2021-07-28 Nr. AB-15177-3-61-3-00007-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2131-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00007-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skundą pareiškėjui asociacijai „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ dėl sprendimo dalies panaikinimo ir pareiškėjo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas 2018 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 1-138 „Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo“ (toliau – Įsakymas); 2) pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Pareiškėjas asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ (toliau – Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (administracinė byla Nr. eI3-1833-809/2020, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00013-2020-1), ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK, Komisija) 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo skundo atmetimo; 2) įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamentą atkurti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614; 3) priteisti 1 000, 00 Eur neturtinės žalos atlyginimą už Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614 nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki šių duomenų atkūrimo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Kultūros paveldo departamentas skundė nurodė, kad:

3.1. Laikinoji komisija, kuri buvo sudaryta Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. Į-53 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“ (toliau – Laikinoji komisija), 2018 m. kovo 23 d. išvadose Nr. RG-14 nurodė, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2016 m. gegužės 25 d. rašte Nr. S2-1364 „Dėl įrašymo į Kultūros vertybių registrą“ ir Valstybinė kultūros paveldo komisija 2016 m. birželio 22 d. rašte Nr. V11-189 (1.13.) „Dėl 1911 m. statybos istorinio burlaivio „Lady Sophie““ nustatė, jog istorinis burlaivis „Lady Sophie“ (toliau – burlaivis) neatitinka Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų aprašas), nes nekilnojamųjų Kultūros paveldo objektų apskaitos ir apsaugos reglamentavimas nėra skirtas laivams. Klausimas dėl šio objekto įrašymo į Kultūros vertybių registrą turi būti sprendžiamas Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka, todėl Laikinoji komisija pasiūlė Kultūros paveldo departamento direktoriui panaikinti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis unikaliu kodu 40614 (toliau – burlaivio duomenys).

3.2. Kultūros paveldo departamento direktorius 2018 m. kovo 30 d. rašytine rezoliucija Kultūros paveldo departamento dokumentų valdymo sistemoje @vilys pritarė Laikinosios komisijos 2018 m. kovo 23 d. išvadoms Nr. RG-14 ir 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Į-138 „Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų burlaivio duomenų panaikinimo“ pavedė Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriui panaikinti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis. Apie minėtų duomenų panaikinimą Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius 2018 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (1.27.-K1)2KI-655 „Dėl apskaitos duomenų“ informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją. Minėtas individualus administracinis aktas teismine tvarka nebuvo užginčytas ir yra galiojantis.

3.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. eI-58-281/2019 (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-301-525/2018) konstatavo, kad burlaivis nelaikomas nekilnojamuoju daiktu, todėl negalėjo būti registruojamas kaip nekilnojamoji kultūros paveldo pavienė vertybė. Taip pat nurodė, kad minėtas burlaivis yra registruotas Vidaus vandenų laivų registre, jam nėra suteiktas jūrų laivų statusas. Atsižvelgiant į tai, Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymo pagrindu duomenys apie tokią teisinę apsaugą panaikinti pagrįstai. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019 išsprendė ginčą dėl burlaivio įregistravimo į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamosios kultūros vertybės neteisėtumo, todėl yra visi pagrindai palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu. Teismui panaikinus Kultūros paveldo departamento pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Taryba) priimtą 2016 m. rugsėjo 20 d. aktą Nr. KPD-RM-2419 (toliau – Tarybos aktas), Kultūros paveldo departamentui atsirado pareiga išregistruoti burlaivį iš Kultūros vertybių registro.

3.4. Kultūros paveldo departamento 2018 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. Į-138 „Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo“, kuriuo pavesta Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriui panaikinti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis, yra teisėtas ir pagrįstas.

4. Pareiškėjas asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pateikė skundą, kuriame nurodė šiuos argumentus:

4.1. pareiškėjas turėjo būti informuotas apie administracinę procedūrą dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų burlaivio duomenų panaikinimo, nes šių duomenų panaikinimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjo – kaip burlaivio nekilnojamosios kultūros vertybės savininko – teisėms ir pareigoms. Atsakovas neinformavo pareiškėjo apie vykstančią administracinę procedūrą dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų burlaivio duomenų panaikinimo, todėl atsakovo priimti sprendimai turėtų būti naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, nes netinkamai įgyvendino gero administravimo, atsakingo valdymo (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.), teisinio tikrumo ir aiškumo principus.

4.2. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-1319-602/2019 pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. Į-135 panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4495-171/2017 patenkino pareiškėjo skundą, panaikindamas Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Tačiau atsakovas, siekdamas apeiti šį teismo sprendimą ir vykstančią bylą, neteisėtai ir slaptai išsprendė klausimą dėl duomenų panaikinimo, nors analogiškas klausimas buvo nagrinėjamas teisme, todėl administracinė procedūra negalėjo būti pradėta, o ją pradėjus – turėjo būti nedelsiant nutraukta, nes atsakovas žinojo apie jo paties atžvilgiu priimtus teismo sprendimus.

4.3. Atsakovas praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Tarybos akto priėmimo (2016 m. rugsėjo 20 d.), kuriuo burlaivis buvo įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip pavienis kultūros objektas (statinys), ir atsakovo sprendimo dėl burlaivio įregistravimo registre 2016 m. spalio 11 d. be jokio teisinio pagrindo, veikdamas ultra vires (viršijant įgaliojimus), 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. l-138 „Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo“ ir 2018 m. kovo 30 d. sprendimu panaikino visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis, remiantis Laikinosios komisijos 2018 m. kovo 23 d. išvadomis Nr. RG-14, nors pagal Kultūros vertybių registro nuostatas įregistravimo procedūros stabdymas gali būti taikomas tik dar neįregistruotoms vertybėms, kurios nėra įtrauktos į registrą, o atsakovas nėra įgaliotas nei panaikinti kultūros vertybės registracijos, nei Tarybos akto, kuris yra teisėtas ir galiojantis, kol nepakeistas arba nepanaikintas.

4.4. Burlaiviui yra suteiktas kultūros objekto statusas, todėl administracinė procedūra yra užbaigta. Tiek iš proceso šalių paaiškinimų, tiek iš ginčijamo Įsakymo matyti, kad burlaivis įregistruotas Kultūros vertybių registre, kuris yra viešas, ir jame nurodyti duomenys taip pat yra vieši, todėl 2018 m. gegužės 17 d. Įsakymo Nr. 1-138 „Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo“ 2.1 punktas įrašytas neturint teisinio pagrindo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas, kuriuo Kultūros paveldo departamentui galimai pateikti neteisingi bei netikslūs duomenys, ginčijamas teismine tvarka. Tik teismui išsprendus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir nustačius, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte nurodyti duomenys yra neteisingi bei netikslūs, Kultūros paveldo departamentui gali kilti pareiga taikyti Kultūros vertybių registro nuostatų 28.2 papunkčio nuostatas.

4.5. LAGK nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis, nes nėra jokios bylos, nagrinėjamos civiline tvarka, baudžiamąja ar administracine tvarka, dėl kurios negalėtų išnagrinėti skundo (prašymo) už laikotarpį nuo Kultūros vertybių registre sugeneruotų burlaivio duomenų panaikinimo iki ginčo išnagrinėjimo, įpareigojant atsakovą atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis.

4.6. Nuo 2018 m. gegužės 17 d. patyrė didelę neturtinę žalą, sužinojęs, kad atsakovas panaikino Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis.

5. Pareiškėjas Asociacija atsiliepime į skundą prašė atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti jo skunde, kurį patikslino.

6. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Dėl Kultūros paveldo departamento įpareigojimo atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis palikimo nenagrinėtu nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. eI-58-281/2019 išsprendė ginčą dėl burlaivio įregistravimo į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamosios kultūros vertybės neteisėtumo. Šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl ši skundo dalis pagrįstai palikta nenagrinėta. Be to, teismui panaikinus Kultūros vertybių vertinimo tarybos aktą, atsirado pagrindas išregistruoti objektą iš Kultūros vertybių registro.

7.2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą yra nemotyvuotas, neargumentuotas, nepateikta neturtinės žalos patyrimą pagrindžiantys įrodymai, todėl reikalavimas nepagrįstas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu nusprendė: pareiškėjo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundą patenkinti iš dalies. Teismas panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo Asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundo reikalavimas atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 4614 paliktas nenagrinėtu. Taip pat įpareigojo Kultūros paveldo departamentą atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė iš atsakovo Kultūros paveldo departamento 7,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas atsakovo Kultūros paveldo departamento skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad:

9.1. Kultūros paveldo departamento sudaryta Laikinoji komisija 2018 m. kovo 23 d. pateikė išvadas Nr. RG-14 „Dėl Departamento sudarytos pirmosios vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 atsiradimo bei jo įregistravimo Kultūros vertybių registre faktinių aplinkybių įvertinimo ir Departamento tolimesnių veiksmų“, kuriose nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas 2016 m. balandžio 13 d., gavęs pareiškėjo prašymą įtraukti burlaivį į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamąją kultūros paveldo vertybę, 2016 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją, prašydamas priimti sprendimą, ar burlaivį turėtų būti siūloma įrašyti į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamoji ar kaip kilnojami kultūros vertybė. Minėtos institucijos 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. birželio 22 d. raštais nurodė, kad burlaivis turėtų būti registruojamas kaip kilnojamoji kultūros vertybė. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi raštu į Kultūros paveldo departamento sudarytą Tarybą, prašydamas įvertinti ir spręsti dėl burlaivio įtraukimo į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamąją kultūros vertybę. Taryba 2016 m. rugsėjo 20 d. posėdžio metu nusprendė suteikti burlaiviui apsaugą. Vadovaujantis Kultūros vertybių registro duomenų bazės išrašu, Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos specialistė suvedė duomenis į Kultūros vertybių registrą ir juos 2016 m. spalio 11 d. išviešino. Laikinoji komisija išvadose pasiūlė Kultūros paveldo departamentui panaikinti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis; perduoti visus dokumentus, susijusius su burlaivio kaip kultūros vertybės vertinimu, Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai; pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl administracinės bylos Nr. eI-118-2018/2018 atnaujinimo ir pareiškimą dėl skundžiamo akto panaikinimo.

9.2. Kultūros paveldo departamento direktorius 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Į-138, vadovaudamasis 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. I-53 sudarytos Laikinosios komisijos išvadomis, pavedė Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriui panaikinti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis; perduoti visus dokumentus, susijusius su burlaivio kaip kultūros vertybės vertinimu, Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai. 2018 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. I-53 priimtas, vadovaujantis Kultūros paveldo departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116, 7.3 ir 13.4 papunkčiais.

9.3. Asociacija, nesutikdama su Kultūros paveldo departamento Įsakymu, skundu kreipėsi į LAGK. LAGK 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 21R-807 (AG-715/07-2019) nutarė Asociacijos skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti Kultūros paveldo departamento 2018 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 1-138 „Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo“, o Asociacijos skundą dėl Kultūros paveldo departamento įpareigojimo atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis, palikti nenagrinėtu. Kitoje dalyje bylą nutraukti.

10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai LAGK panaikino Įsakymą, t. y. ar teisėti atsakovo veiksmai, panaikinant Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis unikaliu kodu 10614.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5, 8 ir10 dalimis. Nurodė, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl Įsakymo panaikinimo, iš esmės sutinka su LAGK padarytomis išvadomis, kad Kultūros paveldo departamentas nepriima sprendimų dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo Kultūros vertybių registre ar jų reikšmingumo, taip pat jam nesuteikta teisė tikrinti Vertinimo tarybos akto pagrįstumo ir nevykdyti Vertinimo tarybos priimtų sprendimų, t. y. Kultūros paveldo departamentas atlieka tik duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją.

Tokią išvadą LAGK padarė pagrįstai, įvertinusi teisinį reglamentavimą, t. y. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus, patvirtintus kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149, kuriuose numatyta, kad vertinimo tarybos sprendžia dėl apsaugos reikalingumo nekilnojamosioms kultūros vertybėms, vertingųjų savybių patikslinimo arba nustačius, kad kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos ne reikalingumo (5.1 papunktis).

Vertinimo tarybų sprendimai, atliekant šių nuostatų 5.1–5.5 papunkčiuose nurodytas funkcijas, įforminami vertinimo tarybų aktais, išskyrus atvejus, kai Vertinimo taryba priima sprendimą nesuteikti apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms; taip pat Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą, patvirtintą kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150, kuriame numatyta, jog už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakinga institucija (Departamentas arba savivaldybės administracija), nustačius nekilnojamosios kultūros vertybės nors vienos reikšmingumą lemiančios vertingosios savybės pakeitimą, kuris sumenkino kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą, privalo kreiptis į atitinkamą Vertinimo tarybą ir inicijuoti pakartotinį to objekto reikšmingumo nustatymą ir, reikalui esant, apibrėžtos objekto teritorijos bei apsaugos zonos tikslinimą.

Vertinimo tarybai aktu patvirtinus vertingųjų savybių, kultūros paveldo objekto teritorijos, vietovės apibrėžimo pokyčius, Vertinimo tarybos teikimu Registro tvarkytojas patikslina nekilnojamosios kultūros vertybės duomenis Registre (24 ir 25 p.). Taigi, teismas padarė išvadą, kad būtent Vertinimo taryba yra Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu įgaliotas viešojo administravimo subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl teisinės apsaugos suteikimo vertybei, šios vertybės reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijos ribų apibrėžimo ir būtent šios institucijos sprendimas yra pagrindas Kultūros paveldo departamentui kaip Registro tvarkytojui įregistruoti Registre atitinkamas nekilnojamąsias kultūros vertybes.

12. Teismas nurodė, kad LAGK, priimdama ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino Įsakymą, nepagrįstai Asociacijos skundo reikalavimą įpareigoti atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis unikaliu kodu 40614, paliko nenagrinėtu. Teismas nesutiko su LAGK ir atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04504-2016-5) pripažino aplinkybę, kad burlaivis nelaikomas nekilnojamuoju daiktu, todėl negalėjo būti registruojamas kaip nekilnojamoji kultūros paveldo pavienė vertybė, pagrįsta, bei konstatavo, jog minėtas burlaivis yra registruotas Vidaus vandenų laivų registre ir jam nėra suteiktas jūrų laivų statusas.

Dėl to teismas padarė išvadą, kad duomenys apie tokią teisinę apsaugą panaikinti pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad teismas šioje byloje išsprendė ginčą dėl burlaivio įregistravimo į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamosios kultūros vertybės neteisėtumo, tačiau minėtas teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir šiai dienai kilęs teisminis ginčas dar nėra pasibaigęs, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs. Taigi, teismas laikė pagrįstu Asociacijos argumentą, kad atsakovas pernelyg skubina procesą dėl burlaivio duomenų išregistravimo iš Kultūros vertybių registro, nes, nors pirmosios instancijos teismas panaikino Vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. aktą Nr. KPD-RM-2419, tačiau šį sprendimą apskundus apeliacine tvarka ir nesant įsiteisėjusio bei galutinio teismo sprendimo, Kultūros paveldo departamentui nekilo pareiga išregistruoti burlaivį iš Kultūros vertybių registro.

Esant tokiai situacijai, LAGK panaikinus Įsakymą, buvo privalu atstatyti į iki pažeidimo buvusią padėtį, taigi įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamentą tuo pačiu atkurti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614, t. y. taip pat tenkinti kaip išvestinį skundo reikalavimą. LAGK Sprendime nurodytas motyvas, kad šis Asociacijos skundo reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu būtent dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-58-281/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04504-2016-5), yra nepagrįstas, nes pripažintina, kad priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje niekaip nekeičia Kultūros paveldo departamentui kilusios pareigos atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis.

Teismas nurodė, kad atsakovas neteisus, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismui panaikinus Kultūros vertybių Vertinimo tarybos aktą, atsirado pagrindas išregistruoti objektą iš Kultūros vertybių registro. Teismas padarė išvadą, kad LAGK Sprendimo dalis, kuria Asociacijos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614 paliktas nenagrinėtu, yra naikintinas, o Kultūros paveldo departamentas įpareigotinas atkurti registro duomenis.

13. Teismas laikė pagrįstą LAGK Sprendimo dalį, kuria byla nutraukta. Teismas įvertino tai, kad Kultūros paveldo departamento 2018 m. kovo 30 d. sprendimas suformuotas Kultūros paveldo departamento direktoriaus rašytine rezoliucija dokumentų valdymo sistemoje @vilys, Kultūros paveldo departamento rašytinė rezoliucija yra tarpinis, procedūrinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, kurie gali būti skundžiami.

14. Dėl Asociacijos reikalavimo priteisti 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti teismas pasisakė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 str.). Neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

15. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

16. Teismas pažymėjo, kad Asociacija tik pateikė teismui paaiškinimus, kad sužinojusi, jog atsakovas panaikino Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis, ji patyrė neturtinę žalą. Daugiau jokių įrodymų dėl galimai kilusios neturtinės žalos į bylą nepateikta. Nesant jokių patirtos žalos pagrįstumo įrodymų, teismas Asociacijos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikė nepagrįstu.

17. Iš kartu su skundu pateikto žyminio mokesčio mokėjimo Nr. 540 (2020 m. sausio 22 d.) nurodymo teismas nustatė, kad už skundą pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminio mokesčio, kuris pareiškėjui yra priteisiamas. Pažymėjo, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. 1/3 pareiškėjo reikalavimų. Pareiškėjui 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą teismas sumažino iki 7,50 Eur.

III. 18. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės motyvuoja Komisijos 2019 m. gruodžio 2 d. sprendime išdėstyta argumentacija, t. y. kad Kultūros paveldo departamentas atlieka tik duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją ir jam nesuteikta teisė svarstyti vertinimo tarybos priimtų sprendimų pagrįstumą ar juos naikinti. Pažymi, kad Kultūros paveldo departamentas 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-138 „Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo“ neatliko vertinimo tarybai priskirtų funkcijų ir nesvarstė vertinimo tarybos priimto sprendimo.

20. Atsakovas paaiškina, kad Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymo pagrindu duomenys apie tokią teisinę apsaugą panaikinti pagrįstai, nes burlaivis, kaip nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-301-525/2018, nekilnojamąja kultūros paveldo vertybe negali būti laikomas.

21. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019 išsprendė ginčą dėl burlaivio „Lady Sophie“ įregistravimo į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamosios kultūros vertybės neteisėtumo, todėl yra visi pagrindai palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu. Minėtoje byloje teismas panaikino Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos priimtą 2016 m. rugsėjo 20 d. aktą Nr. KPD-RM-2419, kuriuo laisvas „Lady Sophie“ buvo įregistruotas į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Kultūros paveldo departamentas ir Vertinimo taryba mano, jog teismo sprendimas yra pagrįstas ir jo apeliacine tvarka jo neskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo vieningą praktiką, kad „Akto panaikinimas yra pagrindas išregistruoti nekilnojamąją kultūros vertybę iš kultūros vertybių registro“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2346/2011).

22. Akcentuoja, kad teismui panaikinus Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos priimtą 2016 m. rugsėjo 20 d. aktą Nr. KPD-RM-2419, Kultūros paveldo departamentui atsirado pareiga išregistruoti laisvą „Lady Sophie“ iš Kultūros vertybių registro. Tokį įpareigojimą Kultūros paveldo departamentui numato ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (žr. 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-97/2010). Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusioje 2012 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-245/2012 taip pat pažymėjo, jog pripažinus aktą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinus, išnyksta pagrindas objekto registravimui Kultūros vertybių registre. Taigi, atsakovas teigia, kad vien suformuotos vieningos teismų praktikos ir teisinio reglamentavimo pagrindu, Kultūros paveldo departamento 2018 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. Į-138 „Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo“, kuriuo pavesta Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriui panaikinti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614 yra teisėtas ir pagrįstas.

23. Atsakovas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019 išsprendė ginčą dėl burlaivio „Lady Sophie“ įregistravimo į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamosios kultūros vertybės neteisėtumo, t. y. panaikino Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos priimtą 2016 m. rugsėjo 20 d. aktą Nr. KPD-RM-2419, kuriuo laisvas „Lady Sophie“ buvo įregistruotas į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Minėtoje byloje pareiškėjas yra trečiasis suinteresuotas asmuo, dėl priimto sprendimo pateikė apeliacinį skundą ir bylą šiuo metu nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 18 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad komisija priima sprendimą palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą, jeigu administracinių ginčų komisijoje ar teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taip pat pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 4 punktą, negalima nagrinėti skundo (prašymo), iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, Administracinių ginčų komisija pagrįstai paliko šią skundo dalį dėl Kultūros paveldo departamento įpareigojimo atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis, unikaliu kodu 40614, nenagrinėtu, nes Vertinimo tarybos akto panaikinimas yra pagrindas išregistruoti objektą iš Kultūros vertybių registro (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2346/2011).

24. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

25.1. Vienas iš gero administravimo principo aspektų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, todėl viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo principais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas turėjo būti informuotas apie administracinę procedūrą dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų „Lady Sophie“ duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo, nes šių duomenų panaikinimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui kaip minėtos nekilnojamosios kultūros vertybės savininko teisėms ir pareigoms. Kadangi atsakovas, priimdamas ginčo sprendimus, neinformavo pareiškėjo apie vykstančią administracinę procedūrą dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų „Lady Sophie“ duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo, nors žinojo, jog šių duomenų panaikinimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui kaip minėtos nekilnojamosios kultūros vertybės savininko teisėms ir pareigoms, laikytina, kad atsakovo priimti sprendimai yra naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, nes netinkamai įgyvendino gero administravimo, atsakingo valdymo (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.), teisinio tikrumo ir aiškumo principus.

25.2. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme yra išnagrinėta panaši byla Nr. eA-1319-602/2019 pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. Į-135 panaikinimo dėl atsakovo neteisėto ir piktybiško siekio panaikinti registrinius duomenis apie pareiškėjui priklausančią nekilnojamąją kultūros vertybę, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4495-171/2017 patenkino pareiškėjo skundą, panaikindamas Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Tačiau atsakovas, siekdamas apeiti šį teismo sprendimą ir vykstančią bylą, neteisėtai, nepagrįstai ir slapta išsprendė klausimą dėl duomenų panaikinimo, nors analogiškas klausimas tuo buvo nagrinėjamas teisme, todėl administracinė procedūra negalėjo būti pradėta, o ją pradėjus – turėjo būti nedelsiant nutraukta, nes atsakovas žinojo apie jo paties atžvilgiu priimtus teismo sprendimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų „Lady Sophie“ duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo praėjus daugiau nei trejiems metams. Tačiau atsakovas, praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Vertinimo akto priėmimo (2016 m. rugsėjo 20 d.) ir atsakovo sprendimo dėl įregistravimo registre (2016 m. spalio 11 d.) datų, be jokio teisinio pagrindo ir kaip įprastai veikdamas ultra vires, 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. l-138 „Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo“ ir 2018 m. kovo 30 d. sprendimu panaikino visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614 remiantis Komisijos 2018 m. kovo 23 d. išvadoms Nr. RG-14, nors pagal Kultūros vertybių registro nuostatas įregistravimo procedūros stabdymas gali būti taikomas tik dar neįregistruotoms vertybėms, kurios nėra įtrauktos į registrą, o atsakovas nėra įgaliota nei panaikinti kultūros vertybės registracijos, nei Vertinimo tarybos akto, kuris yra teisėtas ir galiojantis, kol nepakeistas arba nepanaikintas.

25.3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus „Kultūros vertybių registro įsteigimo ir kultūros vertybių registro nuostatus“ kultūros vertybė laikoma įregistruota Registre nuo jos duomenų įrašymo į Registro duomenų bazę dienos, Registro tvarkymo įstaigai atlikus šiuos veiksmus: priėmus sprendimą įregistruoti Registro objektą, suteikus Registro objektui identifikavimo kodą, suformavus ir įrašius duomenis į Registro duomenų bazę (26 p.). Visi šie veiksmai atlikti pernai, registravimo procedūra įvyko laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. spalio 11 d. Todėl laikytina, kad ši administracinė procedūra yra užbaigta suteikiant burlaiviui „Lady Sophie“ kultūros objektas objekto statusą.

25.4. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Kultūros vertybių registro nuostatų 44 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad Registro duomenys yra vieši, išskyrus: asmens duomenis ir kilnojamosios kultūros vertybės adresą, kai jį viešai skelbti uždraudžia kilnojamosios kultūros vertybės savininkas, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (44.1 papunktis); iš susijusių registrų gautus duomenis, kuriuos uždrausta skelbti duomenų teikimo sutartyse (44.2 papunktis). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad, įregistravus objektą kaip kultūros vertybę, yra išviešinamas atitinkamas ypatingas šio objekto statusas ir su juo susiję taikytini apribojimai. Taip valstybė siekia užtikrinti šių objektų apsaugą, apie juos suteikdama informacijos. Atsakovas nepateikė duomenų, kad egzistuotų Kultūros vertybių registro nuostatų 44.1-44.2 papunkčiuose nurodytos išimtys. Tiek iš proceso šalių paaiškinimų, tiek iš ginčijamo Įsakymo matyti, kad burinis laivas „Lady Sophie“ įregistruotas Registre, kuris yra viešas ir duomenys jame nurodyti taip pat vieši, todėl ginčijamo Įsakymo 2.1 punktas įrašytas neturint teisinio pagrindo.

25.5. Teismas pagrįstai įpareigojo Kultūros paveldo departamentą atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614, nes pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. aktas Nr. KPD-RM-2419 yra galiojantis individualus administracinis aktas, kadangi teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019 nėra įsiteisėjęs, be to, administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019 yra sprendžiamas ginčas dėl Akto panaikinimo, tačiau ne dėl jūrų laivo pripažinimo nekilnojamąja kultūros vertybe. Tik tuo atveju, jei pareiškėjo apeliacinis skundas būtų atmestas ir įsiteisėtų teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019, o šis teismo sprendimas galėtų įsiteisėti tik nuo apeliacinio teismo sprendimo paskelbimo – tik tuomet atsirastų pagrindas panaikinti Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento įsakymo, kuriuo nuspręsta panaikinti Kultūros vertybių registre sugeneruotus duomenis.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kultūros paveldo departamentas nepriima sprendimų dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo Kultūros vertybių registre ar jų reikšmingumo, taip pat jam nesuteikta teisė tikrinti Vertinimo tarybos akto pagrįstumo ir nevykdyti Vertinimo tarybos priimtų sprendimų, t. y. Departamentas atlieka tik duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją. Apeliantas teigia, kad ginčijamu įsakymu neatliko Vertinimo tarybai priskirtų funkcijų ir nesvarstė Vertinimo tarybos priimto sprendimo. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustatė, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Akcentuotina, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją.

29. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

30. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2018 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 1-138 „Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo“ nėra nurodytos teisės normos (nei materialiosios, nei procedūrinės) ir ypač teisės normos nustatančios Kultūros paveldo departamento kompetenciją, t. y. nėra aišku kokiomis procedūrinėmis ir atsakovo kompetenciją apibrėžtomis taisyklėmis buvo vadovaujamasi. Dėl to atsirado neapibrėžtumas, galimybė įvairiai interpretuoti, ką iš tiesų darė atsakovas administracinėje procedūroje. Akivaizdu, kad ginčijamas įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

32. Ginčijame įsakyme nurodyta, kad vadovaujamasi Kultūros paveldo departamento 2018 m. kovo 1 d. sudarytos Laikinosios komisijos išvadomis „Dėl Departamento sudarytos pirmosios vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 atsiradimo bei jo įregistravimo Kultūros vertybių registre faktinių aplinkybių įvertinimo ir Departamento tolimesnių veiksmų“. Iš šių išvadų sektų, kad galimai Kultūros paveldo departamentas siekė ištaisyti klaidas padarytas Kultūros vertybių registre.

33. VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) įtvirtinta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Taigi, pagal minėtas VAĮ 35 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjekto iniciatyva gali būti taisomos tik techninio pobūdžio klaidos ir apsirikimai.

34. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Taigi, teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius negali reikšmingai pasikeisti asmeniui suteiktų teisių apimtis (būtų nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1206-492/2021).

35. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ginčijamu įsakymu buvo įtakotos pareiškėjo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ teisės. Bet nei ginčijame įsakyme nei Laikinosios komisijos išvadose nėra duomenų, kad atsakovas šias teisės nuostatas būtų apsvarstęs ir nėra duomenų, kad taisant administracines klaidas administracinėse procedūrose buvo laikomasi teisės reikalavimų nurodytų šios nutarties 33-34 p.

36. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimus, neinformavo pareiškėjo apie vykstančią administracinę procedūrą dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų „Lady Sophie“ duomenų panaikinimo.

37. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai. Tai, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimus, neinformavo pareiškėjo apie vykstančią administracinę procedūrą dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų „Lady Sophie“ duomenų panaikinimo yra esminis administracinės procedūros pažeidimas dėl ko nebuvo užtikrintas objektyvų visų aplinkybių įvertinimas ir sprendimo pagrįstumas. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tai yra, savarankiškas pagrindas dėl ko turi būti panaikintas sprendimas.

38. Apeliantas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019 išsprendė ginčą dėl burlaivio „Lady Sophie“ įregistravimo į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamosios kultūros vertybės neteisėtumo. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad šis faktas ginčijamo įsakymo priėmimo metu (2018 m. gegužės 17 d.) neegzistavo ir nepaneigia šios nutarties 31, 35, 37 nurodytų ginčijamo įsakymo neteisėtumo pagrindų. Pažymėtina, kad šia teismo nutartimi sprendžiama dėl 2018 m. gegužės 17 d. priimto įsakymo teisėtumo, pagal jo priėmimo metu egzistavusius teisės faktus. Ši nutartis niekaip neapriboja atsakovo veiksmų, įvykdžius skundžiamą teismo sprendimą, toliau tęsti viešąjį administravimą pagal vėlesnius faktus (po 2018 m. gegužės 17 d.), tokius kaip pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-495-1062/2021.

39. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad panaikinus ginčijamą įsakymą, privalu atstatyti į iki pažeidimo buvusią padėtį, taigi įpareigoti atsakovą tuo pačiu atkurti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614, t. y. taip pat tenkinti kaip išvestinį skundo reikalavimą.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio motyvai patikslinami aukščiau nurodytu būtu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

41. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet išlaidų nedetalizavo ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šis prašymas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė