2023-08-23 Nr. AB-15119-4-45-3-00331-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2258-552/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00331-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. I. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. I. A. A. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT arba kitoje tam pritaikytoje apgyvendinimo vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą nustatant iki 2023 m. spalio 19 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 2 d., veikdamas didelėje asmenų grupėje, pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą, galiojantį iki 2025 m. balandžio 4 d., bet teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų nepateikė. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą.

3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išnagrinėjo prieglobsčio prašymą skubos tvarka ir 2021 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgelio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti jį į kilmės šalį, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis nesutiko su Migracijos departamento sprendimu ir jį apskundė. Migracijos departamento l-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija atmetė skundą kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu iš dalies tenkino skundą, sutrumpindamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki dvejų metų bei perspėjimo įvedimą į C.SIS II terminą iki dvejų metų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje buvo laikomas neteisėtu.

4. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti jį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

5. VSAT 2022 m. kovo 15 d. sprendimu M. I. A. A. apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. rugpjūčio 2 d.

6. 2022 m. liepos 11 d. M. I. A. A. pateikė prašymą leisti laisvai judėti, kadangi jis buvo sulaikytas apie metus laiko.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 22 d. sprendimu minėtam Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 mėnesiams, terminą nustatant iki 2023 m. sausio 22 d.

8. Užsienietis 2022 m. liepos 28 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiku negrįžo.

9. Užsienietis 2023 m. liepos 17 d. pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (reglamentas „Dublinas III“) buvo grąžintas iš Frankfurto į Lietuvos Respubliką.

10. Užsienietis 2023 m. liepos 18 d. 16.00 val. Centro sprendimu sulaikytas iki 48 val., kadangi jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu.

11. Užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi bei šeiminių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, jo judėjimo laisvė buvo ribojama metus laiko, t. y. neviršija Įstatyme numatyto maksimalaus 18 mėnesių termino, jis nevykdė teismo sprendimu jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, buvo pažeidęs laikino išvykimo iš VSAT tvarką.

II. 12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. liepos 19 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimui skirtose vietose – iki bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. spalio 17 d.

13. Teismas įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių: Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai (ne per pasienio kontrolės punktą) kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio; Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; Užsienietis, pažeidė apgyvendinimo vietos nustatytas taisykles ir išvyko į kitą užsienio valstybę, iš kurios buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal „Dublinas III“ reglamentą; jo tapatybė nustatyta (turi galiojantį pasą), byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (jis dalyvavo Migracijos departamento apklausose, nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, atsakė į jam užduotus klausimus); taip pat nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; sprendė, kad esant tokioms nustatytos aplinkybėms teikimas tenkintinas.

14. Užsieniečio elgesys, t. y. apgyvendinimo vietos taisyklių nesilaikymas ir išvykimas iš Lietuvos Respublikos, rodo, kad kitomis, mažiau jo judėjimo laisvę varžančiomis priemonėmis, nėra galimybės pasiekti Įstatymo tikslų, todėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

III. 15. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 19 d. sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Užsienietis nurodo, kad nors jam formaliai turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nesuteikiant teisės išvykti už Centro ribų, faktiškai jo atžvilgiu taikomos sąlygos yra sulaikymas, nes jis apgyvendintas sulaikymui skirtose specialiose patalpose. Tai reiškia, kad net iš pastato išeiti laisva valia į lauką kada nori Užsienietis objektyviai negali. Pastatas, kuriame jis apgyvendintas, kelių metrų atstumu nuo sienos yra aptvertas dviguba tvora, bendravimas su kitais Centro gyventojais yra negalimas dėl fizinių ribojimų (praėjimai į patalpas tik su elektroninėmis saugos priemonėmis. Taigi Užsienietis nepriklausomai nuo apgyvendinimo sąlygų įvardijimo realiai yra sulaikytas, o jo judėjimas bei fizinis bendravimas su kitais žmonėmis yra apribotas iki minimumo. Pareigūnai, į kuriuos Užsienietis turi galimybę kreiptis fiziškai, neprisistato, nebendrauja, jokios informacijos neteikia ir dokumentų (prašymų) nepriima. Užsienietis laikomas kaip kriminalinę bausmę atliekantis nusikaltėlis.

17. Užsienietis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, todėl jo faktinis sulaikymas yra nepagrįsta, neadekvati ir neproporcinga priemonė

18. Ginčo atveju sprendimas išsiųsti Užsienietį į kilmės šalį buvo priimtas daugiau nei prieš metus, tačiau realiai nebuvo atlikti jokie konkretūs veiksmai dėl išsiuntimo. Byloje atsakovo atstovas nurodė, jog jokie konkretūs išsiuntimo veiksmai Užsieniečio atžvilgiu nėra atlikti, nes savanoriškai grįžti jis atsisakė, o priverstinai į (duomenys neskelbtini) išsiųsti žmones atsakovas vis dar ketina, tačiau nėra nei karto tai padaręs. Tai visiškai akivaizdžiai ir pagrįstai leidžia teigti, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo ir nėra jokių konkrečių duomenų apie Užsieniečio išsiuntimo į kilmės šalį realumą. Tokios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad asmens sulaikymas yra neproporcinga ir neadekvati, todėl neteisėta priemonė, kuri remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais turi būti panaikinta nedelsiant.

19. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 19 d. sprendimą.

20. Centras nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. jis kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl galimybės vykdyti priverstinį grąžinimą į kilmės valstybę. 2023 m. rugpjūčio 16 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba sėkmingai įvykdė minėto Užsieniečio priverstinį išsiuntimą ir Migracijos departamento 2021 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. 21S29121 įvykdytas.

21. Pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti veiksmingą Užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, o švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas, siekiant išvengti tikimybės, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis.

22. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietis Lietuvoje neturėjo socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių jo turimą gyvenamą vietą Lietuvoje, Užsieniečio išsiuntimo procedūra jau buvo pradėta vykdyti, manytina, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo proporcinga ir būtina priemonė.

23. Atsižvelgus į Užsieniečio apeliaciniame skunde suformuluotą reikalavimą pritaikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, nei kad yra pritaikęs pirmosios instancijos teismas bei jo byloje esantį faktą, kad minėtas Užsienietis yra išvykęs į kilmės šalį, vertinant bylos medžiagą bei ginčo teisinių santykių specifiką, manytina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas neturi teisinės reikšmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. spalio 19 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Centro nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo asmenybė nustatyta, paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

26. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo taikyti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiuo metu užsienietis yra išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis nėra atsisakęs apeliacinio skundo, todėl jam taikytų judėjimo laisvės ribojimų proporcingumo ir pagrįstumo teisminė patikra remiasi faktine situacija, egzistavusia pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną.

28. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

29. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

30. Ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis nebuvo prieglobsčio prašytojas, nes jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas Migracijos departamento 2021 m. spalio 5 d. sprendimu, kuris yra įsigaliojęs.

31. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, Užsieniečiui taikytą jo judėjimo laisvę ribojančių priemonių trukmę, apeliacinio skundo argumentus ir kompetentingų institucijų veiksmus, Užsieniečio elgesį pasišalinant iš Centro 2022 m. liepos 27 d. ir jo grąžinimą pagal Dublino III Reglamentą 2023 m. liepos 17 d. iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką, daro išvadą, kad siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam užsieniečio bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos bei siekiant sudaryti prielaidas Migracijos departamento 2021 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. 21S29121 dėl išsiuntimo įvykdymui, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo pagrįsti ir proporcingi nurodytiems tikslams. Nagrinėjamu atveju nustatyti teisėti pagrindai apriboti užsieniečio judėjimo laisvę, siekiant įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo ir byloje yra pagrindas manyti, kad netaikant apribojimų užsienietis galėjo bandyti pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

33. Dėl Užsieniečio pateiktų argumentų, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (administracinės bylos Nr. A-1419-822/2023, Nr. A-1517-552/2023, Nr. A-1854-822/2023), esant analogiškomis aplinkybėmis, kai asmenys buvo grąžinti į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą, panaikino pirmosios instancijos teismų sprendimus, suteikdamas užsieniečiams teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų administracinių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, kiekvieną kartą yra vertinama individuali asmens situacija, todėl nėra pagrindo teigti, jog Užsieniečio nurodytos bylos yra analogiškos nagrinėjamai bylai.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta; jis Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje; Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, lėšų, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių; sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo proporcinga ir būtina, skirta užtikrinti sklandžią Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą. Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas, nes egzistavo rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, bandys pabėgti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(Duomenys neskelbtini) piliečio M. I.A. A., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius