20fc7768-35dd-428b-acdf-e56c32daf627 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-654/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68173-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. birželio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Virginijai Kazlauskaitei,nuteistojo R.

B. gynėjui advokatui A. Cemnolonskuinuteistojo A. S. gynėjai advokatei Kristinai Sandraitei-Butvilienei,nuteistojo E. P. gynėjai advokatei AuÅ¡rai Saulėnienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. B., A. S., E. P. apeliacinius skundus dėl 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. B., A. S., E. P. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi R. B., A. S., E. P. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir R. B. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. S. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, E. P. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis nuteistiesiems paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir galutinėmis bausmėmis R.

B. paskirtas 1 metų laisvės atėmimas, o A. S. ir E. P. paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jas atliekant pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. D., K. M., G. S., tačiau dėl jų skundai nėra paduoti. Nukentėjusiosios G. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistųjų M. D., R. B., K. M., E. P., G. S. ir A. S. priteista solidariai atlyginti nukentėjusiajai 300 eurų dydžio neturtinę žalÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė M. D., R. B., K. M., E. P., G. S., A. S. iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo svetimÄ turtÄ , neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas pasinaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, o bÅ«tent:M.

D. 2015 m. gruodžio 11 d., 15.07 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. BiliÅ«no g. 14, Kybartuose, pasinaudodamas mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB ,,Tele2“ iÅ¡ankstinio papildymo paslaugos SIM kortele, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į mobiliojo ryÅ¡io tel. Nr. (duomenys neskelbtini) G. S., kuriai melagingai prisistatė AB ,,Swedbank“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus vyresniuoju konsultantu A. R. ir pranešė, kad buvo įsibrauta į jos banko sÄ skaitÄ ir jos vardu paimti greitieji vartojimo kreditai, bei nurodė, jog tam, kad atÅ¡aukti kreditų paraiÅ¡kas ir sužinoti IP adresus, iÅ¡ kurių buvo jungtasi prie G.

S. banko sÄ skaitos, pastaroji neva turinti nurodyti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, po ko pastaroji, apgaule įtikinta, padiktavo praÅ¡omus duomenis, tokiu bÅ«du pokalbio metu iÅ¡ G. S. apgaule įgijo jos AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti – ID kodÄ , nuolatinį slaptažodį ir identifikavimo kodus, kuriuos tÄ pačiÄ dienÄ , ne vėliau kaip iki 15.37 val., perdavė kartu Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam A.

S., kuris 15.37 val., pasinaudodamas nenustatytu mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatu ir UAB ,,Tele2“ iÅ¡ankstinio papildymo paslaugos SIM kortele, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) G. S., paprašė jos elektroniniu bÅ«du prisijungti prie G. S. vardu atidarytos AB ,,Swedbank“ banko sÄ skaitos bei padiktavo jai reikiamus G. S. AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, po ko G. S., pasinaudodama nenustatytu įrenginiu, kuriam priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), prisijungė prie G.

S. AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės paskyros ir A. S. nurodymu atliko bankinį pavedimÄ , kuriuo iÅ¡ G. S. vardu atidarytos AB ,,Swedbank“ banko sÄ skaitos į A. S. jai nurodytÄ R. B. pateiktÄ V. A., apgaulės bÅ«du įtikintos leisti pasinaudoti savo banko sÄ skaita ir neturinčios tyčios, vardu atidarytÄ AB ,,Swedbank“ banko sÄ skaitÄ pervedė 510,00 eurų, po ko E. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, pasinaudodamas nenustatytu mobiliojo ryÅ¡io telefonu ir UAB ,,Tele2“ iÅ¡ankstinio papildymo paslaugos SIM kortele, kurios tel.

Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) K. M. ir su Å¡iuo susitarė dėl sukčiavimo bÅ«du įgytų pinigų pervedimo ir iÅ¡gryninimo ir iÅ¡ Å¡io gavo bei A. S. perdavė T. Č. vardu atidarytos AB ,,Swedbank“ banko sÄ skaitos numerį, po ko A. S., pasinaudodamas nenustatytu mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatu ir UAB ,,Tele2“ iÅ¡ankstinio papildymo paslaugos SIM kortele, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) G. S., padiktavo jai reikiamus G.

S. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir nurodė jai UAB ,,4“ elektroniniu bÅ«du G. S. vardu pateikti paraiÅ¡kÄ dėl paskolos suteikimo ir iÅ¡ G. S. vardu atidarytos banko sÄ skaitos į greituosius vartojimo kreditus teikiančios UAB ,,S“ vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ pervesti 0,01 eurų registracijos patvirtinimo mokestį, po ko G. S., vykdydama A. S. nurodymus, pasinaudodama nenustatytu įrenginiu, kuriam priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini) UAB ,,4“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) G.

S. vardu pateikė paraiÅ¡kÄ dėl paskolos suteikimo, po ko paraiÅ¡ka buvo tenkinta ir 300,00 eurų dydžio kreditas pervestas į G. S. vardu atidarytÄ AB ,,Swedbank“ banko sÄ skaitÄ , po ko G. S., vykdydama A. S. nurodymus, pasinaudodama iÅ¡ A. S. įgytais prisijungimo prie G. S. elektroninės bankininkystės sistemos duomenimis ir elektroniniu bÅ«du prisijungusi prie G. S. AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės paskyros, atliko bankinį pavedimÄ , kuriuo iÅ¡ G. S. vardu atidarytos AB ,,Swedbank“ banko sÄ skaitos A.

S. jai nurodytÄ K. M. E. P. pateiktÄ T. Č. vardu atidarytÄ AB ,,Swedbank“ banko sÄ skaitÄ pervedė 300,00 eurų, po ko T. Č. apgaule K. M. praÅ¡omas, neturėdamas tyčios, 2015 m. gruodžio 11 d., 18.31 val., AB ,,Swedbank“ bankomate, esančiame Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), minėtus pinigus iÅ¡grynino ir atidavė K. M..Tokiu bÅ«du M. D., R. B., K. M., E. P., G. S., A. S., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo svetimÄ , G. S. priklausantį 510,00 eurų vertės, ir UAB ,,4“ priklausantį 300,00 eurų vertės turtÄ , neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas pasinaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis.Å iais savo veiksmais M.

D., R. B., K. M., E. P., G. S., A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. R. B. apeliacinio skundo argumentai Skunde R. B. praÅ¡o panaikinti 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teisme pripažino visas jam inkriminuotas nusikaltimų padarymo aplinkybes.

PaaiÅ¡kino, kad pažįsta kaltinamuosius M. D. ir A. S.. A. S. telefoniniu praÅ¡ymu perdavė jam elektroninės bankininkystės duomenis. Nežinojo, kokie pinigai turėjo bÅ«ti pervesti į A. S. nurodytÄ sÄ skaitÄ , sumos dydžio taip pat nežinojo. A. S. jam telefonu paaiÅ¡kino, kad pinigus iÅ¡ užsienio jam turi pervesti draugas. V. A. pati sutiko duoti savo bankinės sÄ skaitos duomenis, kuriuos jis perdavė A. S.. Kartu su ja ėjo iÅ¡gryninti pinigų. Nukentėjusiosios nepažįsta. A. S. praÅ¡ymu 490 eurų paÅ¡to perlaidÄ persiuntė jo nurodytos moters vardu ir adresu.

Kad elektroninės bankininkystės duomenys bus panaudoti daryti nusikaltimus, nežinojo, nes A. S. to nesakė. Kitų nuteistųjų nepažįsta, su jais nebendravo. Nežinojo, kad A. S., pasinaudodamas iÅ¡ jo gautais elektroninės bankininkystės duomenimis, ims kreditÄ . Nesant jo veikoje tyčios padaryti nusikaltimus, teismas jo atžvilgiu turėjo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. A. S. apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti skundžiamus nuosprendžius Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies pažeidimo (absoliutaus nuosprendžio negaliojimo pagrindų) ir grÄ Å¾inti baudžiamÄ sias bylas prokurorui, kad bÅ«tų panaikinti nepagrįsti kaltinimai, kad bylos bÅ«tų sujungtos į vienÄ procesÄ ir kad bÅ«tų iÅ¡vengta baudimo už tÄ patį po keletÄ kartų.

Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė baudžiamojo įstatymo nuostatų, kad niekas nekaltas negali bÅ«ti nuteistas, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas ir kai veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo sudėtį, o jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, baudžiamasis procesas negalimas. Nukrypimas nuo Å¡ių principinių nuostatų yra absoliutus nuosprendžio negaliojimo pagrindas ir toks sprendimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Taip pat buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingÄ teismÄ nes apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais.Skunde nurodyta, kad dėl BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nuosprendžio neskundžia, bet kiti kaltinimai yra pagrįsti prielaidomis ir spėlionėmis. Kaltinimai baudžiamojoje byloje privalo bÅ«ti įrodyti ir nekelti jokių abejonių. Apeliantas teigia, kad proceso metu nuosekliai tvirtino, kad inkriminuojamų nusikaltimų nėra padaręs, o Å¡ie jo parodymai nebuvo paneigti.

Turėjo bÅ«ti pateikti nenuginčijami jo kaltės įrodymai, tačiau to padaryta nebuvo. Pasitenkinta prielaidomis, kad inkriminuojami nusikaltimai galimai padaryti Kybartuose, tačiau galimybės bÅ«vimas neįrodo veikos padarymo, nes Å¡iÄ veikÄ galėjo padaryti bet kas iÅ¡ kitų 400 Kybartų PN bausmę atliekančių nuteistųjų.Kaltinimai veikomis, numatytomis BK 214 ir 215 straipsniuose, ne tik nėra įrodyti, bet Å¡iuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų net nebuvo padaryta. Nepadaryta veika, kuriÄ galima bÅ«tų kvalifikuoti pagal Å¡iuo straipsnius.

SÄ vokos nuosprendyje privalo bÅ«ti naudojamos neiÅ¡kraipant jų prasmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato formuojamoje teismų praktikoje BK 214, 215 straipsnio iÅ¡aiÅ¡kinamuose akcentuojama, kad Å¡ie BK straipsniai numato atsakomybę tik už materialių elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų klastojimÄ , neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , laikymÄ , realizavimÄ , panaudojimÄ . Materialiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis laikomos kredito ir debeto kortelės, elektroniniai bilietai ir t. t.

Nematerialios mokėjimo priemonės nėra Å¡iuose BK straipsniuose numatytų veikų dalykas. Virtualios mokėjimo kortelės, paslaugų teikimui reikalingi duomenys ir neteisėtas naudojimasis tokiais duomenimis nėra BK 214 ir 215 straipsniuose numatytas nusikaltimas. Å ie straipsniai A. S. inkriminuoti nepagrįstaiÄ®statymas draudžia asmenį už tÄ pačia veikÄ bausti du kartus. Nusikalstamų veikų daugeto galimybės BK 214 ir 215 straipsniai nenumato. Nepriklausomai nuo to, kiek asmeniui yra inkriminuota mokėjimo priemonių duomenų neteisėtų įgijimų, perdavimų, laikymų, realizavimų, duomenų panaudojimų, tai yra laikoma viena veika.

Asmeniui, padariusiam vienÄ nusikaltimÄ , gali bÅ«ti skiriama tik viena bausmė. Apeliantui ne tik ankstesniu 2018 m. sausio 17 d. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo skirta nepagrįsta bausmė už neegzistuojančias veikas, bet skundžiamu nuosprendžiu skirtos dar keturios atskiros bausmės už tÄ pačiÄ veikÄ . Be to, 2018 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. buvo du kartus nubaustas pagal tÄ patį kaltinimÄ (sutapo kaltinime nurodytos veikos laikas, vieta ir nukentėję asmenys).Nuteistojo teisinė padėtis nepagrįstai pasunkėja, jei bylos iÅ¡skaidomos ir nagrinėjamos skirtingu laiku – padidėja nuteistojo asmens teistumų skaičius.

Pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimus, esant keliems subendrintiems nuosprendžiams visi Å¡ie nuosprendžiai privalo bÅ«ti laikomi vienu asmens teistumu. Nepagrįstai iÅ¡skaidžius bylų tyrimÄ , A. S. paskirta bausmė yra nepateisinamai griežta ir virÅ¡ija straipsnių sankcijose nustatytÄ bausmės maksimumÄ . Vėlesnius kartus nagrinėdami kaltinimus teismai ta pačia veika nuosekliai didino teistumų skaičių ir nuteistojo asmenybę vertino kaip pavojingesnę.Apeliantas įvardija, kad skundžiamais nuosprendžiais neteisėtai patenkinus nepagrįstus ir netgi nepareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, jam buvo padaryta žala.

Civiliniai ieÅ¡kiniai baudžiamosiose bylose privalėjo turėti raÅ¡ytinę formÄ ir įteikti A. S. pasiraÅ¡ytinai. Civiliniuose ieÅ¡kiniuose turėjo bÅ«ti nurodyti Å¡ių ieÅ¡kinių teisiniai pagrindai. Civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pareikÅ¡tas, o ne preziumuojamas. Motyvuodamas dokumentų pateikimo tvarkÄ apeliantas remiasi civilinio proceso normomis. Å iais nepasiraÅ¡ytais ir nemotyvuotais ieÅ¡kiniais jam yra padaryta turtinė žala. E. P. apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir sumažinti laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas nurodė, kad nesutinka su visais argumentais, kurios atmetė pirmosios instancijos teismas. Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Teisme E. P. ir kiti kaltinamieji pripažino visas aplinkybes ir davė parodymus. Apeliacinės instancijos teismas turėtų patikrinti kitus byloje esančius duomenis ir paskirti mažesnę bausmę, nes pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtÄ bausmę.Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.Teismo posėdyje nuteistųjų advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai Nuteistųjų R. B. ir E. P. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Dėl R. B. apeliacinio skundo argumentų.Apelianto R. B. skundo motyvai yra nepagrįsti ir klaidinantys. Skunde nurodytas aplinkybes paneigia telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys. IÅ¡ Å¡ių pokalbių matyti, kad A. S. nurodymus R. B. vykdė ne pirmÄ kartÄ , žinojo nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir veikimo schemÄ . Jie tarpusavyje nuolatos bendravo ir derino veiksmus: aptarė tinkamiausiÄ laikÄ pinigams iÅ¡gryninti, tikrino kitoje byloje nukentėjusiÄ ja pripažintos V.

A. asmens duomenis dėl perlaidų tinkamumo, tarėsi dėl tinkamo banko padalinio ir grynųjų perlaidų per paÅ¡tÄ . A. S. nurodė pervedamos sumos dydį, iÅ¡grynintinų sumų dydžius, pateikė tinkamiausiÄ elgesio planÄ , kuriuo R. B. turėjo vadovautis. Telefoninių pokalbių metu jie aptarė už pinigų iÅ¡gryninimÄ R. B. tenkančios pinigų sumos dalį. Nuteistieji suvokė, kad naudojasi kitų asmenų banko sÄ skaitomis neteisėtai gautiems pinigams perleisti bei iÅ¡gryninti.

Tai atsiskleidžia iÅ¡ pokalbių po nepavykusių perlaidų, nes R. B. nerimavo, kad apie jų neteisėtus veiksmus gali sužinoti teisėsauga, o A. S. jį ramino ir papasakojo kaip elgtis. Taip pat, jie aptarė R. B. telefono sunaikinimÄ , nes įtarė, kad jų pokalbių gali bÅ«ti klausomasi.R. B. yra nuteistas 2018 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas, kurias įvykdė kartu su A. S.. Be to savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis pripažino.

Ä® tai atsižvelgęs teismas taikė jam BK 641 straipsnį ir trečdaliu sumažino bausmę.Å ios aplinkybės atskleidžia, kad R. B. viskÄ Å¾inojo apie nusikalstamÄ veikos pobÅ«dį. Suvokė, jog pinigai gauti neteisėtu bÅ«du, o juos iÅ¡grynindamas, kartu su kitais bendrininkais jis daro nusikalstamÄ veikÄ ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamÄ veikÄ R. B. padarė tiesiogine tyčia, todėl nėra pagrindo jį iÅ¡teisinti. Dėl A. S. apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniame skunde A. S. teigia, kad neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 182 straipsnį, tačiau nesutinka su kaltinimu dėl BK 214 ir 215 straipsnių. Apeliantas nurodė, kad teismas nuosprendį dėl Å¡ių nusikalstamų veikų priėmė remdamasis prielaidomis, kurios teisme net nebuvo įrodinėjamos. Apelianto skundo argumentai dėl kaltės yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas bylÄ nagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes nuteistieji proceso metu nurodė, kad pripažįsta savo kaltę ir sutinka su visomis aplinkybėmis, kuriomis jie buvo kaltinami.

Natūralu, kad neatliekant įrodymų tyrimo išsamus įrodymų vertinimas nebuvo atliekamas, tačiau priešingai, nei teigiama skunde, nuteistieji kaltais pripažinti remiantis ne prielaidomis, o įrodymais. A. S. viso proceso metu tvirtino, jog nėra padaręs BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų ir šie parodymai nebuvo paneigti nenuginčijamais kaltės įrodymais. Šis skundo argumentas yra klaidingas ir nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. atsisakė duoti parodymus ir jokių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nedetalizavo.

Teisme nuteistasis pripažino savo kaltę ir paaiÅ¡kino, kad gavęs iÅ¡ M. D. duomenis apie nukentėjusiÄ jÄ , susisiekė su laisvėje buvusiu R. B.. A. S. organizavo ir derino pinigų iÅ¡gryninimo ir paÅ¡to perlaidų procedÅ«ras, koordinavo piniginių lėšų judėjimÄ ir R. B. veiksmus. Bendrininkei G. S. nurodė naudoti neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, kad bÅ«tų naudojamas modemas, o ne namų internetas, siekiant, jog bÅ«tų sunkiau susekti ir liktų mažiau įtartinų pėdsakų.

Nuteistojo parodymai patvirtina, jog jis suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , nes stengėsi juos nuslėpti, juos maskavo, konspiravosi. A. S. buvo pagrindinis nusikalstamos veikos įgyvendinimo koordinatorius bei pasitelkęs kitų bendrininkų pagalbÄ siekė įvykdyti sugalvotÄ nusikalstamų veiksmų planÄ . Tokias iÅ¡vadas patvirtina telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys. IÅ¡ pokalbių matyti, kad visus organizacinius klausimus sprendė A. S.. Jis disponavo neteisėtai gautomis elektroninių mokėjimų priemonėmis, skyrė užduotis G.

S. ir R. B., derino neteisėtai gautų pinigų perleidimus, greitųjų kreditų ir paskolų paėmimÄ , suteikė bendrininkams duomenis reikalingus nusikalstamiems veiksmams atlikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. kaltė padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiÅ¡kai pagrįsta byloje esančiais įrodymais.Apeliantas nurodė, kad BK 214 ir 215 straipsniuose baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už nusikaltimus, kurie susiję su materialiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, t. y. kredito, debeto kortelės ir t. t.

A. S. padarytos nusikalstamos veikos susijusios su nematerialiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, (virtualios mokėjimo kortelės, paslaugų teikimui reikalingi duomenys), todėl Å¡ios mokėjimo priemonės nėra BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų veikų objektas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis remiasi nebegaliojančiais įstatymais, nebeaktualia teismų praktika ir netinkamai interpretuoja teisės normas. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas nustato mokėjimo paslaugų teikėjų veiklÄ ir atsakomybę, mokėjimo paslaugas, jų teikimo sÄ lygas ir informavimo apie Å¡ias sÄ lygas reikalavimus, mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų teises ir pareigas, susijusias su mokėjimo paslaugomis, todėl net suderinus BK 214 ir 215 straipsnių sÄ vokas, Mokėjimų įstatymas lieka vienas iÅ¡ Å¡altinių, padedančių nustatyti dalyko turinį.

Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad mokėjimo priemonė – personalizuota priemonė ir (arba) tam tikros procedÅ«ros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurias mokėjimo paslaugų vartotojas naudoja mokėjimo nurodymui inicijuoti. To paties įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje reglamentuota, kad nuotolinio ryÅ¡io priemonė – priemonė, kuriÄ galima naudoti mokėjimo paslaugų sutarčiai per atstumÄ sudaryti, kai mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas sudarydami sutartį kartu fiziÅ¡kai nedalyvauja. 2 straipsnio 32 punkte nurodyta, kad unikalus identifikatorius – raidžių, skaičių ar simbolių derinys, kurį mokėjimo paslaugų teikėjas suteikia mokėjimo paslaugų vartotojui ir pagal kurį vienareikÅ¡miÅ¡kai atpažįstamas mokėjimo operacijoje dalyvaujantis mokėjimo paslaugų vartotojas ir (arba) mokėjimo operacijoje naudojama jo mokėjimo sÄ skaita.

Å is įstatymas pateikia platesnę elektroninės mokėjimo priemonės sampratÄ , kuri apima ne tik materialias mokėjimo priemones, bet ir nuotolines mokėjimo priemones, kuriomis yra identifikuojamas mokėjimo paslaugų vartotojas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Toks pats aiÅ¡kinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims.

Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui bÅ«dingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informacijÄ apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymÄ disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sÄ skaitoje esančiomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508/2014).

Taigi, prisijungimų prie elektroninės bankininkystės duomenys, kuriais neteisėtai naudojosi nuteistieji, laikytinos elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir yra BK 214 straipsnyje ir 215 straipsnyje numatytų veikų dalykas.Apeliantas skunde pabrėžė, kad visos jo padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 214 ir 215 straipsnius turėtų būti laikomos viena veika, už kurias būtų paskirta viena bausmė, nes minėti straipsniai nenumato nusikalstamų veikų daugeto galimybės. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes A.

S., nors ir veikė panašiu metu bei toje pačioje vietoje (Kybartų PN), nusikalstamas veikas padarė prieš skirtingus asmenis, todėl negalima laikyti, kad jo veiksmais buvo padaryta viena veika. Veikdamas prieš skirtingus nukentėjusiuosius nuteistasis padarė kelis skirtingus nusikalstamus veiksmus, kurie nėra tarpusavyje susiję ar vienas nuo kito priklausomi. Šie veiksmai prasidėjo ir baigėsi skirtingu laiku, todėl jų negalima vertinti kaip vienos nusikalstamos veikos.Apeliantas teigė, kad 2018 m. sausio 17 d.

Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo du kartus nuteistas pagal tÄ patį kaltinimÄ . Susipažinus su 2018 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu matyti, kad A. S. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2015 m. lapkričio 23 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. Savo nusikalstamais veiksmas žalos padarė nukentėjusiesiems N. G. ir V. A.. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ G.

S. padarė 2015 m. gruodžio 11 d. Pagrindinės kaltinimo aplinkybės nesutampa, todėl ir šis A. S. skundo argumentas yra nepagrįstas.Ginčijo aplinkybę, kad jo padarytas nusikalstamas veikas nagrinėjant skirtingose baudžiamosiose bylose ir priimant kelis nuosprendžius, dėl tų pačių nusikalstamų veikų, yra sunkinama jo padėtis, nes nepagrįstai padaugėja teistumų skaičius. Kaip minėta, nuteistasis savo veiksmais padarė ne tapačias veikas prieš skirtingus nukentėjusiuosius.

Ikiteisminio tyrimo įstaiga galėjo, tačiau neprivalėjo, sujungi skirtingus ikiteisminius tyrimus. Ikiteisminių tyrimų nesujungus baudžiamojo proceso nuostatos nebuvo pažeistos. Tokiu atveju svarbiausia yra tai, kad bausmė bÅ«tų paskirta tokia, kokia bÅ«tų paskirta visus nusikalstamus veiksmus nagrinėjant vienoje byloje, o tokia bausmė ir yra paskirta. A. S. skundo dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio yra pagrįsta. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Taigi, civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas raÅ¡ytine forma. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo turiniui, tačiau pagal teismų praktikÄ baudžiamojoje byloje reiÅ¡kiamas civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, Nr. 2K-7-124-648/2016).BPK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ , pripažįstamas civiliniu ieÅ¡kovu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

Å iÄ normÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant kartu su BPK 109 straipsnio ir 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis toks reikalavimas atlyginti žalÄ pareiÅ¡kiamas nustatyta tvarka paduodant civilinį ieÅ¡kinį; civilinio ieÅ¡kinio pateikimas yra bÅ«tina sÄ lyga reikalavimÄ atlyginti žalÄ pareiÅ¡kusį asmenį pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu. Nesant byloje nustatyta tvarka pateikto civilinio ieÅ¡kinio, pripažindama G. S. civiline ieÅ¡kove tyrėja Å¡ių reikalavimų nesilaikė. Teisė į žalos atlyginimÄ realiai gali bÅ«ti įgyvendinama tik tuo atveju, kai nustatyta tvarka yra pateiktas civilinis ieÅ¡kinys, o jo turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame aiÅ¡kiai nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas.

Vadovaujantis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vien tik fizinio asmens ar juridinio asmens atstovo žodinis pareiÅ¡kimas apie jam nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teismo priimtas nutarimas pripažinti asmenį civiliniu ieÅ¡kovu negali bÅ«ti prilygintas civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimui bei teismo iÅ¡nagrinėtas, priimant vienÄ iÅ¡ BPK 115 straipsnyje numatytų sprendimų.Pagal teismų praktikÄ teismas, gavęs nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ar teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, kam jis pareikÅ¡tas, kokie reikalavimai, ar civilinis ieÅ¡kinys atitinka bent minimalius reikalavimus, taikomus jo formai, turiniui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016).

Esant situacijai, kai nėra nustatyta tvarka pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ir asmuo buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos, teismas teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi iÅ¡aiÅ¡kinti civiliniam ieÅ¡kovui ar jo atstovui teisę paduoti civilinį ieÅ¡kinį, tam padarydamas bylos nagrinėjimo pertraukÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-511/2017).Tačiau iÅ¡ Å¡ios bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismui Å¡ių veiksmų neatliko. 2017 m. birželio 22 d. posėdžio protokole nurodyta, kad nukentėjusioji G.

S. jame dalyvavo. Tačiau posėdis buvo atidėtas neatvykus kitiems posėdžio dalyviams. Å iame posėdyje teismas nesiėmė jokių veiksmų paaiÅ¡kinti civiline ieÅ¡kove pripažintai G. S. civilinio ieÅ¡kinio pateikimo tvarkÄ . Kituose posėdžiuose G. S. nedalyvavo, o susirinkus kitiems proceso dalyviams teismas pradėjo bylos nagrinėjimÄ , iÅ¡tyrė įrodymus ir paskelbė nuosprendį. Pradėjus įrodymų tyrimÄ G. S. neteko galimybės pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį. Tokiu atveju pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimu padaryta žala, tačiau civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡tas, teisę į žalos atlyginimÄ gali realizuoti pateikdamas ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka, o 2018 m. kovo 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio klausimo. Kadangi civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas, teismas negali priimti jokio sprendimo dėl byloje nesančio ieÅ¡kinio, todėl jokios sprendimo nepriima, o tik panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡spręstas civilinio ieÅ¡kinio klausimas. Dėl E. P. apeliacinio skundo argumentų. Apeliantas ginčijo jam paskirtos bausmės dydį ir nurodė, kad visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, bet, jo manymu, teismas skyrė per griežtÄ bausmę.

Be to, skunde apeliantas prašė panaikinti skundžiamÄ nuosprendį, tačiau nepateikė jokių nuosprendžio panaikinimÄ pagrindžiančių motyvų, todėl teismas dėl Å¡ios skundo dalies papildomai nepasisako ir įvertina tik nuteistajam paskirtos bausmės dydžio pagrįstumÄ .BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. E. P. yra pripažintas kaltu bendrininkų grupėje padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, t. y. du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus, kurių sankcijose numatytos alternatyvios bausmės.BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo taisyklių. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, kad nusikalstamas veikas padarė atlikdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

E. P. anksčiau teistas 8 kartus, baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu nedirbo ir nesimokė, nes atliko bausmę už kitas nusikalstamas veikas. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai paskyrė griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Apylinkės teismas už padarytÄ nusikaltimÄ E. P. pagrįstai paskyrė bausmes mažesnes už sankcijoje numatyta bausmės vidurkį. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu apeliantas prisipažino ir paaiÅ¡kino visas nusikaltimų aplinkybes.

Paskirtas bausmes teismas subendrino ir vadovaudamasis BK 641 straipsniu sumažino vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Taigi atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad teismas skyrė per griežtÄ bausmę nuteistajam ir neatsižvelgė į tai, kad proceso metu jis pripažino savo kaltę. Apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, jos dydis neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, ji paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, o jos mažinti nėra pagrindo.Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija n u t a r i a : nuteistųjų R.

B., E. P. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ tenkinti dalyje. Panaikinti 2017 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo iÅ¡spręstas civilinio ieÅ¡kinio klausimas. Kitoje dalyje A. S. skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija:                                                    Virginija Liudvinavičienė                                                                  Alenas Piesliakas                                                                  Nijolė Žimkienė