20f51c8e-e75c-467f-a734-e0449255cd34 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-769-463/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04640-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant atsakovės atstovei Linai Matulienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė :

A. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VSAT) dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieÅ¡taraujančių teisės aktų nuostatų taikymo neiÅ¡mokėtÄ neapskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. bei delspinigius teisės aktų nustatyta tvarka.

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. ėjo VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Pasienio kontrolės punktų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis, 11 kategorija), tačiau už Å¡ių pareigų atlikimÄ jam nebuvo teisingai atlyginta. Pažymėjo, kad 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymui (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedai už kvalifikacines klases.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai, todėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, jam turėtų bÅ«ti priteista nepagrįstai neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis.PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. PareiÅ¡kėjas 2016-03-09 teismui pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 32).

Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant. Atsakovė VSAT atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9–11).VSAT atsiliepime nurodė, kad, mokėdama darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Sprendimai mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį buvo priimti iki minėto Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo priėmimo ir atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ .Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ . Pabrėžė, kad pagal kompensavimo nustatytÄ mechanizmÄ valstybės tarnautojams kompensuojami darbo užmokesčio praradimai. PareiÅ¡kėjui, remiantis 2016-03-21 pažyma, nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti nepriemokÄ .

Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Pasienio kontrolės punktų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis, 11 kategorija; b. l. 12). PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apmokėjimÄ (4 straipsnio 2 dalis). 2009 m. rugpjūčio 1 d.

įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai bei priedų už kvalifikacines klases dydžiai, todėl pareiÅ¡kėjas gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Tai patvirtina ir atsakovės pažyma, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 177 Eur (611,15 Lt; b. l. 14–15). Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), pagal kurį visiems 2009 m. rugpjūčio–2013 m. spalio mėn. ėjusiems valstybės tarnautojų pareigas asmenims neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama 2016–2020 m. laikotarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka (2015-08-26 nutarimu Nr. 903).

GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad VSAT, vadovaudamasi GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytomis sÄ lygomis turi pareigÄ kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

Pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdyje pateikė pažymÄ (b. l. 35–36), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjui nustatyta nepriemoka yra lygi „0“. Å ioje pažymoje ir 2013-10-23 pateiktoje pažymoje (b. l. 14–15) pateikti skaičiai apie faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui priskaičiuotÄ darbo užmokestį ir neiÅ¡mokėtas jo dalis skiriasi, tačiau tokie neatitikimai Å¡iam ginčui nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, kadangi teismas byloje nevertina kompensavimo mechanizmo teisėtumo ir konkrečių kompensacijos dydžių nustatymo.

PareiÅ¡kėjas skunde neginčijo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo teisėtumo ir GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyto mechanizmo pagrindu apskaičiuoto nepriemokos dydžio. Tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas galėtų reikÅ¡ti naujoje byloje, remdamasis atsakovės pateikta pažyma dėl nepriemokos dydžio nustatymo. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus Å¡io reikalavimo, negali bÅ«ti priteisiami delspinigiai.

Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, nėra pagrindo atlyginti jam ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jolanta Malijauskienė