2020-01-24 Nr. CB-1148-2-37-3-01095-2015-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Dokumento Nr. DOK-196

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01095-2015-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. sausio 15 d. gautu atsakovo A. K. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas A. K. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Utenos apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis, kuria atmestas A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys J. K., R. P., A. D., A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Medeiva“, Nacionalinė žemės tarnyba, ir atsakovo A. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas nurodo, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Manytina, kad iš šalies negalima reikalauti būti pareiškus nušalinimą teisėjui dėl aplinkybių, kurios be specialaus tyrimo jai negalėjo būti žinomos. Atsakovo teigimu, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kuri teigia, jog skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, svarbu atsižvelgti ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir į tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Teismai, nurodydami, jog atsakovas apie teisių pažeidimą galėjo sužinoti dar 2015 metais, nepagrįstai suformavo praktiką, kad tik suformavus teisėjų kolegiją, asmuo turi kreiptis į teismų administraciją dėl teisėjo galėjimo nagrinėti bylą. Atsakovas pabrėžia, kad asmuo turi pagrįstą lūkestį, jog jo bylą nagrinės bent minimalią reikalaujamą patirtį turintis teisėjas. Šiuo atveju, teisėjas nebuvo praėjęs mokymų, dėl ko negalėjo nagrinėti šios bylos.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nėra konkretūs, jais nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas