20f2fbfb-6bb8-4e13-99c5-4a89d12fde6f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-559-605/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė

                                                                              Â

Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2.;Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 121.14.;

122.2.; 122.3.; 122.4.

Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Arūno Rudzinsko,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų atstovo advokato E. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio

15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų G. E. E., A.

K. L., J. L. J. L. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam asmeniui VÅ¡Ä® Kauno medicinos universiteto klinikoms dėl nuosavybės teisės į priklausinius perėjimo asmenims, kuriems atkurta nuosavybės teisė į pagrindinį daiktÄ , pripažinimo, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-31215-528/2009.

Teisėjų kolegija nustatė:

I. G. E. E., A.

K. L., J. L. J. L. ieÅ¡kiniu (b.l.3-9) praÅ¡o pripažinti, kad nuosavybės teisė į Kaune, Tvirtovės al.7 esančius 26 kv.m ploto pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ unikaliu Nr.1993-2044-5038, pažymėtÄ plane 3I1m, ir 5kv.m ploto pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ Nr.1993-2044-5049, pažymėtÄ plane 4I1m, perėjo G. E. E., A. K. L. bei

A. J. L. lygiomis dalimis Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos 2004-01-14 sprendimo Nr.1 ir įstatymo pagrindu; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio

15 d. nutartimi (b.l. 10) atsisakė priimti ieškovų Gražinos E. E., A.

K. L., J. L. J. L. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam asmeniui Kauno medicinos universiteto klinikoms dėl nuosavybės teisės į priklausinius perėjimo asmenis, kuriems atkurta nuosavybės teisė į pagrindinį daiktÄ , pripažinimo.

Nutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo pagrindu. Piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, Å«kinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 17 str. 2 d., 1997 09 29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.1057 101 p.). Å ių institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti apskųsti teismui per 30 dienų

nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, o ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo

srityje sprendžia administraciniai teismai (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 str. 1d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str.). Kadangi reikalavimas yra susijęs su vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimu, tai ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra neteismingas Kauno miesto apylinkės teismui, todėl jį atsisakytina priimti ir jis su priedais grÄ Å¾intinas ieÅ¡kinį padavusiems asmenims (CPK 137 str. 2 d. 2 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.).

Ieškovų atstovas atskiruoju skundu (b.l. 13-16) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio

15 d. nutartį kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti.

Skunde nurodyta, kad ieškovų reikalavimai yra susiję su daiktinės teisės santykiais, kurie yra reglamentuojami civilinės teisės normų ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (LR CPK 22 straipsnio

1 dalis, 25 straipsnis). Teismas klaidingai nurodo, kad ieÅ¡kovai savo reikalavimÄ grindžia vadovaudamiesi LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu. Nors ieÅ¡kinyje ir yra minimas Å¡is įstatymas ir aptariamos jo nuostatos, tačiau ieÅ¡kiniu keliamas reikalavimas susijęs su statinių (pagalbinio Å«kio paskirties pastato unikaliu Nr. 1993-2044-5038 ir pagalbinio Å«kio paskirties pastato unikaliu Nr. 1993-2044-5049) kaip antraeilių daiktų teisinio statuso ir jų likimo klausimu.

Ieškiniu įrodinėjama, kad aukščiau minėti statiniai yra priklausiniai, skirti tarnauti pagrindiniam daiktui - gyvenamajam namui unikaliu Nr. 1993-2044-5027. Minėti pastatai yra funkciškai susiję su gyvenamuoju namu, buvo naudojami kartu ir nuolat siejami būtent su minėtu namu (LR CK 4.13 str., 4.19 str.). Ieškovas teismui pateiktais įrodymais įrodinėja, jog pagrindinio daikto priklausiniai buvo pastatyti ir eksploatuojami savininko vienu metu dar iki neteisėto atėmimo Lietuvos Respublikos okupacijos pasėkoje.

Be to, ieÅ¡kovai kelia reikalavimÄ pripažinti, kad priklausinius kaip antraeilius daiktus iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas, t.y. nuosavybės teisės į juos perėjo asmenims, kuriems atkurta nuosavybės teisė į pagrindinį daiktÄ (LR CK 4.14 str. 1 d.). LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas nagrinėjamu atveju yra reikÅ¡mingas tik tuo, kad vadovaujantis jame reglamentuojamu vienu iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - nuosavybės teisės atkÅ«rimas grÄ Å¾inant natÅ«ra, ieÅ¡kovai įgijo nuosavybės teisę į pagrindinį daiktÄ (LR CK 4.47 str. 12 p.).

Vien Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio reikalavimas patenka į administraciniuose teismuose nagrinėtinų reikalavimų kategorijÄ , numatytÄ Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Be to, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nepraÅ¡o įpareigoti atkurti nuosavybės teises ir savo reikalavimu neginčija administracinio akto dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Kadangi Å¡is ginčas, nors ir susijęs su tam tikrais administracinės teisės aspektais (ieÅ¡kovai yra subjektai pagal LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ turintys teisę atkurti nuosavybę į savo tėvo turėtÄ nuosavybę, kuriÄ jie ir realizavo ir ta teisė nėra kvestionuojama), apima civilinius teisinius santykius, todėl vertintinas kaip platesnio pobÅ«džio.

Dėl šių aplinkybių byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio, reglamentuojančio ieÅ¡kinio priėmimo ir bylos iÅ¡kėlimo teisme terminus ir tvarkÄ , 2 dalyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį. Tai reiÅ¡kia, kad, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, kurios nurodytos LR CPK 137 str. 2 d., asmuo neturi teisės kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nes yra nustatomos neigiamos prielaidos realizuoti procesinę teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme. Minėti pagrindai atsisakyti priimti ieÅ¡kinį yra imperatyvÅ«s, t.y. nustačius tokius pagrindus, teismas neturi teisės pasirinkti ir privalo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, nes tokiu atveju, esant neigiamoms prielaidoms teisės kreiptis į teismÄ realizavimui, civilinės bylos iÅ¡kėlimas ir jos nagrinėjimas teisme negalimas. Pagal LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. nuostatÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

Nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, nurodydamas, jog ieÅ¡kovas turi teisę su skundu kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismÄ , kadangi reikalavimas yra susijęs su vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimu.

IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo matyti, kad ieÅ¡kiniu keliamas reikalavimas susijęs su statinių (pagalbinio Å«kio paskirties pastato unikaliu Nr. 1993-2044-5038 ir pagalbinio Å«kio paskirties pastato unikaliu Nr. 1993-2044-5049) kaip antraeilių daiktų teisinio statuso ir jų likimo klausimu. IeÅ¡kiniu įrodinėjama, kad aukščiau minėti statiniai yra priklausiniai, skirti tarnauti pagrindiniam daiktui - gyvenamajam namui unikaliu Nr. 1993-2044-5027. IeÅ¡kovai pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti, kad nuosavybės teisės į priklausinius kaip antraeilius daiktus perėjo asmenims, kuriems atkurta nuosavybės teisę į pagrindinį daiktÄ (LR CK 4.14 str. 1 d.). Kolegija laiko pagrįstu skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, jog ieÅ¡kovai savo reikalavimÄ grindžia vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu. Minėtas įstatymas Å¡iuo atveju reikÅ¡mingas tik tuo, kad jo pagrindu ieÅ¡kovai įgijo nuosavybės teisę į pagrindinį daiktÄ (LR CK 4.47 str. 12 p.). Vien Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kinio reikalavimas patenka į administraciniuose teismuose nagrinėtinų reikalavimų kategorijÄ pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo

15 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Kadangi ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o įpareigoti atkurti nuosavybės teises ir neginčija administracinio akto dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, teismas nepagrįstai daro nuorodÄ Ä¯ kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 17 str. 2 d., 1997 09 29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.1057 101 p.), reglamentuojančius, kad piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, Å«kinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija, kurių sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti apskųsti teismui per 30 dienų nuo Å¡ių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, o ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo srityje sprendžia administraciniai teismai.

Ginčas dėl nuosavybės teisės pripažinimo vertintinas kaip platesnio pobūdžio, dėl ko

ieškinys turi būti reiškiamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė ir apima

tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m.

gegužės 28 d. nutartis, priimta byloje H. A. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.; 2009 m. sausio

26 d. nutartis, priimta byloje Kauno rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.; 2005 m.

birželio 28 d. nutartis, priimta byloje S. L. ir G. C. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir

kt.).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumÄ , todėl Kauno miesto

apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis naikintina, o ieÅ¡kinio priėmimo klausimas pagal teismingumÄ perduodamas Kauno miesto

apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kadangi priėmimo stadijoje teismas nevertino ieškinio atitikimo jam keliamiems turinio ir formos reikalavimams ir tai gali padaryti tik pirmosios instancijos teismas (LR CPK 337 str. 3 p., 338 str., 329 str. 1 d.).

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a :

P. K. miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį ir G. E. E., A. K. L., J. L. J. L. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Neringa Venckienė

Kolegijos teisėjai                                                                                               Galina Blaževič

                Arūnas Rudzinskas