2013-09-24 Nr. BB-1729-1-04-1-00317-2011-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-357/2013

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00317-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.23.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu P. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams.

Konfiskuotas I. K. priklausantis lengvasis automobilis „Mercedes Benz C220“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalis dėl P. G. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

P. G. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; panaikintas bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, P. G. laikant nuteistu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams; panaikintas lengvojo automobilio „Mercedes Benz C220“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas; kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

P. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 27-28 d. iki 2011 m. balandžio 27 d., turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamosios vietos, esančios Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose neteisėtai laikė 1171,48 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), supakuotos į šešis polietileninius maišelius su užrašu ALFA, kurias kratos metu surado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.

P. G. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

Kasaciniu skundu nuteistasis P. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti neįrodžius, kad jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas.

Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai nustatė, jog P. G. padarė BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau yra jas platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2012, 2K-423/2012). Šiuo atveju teismai, darydami išvadą, kad P. G. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas (kanapes), netinkamai įvertino tam turinčias reikšmės aplinkybes. Teismai neįvertino to, kad kratos metu rastų narkotinių medžiagų kiekis (1171,48 g) yra identiškas kiekiui, kurį nuteistasis 2011 m. kovo 27–28 d. neva pervežė per Lietuvos Respublikos sieną. Iš to išplaukia išvada, kad jis nuo 2011 m. kovo 27–28 d. iki balandžio 27 d. tik laikė kanapes, tačiau jų nerealizavo. Jei P. G. būtų siekęs platinti laikomą narkotinę medžiagą, per šį laikotarpį jis tikrai būtų perdavęs bent dalį jos kitiems asmenims, tačiau to nepadarė, todėl galima daryti išvadą, kad jis neturėjo tikslo platinti kanapių. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad tuo metu, kai P. G. parodė žoles butą remontavusiems darbininkams ir šie pasakė, jog tai – kanapės, jis nepasiūlė jiems jų nusipirkti, neklausė, ar jie žino asmenis, norinčius jų įsigyti.

Kasatorius nurodo, kad teismai taip pat nevertino kanapių įgijimo aplinkybių, t. y. kad jis nesiekė jų įgyti, o iš matymo pažįstamas vyriškis atvežė jam sportinį krepšį (kuriame buvo kanapės) ir pasakė, kad tai – lauktuvės; jis saugojo šį krepšį, tikėdamasis, kad jį pasiims pažįstamas, vardu Algis. Kratos metu kanapės buvo rastos jo gyvenamosios patalpos sandėliuke, stovinčiame namo kieme: maišelis su kanapėmis buvo numestas ant šiukšlių krūvos aiškiai matomoje vietoje, nesiekiant jo paslėpti. Kanapės buvo supakuotos į šešis polietileninius maišelius, t. y. viename maišelyje buvo apie 200 g, jos nebuvo sumaltos. Kasatoriaus manymu, tai, jog kanapės nebuvo susmulkintos ir supakuotos mažesniais kiekiais, rodo, kad jos nebuvo paruoštos platinti.

Kasatorius pažymi, kad jis narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojo, niekada neplatino ir neieškojo vartotojų, kuriems būtų galėjęs atlygintinai (ar neatlygintinai) jas perduoti. Byloje nėra įrodymų, kad P. G. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas (kanapes), ir tai suponuoja išvadą, jog nesant subjektyviųjų požymių viseto abiejų instancijų teismai nepagrįstai nustatė, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis išteisintinas dėl šios nusikalstamos veikos, jo veiksmai turėtų būti vertinami, kaip atitinkantys BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau nė karto nebuvo teistas, jo sveikatos būklę, ir skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Nijolė Frolova atsiliepimu į nuteistojo P. G. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokurorė nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas patikrino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose, atsakė į visus jo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas priėmė naują nuosprendį, kuriuo P. G. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nesant neginčijamų jo kaltės įrodymų. Tai rodo, kad šis teismas kruopščiai patikrino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais įrodymais, konstatavo, kad P. G. tikrai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1171,48 g kanapių ir jų dalių (tai pripažįsta jis pats), turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, pripažindamas teisingu nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Apeliacinis teismas konstatavo, kad nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas (to P. G. nepripažįsta) patvirtina teisme ištirtų įrodymų visetas, t. y. rasti ne tik didelis kiekis narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių), bet ir su prekyba tokiomis medžiagomis susiję daiktai: elektroninės svarstyklės, kavamalė, pakuočių vakuumavimo įrenginys, polietileniniai maišeliai; ant šių daiktų rasti DNR dominuojantys profiliai, sutampantys su nuteistojo DNR profiliu. Šios aplinkybės leido teismui padaryti vienareikšmišką išvadą, kad P. G. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas.

Nuteistojo P. G. kasacinis skundas netenkinamas.

Dėl P. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą.

P. G. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose neteisėtai laikė didelį kiekį (1171,48 g) narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Kasatorius neginčija objektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, požymio – narkotinių medžiagų (kanapių) laikymo, tačiau nesutinka su jam inkriminuotu subjektyviuoju požymiu – šios nusikalstamos veikos padarymo tikslu, kuris, jo manymu, neįrodytas, ir prašo jį išteisinti, nors teigia, kad jo veika atitinka BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Kasatorius teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis turėjo tikslą platinti kanapes.

Kolegija laiko, kad nėra pagrindo išteisinti kasatorių. Neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas byloje nustatytas, ir tai jau yra nusikaltimas. Klausimas kyla tik dėl kanapių laikymo tikslo: savo reikmėms ar platinti? Kasatorius neigia turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai, prie kurių priskiriamas veikos padarymo tikslas, nustatomi ne tik iš paties kaltininko parodymų, bet ir iš kitų byloje surinktų objektyvių duomenų. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi rasta šių medžiagų rūšis, jos kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius. Svarbu nustatyti, ar kaltininkas pats vartoja ar vartojo šias medžiagas, ar yra nustatyti kiti jų platinimo faktai, kontaktai su vartotojais ar tarpininkais, kiti objektyvūs bylos duomenys. Išvadą dėl tikslo teismas daro įvertinęs visus surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-442/2011, 2K-113/2011).

Teismai tikslą platinti konstatavo remdamiesi šių medžiagų kiekiu (1171,48 g), kuris gerokai viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą kanapių (ir jų dalių) didelį kiekį – daugiau kaip 500 g, jų radimo aplinkybėmis (kanapės buvo supakuotos į šešis polietileninius maišelius, su užrašu ALFA), kitomis reikšmingomis aplinkybėmis: nuteistojo bute buvo rastos elektroninės svarstyklės (su kanapių pėdsakais), pakuočių vakuumavimo įrenginys „ALFA box“, polietileniniai maišeliai, kavamalė su kanapių pėdsakais.

Kasatoriaus teiginys, kad jis nevartoja narkotinių medžiagų, taip pat liudija apie tai, jog rastos pas jį medžiagos buvo skirtos ne asmeniniam vartojimui. Kanapių pardavimo ar kitokio platinimo nebuvimas nuteistojo veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės neturi, veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 2 dalį pakanka tikslo platinti buvimo. Tokį tikslą remiantis byloje surinkta medžiaga konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško apeliacinio skundo argumento, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių (kaltės, tikslo) buvimo P. G. veiksmuose, išdėstė apelianto argumentus paneigiančius motyvus ir išvadas.

Kasatoriui paskirta pakankamai griežta bausmė. Tačiau pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. G., atsižvelgė į kasatoriaus minimas aplinkybes, būtent kad jis anksčiau neteistas, į jo sveikatos būklę bei kitas, ir paskyrė bausmę, artimą minimaliai šio straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmės ribai.

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tuo atveju, jeigu skiriant bausmę netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde nėra argumentų, nurodančių, kad skiriant bausmę buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasaciniame skunde ginčijama veikos kvalifikacija, tačiau teismai šį klausimą išsprendė teisingai, t. y. teisingai kvalifikavo veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, pažeidimų taip pat nenustatyta, jų nenurodyta ir kasaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Jonas Prapiestis

Vytautas Piesliakas