20fb53ab-fbcc-4201-b8d9-19e153c8b643 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1677-852/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23050-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos UAB ,,Balsių valda“ skundÄ dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ra.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Balsių valda“ kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. nutarimÄ Nr.17.2-2105, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 panaikinimo, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimÄ Nr. 2VI-37.

2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 2VI-37 prokurorė pareikalavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) paÅ¡alinti teisės pažeidimus, t. y. spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo. Pasak pareiÅ¡kėjos, Å¡iuo nutarimu reikalaujama, kad Tarnyba imtųsi priemonių dėl duomenų apie pelkės naudmenas ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų taikymo pelkėms ir Å¡altinynams pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatymo ir įregistravimo.

3. PareiÅ¡kėja 2021 m. liepos 7 d. per Generalinę prokuratÅ«rÄ pateikė skundÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui dėl Å¡io nutarimo panaikinimo.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. nutarimu (įvardytas atsakymu) Nr. 17.2-2105 atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ , nurodant, kad tokio pobÅ«džio nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik Å¡ioms institucijoms, todėl vienintelis subjektas, turintis teisę skųsti tokį nutarimÄ , yra valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai jis yra adresuotas, nagrinėjamu atveju – Tarnyba. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovės skundÄ atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog aukÅ¡tesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiÅ¡kėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių. Atlikęs skundo analizę, prokuroras padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas, nes nutarime nustatytas įpareigojimas pareiÅ¡kėjai nesukelia teisinių pasekmių, dėl ko pareiÅ¡kėja neturi teisės skųsti tokio nutarimo. Tokia iÅ¡vada laikytina pagrįsta, nes nutarimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad nutarta reikalauti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams paÅ¡alinti.

Taigi nutarimas sukelia teisines pasekmes tarnybai, kuriai nutarime yra numatyti konkretÅ«s įpareigojimai. Tokios pozicijos dėl asmenų, kuriems prokuroro sprendimas nėra adresuotas, teisės skųsti prokuroro sprendimÄ laikomasi ir administracinių bylų praktikoje, kurioje taip pat pažymėta, kad teisė ginti savo pažeistas teises nereiÅ¡kia, jog asmuo gali nesilaikyti tokių teisių gynimo tvarkos ir skųsti bet kokius vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtus sprendimus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1688-629/2017).

7. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja vieÅ¡ojo intereso gynimo procese nėra Å¡io proceso dalyvė, t. y. ji nėra nei pareiÅ¡kėja (praÅ¡ymÄ ginti vieÅ¡ajį įnteresÄ prokuratÅ«rai pateikęs asmuo), nei asmuo, kurio atžvilgiu taikomos ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytos vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonės. VieÅ¡ojo intereso gynimo procesÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato trečiųjų asmenų (ne proceso dalyvių) teisės dalyvauti procese (teikti procesinius dokumentus, reiÅ¡kiant praÅ¡ymus, reikalavimus ir pan).

Rekomendacijų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo 45-46, 48 – 48.5 punktų nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad prokuroro nutarimÄ gali skųsti tik pareiÅ¡kėjas, kurio praÅ¡ymas dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo buvo atmestas ir subjektas, kurio atžvilgiu taikomi atitinkami įpareigojimai. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį teismas panaikina neteisėtÄ sprendimÄ , nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus. Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 8. PareiÅ¡kėja UAB „Balsių valda“ atskirajame dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 ir dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 17.2-2015 panaikinimo.

AtskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja grindžia tokiais pagrindiniais argumentais: 8.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau anksčiau buvo priėmęs sprendimÄ bylÄ nutraukti tokiu pačiu pagrindu kaip ir priimta skundžiama teismo nutartis – nes pareiÅ¡kėja neturi teisės skųsti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, nevertino skundo reikalavimų, neatsižvelgė į kitų priimtų procesinių sprendimų Å¡ioje byloje, nurodytus motyvus dėl ginčo dalyko, užkirto pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamÄ jo teisių gynimÄ . 8.2. Vilniaus apygardos prokuratu?ros Vies?ojo intereso gynimo skyriaus prokurore? 2021 m. gegužės 19 d. prie?me? nutarima? Nr. 2VI-37, kuriuo reikalaujama, kad nacionalinė žemės tarnyba nustatytų pareiÅ¡kėjos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo apribojimus – nustatyti specialiÄ jÄ Å¾emės naudojimo sÄ lygÄ â€žPelkės ir Å¡altinynai“, kuri ribotų žemės sklypo savininko nuosavybės teisę. 8.3. 2021 m. birželio 1 d. i?siteise?jusiu Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu civiline?je byloje Nr. e2-2530-1019/2021, ginc?e de?l pareis?ke?jos Z?eme?s sklypo konstatuotas prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 dalis):

„Teismas paz?ymi, kad, sprendz?iant nagrine?jama? ginc?a?, mine?tas Geologijos tarnybos atliktas patikrinimas ir pateiktos is?vados vertintinos kaip turinc?ios specialiu? z?iniu? nagrine?jamu klausimu kompetentingos valstybe?s institucijos pateiktas vertinimas (CPK 197 straipsnis). Taigi is? Geologijos tarnybos pateiktu? is?vadu? matyti, kad ne?ra pagrindo spre?sti, jog ginc?o Z?eme?s sklype (pareis?ke?jo z?eme?s sklype – pareiškėjos pastaba) yra susiformavusi pelke?.“ 8.4. Pareis?ke?ja, remiantis Lietuvos Respublikos prokuratu?ros i?statymo 4 straipsnio 2 dalimi, 15 straipsnio 4 bei 6 dalimis, atsiz?velgdama i? Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civiline?je byloje Nr. 3K-3-501/2012, pateiktus is?ais?kinimus, per Lietuvos Respublikos generaline? prokuratu?ra? 2021 m. liepos 7 d. pateike? skunda? auks?tesniajam prokurorui de?l Vilniaus apygardos prokuratu?ros Vies?ojo intereso gynimo skyriaus prokurore?s 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 ir pras?e? s?i? nutarima? panaikinti. 8.5.

Lietuvos Respublikos generaline?s prokuratu?ros Vies?ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras nurodo, kad pareis?ke?jos skundas nebuvo nagrine?tas is? esme?s, tac?iau 2021 m. liepos 26 d. sprendimu Nr.17.2-2105 nusprende? pareis?ke?jo skundo netenkinti. Nurode?, kad pareis?ke?ja neturi teise?s sku?sti Vilniaus apygardos prokuratu?ros Vies?ojo intereso gynimo skyriaus prokurore?s 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37. 8.6. Pareis?ke?ja yra subjektas, kurio teise?ms ir pareigoms pasekmes suke?le? Vilniaus apygardos prokuratu?ros Vies?ojo intereso gynimo skyriaus prokurore?s sprendimas – 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 2VI-37.

Jeigu nebu?tu? s?io nutarimo, NZ?T nebu?tu? organizavusi specialiosios z?eme?s naudojimo sa?lygos „Pelke?s ir s?altinynai“ i?registravimo pareis?ke?jo z?eme?s sklypui. Tode?l nepaisant jo apskundimo reglamentavimo nenuoseklumo ar neais?kumo poi?statyminiuose aktuose, i?vardintuose kaip Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. i?sakymu Nr. I-218 patvirtintos Rekomendacijos de?l vies?ojo intereso gynimo, pareis?ke?ja turi Lietuvos Respublikos prokuratu?ros i?statymo 15 straipsnyje nustatyta? teise? apygardos prokuratu?ros nutarima? sku?sti auks?tesniajam prokurorui, tai pat Konstitucijoje numatyta? teise? sku?sti nutarima? teismui. 8.7.

Pareis?ke?ja i?gyvendina savo konstitucine? teise? gintis teisme nuo prokuroro padaryto jo konstitucine?s teise?s i? nuosavybe?, nustatytos Konstitucija ir CK nuostatomis, paz?eidimo, atsiz?velgdamas i? Prokuratu?ros i?statymo nuostatas. Nes s?ia? jos civiline? teise? siekiama apriboti s?ios specialu? statusa? turinc?ios institucijos aktu – prokuroro nutarimu taikyti vies?o intereso gynimo priemones. 8.8. Specialioji teise?ju? kolegija bylos ru?s?inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spre?sti 2022 m. kovo 15 d. prie?me? nutarti? teismingumo byloje Nr. T-9/2022, kuria nutare?, kad s?is ginc?as teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Taip pat nutare?, kad Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2021 m. rugse?jo 23 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 2YT-28482-964/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkric?io 25 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 2S- 2957-614/2021 netenka teisine?s galios. Taip pat konstatavo, kad Generaline?s prokuratu?ros Vies?ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. atsakymas Nr. 17.2-2105 de?l s?io pareis?ke?jo skundo vertintinas, kaip prokuroro procesiniu? veiksmu? kontrole?s funkcijos, priskirtos auks?tesniajam prokurorui, vykdymas (Prokuratu?ros i?statymo 15 str.), bet ne kaip skundo nagrine?jimas Vies?ojo administravimo i?statymo prasme.

Procesiniuose dokumentuose, sprendžiant ginčo pobÅ«dį ir nustatant jo teismingumÄ , aiÅ¡kiai konstatuota, kad ginčas kilęs dėl Vilniaus apygardos prokuratu?ros Vies?ojo intereso skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37, kuriuo reikalaujama is? NZ?T spre?sti de?l priemoniu? nustatytiesiems paz?eidimams pas?alinti taikymo – pareis?ke?jo nuosavybe?s teises ribojanc?ios z?eme?s sklypo specialios naudojimo sa?lygos nustatymo, o ne dėl pareiÅ¡kėjos teisės skųsti aukÅ¡tesniajam prokurorui Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso skyriaus prokuroro nutarimÄ . 8.9.

Prokuratu?ros i?statymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veikla? kontroliuoja auks?tesnysis prokuroras ir teismas. Auks?tesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimta? procesini? sprendima?, priimdamas motyvuota? nutarima? (Prokuratu?ros i?statymo 15 straipsnio 4 dalis). Proceso dalyviai, nesutikdami su auks?tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali i?statymu? nustatyta tvarka sprendima? apsku?sti teismui (Prokuratu?ros i?statymo 15 straipsnio 5 dalis). 8.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ginčo esmę ir pasisakė tik dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriame pats prokuroras nurodo, kad skundo nenagrinėjo iš esmės. Taigi esminis klausimas liko neišnagrinėtas nei aukštesniojo prokuroro, nei teismo. 8.11.

Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo kaip administracinį ginÄÄ tik dėl aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimo, nepagrįstai vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1688-629/2017. Prokuroro veiksmus teismas analizavo tik kaip Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo 45-46, 48–48.5 punktų taikymÄ . 8.12. Be to, administracinėje byloje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nutarimas priimtas dėl vieÅ¡ojo intereso priemonių taikymo vieÅ¡oje įstaigoje – mokykloje, o ne pareiÅ¡kėjų nuosavybės objektuose.

Šiuo atveju prokurorės nutarimas turi pasekmes pareiškėjos teisėms ir pareigoms. 8.13. Nacionaline? z?eme?s tarnyba 2021 m. birželio 18 d. rašte Nr. 1SS-962-(10.5.) nurodė, kad neturi teisės be z?eme?s sklypo savininko – pareiškėjos sutikimo pakeisti s?io z?eme?s sklypo kadastro duomenu?, t. y. Nacionaline? z?eme?s tarnyba negali i?vykdyti Nutarime nurodyto reikalavimo dalies de?l z?eme?s sklypo (kadastro Nr. 4110/0700:563) plota? sudaranc?iu? pelkiu? naudmenu? (kadastro duomenu?) patikslinimo. Siekdama, kad prokuroro nutarimo dalis bu?tu? i?vykdyta, informavo, jog pareiškėja turite imtis priemoniu? de?l mine?to z?eme?s sklypo plota? sudaranc?iu? pelkiu? naudmenu? (kadastro duomenu?) patikslinimo.

Akivaizdu, kad prokuroro nutarimas sukelia teisines pasekmes pareiÅ¡kėjai. 8.14. Tai rodo Vilniaus apygardos prokurorės nutarimo nepagrįstumÄ , kadangi prokuroras turi teisę reikalauti tik iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo. 8.15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 yra pateikęs ir ginčui aktualų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad teisės kreiptis į teismÄ efektyvumui užtikrinti bÅ«tina, jog asmuo turėtų aiÅ¡kiÄ , praktinę galimybę ginčyti veiksmÄ (aktÄ ), apribojantį jo teises. 8.16.

Pirmosios instancijos teismo nurodytos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. i?sakymu Nr. I-218 patvirtintu? Rekomendaciju? de?l vies?ojo intereso gynimo 45–46, 48–48.5 punktu? nuostatos nesudaro pagrindo riboti teise? i? teismine? gynyba?, tiesiogiai is?plaukianc?ia? is? Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Z?mogaus teisiu? ir pagrindiniu? laisviu? apsaugos konvencijos. 8.17. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ vadovaudamasi ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi bei 15 straipsnio 4 ir 5 dalimis. 8.18.

Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡kėlė bylÄ pagal ypatingosios teisenos proceso taisykles. PareiÅ¡kėja pateikė skundÄ dėl prokuroroų nutarimų panaikinimo, o ne pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos ar supaprastinto proceso tvarka.

9. Suinteresuotas asmuo – skundžiamÄ atsakymÄ priėmusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismÄ teisminės gynybos: tai bÅ«tent besikreipiančiojo asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas.

Nei pareiÅ¡kėjos skunde teismui, nei atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 2VI-37 sukelia pareiÅ¡kėjai materialines teisines pasekmes. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas priimtas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kuris numato, jog prokuroras, turėdamas pagrindÄ manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ turi įgaliojimus reikalauti iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo.

Tokio pobÅ«džio nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik Å¡ioms institucijoms. Vienintelis subjektas, turintis teisę skųsti tokį nutarimÄ , yra valstybės ar savivaldybės institucija – Nacionalinė žemės tarnyba. 9.2. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų VieÅ¡ojo intereso gynimo rekomendacijų 33, 34 punktuose yra įtvirtinta valstybės ar savivaldybių institucijų, iÅ¡ kurių prokuroras reikalauja spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo, diskrecijos teisė tiek pasirinkti priemones dėl teisės pažeidimo Å¡alinimo, tiek nuspręsti, kad tokių priemonių taikymui nėra pagrindo.

Prokuroro nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik Å¡ioms institucijoms, o jau tų institucijų veiksmai tik tuo atveju, kai sutinkama su nutarimo argumentais ir institucijos imasi atitinkamų priemonių pažeidimams Å¡alinti, gali turėti įtakos ir trečiųjų asmenų interesams. 9.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, pareiÅ¡kėjo skundo dėl prokuroro sprendimo vieÅ¡ojo intereso gynimo srityje netenkina.

Prokuroro tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas yra prokuroro diskrecijos teisė. Kita vertus, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ , teismo bÅ«tų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės, ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų revizuojamas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimas dėl viešojo intereso gynimo atitinkamai įvertinant viešojo intereso pažeidimus, t. y. teismas pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris net nėra nagrinėjamas teisme. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

12. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Balsių valda“ skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. nutarimo Nr.17.2-2105, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokurorės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 2VI-37 panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 2VI-37 prokuroras pareikalavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos paÅ¡alinti teisės pažeidimus, t. y. spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo. Pasak pareiÅ¡kėjo, Å¡iuo nutarimu reikalaujama, kad Tarnyba imtųsi priemonių dėl duomenų apie pelkės naudmenas ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų taikymo pelkėms ir Å¡altinynams pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatymo ir įregistravimo.

PareiÅ¡kėja 2021 m. liepos 7 d. per Generalinę prokuratÅ«rÄ pateikė skundÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui dėl Å¡io nutarimo panaikinimo. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. liepos 26 d. nutarimu (įvardytas atsakymu) Nr. 17.2-2105 atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ , nurodant, kad tokio pobÅ«džio nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik Å¡ioms institucijoms, todėl vienintelis subjektas, turintis teisę skųsti tokį nutarimÄ , yra valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai jis yra adresuotas, nagrinėjamu atveju – Tarnyba.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

14. Apeliantė (pareiÅ¡kėja) atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ginčo esmę ir pasisakė tik dėl aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimo, kuriame pats prokuroras nurodo, kad skundo nenagrinėjo iÅ¡ esmės, todėl esminis klausimas liko neiÅ¡nagrinėtas nei aukÅ¡tesniojo prokuroro, nei teismo, pažeista pareiÅ¡kėjos teisė ginti pažeistas teises teisme. Apeliantė taip pat teigia, kad skundas turėjo bÅ«ti nagrinėjamas ieÅ¡kinio teisena, tačiau pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo ypatingÄ ja teisena.

15. ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti (t. y. paduoti skundÄ ) teismui (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Teisės aktuose nėra konkrečiai reglamentuota, kokia tvarka – ieÅ¡kinio ar ypatingosios teisenos – turi bÅ«ti kreipiamasi į teismÄ skundžiant prokuratÅ«ros (prokuroro) atsisakymÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ civilinių teisių gynimo srityje. Tačiau teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ sisteminės CPK normų, reglamentuojančių vieÅ¡osios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimÄ , analizės matyti, kad vieÅ¡osios teisės subjektų – antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetencijÄ ), veiksmai skundžiami paduodant ne ieÅ¡kinį, o skundÄ dėl bylos iÅ¡kėlimo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas).

Todėl proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti (t. y. paduoti skundÄ ) teismui (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1908-613/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. Nr. 2S-2417-798/2014).

16. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pareiškėjos skundas turėjo būti išnagrinėtas ieškinio teisenos tvarka.

17. Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ , prokurorai, turėdami pagrindÄ manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi įgaliojimus nutarimu reikalauti iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratÅ«rÄ apie priimtÄ sprendimÄ , taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratÅ«rai informacijÄ apie jo vykdymo rezultatus.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų VieÅ¡ojo intereso gynimo rekomendacijų 32.1. punktu, nutarime bÅ«tina pateikti argumentus dėl teisės pažeidimo ir konkrečiai nurodyti, kaip nustatytais teisės pažeidimais pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas. Jeigu sprendimas per 20 darbo dienų neįvykdomas, prokuroras gali įpareigoti valstybės ar savivaldybių institucijÄ , įstaigÄ ar įmonę periodiÅ¡kai kas 20 darbo dienų teikti informacijÄ apie sprendimo vykdymo eigÄ .

19. IÅ¡ sisteminės minėtų rekomendacijų 32.1., 33 ir 34 punktų nuostatų analizės matyti, kad Valstybės ar savivaldybių institucijos turi teisę priimti sprendimÄ taikyti priemones teisės pažeidimams paÅ¡alinti arba jų netaikyti.

20. Pagal minėtų rekomendacijų 33 ir 34 punktus prokuroras, nesutikdamas su valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės sprendimu, kad nėra pagrindo spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo (ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas), nedelsdamas pats turi kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu, praÅ¡ymu <...>, o sutikdamas su valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės sprendimu, kad nėra pagrindo spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo (ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas), nedelsdamas priima nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ir taiko Rekomendacijų 45 punkto nuostatas.

21. Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad prokuroro nutarimas, kuriame numatyti įpareigojimai konkrečioms valstybės ar savivaldybės institucijoms atlikti veiksmus, teisines pasekmes sukelia tik šioms institucijoms, o institucijų veiksmai, kai jos imasi atitinkamų priemonių pažeidimams šalinti, gali turėti įtakos ir trečiųjų asmenų interesams – šiuo atveju apeliantei.

22. Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 4 dalį, aukÅ¡tesnysis prokuroras, gavęs skundÄ ar praneÅ¡imÄ dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinėti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam aukÅ¡tesniajam prokurorui. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukÅ¡tesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimÄ apskųsti teismui (ProkuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo intereso gynimo procese nelaikoma proceso dalyve pagal prokuratÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 6 dalį. Ji nėra praÅ¡ymÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ padavęs asmuo ir nėra asmuo, iÅ¡ kurio reikalaujama spręsti dėl priemonių taikymo pažeidimui paÅ¡alinti (ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Å iuo atveju prokurorės nutarimas pats savaime pareiÅ¡kėjos teisių neapriboja.

24. Apeliantė siekia Vilniaus apygardos prokurorės nutarimo panaikinimo, nes Tarnyba minėto nutarimo pagrindu organizavo specialiosios z?eme?s naudojimo sa?lygos „Pelke?s ir s?altinynai“ i?registravimÄ apeliantės z?eme?s sklypui, o Tarnybos veiksmai, kurių ji ėmėsi prokurorės nutarimo pagrindu, prieÅ¡tarauja apeliantės interesams.

25. Kaip matyti iÅ¡ prokurorų veiklÄ reglamentuojančio ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtÄ sprendimÄ .

26. Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ yra konstatuota, jog ProkuratÅ«ros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ . Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012). Taigi, prokuroro tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas yra prokuroro diskrecijos teisė.

27. Apeliantė nenurodė, o teismas nenustatė jokio proceso normų nustatytų procedÅ«rų pažeidimo, dėl kurio reikėtų panaikinti aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Å¡iuo atveju egzistuoja vieÅ¡as interesas kaip pagrindas priimti prokurorui nutarimÄ , tačiau tai, ar Tarnyba gali nustatyti apribojimus apeliantei ir kokia teisine tvarka, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Jei Tarnyba taikys apribojimus apeliantei prokurorės nutarimo pagrindu, pareiÅ¡kėja galės tai ginčyti atskiroje teisenoje.

28. Å ioje byloje remtis apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, kurioje pateiktas EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad teisės kreiptis į teismÄ efektyvumui užtikrinti bÅ«tina, jog asmuo turėtų aiÅ¡kiÄ , praktinę galimybę ginčyti veiksmÄ (aktÄ ), apribojantį jo teises, negalima, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Apeliantės nurodomoje byloje ieÅ¡kovas, vadovaudamasis CK 2.24 straipsniu, prašė teismo pripažinti atsakovo 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „Dėl informacijos pateikimo“ vieÅ¡ai paskleistus duomenis, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ . Å iuo atveju apeliantė prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokurorės nutarimÄ , kuris pats savaime pareiÅ¡kėjos teisių neapriboja.

29. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas jau anksčiau buvo priėmęs sprendimÄ bylÄ nutraukti tokiu pačiu pagrindu kaip ir priimta skundžiama teismo nutartis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prokuroro nutarimo teisėtumÄ patikrino proceso normų pažeidimo aspektu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-28482-964/2021 buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė prokurorės nutarimo apskundimo aukÅ¡tesniajam prokurorui tvarkos – byla nutraukta, nes skundas nenagrinėtinas teisme. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2957-614/2021 konstatuota, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismo administraciniam teismui. Minėtos teismų nutartys Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2022 m. kovo 15 d. nutartimi Nr. T-9/2022 pripažintos netekusiomis galios.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

32. Atmetus atskirÄ jį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjai nepriteisiamas (CPK 93 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjas Andrius Verikas