20fef696-e907-401b-98fd-b388636f96af · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-3370-800/2021 Teisminio proceso Nr.2-34-3-00428-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 3 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Živilė Janavičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. B., Z. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. B. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu suinteresuotiems asmenims A. B., Z. B., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A.

B. mirties priėmė pastarosios palikimÄ , faktiÅ¡kai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtÄ . PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina A. B.. Jai nuosavybės teisės įregistruotos į 2.6700 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei gyvenamÄ jį namÄ ir tvartÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas su priklausiniais yra valstybinėje žemėje, už kuriÄ A. B. sutuoktinis V. B. buvo įmokėjęs 12,37 Lt valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta.

PrieÅ¡ mirdama pareiÅ¡kėjo motina A. B. paliko (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savo mirties atveju darė tokį patvarkymÄ : visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienÄ jai priklausys, kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės, ji paliko V. B.. Kadangi pareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie mamos valiÄ visÄ turtÄ palikti jam, iÅ¡ karto po jos mirties pradėjo jos turtÄ valdyti kaip savo nuosavybę. Mirus motinai A. B. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto persikėlė gyventi į mamos sodybÄ , nenorėjo, kad namai liktų be priežiÅ«ros.

Å ioje sodyboje gyvena iki Å¡iol, kito gyvenamojo bÅ«sto neturi, iÅ¡ sodybos niekuomet nebuvo iÅ¡sikėlęs. Jam persikėlus gyventi į mamai priklausančiÄ sodybÄ , liko visi jos asmeniniai bei kilnojamieji daiktai. Po motinos mirties jai priklausantį žemės sklypÄ Å¾odine sutartimi iÅ¡nuomojo (duomenys neskelbtini), kadangi pats prižiÅ«rėti žemės sklypo neturi galimybės. Tvarte laikė malkas, anglis, kadangi namas Å¡ildomas kietuoju kuru, prie namų turi darÅ¾Ä , jame užsiaugina daržovių, taip pat prižiÅ«ri mamos sodintÄ sodÄ , yra atlikęs ne vienÄ einamÄ jį remontÄ namo viduje, pakeitęs namo langus, taip pat pakeitęs namo apÅ¡ildymo sistemÄ ir pan.

Kitų asmenų, priėmusių A. B. palikimÄ nėra, paveldėjimo byla neužvesta. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo tenkinimui. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjui V.

B. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po A. B. mirties jis aktyviais veiksmais pradėjo valdyti 2,6700 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, jog dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto neprieÅ¡taraus, jeigu pareiÅ¡kėjas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiÅ¡kimÄ .

Suinteresuotas asmuo Z. B. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog su pareiÅ¡kimu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas V. B. yra jos brolis, jai žinomos visos aplinkybės dėl paveldimo turto valdymo po A. B. mirties. Pažymėjo, kad į mamos palikimÄ nepretendavo, jokių aktyvių veiksmų priimti motinos palikimÄ neatliko, į notarÄ nesikreipė. Suinteresuotas asmuo A. B. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka vietÄ , datÄ ir laikÄ byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklalapyje bei CPK 133 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – teismo praneÅ¡imais. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė, kad A. B. buvo įregistravusi santuokÄ su V. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

Santuokoje susilaukė trijų vaikų – pareiÅ¡kėjo V. B., suinteresuotų asmenų – A. B. ir Z. B.. PareiÅ¡kėjo motina A. B. po savo sutuoktinio V. B. mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ priėmė mirusio sutuoktinio palikimÄ ir tuo pagrindu jai (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas, suteikiantis teisę iÅ¡pirkti iÅ¡ valstybės 0.15 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. gegužės 17 d. duomenimis A.

B. vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas – pastatas-gyvenamasis namas ir pastatas-tvartas, esantys (duomenys neskelbtini), bei 2.6700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. visÄ savo turtÄ , kuris mirties dienÄ jai priklausys, kur jis bebus ir iÅ¡ ko besusidės, ji paliko V. B.. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A.

B. mirties priėmė pastarosios palikimÄ , faktiÅ¡kai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu bÅ«du palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vienÄ , lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.), o Å¡ie veiksmai pagal turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus). Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų.

AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A. B. mirties priėmė pastarosios palikimÄ , faktiÅ¡kai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtÄ , įrodo paties pareiÅ¡kėjo procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kad mirus motinai A.

B. iÅ¡ karto persikėlė gyventi į mamos sodybÄ , čia gyvena iki Å¡iol, iÅ¡ sodybos niekuomet nebuvo iÅ¡sikėlęs, persikėlus gyventi į mamai priklausančiÄ sodybÄ , liko visi jos asmeniniai bei kilnojamieji daiktai, čia jis tvarkėsi ir turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo nuosavybę. Pagal kasacinio teismo praktikÄ asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ , veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į palikimÄ sudarančio turto pobÅ«dį.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Taigi pareiÅ¡kėjo procesiniame dokumente nurodyti paaiÅ¡kinimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be to, VÄ® Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad A. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).

Be to, Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniÅ«nijos pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ patvirtina, kad V. B. nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), kas tik įrodo pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas po motinos mirties persikėlė gyventi į jos namus, nors ten deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo ir anksčiau, it tuose pačiuose namuose tebegyvena iki Å¡iol. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos A.

B. mirties likusį palikimo objektÄ sudarantį turtÄ , todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė Å¡iuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytais paaiÅ¡kinimais kaip patikimu įrodymu.

IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta jog pareiÅ¡kėjas turi teisę paveldėti mirusios motinos turtÄ kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepaisant ir to, kad jam buvo paraÅ¡ytas testamentas, dėl kurio per palikimo priėmimo terminÄ Ä¯ notaro biurÄ jis nesikreipė. Ä®vertinus nurodytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiÅ¡kinimus, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A.

B. mirties priėmė pastarosios palikimÄ , faktiÅ¡kai aktyviais veiksmais pradėdamas valdyti mirusiosios turtÄ , kadangi jis palikėjos turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjos turtÄ nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas kaip visiÅ¡kai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktų raÅ¡ytinų įrodymų – 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. gegužės 14 d.

UAB „Mikludava“ pardavimo dokumentų, vietinės rinkliavos už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. gegužės 20 d., mokesčių už elektros energijÄ laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 19 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. mokesčių už vandenį laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. spalio 23 d. teismas nevertina, kadangi Å¡iais dokumentais atlikti veiksmai yra pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimÄ sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 4,50 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos A.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus. Teisėja Živilė Janavičienė