2023-04-26 Nr. AB-9070-3-62-3-01206-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-253-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01206-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.6; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Z. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracija, V. K. (pagal Gyventojų registro duomenis pakeista pavardė į pavardę N.), I. C.-V., G. V., B. U. (O. S. teisių perėmėja), A. M., B. M., uždaroji akcinė bendrovė „Lux Group“, R. S., R. V., J. B.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir VĮ Registrų centras, atsakovas) 2021 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. S-11588(14.1) (toliau – ir VĮ Registrų centro sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą „Dėl Kadastro tvarkytojo priimto sprendimo Nr. CSPR-108“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. prašymą Nr. AK-2249 dėl klaidos ištaisymo.

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad viešajame registre yra įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovi 848,83 kv. m bendro ploto keturių aukštų pastatas-gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Gyvenamajame name yra suformuotos ir įregistruotos dvi patalpos: 813,28 kv. m. bendrojo ploto butas-gyvenamosios patalpos (aprašymas: nuo R-l iki R-11; nuo 1-1 iki 1-12; nuo 2-1 iki 2-4; nuo 3-1 iki 3-4, nuo 3-6 iki 3-12; nuo 4-1 iki 4-4; nuo 5-1 iki 5-11; nuo 6-1 iki 6-5; nuo 7-1 iki 7-11; nuo 8-1 iki 8-9; nuo 10-1 iki 10-4; a-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamosios patalpos) ir 35,55 kv. m. bendrojo ploto negyvenamoji patalpa-patalpos (aprašymas: nuo IX-2 iki IX-5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Negyvenamoji patalpa). Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 24325/243984 dalys Gyvenamųjų patalpų.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad dar 1938 m. kovo 15 d. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. 1663, kuriuo leista B. ir A. S. statyti mūrinį keturių aukštų gyvenamąjį namą prie (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)). Name turėjo būti 9 butai (27 kambariai), todėl šis Gyvenamasis pastatas yra pastatytas kaip daugiabutis pastatas. Namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), valdė A. S., iš kurio ji buvo nacionalizuota 1940 m. gruodžio 6 d. akto Nr. 337 pagrindu. Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į butus, esančius Gyvenamajame name, kurių unikalūs numeriai – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butai), buvo įregistruotos 1995 m. kovo 16 d. Perdavimo-priėmimo akto pagrindu, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo A. D., Statybos ir urbanistikos ministerijos sekretorius, perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn dešimt butų, esančių (duomenys neskelbtini). Nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. iki 2005 m. kovo 22 d. Kauno miesto savivaldybės vardu buvo registruoti butai, kurių unikalūs numeriai – (duomenys neskelbtini), o nuo 2004 m. gegužės 6 d. iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. Kauno miesto savivaldybės vardu buvo registruotas butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nurodė, kad 1995 m. sausio 24 d. Kauno miesto valdyba priėmė potvarkį Nr. 88-v, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises T. S. ir A. J. S. lygiomis dalimis į jų tėvo A. S. turėtą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini): 35,85 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas nuspręsta grąžinti per 3 mėnesius nuo potvarkio priėmimo dienos, o butus – grąžinti natūra, kai gyventojams bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos arba išmokėtos kompensacijos. Kauno miesto savivaldybės 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 1204 pagrindu į Kauno miesto savivaldybei priklausantį Gyvenamąjį namą, kuriame suformuoti butai, buvo atkurtos nuosavybės teisės T. S., A. J. S.ir R. V. S. (nuosavybės teisės atkurtos į 1/3 dalį Gyvenamojo namo). Vėliau Kauno miesto savivaldybės administracija gyvenamųjų ir kitų patalpų (priklausinių) perdavimo ir perėmimo aktų pagrindu, vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 1204, perdavė paveldėtojams Gyvenamajame name esančius atskirus butus.

5. Pareiškėjo teigimu, tai, jog Gyvenamajame name yra suformuoti atskiri butai, patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Buto skyriaus 2004 m. kovo 29 d. raštas dėl kadastrinių matavimų bylos patikslinimo, kuriame nurodyta, jog Gyvenamajame name yra butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 1204 (atkūrus nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą), Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. sprendimais nuosavybės teisės registracija Kauno miesto savivaldybei į aukščiau nurodytus butus buvo panaikinta. Be to, VĮ Registrų centras išdavė 2006 m. rugsėjo 14 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad Gyvenamojo namo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatas), t. y. kad Gyvenamasis namas yra daugiabutis pastatas. 2020 m. sausio 13 d. VĮ Registrų centras pateikė informaciją, jog 1995 m. Gyvenamajame name buvo daugiau kaip trys butai su atskirais unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini) ir t.t. 2021 m. gegužės 26 d. VĮ Registrų centras patikslino informaciją, jog iki 1995 m. balandžio 20 d. Gyvenamosiose patalpose buvo dešimt butų. Pareiškėjas pažymėjo, kad visu laikotarpiu Gyvenamajame name buvo suformuoti daugiau nei trys atskiri butai, t. y. Gyvenamojo namo paskirtis buvo ne „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“, o „Gyvenamoji (trijų ir daugiau būtų pastatai)“.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad nepriklausomai nuo faktinės situacijos ir archyvinės medžiagos, Gyvenamojo namo paskirtis VĮ Registrų centre nurodyta „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“. VĮ Registrų centras 2021 m. gegužės 26 d. raštu informavo, jog nors iki 1995 m. balandžio 20 d. Gyvenamajame pastate buvo dešimt butų, tačiau 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 1204 pagrindu buvo suformuotas vienas 813,28 kv. m ploto butas (Gyvenamosios patalpos) ir įregistruota Gyvenamojo namo paskirtis – „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“. VĮ Registrų centras tvirtino, jog Gyvenamojo namo duomenys įrašyti, remiantis 2019 m. liepos 4 d. parengta Namo kadastro duomenų byla, kurioje Gyvenamojo namo paskirtis nurodoma „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“.

7. Pareiškėjas teigė, kad dėl to, jog viešajame registre įrašyti duomenys neatitinka faktinės situacijos, jis kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas ištaisyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nurodant, kad Gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai), taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruoti butus pagal archyvines bylas su unikaliais numeriais – (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2021 m. vasario 1 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. S-11588 (14.1), kuriuo nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2021 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. CSPP-108, kuriuo paliko nepakeistą VĮ Registrų centro sprendimą, nes nenustatė teisinių pagrindų jo panaikinimui ar pakeitimui. Komisija iš esmės nurodė, jog registruodamas nuosavybės teises į objektą VĮ Registrų centras atsižvelgė tik į prašymo padavimo laiką, tačiau ne į dokumentų, kurių pagrindu registruojamos nuosavybės teisės ir objektas, priėmimo duomenis. Pareiškėjo nuomone, tokia pozicija pažeidžia teisingumo ir protingumo principus. Pareiškėjas teigė, kad 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. VĮ Registrų centras neteisingai ištaisė viešojo registro duomenis, t. y. turėjo būti panaikinami ne duomenys apie butus, o duomenys apie Gyvenamąsias patalpas, nes ankstesnis dokumentas buvo 1995 m. kovo 16 d. perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo butai buvo perduoti Kauno miesto savivaldybei, ir tik vėliau priimtas 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimas įregistruoti nuosavybės teises fiziniams asmenims.

8. Pareiškėjas tvirtino, kad nuosavybės teisės fiziniams asmenims turėjo būti registruojamos į atskirus butus, o ne į Gyvenamąjį namą. Atsakovas pripažino, kad visu laikotarpiu iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. sprendimų priėmimo metu Gyvenamajame name buvo daugiau nei trys butai. Komisija taip pat patvirtino, jog kiekvienam butui buvo suteiktas atskiras unikalus numeris, kas patvirtina faktą, jog Gyvenamajame name buvo suformuoti atskiri, vienas nuo kito nepriklausomi, objektai, turintys atskirus unikalius numerius. Šiuo atveju pareiškėjui nėra aišku, kokiu pagrindu VĮ Registrų centras 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. sprendimais pakeitė Gyvenamojo namo paskirtį, t. y. panaikino butus, kurie buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pasak pareiškėjo, nors VĮ Registrų centras 2021 m. gegužės 26 d. rašte nurodė, kad Gyvenamosios patalpos (kaip viena patalpa) buvo įregistruotos Kauno miesto savivaldybės valdybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 1204 pagrindu, tačiau minėtu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į Gyvenamąją patalpą fiziniams asmenims, t. y. pasikeitė objektų savininkas, tačiau juo nebuvo priimtas joks įsakymas performuoti Gyvenamąjį namą į dviejų butų pastatą. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamųjų ir kitų patalpų (priklausinių) perdavimo ir priėmimo aktai, kuriais fiziniams asmenims buvo perduoti butai, esantys Gyvenamajame name, patvirtina, jog butai, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, buvo perduoti būtent to paties 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimo pagrindu, kas rodo, jog 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimu nebuvo siekta suformuoti Gyvenamųjų patalpų kaip vienos patalpos. Pareiškėjas pažymėjo, kad VĮ Registrų centras raštu dėl informacijos suteikimo taip pat patvirtino, jog Registro archyvinėje byloje nėra Gyvenamojo namo savininkų sutikimo suformuoti vienbutį objektą, taip pat nebuvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų, kaip atskiro nekilnojamojo turto, kadastro objekto byla.

9. Pareiškėjas teigė, kad nors atsakovas laikosi pozicijos, jog Gyvenamojo namo paskirtis viešajame registre yra nurodyta, remiantis 2019 m. liepos 4 d. kadastro duomenų byla, tačiau dviejų butų pastato paskirtis buvo įregistruota daug anksčiau, t. y. dar 2004–2005 metais. Pasak pareiškėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 3 priedu, dviejų butų pastatai yra pastatai, skirti gyventi dviem šeimoms (dvibučiai), tačiau šiuo atveju Gyvenamosiomis patalpomis naudojasi daugiau nei trys atskiros šeimos, kas tik dar labiau patvirtina argumentą, jog viešajame registre yra neteisingai įregistruota Gyvenamojo pastato paskirtis. Pareiškėjas pabrėžė, kad VĮ Registrų centras 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. neteisingai ištaisė viešojo registro duomenis, t. y. turėjo būti panaikinami ne duomenys apie butus, o duomenys apie Gyvenamąsias patalpas, nes 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimu, kurio pagrindu įregistruotas Gyvenamosios patalpos kaip viena patalpa, buvo pakeistas Gyvenamojo pastato/Gyvenamųjų patalpų savininkas, o ne Gyvenamojo namo paskirtis. Pareiškėjo teigimu, prašymas įregistruoti viešajame registre duomenis apie butus ir ištaisyti Gyvenamojo namo paskirtį yra tarpusavyje tiesiogiai susiję – įregistravus duomenis apie butus, Gyvenamajame name bus daugiau nei du butai ir jo paskirtis privalės būti keičiama.

10. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad Gyvenamojo namo kadastro duomenys nuo 2020 m. lapkričio 24 d. Kadastro tvarkytojo sprendimu (sprendimas įformintas 2020 m. lapkričio 24 d. registro įrašu) į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti pagal 2019 m. liepos 4 d. parengtą Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą. 2019 m. liepos 4 d. Gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje nurodyta Gyvenamojo namo paskirtis „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“. Tokia Gyvenamojo namo paskirtis nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo teigimu, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyta Gyvenamojo namo paskirtis atitinka registravimui pateiktą dokumentą – 2019 m. liepos 4 d. Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą.

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas, nepateikęs jokių dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti keičiama Gyvenamojo namo paskirtis, siekia vien tik prašymo pagrindu nuginčyti naujausius į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytus 2019 m. liepos 4 d. Gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje nustatytus duomenis ir tokiu būdu atkurti istorinius Gyvenamojo namo paskirties įrašus. Pareiškėjas, įrodinėdamas, kad turi būti atkurti Butų registro įrašai Nekilnojamojo turto registre, nepasisakė dėl fakto, kad jau yra įregistruotas 813,28 kv. m butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į jį. Atsakovo teigimu, patenkinus pareiškėjo prašymą, susiklostytų teisiškai neleistina situacija, kai tas pats nekilnojamasis daiktas būtų registruotas du kartus – ir kaip vienas 813,28 kv. m butas, ir kaip atskiri butai. Be to, pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, kad 1995 metais Gyvenamajame name buvo daugiau kaip trys butai, neva VĮ Registrų centras 2020 m. sausio 13 d. pateikė informaciją, kad Butai jau buvo 1995 metais. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia jo paties į bylą pateikti Butų Nekilnojamojo turto registro išrašai ir šių Butų kadastro duomenų bylų viršeliai. Nurodytuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad paminėtų Butų kadastro duomenų bylos sudarytos tik 2002 m. balandžio 18 d., t. y. jau esant įregistruotam 813,28 kv. m butui ir nuosavybės teisėms į jį. 1999 m. rugsėjo 16 d. registruotas 813,28 kv. m butas, o butai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), registruoti 2004 m. rugsėjo 27 d., o butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas 2004 m. gegužės 6 d.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. buvo neteisingai ištaisytos klaidos Nekilnojamojo turto registre ir turėjo būti išregistruoti ne Butai, o butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes ankstesniu dokumentu – 1995 m. kovo 16 d. perdavimo-priėmimo aktu – nurodyti butai perduoti Kauno miesto savivaldybei ir tik vėliau (1998 m. gruodžio 8 d.) buvo priimtas sprendimas įregistruoti nuosavybės teises fiziniams asmenims. Atsakovas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktu pagal asmenų prašymus ir su prašymais pateiktus dokumentus. Šiuo atveju prašymas įregistruoti 813,28 kv. m butą buvo gautas 1999 m. rugsėjo 3 d., o prašymai įregistruoti Butus gauti tik 2004 metais, todėl šie Butai ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į juos ir turėjo būti išregistruoti kaip klaidingi, nes, priešingu atveju, būtų tas pats nekilnojamasis daiktas įregistruotas du kartus. Atsakovo nuomone, nėra teisingas pareiškėjo teiginys, kad nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. Kauno miesto savivaldybė perdavimo-priėmimo aktais perdavė fiziniams asmenims butus, o ne atitinkamo dydžio dalis į Gyvenamąjį namą, nes Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės fiziniams asmenims registruotos į atskirus turtinius vienetus – butus ir patalpas, o ne į Gyvenamojo namo dalis.

14. Atsakovas paaiškino, kad 1999 m. rugsėjo 16 d. registruotas 813,28 kv. m butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tuometinių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės į šį butą (įregistravimo pagrindas: 1999 m. rugsėjo 3 d. prašymai Nr. 7-274900, Nr. 7-274901, Nr. 7-274904 ir 1998 m. gruodžio 8 d. Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1204). Tai reiškia, kad fiziniai asmenys, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą (jo dalį), išreiškė valią, jog būtų įregistruotas vienas 813,28 kv. m butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Toks įregistravimas atitinka tiek 1999 m. rugsėjo 3 d. prašymą pateikusių asmenų valią, tiek su prašymu pateiktus dokumentus. Atsakovo nuomone, įvertinus tai, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į 813,28 kv. m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 24325/24984 dalis įgijo tik 2019 m. balandžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14-1933 pagrindu, jis negali įrodinėti, kad 1999 m. rugsėjo 16 d. registracija neatitiko tuometinių 813,28 kv. m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų valios ir ginčyti šios registracijos kaip klaidingos. Aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybė neįregistravo 1995 m. kovo 16 d. perdavimo-priėmimo akto ir jo pagrindu – butų, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), bei savo nuosavybės teisių į juos iki nuosavybės teisių atkūrimo, atsakovo vertinimu, neįrodo, jog VĮ Registrų centras, 1999 m. rugsėjo 16 d. registruodamas 813,28 kv. m butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenis į Nekilnojamojo turto registrą įrašė neteisingai.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo G. Z. skundą atmetė.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis 813,28 kv. m butas – gyvenamoji patalpa pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tuometinių savininkų nuosavybės teisės į šią patalpą buvo įregistruotos 1999 m. rugsėjo 16 d. Teismas pažymėjo, kad susiklosčiusi situacija, kuomet vėliau, jau po to, kai buvo įregistruotos Gyvenamosios patalpos ir T. S., A. J. S. ir R. V. S. nuosavybės teisės į jas, tame pačiame Gyvenamajame name buvo įregistruoti Butai bei Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į juos, neabejotinai buvo teisiškai neleistina, nes tas pats nekilnojamasis daiktas buvo įregistruotas du kartus – ir kaip vienas butas, ir kaip atskiri Butai – bei įregistruotos nuosavybės teisės į tą patį nekilnojamąjį turtą tiek fiziniams asmenims, tiek ir Kauno miesto savivaldybei. Teismas pabrėžė, kad išaiškėjus šiam faktui VĮ Registrų centras neabejotinai privalėjo ištaisyti klaidingus duomenis, t. y. atskirus Butus ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai – butų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašai ir Kadastro duomenų bylų viršeliai patvirtina, jog minėtų butų kadastro duomenų bylos sudarytos tik 2002 m. balandžio 18 d., t. y. jau esant įregistruotam 813,28 kv. m butui ir nuosavybės teisėms į jį, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas, taisydamas klaidą Nekilnojamojo turto registre, privalėjo išregistruoti ne Butus, o tik butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Teismas pažymėjo, kad registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, jog jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys, registruojant T. S., A. J. S. ir R. V. S. nuosavybės teises į Gyvenamąsias patalpas, neatitinka dokumento (Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 1204), kurio pagrindu šie duomenys įrašyti, turinio. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti ir šiuo metu aktualūs duomenys neatitinka duomenų dokumentuose, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, taip pat byloje nenustatyta, jog įrašant minėtus duomenis buvo padaryta techninė klaida, todėl nebuvo jokio pagrindo atsakovui, pareiškėjo manymu, netikslius, klaidingus ar neišsamius registro duomenis taisyti, tikslinti ar papildyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 33 straipsniu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 15 straipsnio 2 dalimi.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali atlikti ankstesnių (istorinių) įrašų registre keitimo, remdamasis Registro įstatymo 33 straipsnio normomis, kai tai turi poveikį asmenų daiktinių ir kitų teisių į nekilnojamąjį daiktą turiniui bei apimčiai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į 24325/243984 dalis Gyvenamųjų patalpų buvo įregistruotos tik 2019 m. balandžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14-1933 pagrindu. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės taip pat yra įregistruotos į jiems nuosavybės teise priklausančias Gyvenamųjų patalpų dalis. Atsakovui pakeitus daugiau kaip 20 metų galiojančius registro duomenis ir įregistravus Gyvenamajame name atskirus butus su unikaliais numeriais (duomenys neskelbtini), tai turėtų tiesioginės įtakos tiek pareiškėjo, tiek ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, įgijusių nuosavybės teises į Gyvenamojo namo idealias dalis (o ne į konkrečius butus) atitinkamų sandorių pagrindų, teisių į šį nekilnojamąjį turtą turiniui bei apimčiai.

20. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas savo argumentus dėl klaidingai nurodytos Gyvenamojo namo paskirties grindžia archyviniais dokumentais, tačiau jis nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyta Gyvenamojo namo paskirtis – „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“ – neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, t. y. 2019 m. liepos 4 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad duomenys apie Gyvenamajame name suformuotą ir įregistruotą 813,28 kv. m. bendrojo ploto butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Gyvenamojo namo paskirtį negali būti laikomi neteisingais ar netiksliais duomenimis Registro įstatymo 33 straipsnio, Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies prasme, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo patikslinti duomenų pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. prašymo pagrindu.

21. Įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, teismas darė išvadą, kad ginčijami VĮ Registrų centro ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Nustatęs minėtą aplinkybę, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą – perduoti VĮ Registrų centrui iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. prašymą Nr. AK-2249 dėl klaidos ištaisymo, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 22. Pareiškėjas G. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2019 m. liepos 4 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos kopiją; prašymo dėl informacijos ir kadastrinių matavimų bylos pateikimo kopiją; taip pat prašymą išreikalauti iš VĮ Registrų centro pastate-gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusių Butų kadastrinių matavimų bylas, sudarytas 2002 m. balandžio 18 d.

24. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pateikė visus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog visu laikotarpiu nuo pat ginčo objekto statybos pradžios Gyvenamajame pastate buvo ir vis dar yra suformuota dešimt atskirų butų, tačiau VĮ Registrų centras, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pakeitė Gyvenamojo pastato paskirtį iš trijų ir daugiau butų į dvibutį.

25. Pareiškėjas pažymi, jog teismas sprendime konstatavo, kad dar 1999 m. rugsėjo 16 d. buvo suformuotas vienas 813,28 kv. m ploto butas (Gyvenamoji patalpa) ir į jį įregistruotos fizinių asmenų nuosavybės teisės Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimu atkūrus jiems nuosavybės teisę. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad nors iki 1995 m. balandžio 20 d. Gyvenamajame name buvo dešimt butų, tačiau 1999 m. rugsėjo 3 d. prašymo bei Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 1204 pagrindu buvo suformuotas vienas 813,28 kv. m ploto butas, tuo pagrindu buvo pakeista ir Gyvenamojo namo paskirtis į dviejų butų pastatą (nurodyta atsakovo pozicija pateikiama 2021 m. gegužės 26 d. rašte bei atsiliepime į skundą).

26. Pareiškėjas nesutinka su nurodytais atsakovo teiginiais, nes Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 1204 buvo tik atkurtos fiziniams asmenims (po 1/3 dalį) nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą. To paties sprendimo pagrindu nuo 2007 m. iki 2012 m. fiziniams asmenims buvo perduoti atskiri butai, o ne Gyvenamojo pastato dalys, kas patvirtina, kad Kauno miesto valdyba (dabar – Kauno miesto savivaldybė) niekada neturėjo intencijos pakeisti Gyvenamojo namo paskirties. Atsakovas 2021 m. gegužės mėn. raštu taip pat patvirtino, jog archyvinėje byloje nėra pastato savininkų sutikimo suformuoti vienbutį objektą, nebuvo sudaryta Gyvenamojo namo, kaip atskiro nekilnojamojo turto, kadastro objekto byla.

27. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Gyvenamojo pastato paskirtis buvo pakeista 1999 m. rugsėjo 16 d., o kadastrinių matavimų byloje nurodoma, jog 1999 m. sausio 15 d. Gyvenamajame pastate registruota dešimt butų, nauja kadastrinių matavimų byla nebuvo suformuota, bendraturčių sutikimai nebuvo gauti, todėl atsakovas neturėjo teisės savavališkai pakeisti Gyvenamojo pastato paskirties. Pareiškėjas pažymi, kad, nustatant nekilnojamojo daikto paskirtį, turi būti pateikta ir kadastrinių matavimų byla, tačiau šiuo atveju jokia kadastrinių matavimų byla nebuvo suformuota. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad byloje pateikti įgaliojimai patvirtina, jog R. V. S. buvo įgaliotas atlikti nuosavybės teisinę registraciją, t. y. įregistruoti Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), R. V. S., O. S. ir T. S. vardu (pakeisti savininką iš Kauno miesto savivaldybės), o ne pakeisti Gyvenamojo pastato paskirtį. Pareiškėjas akcentuoja, kad pačiuose prašymuose nebuvo suformuotas toks reikalavimas, todėl akivaizdu, jog 1999 m. rugsėjo 3 d. prašymu buvo prašoma įregistruoti nuosavybę 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimo pagrindu, o ne pakeisti Gyvenamosios patalpos paskirtį iš trijų ir daugiau butų į dvibutį. Pasak pareiškėjo, R. V. S. patvirtino, jog 1999 m. sausio 15 d. kadastrinių matavimų byla atitinka realią situaciją, t. y. jog Gyvenamajame name yra dešimt butų. Pareiškėjo nuomone, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad VĮ Registrų centras padarė klaidą, t. y. turėjęs įregistruoti nuosavybės teisę į Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esančius butus R. V. S., O. S. ir T. S. vardu, be jokios teisinės priežasties, nesant jokių prašymų, pakeitė Gyvenamojo namo paskirtį.

28. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, jog teismo nurodoma 2019 m. liepos 4 d. kadastro duomenų byla nėra Gyvenamojo pastato kadastro duomenų byla, o tik jos dalies, t. y. pastogių, kadastrinių matavimų byla, siekiant įregistruoti pastoges kaip atskirus objektus. Pareiškėjas pabrėžia, kad į bylą nebuvo pateikta minėta 2019 m. liepos 4 d. kadastrinių matavimų byla, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad šie kadastriniai matavimai buvo atlikti būtent Gyvenamajam pastatui, ypatingai atsižvelgiant į faktą, jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto (Gyvenamojo pastato) registro duomenų bazės išrašo 10.1 punkte nurodoma, kad 2019 m. liepos 4 d. atliktas kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas), pagrindas – 2019 m. liepos 4 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, aprašymas – 2019 m. liepos 4 d. pastato duomenys patikslinti atlikus palėpės 11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir palėpės 12, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, o pats VĮ Registrų centras 2021 m. gegužės mėn. rašte nurodė, jog nebuvo sudaryta Gyvenamojo namo, kaip atskiro nekilnojamojo turto, kadastro objekto byla. Atsižvelgdamas į tai, jog 2019 m. liepos 4 d. kadastrinių matavimų byla teismui nebuvo pateikta, tačiau teismas priėmė sprendimą, remdamasis šia kadastrinių matavimų byla, pareiškėjas šiuos dokumentus teikia kartu su apeliaciniu skundu. Pareiškėjas akcentuoja, kad VĮ Registrų centras Gyvenamojo pastato paskirtį pakeitė vadovaudamasi ta pačia 2019 m. liepos 4 d. kadastrinių matavimų byla, kurioje atlikta ne Gyvenamojo pastato, o pastate esančių palėpių kadastriniai matavimai, nors šia kadastrinių matavimų byla nėra pagrindo vadovautis, nustatant Gyvenamojo pastato paskirtį, nes konkrečiai Gyvenamojo pastato nauja kadastrinių matavimų byla nebuvo suformuota.

29. Pareiškėjas nurodo, kad, priešingai nei nustatė teismas, nei pareiškėjo, nei kitų bendrasavininkų interesai ir teisės, pakeitus neteisingai įrašytus duomenis apie Gyvenamąjį pastatą, nebūtų pažeistos. Pareiškėjas paaiškina, kad iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog yra nustatyta naudojimosi Gyvenamąja patalpa tvarka, kuri atitinka faktinę situaciją, t. y. jog yra naudojamasi ne Gyvenamosios patalpos dalimi, tačiau kiekvienas iš bendraturčių naudojasi atskiru butu. Pareiškėjo teigimu, ištaisius neteisingus duomenis apie Gyvenamojo pastato paskirtį ir įregistravus butus taip, kaip jie buvo registruoti anksčiau ir kurie buvo išregistruoti be jokio teisinio pagrindo, bus įteisinta faktinė situacija, kurios pagrindu bendrasavininkams priklausytų nebe idealioji Gyvenamųjų patalpų dalis, o kiekvieno savininko nuosavybės apimtį atitinkantis ir šiuo metu valdomas atskiras butas.

30. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teisminio nagrinėjimo metu tarp bylos šalių kilo ginčas, kiek butų buvo Gyvenamajame pastate. Pareiškėjas nurodė, jog remiantis kadastrinių matavimų byla buvo registruota dešimt butų, VĮ Registrų centro atstovė tvirtino, jog iš viso buvo šeši butai. Atsižvelgdama į tai, kad šios aplinkybės yra svarbios bylos nagrinėjimui, pareiškėjo atstovė pateikė teismui prašymą išreikalauti iš VĮ Registrų centro visų Gyvenamajame pastate esančių butų kadastrines bylas. Teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė, todėl pareiškėjas reiškia papildomą reikalavimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui – išreikalauti nurodytas kadastrinių matavimų bylas.

31. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas nurodo, kad Gyvenamojo namo kadastro duomenys nuo 2020 m. lapkričio 24 d. kadastro tvarkytojo sprendimu (sprendimas įformintas 2020 m. lapkričio 24 d. registro įrašu) į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti pagal 2019 m. liepos 4 d. parengtą Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą. 2019 m. liepos 4 d. Gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje nurodyta namo paskirtis „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“, tokia namo paskirtis nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas paaiškina, kad Gyvenamojo namo kadastro duomenys buvo patikslinti, įregistruojant negyvenamosios paskirties patalpas – palėpes (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lux Group“ nuosavybės teises į jas (įregistravimo pagrindai: 2020 m. lapkričio 12 d. prašymas Nr. VB-2202, Apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis Nr. e2-2794-199/2017 ir 2020 m. lapkričio 10 d. susitarimas Nr. 19KU-4913).

33. Atsakovo teigimu, pareiškėjas ignoruoja faktą, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas duomenis į Nekilnojamojo turto registrą įrašo prašymo ir su prašymu pateiktų dokumentų pagrindu. Pasak atsakovo, į Nekilnojamojo turto registrą įrašyta Gyvenamojo namo paskirtis atitinka registravimui pateiktą dokumentą – 2019 m. liepos 4 d. Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą, todėl pareiškėjo prašymas ištaisyti Gyvenamojo namo paskirtį pagrįstai atmestas. Atsakovo nuomone, teisiškai nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad 2019 m. liepos 4 d. buvo atlikti tik palėpės patalpų, bet ne Gyvenamojo namo, kadastriniai matavimai, nes, kaip jau buvo minėta, pagal 2019 m. liepos 4 d. patikslintą Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą buvo patikslinti Gyvenamojo namo kadastro duomenys.

34. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Gyvenamajame name yra suformuota dešimt butų ir kad 1995 metais Gyvenamajame name buvo daugiau kaip trys butai, neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia jo paties į bylą pateikti butų, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašai ir šių butų kadastro duomenų bylų viršeliai. Nurodytuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad minėtų butų kadastro duomenų bylos sudarytos tik 2002 m. balandžio 18 d., t. y. jau esant įregistruotam 813,28 kv. m butui ir nuosavybės teisėms į jį.

35. Atsakovas mano, kad pareiškėjas, nepateikęs jokių dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti keičiama Gyvenamojo namo paskirtis, siekia vien tik prašymo pagrindu nuginčyti naujausius, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytus 2019 m. liepos 4 d. Gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje nustatytus duomenis, ir tokiu būdu atkurti istorinius Gyvenamojo namo paskirties įrašus. Atsakovas pažymi, kad fiziniai asmenys, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą (jo dalį), išreiškė valią, kad būtų registruotas vienas 813,28 kv. m butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Toks įregistravimas atitinka tiek 1999 m. rugsėjo 3 d. prašymą pateikusių asmenų valią, tiek su prašymu pateiktus dokumentus. Be to, pareiškėjas nuosavybės teisę į 813,28 kv. m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 24325/243984 dalį įgijo notaro patvirtintos 2019 m. balandžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14-1933 pagrindu, todėl jis negali įrodinėti, kad 1999 m. rugsėjo 16 d. registracija neatitiko tuometinių 813,28 kv. m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų valios ir ginčyti šios registracijos kaip klaidingos.

36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju tenkinus pareiškėjo prašymą susiklostytų teisiškai ydinga situacija, kai tas pats nekilnojamasis daiktas būtų registruotas du kartus – ir kaip vienas 813,28 kv. m butas, priklausantis pareiškėjui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims, ir kaip atskiri butai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), priklausantys Kauno miesto savivaldybei. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog Kauno miesto savivaldybė neįregistravo 1995 m. kovo 16 d. perdavimo-priėmimo akto ir jo pagrindu – butų, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), bei savo nuosavybės teisių į juos iki nuosavybės teisių atkūrimo T. S., A. J. S. ir R. V. S., neįrodo, kad VĮ Registrų centras, 1999 m. rugsėjo 16 d. registruodamas 813,28 kv. m butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenis į Nekilnojamojo turto registrą įrašė neteisingai. Atsakovas pabrėžia, kad šiuo atveju į Nekilnojamojo turto registrą 1999 m. rugsėjo 16 d. įrašyti duomenys atitinka T. S., A. J. S. ir R. V. S. 1999 m. rugsėjo 3 d. prašymus Nr. 7-274900, Nr. 7-274901, Nr. 7-274904 bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 1204.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lux Group“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymos kopiją ir Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašo bei pažymos formos kopijas.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad VĮ Registrų centras nepateikė į bylą 1940 m. gruodžio 6 d. nacionalizavimo akto Nr. 337, kuris yra reikšmingas vertinant pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes, jog VĮ Registrų centras padarė klaidą, įregistruodamas 813,28 kv. m bendrojo ploto Gyvenamąją patalpą, t. y. neteisėtai įregistravo jį kaip vieną butą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad R. V. S., O. S. ir T. S. niekada neišreiškė valios pakeisti nekilnojamojo turto paskirtį (neišreiškė valios nei sujungti Butus, nei pakeisti nekilnojamojo turto paskirtį iš „gyvenamasis namas“ į „butas“). Mano, kad 1999 m. rugsėjo 3 d. prašymai niekaip nepagrindžia VĮ Registrų centro pozicijos, neva šiais prašymais buvo teikiamas reikalavimas sujungti butus į vieną butą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad VĮ Registru centras neturėjo jokio teisinio pagrindo įregistruoti nuosavybės teises į vieną butą tiek dėl tos priežasties, jog savininkai niekada neišreiškė tokios valios, tiek dėl tos priežasties, jog savininkams buvo gražintas ne vienas butas, o visas Gyvenamasis namas, kuriame buvo suformuoti butai. Atkreipia dėmesį, kad net ir vertinant, jog R. V. S., O. S. ir T. S. turėjo tikslą sujungti visus butus į vieną, asmenys turėjo pateikti tam tikrus dokumentus, kurie yra privalomi pastato paskirties pakeitimui. Tokie duomenys į bylą nebuvo pateikti, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo teikia apeliacinės instancijos teismui Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašo bei pažymos formos kopijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2021 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. S-11588(14.1) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo „Dėl Kadastro tvarkytojo priimto sprendimo Nr. CSPR-108“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. prašymą Nr. AK-2249 dėl klaidos ištaisymo pagrįstumo.

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus VĮ Registrų centro 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir Komisijos 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą, nes nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre atlikti įrašai apie Gyvenamajame name suformuotą ir įregistruotą 813,28 kv. m. ploto patalpą bei Gyvenamojo namo paskirtį atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tikslinti duomenų pagal pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. prašyme nurodytas aplinkybes.

41. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pateikė visus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog visu laikotarpiu nuo pat ginčo objekto statybos pradžios Gyvenamajame pastate buvo ir vis dar yra suformuota dešimt atskirų butų, tačiau VĮ Registrų centras, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pakeitė Gyvenamojo pastato paskirtį iš trijų ir daugiau butų į dvibutį. Taip pat VĮ Registrų centras 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. neteisingai ištaisė viešojo registro duomenis, t. y., pareiškėjo teigimu, turėjo būti panaikinami ne duomenys apie Butus, o duomenys apie Gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. liepos 4 d. kadastro duomenų byla, kuria vadovaudamasis VĮ Registrų centras įregistravo Gyvenamojo namo paskirtį, nėra Gyvenamojo pastato kadastro duomenų byla, o tik jos dalies, t. y. pastogių, kadastrinių matavimų byla, be to, ji nebuvo pateikta į bylą, todėl pareiškėjas 2019 m. liepos 4 d. kadastro bylos duomenų kopiją pateikė apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu.

42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lux Group“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus, taip pat pareiškėjo prašymą išreikalauti naujus įrodymus (žr. nutarties 23, 37 p.), pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.

43. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).

44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, nutaria pridėti prie bylos pareiškėjo pateiktą prašymo dėl informacijos ir kadastrinių matavimų bylos pateikimo kopiją bei 2019 m. liepos 4 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos kopiją. Pareiškėjo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymas tirti naujus įrodymus netenkinami, nes pateikiami nauji ir prašomi išreikalauti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir vertintini kaip pertekliniai įrodymai).

45. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Nagrinėjamo ginčo teisinus santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, kuris reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

47. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.).

48. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (1 d.); techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (2 d.).

49. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; kt.). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams.

51. Iš nustatyto teisinio reglamentavo ir suformuotos teismų praktikos matyti, kad pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. prašyme, kuriuo jis kreipėsi į VĮ Registrų centrą, suformuoti reikalavimai (ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nurodant, jog Gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai), taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Butus pagal archyvines bylas su unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini)), galėtų būti tenkinti tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Gyvenamojo namo paskirtį bei atlikta Gyvenamųjų patalpų registracija neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu nuosavybės teisė įregistruota.

52. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas per klaidos ištaisymo institutą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str.) siekia, jog būtų atkurti istoriniai Gyvenamojo namo paskirties įrašai ir įregistruoti Butai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), vietoj šiuo metu įregistruotos Gyvenamosios patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų pakeisti su Gyvenamuoju namu susiję juridiniai faktai (šiuo atveju – Gyvenamojo namo paskirtis ir patalpos). Akcentuotina, kad klaidų taisymas – išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1324/2010); <...> viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012); <...> administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1434/2012).

53. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Gyvenamojo namo kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti pagal 2019 m. liepos 4 d. parengtą Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą, kurioje Gyvenamojo namo paskirtis nurodyta – „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“, todėl tokia Gyvenamojo namo paskirtis nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre. 2019 m. liepos 4 d. kadastro duomenų byloje aiškiai nurodyta, kad pastato, kuriame yra Gyvenamoji patalpa, paskirtis yra „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“ (VII t., b. l. 13). Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog 2019 m. liepos 4 d. kadastro duomenų byla nėra Gyvenamojo namo kadastro duomenų byla, o tik jo dalies, t. y. pastogių, kadastrinių matavimų byla, nepaneigia fakto, jog 2019 m. liepos 4 d. kadastro duomenų byloje buvo įvertinta ir Gyvenamojo namo paskirtis. Pareiškėjas nepateikė naujesnių duomenų, nei esantys 2019 m. liepos 4 d. kadastro duomenų byloje, kuriais vadovaudamasis VĮ Registrų centras turėtų pagrindą Nekilnojamojo turto registre keisti Gyvenamojo namo paskirtį. Kaip jau buvo minėta, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas duomenis į Nekilnojamojo turto registrą įrašo prašymo ir su prašymu pateiktų dokumentų pagrindu. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas vien savo 2021 m. sausio 20 d. prašymu siekia nuginčyti naujausius į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytus 2019 m. liepos 4 d. Gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje nustatytus duomenis ir tokiu būdu atkurti istorinius Gyvenamojo namo paskirties įrašus. Atsižvelgiant į tai, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyta Gyvenamojo namo paskirtis atitinka registravimui pateiktą dokumentą – 2019 m. liepos 4 d. kadastro duomenų bylą, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad VĮ Registrų centras neturėjo pagrindo pagal pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. prašymą Nekilnojamojo turto registre ištaisyti Gyvenamojo namo paskirtį.

54. Pareiškėjas taip pat teigia, kad 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. VĮ Registrų centras neteisingai ištaisė viešojo registro duomenis, t. y. turėjo būti panaikinami ne duomenys apie butus, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), nes, pareiškėjo teigimu, ankstesnis dokumentas buvo 1995 m. kovo 16 d. perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo Butai buvo perduoti Kauno miesto savivaldybei, ir tik vėliau priimtas Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimas įregistruoti nuosavybės teises fiziniams asmenims.

55. Pagal byloje pateiktus duomenis, VĮ Registrų centras 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. taisė viešojo registro duomenis, nustatęs, kad butai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. iki 2005 m. kovo 22 d. buvo įregistruoti nuosavybės teise Kauno miesto savivaldybei 1995 m. kovo 16 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu, bei pastebėjęs, jog tos pačios patalpos 1999 m. rugsėjo 16 d. įregistruotos kitame registro įraše (kaip 813,28 kv. m butas – gyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) ir į jas jau yra įregistruotos nuosavybės teisės fiziniams asmenims Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 1204 pagrindu. Nekilnojamo turto registro tvarkytojas 2005 m. kovo 22 d. minėtas patalpas išregistravo iš registro duomenų kaip klaidingai registruotas. Analogiška situacija susiklostė ir su patalpomis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – Nekilnojamo turto registro tvarkytojas nustatė, kad nuo 2004 m. gegužės 6 d. iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įregistruotas nuosavybės teise Kauno miesto savivaldybei 1995 m. kovo 16 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu, o 2004 m. rugpjūčio 2 d. išregistruotas iš registro duomenų Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Būsto skyriaus 2004 m. liepos 22 d. prašymu Nr. 41-2-1367, nes tos pačios patalpos jau buvo įregistruotos unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip 813,28 kv. m butas – gyvenamoji patalpa) nuosavybės teise fiziniams asmenims Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 1204 pagrindu.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ginčijamas aplinkybes, susijusias su VĮ Registrų centro 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. atliktais viešojo registro duomenų taisymais, pažymi, kad jau 1999 m. rugsėjo 16 d. buvo įregistruotas 813,28 kv. m butas – gyvenamoji patalpa pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tuometinių savininkų nuosavybės teisės į šią patalpą, Kauno miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 1204 atkūrus jiems nuosavybės teisę. Taigi, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, susiklosčiusi situacija, kuomet vėliau, kai 1999 m. rugsėjo 16 d. buvo įregistruotos Gyvenamosios patalpos (813,28 kv. m butas – gyvenamoji patalpa pastate) ir nuosavybės teisės į jas, tame pačiame Gyvenamajame name nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. iki 2005 m. kovo 22 d. ir nuo 2004 m. gegužės 6 d. iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. buvo įregistruoti Butai bei Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į juos, buvo teisiškai neleistina, nes tas pats nekilnojamasis daiktas buvo įregistruotas du kartus – ir kaip vienas butas, ir kaip atskiri Butai, bei įregistruotos nuosavybės teisės į tą patį nekilnojamąjį turtą tiek fiziniams asmenims, tiek ir Kauno miesto savivaldybei. Išaiškėjus šiam faktui, VĮ Registrų centras privalėjo ištaisyti klaidingus duomenis, t. y. išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro atskirus Butus ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises, kadangi 813,28 kv. m butas – gyvenamoji patalpa ir nuosavybės teisės į jį jau buvo įregistruotos, kai buvo registruoti atskiri Butai ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į juos.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, įrodinėdamas VĮ Registrų centro padarytas klaidas 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. taisant viešojo registro duomenis, iš esmės siekia atkurti Butų registro įrašus Nekilnojamojo turto registre pagal archyvines bylas. Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos dėl netikslių ir klaidingų duomenų patikslinimo ir ištaisymo arba neišsamių duomenų papildymo, techninio pobūdžio klaidų ištaisymo yra skirtos šiuo metu aktualių, viešai skelbiamų įrašų koregavimui ir netaikytinos ankstesnių (istorinių) duomenų keitimui, nes įrašai Nekilnojamojo turto registre visų pirma reiškia tam tikras asmenų teises į nekilnojamuosius daiktus, atsiradusias tam tikrų sandorių, administracinių aktų, juridinių faktų ir kitais teisės aktuose numatytais pagrindais. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali atlikti ankstesnių (istorinių) įrašų registre keitimo remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio normomis, kai tai turi poveikį asmenų daiktinių ir kitų teisių į nekilnojamąjį daiktą turiniui ir apimčiai. Tokiais atvejais tik nuginčijus daiktinių ar kitų teisių į nekilnojamąjį turtą atsiradimo pagrindus, galėtų būti keičiami aktualūs įrašai registre (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-188-492/2017).

58. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nuosavybės teisės į 24325/243984 dalis Gyvenamųjų patalpų buvo įregistruotos tik 2019 m. balandžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14-1933 pagrindu, todėl VĮ Registrų centrui pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. prašyme nurodytų argumentų pagrindu pakeitus daugiau kaip 20 metų galiojančius registro duomenis ir įregistravus Gyvenamajame name atskirus butus su unikaliais numeriais (duomenys neskelbtini), tai turėtų tiesioginės įtakos tiek pareiškėjo, tiek ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, įgijusių nuosavybės teises į Gyvenamojo namo idealias dalis (o ne į konkrečius butus) atitinkamų sandorių pagrindų, teisių į šį nekilnojamąjį turtą turiniui bei apimčiai, kas nėra leistina situacija pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo siekis nuginčyti įregistruotas Gyvenamąsias patalpas ir Gyvenamojo namo paskirtį bei kilusias materialiąsias teisines pasekmes, yra ne administracinio, bet civilinio teisinio pobūdžio asmens teisių gynimo būdas ir gali būti įgyvendinamas reiškiant ieškinius civilinio proceso nustatyta tvarka bei terminais.

59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Nekilnojamo turto registro tvarkytojas tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmenų daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti ir šiuo metu aktualūs duomenys neatitinka duomenų dokumentuose, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, VĮ Registrų centrui nebuvo jokio pagrindo, pareiškėjo manymu, netikslius ar klaidingus registro duomenis taisyti, tikslinti ar papildyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

45. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė