Legislator Case Law & Legislation
2021-06-02 Nr. BB-3383-1-01-1-18701-2017-0 AI generated

2021-06-02 Nr. BB-3383-1-01-1-18701-2017-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2021-06-02 Nr. BB-3383-1-01-1-18701-2017-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su civilinės ieškovės UAB „I“ atstovo advokato Alberto Butos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžio ir nuteistojo M. P. baudžiamąja byla,

Legislator headnote

AI generated

2021-06-02 Nr. BB-3383-1-01-1-18701-2017-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl iš nuteistojo M. P. civilinės ieškovės naudai priteistinos turtinės žalos dydžio, netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-2865/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18701-2017-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su civilinės ieškovės UAB „I“ atstovo advokato Alberto Butos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 5 d. nuosprendžio ir nuteistojo M. P. baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Civilinės ieškovės UAB „I“ atstovas advokatas A. Buta kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinės ieškovės pareikštų reikalavimų ir priteisti civilinės ieškovės naudai iš M. P. turtinei žalai atlyginti 14 144,95 Eur ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2021 m. kovo 5 d.) iki visiško žalos atlyginimo; pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio pagrindu konfiskuotino M. P. priklausančio turto, nustatant, kad konfiskuotino turto dalis mažintina iki 27 291,73 Eur.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl iš nuteistojo M. P. civilinės ieškovės naudai priteistinos turtinės žalos dydžio, netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu sumažinti civilinei ieškovei priteistą sumą turtinei žalai atlyginti iki 12 828,94 Eur (nes, kaip nustatė teismas, 1316,01 Eur suma nėra susijusi priežastiniu ryšiu su nuteistajam M. P. inkriminuota nusikalstama veika) ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo priteistą šios žalos atlyginimo dydį (14 144,95 Eur). Kasatoriaus teigimu, dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų UAB „L“ ši bendrovė nesumokėjo civilinei ieškovei 12 828,94 Eur už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, dėl to civilinė ieškovė patyrė papildomų 1316,01 Eur nuostolių (dėl UAB „L“ vengimo atsiskaityti), t. y. patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su skolos priteisimu civilinio proceso tvarka. Civilinė ieškovė dėl M. P. atliktų neteisėtų veiksmų pagrįstai turėjo imtis priverstinio skolos išieškojimo teismine tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas, taip pat pagrįstai skaičiavo palūkanas už negalėjimą naudotis priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas per siaurai aiškino žalos sampratą, nes pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį prie žalos, kaip tiesioginių nuostolių, priskiriamos ir turėtos išlaidos, tarp jų – ir išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad žalos dydis yra fakto klausimas, dėl to kasacinės instancijos teisme iš naujo nenustatomas. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šiuos klausimus tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

Be to, pagal teismų praktiką žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).

Nagrinėjamu atveju kasatorius savaip interpretuoja turtinės žalos sampratą, suformuluotą CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, aiškina, kad, kaip galima spręsti iš nustatytų aplinkybių, dėl M. P. atliktų neteisėtų veiksmų civilinė ieškovė pagrįstai turėjo imtis priverstinio išieškojimo teismine tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas, todėl 1316,01 Eur nuostoliai yra pakankamu priežastiniu ryšiu susiję su šio nuteistojo atliktais nusikalstamais veiksmais. Kasaciniame skunde keliamas klausimas (turtinės žalos dydžio nustatymas) grindžiamas kasatoriaus nesutikimu su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra siejamas su nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir kasacinio bylos apskundimo pagrindo nesudaro. Teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl turtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai taikius Civilinio kodekso nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti civilinės ieškovės UAB „I“ atstovo advokato Alberto Butos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė

Olegas Fedosiukas