita – faktÅ«ra (e.b.l. 131, tomas 2), kamerų montavimo sutartis (e.b.l. 130, tomas 2), uždarosios akcinės bendrovės „Miltech“ 2018 m. gegužės 8 d. atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 129, tomas 2).Atsakovo argumentai, jog ginčo kamera nuosavybės teise nepriklauso ieÅ¡kovui, atmestini. IÅ¡ 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2007 m. spalio 11 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaizdo stebėjimo sistema name (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta ir įrengta 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos narių sprendimo pagrindu.

Uždarosios akcinės bendrovės „BSS prekyba“ 2015 m. spalio 30 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra (e.b.l. 14, tomas 1) ir uždarosios akcinės bendrovės „Miltech“ 2016 m. vasario 22 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra (e.b.l. 27, tomas 1) patvirtina, jog vaizdo stebėjimo sistema įsigyta ir sumontuota name (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų) užsakymu ir lėšomis. IeÅ¡kovas kaip daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija yra įgaliotas atstovauti savininkų interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 7 d.).

Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ir jis, kaip name (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkas mokėjo už vaizdo stebėjimo sistemos įrengimÄ proporcingai jam nuosavybės teise priklausančio turto daliai. Byloje nėra įrodymų, jog vaizdo kameros name (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo metu buvo įrengtos neteisėtai. Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija nors ir nustatė tam tikrus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, tačiau sprendimo, kuriuo bÅ«tų konstatuotas kamerų įrengimo neteisėtumas ar įpareigojimas ieÅ¡kovui demontuoti bent vienÄ iÅ¡ įrengtų kamerų, nepriimtas.

Be to, aplinkybė dėl kamerų įrengimo teisėtumo nėra svarbi Å¡ioje civilinėje byloje, nes net ir neteisėti ieÅ¡kovo veiksmai, įrengiant kameras ar tvarkant jomis užfiksuotus asmens duomenis, nesuteikia atsakovui teisės imtis veiksmų demontuoti minėtas kameras ar jas gadinti. Tuo atveju, jeigu atsakovas laiko, jog vaizdo stebėjimu yra pažeidžiamos jo teisės, jis savo pažeistas teises turi ginti įstatymų nustatyta tvarka.Taigi, atsakovo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kę mechaninio poveikio darymu ieÅ¡kovo turtui, dėl jis buvo sugadintas ir tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį (priežastiniam ryÅ¡iui); nuostoliams, pasireiÅ¡kusiems ieÅ¡kovo iÅ¡laidomis, skirtomis sugadinto turto atkÅ«rimui į iki sugadinimo buvusiÄ padėtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d.).

Atsakovo kaip skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 str.). Atsakovas neįrodė, jog ginčo vaizdo kamera daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės pirmame aukÅ¡te įrengta neteisėtai. Be to, net ir tokiu atveju tai nenaikina atsakovo veiksmų, sugadinant minėtÄ turtÄ , neteisėtumo. Todėl ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas bei ieÅ¡kovo sumokėtas užstatas teismo ekspertizės iÅ¡laidoms padengti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.).

Kadangi ieÅ¡kovas pagal įstatymÄ atleistas nuo žyminio mokesčio, žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos priteisiamas iÅ¡ atsakovo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d.). n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovo J. L. ieÅ¡kovo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 291,40 EUR (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ , keturiasdeÅ¡imt euro centų) nuostoliams atlyginti.Priteisti iÅ¡ atsakovo J.

L. ieÅ¡kovo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 1177,00 EUR iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas, 300,00 EUR ekspertizės iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 1477,00 EUR (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus).Priteisti iÅ¡ atsakovo J. L. valstybės naudai 15,00 EUR žyminio mokesčio ir 16,39 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 31,39 EUR (trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ , trisdeÅ¡imt devynis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .             Teisėja                                                                                  Lidija Valentukonytė