2026-03-18 Nr. AB-5541-3-61-3-00298-2026-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-806-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00298-2026-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 26S10545 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.

Pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodė, kad šiuo metu Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose yra pateiktas pareiškėjo skundas dėl atsakovo 2026 m. sausio 7 d. sprendimo neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 26S4299 panaikinimo (bylos Nr. eI2-7128-505/2026). Jeigu nebus sustabdytas Sprendimas, nesulaukus teismo sprendimo byloje Nr. eI2-7128-505/2026, pareiškėjas bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kur jis neturi kur gyventi ir bus persekiojamas, nes pareiškėjas (duomenys neskelbtini) todėl pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gresia laisvės atėmimo bausmė.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 3 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, o prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismo vertinimu, pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenurodė ir nepagrindė rašytiniais įrodymais, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą patirs tuo atveju, jeigu teismas netaikys reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pareiškėjas neįrodė, o teismas nenustatė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas arba, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir iki sprendimo šioje byloje priėmimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas nurodo, kad jeigu nebus sustabdytas Sprendimo vykdymas, nesulaukus teismo sprendimo byloje Nr.eI2-7128-505/2026, pareiškėjui bus padaryta nepataisoma ar sunkiai atitaisoma žala: jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kur jam grėstų laisvės atėmimo bausmė, nes pareiškėjas (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) neturėtų gyvenamosios vietos.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenurodė, kokią jis patirs sunkiai atitaisomą arba neatitaisomą žalą, nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo atžvilgiu nėra pradėta grąžinimo į kilmės šalį procedūra. Taigi, nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali kilti neigiamos pasekmės dėl ginčijamo Sprendimo nesustabdymo, tačiau nedetalizavo galimų atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

VSD nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas yra realiai išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjui gresia baudžiamasis persekiojimas – jis nepateikė jokių duomenų, kad jam pradėtos baudžiamosios bylos, pareiškėjas iki šiol palaiko ryšius su kilmės valstybe (gauna pensiją, ten gyvena sūnus), todėl neabejotina, kad jam būtų žinoma, jei jam (duomenys neskelbtini) būtų pateikti kokie nors kaltinimai.

Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nenusveria nacionalinio saugumo intereso ir prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai. Atskirajame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų duomenų, kurie būtų pagrindas paneigti teismo išvadą. Teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino visas klausimui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išspręsti reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kurios pareiškėjo atskiruoju skundu nėra paneigiamos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas - Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad priešingu atveju būtų išsiųstas į (duomenys neskelbtini), kur jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas pradėjo pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį procedūrą. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip hipotetinio pobūdžio, susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017 ir kt.).

Aptariami pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius