2018-05-30 Nr. AB-10867-3-65-3-00469-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-549-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00469-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys R. P., T. D., M. K.) dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 1SS-1972-(7.5) (toliau – ir 2015 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 1SS-1972-(7.5); 2) atnaujinti praleistą apskundimo terminą ir panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1057 „Dėl Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašo patvirtinimo ir žemės sklypų projektavimo“ (toliau – ir 2014 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1057) dalį, kuria buvo patvirtintas Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumas, į pretendentų sąrašą neįtraukiant pareiškėjo, bei įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių papildyti Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašą, į jį įtraukiant ir pretendentu patvirtinant pareiškėją; 3) atnaujinti praleistą apskundimo terminą ir panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 23VĮ-(14.23.2)-128 (toliau – ir 2015 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. 23VĮ-(14.23.2)-128) dalį, kuria R. P. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 73 suprojektuotas žemės sklypas Nr. 218-3 (3,03 ha), T. D. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 67 suprojektuotas žemės sklypas Nr. 219-3 (3,01 ha) ir laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 74 suprojektuotas žemės sklypas Nr. 219-4 (3,90 ha), M. K. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 14 suprojektuoti žemės sklypai Nr. 220-1 (4,61 ha) ir Nr. 220-2 (5,19 ha); 4) perleisti pareiškėjui valstybinių žemės sklypų ilgalaikės nuomos teises į R. P. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 73 suprojektuotą žemės sklypą Nr. 218-3 (3,03 ha), T. D. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 67 suprojektuotą žemės sklypą Nr. 219-3 (3,01 ha) ir laisvos žemės fondo plote Nr. 74 suprojektuotą žemės sklypą Nr. 219-4 (3,9 ha), M. K. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 14 suprojektuotus žemės sklypus Nr. 220-1 (4,61 ha) ir Nr. 220-2 (5,19 ha).

2. Pareiškėjas teigė, kad nuo 1998 m. jis verčiasi ūkininkavimo veikla ir šiai veiklai vykdyti naudoja ne tik jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, bet ir su jais besiribojančius, Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus Nr. 73 ir Nr. 74, esančius Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, kuriais naudotis jam leido NŽT Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė D. J.. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. jis pakartotinai kreipėsi į NŽT Panevėžio skyriaus vyriausiąją specialistę D. J., kuri neprieštaravo, jog pareiškėjas nuomotųsi iš valstybės laisvos valstybinės žemės sklypus Nr. 73 ir Nr. 74, tačiau šių žemės sklypų ilgalaikės nuomos sutarčių pasirašyti pareiškėjui nepateikė, teigė, kad apie galimybę sudaryti nuomos ar laikino naudojimo sutartį pareiškėją informuos raštu.

3. Pareiškėjas nurodė, jog NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. birželio 9 d. raštu Nr. 23SD-5011-(14.23.104) informavo jį, kad žemės sklypai Nr. 73 ir Nr. 74 2014 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.)-1440 buvo patvirtinti kaip laisvos valstybinės žemės sklypai ir sklypas Nr. 73 perduotas R. P., o Nr. 74 – T. D. Pareiškėjas 2015 m. birželio 22 d. NŽT pateikė prašymą įtraukti jį į žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašą bei įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių perkelti žemės sklypų Nr. 73 ir Nr. 74 nuomininko teises pareiškėjui, tačiau jo prašymas netenkintas.

4. Pareiškėjo nuomone, kadangi žemės sklypai Nr. 73 ir Nr. 74 ribojasi su jo asmenine nuosavybe turimais sklypais, jis turėjo pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus. Be to, NŽT Panevėžio skyrius privalėjo pareiškėją asmeniškai informuoti registruotu laišku apie rengiamus žemėtvarkos projektus, o ne tik paskelbti laikraštyje „Tėvynė“.

5. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2015 m. gegužės 8 d. jis kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas pratęsti nuomos teisę ir sudaryti ilgalaikes žemės nuomos sutartis maksimaliam terminui dėl žemės sklypų Nr. 14 (4,45 ha), ir Nr. 67 (3,01 ha). Pareiškėjas 2015 m. birželio 8 d. raštu Nr. 23SD-5000-(14.23.104) gavo atsakymą, jog apie žemėtvarkos projektą buvo skelbiama laikraštyje „Tėvynė“, kad prašymus dalyvauti projekte galima buvo pateikti iki 2014 m. spalio 20 d., taip pat, kad pareiškėjas šiais žemės sklypais naudojasi savavališkai ir žemės sklypą Nr. 14 pasirinko M. K., o Nr. 67 – T. D. Pareiškėjo vertinimu, perdavus žemės sklypus kitiems asmenims, buvo pažeistos jo pirmumo teisės nuomotis žemę. Pareiškėjas nurodė, jog jis 2015 m. birželio 23 d. NŽT pateikė prašymą įtraukti jį į žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašą bei įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių perleisti žemės sklypų Nr. 14 ir Nr. 67 nuomininko teises pareiškėjui, tačiau jo prašymas netenkintas.

6. Pareiškėjas teigė, kad tik susipažinus su ginčijamu NŽT 2015 m. liepos 23 d. Sprendimu Nr. 1SS-1972-(7.5), jam tapo žinoma apie ginčijamus 2014 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1507 ir 2015 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 23 VĮ-(14.23.2)-128. Šiems teiginiams patvirtinti pareiškėjas pateikė neregistruoto pašto voką, kuriuo jam buvo siųstas Sprendimas Nr. 1SS-1972-(7.5)

7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjo reikalavimais nesutiko.

8. NŽT teigė, kad informacija apie Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemėtvarkos projekto rengimo pradžią buvo paskelbta 2014 m. spalio 11 d. laikraštyje „Tėvynė“ Nr. 41 bei kitais teisės aktuose numatytais būdais.

9. Atsakovas paaiškino, jog 2015 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-128 buvo suformuoti ginčo žemės sklypai: R. P. 3,03 ha (projektinis Nr. 218-3/1), M. K. 4,61 ha (projektinis Nr. 220-1/1) bei 5,19 ha (projektinis Nr. 220-2/1), T. D. 3,01 ha (projektinis Nr. 219-3/1), 3,90 ha (projektinis Nr. 219-4/1).

10. NŽT nurodė, jog valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys su R. P., M. K. ir T. D. dar nėra sudarytos, nes nebaigtos su valstybinės žemės nuomos sutartimi susijusios procedūros, taip pat ginčo žemės sklypai nėra suformuoti ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Pažymėjo, jog pareiškėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios (2014 m. spalio 20 d.) nebuvo pateikęs prašymo nuomotis valstybinę žemę be aukciono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, pareiškėjas nebuvo teisėtas ginčo žemės plotų (Nr. 74, Nr. 73, Nr. 14, Nr. 67) naudotojas, o valstybinės žemės nuomos sutartys su pareiškėju buvo sudarytos vienerių metų terminui, kuris pasibaigęs.

11. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės). NŽT vertinimu, nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, be to, pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido sprendimų apskundimo terminą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. D. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė, kad jis 2012 m. spalio 1 d. NŽT Panevėžio skyriui pateikė prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės plotus Nr. 67 ir Nr. 74 ilgalaikei nuomai. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjui, kuris nuo 1998 m. ūkininkaudamas naudojo savo nuosavus ir valstybinius žemės sklypus, turėjo būti žinomos visos, su valstybinės žemės nuoma, susijusios procedūros; pareiškėjas valstybiniais žemės fondo plotais Nr. 67 ir Nr. 74 naudojosi nesudaręs jokių sutarčių ir į NŽT Panevėžio skyrių kreipėsi tik todėl, kad sužinojo apie kitam asmeniui atsiradusią galimybę išsinuomoti laisvos valstybinės žemės plotus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į NŽT Panevėžio skyriaus darbuotoją, kuri leido naudotis laisvos žemės plotais, taip pat, kad darbuotoja įsipareigojo raštu informuoti pareiškėją apie nuomos ar naudojimo sutarties sudarymo galimybę. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl praleido administracinių aktų apskundimo terminą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė jog pareiškėjas neatlygintinai, be jokio teisinio pagrindo naudojosi valstybinės žemės sklypais Nr. 67, Nr. 73, Nr. 74, Nr. 14. M. K. prašymą nuomotis žemę pateikė 2014 m. kovo 20 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėjas, prašydamas pratęsti nuomos teisę ir sudaryti ilgalaikės žemės nuomos sutartis, į NŽT Panevėžio skyrių kreipėsi tik 2015 m. gegužės 8 d. Taip pat M. K. atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė pateisinamų priežasčių, kodėl praleido sprendimų apskundimo terminus.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. R. P. teigė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis naudojo 2015 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-128 R. P. suformuotą 3,03 ha ploto žemės sklypą, neatitinka tikrovės. Iki 2015 m. šis žemės sklypas nebuvo naudojamas, jame augo senas sodas, R. P. teigė išpjovęs sodą, krūmus, 2015 m. rudenį pasėjęs kvietrugius bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikęs paraišką dėl paramos gavimo už žemės ūkio naudmenas.

II. 15. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui T. D. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjui nuomos pagrindais du kartus vienerių metų laikotarpiui buvo išnuomotas ginčo žemės sklypas Nr. 67. NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. liepos 30 d. raštu Nr. 23SD-(14.23.104)-4975 informavo pareiškėją apie tai, kad pradedamas rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, ir nurodė, kad pareiškėjas, kaip laikinas žemės sklypų Nr. 2 (0,70 ha) ir Nr. 49 (0,57 ha) naudotojas, turi teisę Panevėžio skyriui pateikti prašymą dėl šių valstybinės žemės sklypų ilgalaikės nuomos iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., tačiau pareiškėjui siųstas laiškas buvo grąžintas jį rengusiai Panevėžio skyriaus vyriausiajai specialistei, kadangi adresatas jo neatsiėmė. Pareiškėjas tvirtino, kad jis negavo 2014 m. liepos 30 d. rašto Nr. 23SD-(14.23.104)-4975.

17. Įvertinęs NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1440, kuriuo buvo patvirtintos Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos ribos ir plotas (424,27 ha), projekto rengimo pradžia bei prašymų pateikimo data, turinį, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju NŽT Panevėžio skyrius pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatas. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir taikytinas teisės aktų nuostatas, teismas sprendė, kad NŽT Panevėžio skyrius veikė teisės aktų nustatyta tvarka, tinkamai informavo asmenis apie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo pradžią, apie suinteresuotų asmenų teisę laiku pateikti prašymus dėl žemės sklypų ilgalaikės nuomos sutarčių sudarymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas, apdairus ūkininkas, bei siekdamas išsinuomoti žemės sklypus, turėjo galimybę susipažinti su informacija apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą ir imtis veiksmų realizuoti savo teisę dėl valstybinės žemės ilgalaikės nuomos sutarčių. Pareiškėjo delsimą pateikti prašymą dėl ilgalaikės nuomos teismas vertino kaip pareiškėjo aplaidumą, priklausantį nuo jo valios.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios, t. y. iki 2014 m. spalio 20 d. nepateikė prašymo nuomotis valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, taip pat neteikė prašymo suprojektuoti ilgalaikei nuomai valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, esančius laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 14, Nr. 67, Nr. 73 ir Nr. 74. Teismas vertino, jog pareiškėjas, nepateikęs prašymo dėl ilgalaikės valstybinės žemės nuomos, neįgijo pirmenybės teisės prieš R. P., T. D., M. K., kurie iki nurodyto termino tokius prašymus pateikė, ir kuriems jų prašymų pagrindu buvo suprojektuoti ginčo žemės sklypai.

19. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai yra pagrįsti teisės aktų normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, iš jų turinio galima aiškiai suprasti visuomeninių santykių esmę ir subjektus, kurių teisių įgyvendinimui ir pareigų vykdymui šie administraciniai aktai yra taikytini, ginčijami administraciniai aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo juos panaikinti ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus – įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių papildyti Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašą, į jį įtraukiant ir pretendentu patvirtinant pareiškėją, ir perleisti pareiškėjui valstybinių žemės sklypų ilgalaikės nuomos teises į R. P. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 73 suprojektuotą žemės sklypą Nr. 218-3 (3,03 ha), T. D. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 67 suprojektuotą žemės sklypą Nr. 219-3 (3,01 ha) ir laisvos žemės fondo plote Nr. 74 suprojektuotą žemės sklypą Nr. 219-4 (3,9 ha) bei M. K. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 14 suprojektuotus žemės sklypus Nr. 220-1 (4,61 ha) ir Nr. 220-2 (5,19 ha).

III. 20. Pareiškėjas S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Be skunde pirmosios instancijos nurodytų aplinkybių, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas būtų netinkamai informavęs pareiškėją apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą. Teismas neatsižvelgė į Metodikos 27 punktą, kuriame numatyti privalomi žemėtvarkos skyriaus veiksmai, kai jau yra patvirtinta teritorija žemėtvarkos projektui rengti, bei Metodikos 27.2 punktą, kuriame numatyta pareiga raštu informuoti asmenis (tame tarpe, ir pareiškėją) apie atsiradusią galimybę teikti prašymus valstybinės žemės ilgalaikei nuomai po to, kai yra patvirtinama teritorija žemėtvarkos projektui rengti. Pareiškėjo nuomone, 2014 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.)-1440 patvirtinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritoriją, NŽT Panevėžio skyriui atsirado pareiga raštu informuoti pareiškėją apie atsiradusią galimybę teikti prašymus dėl valstybinės ilgalaikės nuomos, tačiau byloje nėra duomenų, kad NŽT Panevėžio skyrius apie tai informavo pareiškėją po 2014 m. spalio 7 d.

20.2. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, rungtyniškumo ir nešališkumo principus – teismas neturėjo pagrindo remdamasis vien tik atsakovo atstovo paaiškinimu, pateiktu teismo posėdžio metu, byloje nesant pateiktų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, spręsti, kad 2014 m. spalio mėn. informacija apie pradedamą rengti projektą buvo paskelbta ir NŽT interneto svetainėje, ir seniūnijos skelbimų lentoje (Metodikos 27.1 p.). Taigi teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas tinkamai išviešino informaciją apie rengiamą žemėtvarkos projektą. Be to, atsakovas, neinformuodamas pareiškėjo apie leidinį, kuriame nuspręsta talpinti informaciją apie žemėtvarkos projektų rengimą, nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę gauti informaciją.

20.3. Pareiškėjui neįteiktu 2014 m. liepos 30 d. raštu Nr. 23SD-(14.23.104)-4975 buvo nurodyta pateikti prašymus iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., o laikraštyje „Tėvynė“ nurodyta, kad asmenys, pageidaujantys pirkti ar nuomotis žemę, prašymus turi pateikti iki 2014 m. spalio 20 d. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skirtingų terminų, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Be to, byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas negavo 2014 m. liepos 30 d. pranešimo Nr. 23SD-(14.23.104)-4975.

21. Byloje nenustatyta, kodėl NŽT Panevėžio skyriaus specialistė D. J., būdama atsakinga už informacijos apie 2014 m. spalio 7 d. pradėtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą pateikimą bei žinodama, kad pareiškėjui buvo siunčiamas 2014 m. liepos 30 d. raštas Nr. 23SD-(14.23.104)-4975, bendraudama su pareiškėju net neužsiminė apie pareiškėjui svarbią informaciją dėl projekto rengimo ir galimybės pateikti prašymą.

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, nepateikęs prašymo dėl ilgalaikės valstybinės žemės nuomos, neįgijo pirmenybės teisės prieš R. P., T. D. ir M. K.. Pareiškėjas teigia, jog T. D. prašymą pateikė 2012 m. spalio 1 d., M. K. – 2014 m. kovo 20 d., R. P. – 2014 m. spalio 15 d., t. y. tuo metu, kai dar nebuvo pradėtas rengti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas. Pareiškėjo vertinimu, po NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1440 numatyto prašymų pateikimo termino (2014 m. spalio 20 d.) pabaigos tretieji suinteresuoti asmenys privalėjo pakartotinai išreikšti savo valią dėl pageidaujamos nuomotis ginčo valstybinės žemės, tačiau to nepadarė.

23. Teismas nevertino pareiškėjo ginčo žemės sklypų naudojimo fakto ir atliktų finansinių investicijų į valstybinę žemę, formaliai ir nepagrįstai sprendė, kad nepateikęs prašymo dėl ilgalaikės valstybinės žemės nuomos, pareiškėjas neįgijo pirmenybės prieš R. P., T. D., M. K., taip pat tik formaliai sprendė dėl NŽT Panevėžio skyriaus informacijos viešinimo pareigos tinkamo įvykdymo, neatsižvelgė į ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

24. Atsakovas NŽT prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas nurodo, jog NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. liepos 30 d. raštu Nr. 23SD-(14.23.104)-4975 išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie tai, kad pradedamas rengti žemėtvarkos projektas, ir jis, kaip žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 49 naudotojas, turi teisę pateikti prašymą dėl šių žemės sklypų nuomos. Pareiškėjas nėra žemės sklypų Nr. 73, Nr. 67, Nr. 74, Nr. 14 teisėtas naudotojas, todėl jis nebuvo informuotas dėl šių žemės plotų nuomos. Pareiškėjo teiginiai, kad jis naudojo šiuos žemės sklypus, ar kad specialistė D. J. pagal žodinį susitarimą leido jam naudotis šiais žemės sklypais, neturi teisinės reikšmės. Pareiškėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios nebuvo pateikęs prašymo nuomotis valstybinę žemę be aukciono (duomenys neskelbtini) kadastro vietoje. Pareiškėjo argumentai, kad jis turėjo pirmenybę išsinuomoti žemės sklypus, yra nepagrįsti, kadangi pirmenybės teisė suteikiama tuo atveju, jeigu asmuo yra pateikęs prašymą ir kitus dokumentus.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjas neįrodė, kad naudojosi suformuotu 3,03 ha žemės sklypu Nr. 218-3 (laisvos žemės fondo Nr. 73), iki 2015 m. šis žemės sklypas nebuvo naudojamas, be to iš Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos matyti, kad R. P. suformuotas 3,03 ha ploto žemės sklypas Nr. 218-3 nesiriboja su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu. R. P. pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad NŽT Panevėžio skyriaus specialistė D. J. leido pareiškėjui naudotis laisvos žemės fondo sklypu Nr. 73, be to, žodinis specialistės leidimas nėra galimas, o žemės sklypas Nr. 73 buvo patvirtintas tik 2014 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1440. Pareiškėjo teiginys, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie projekto rengimą, nėra pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

28. Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės nuomotis žemės ūkio paskirties žemės sklypus iš valstybės pirmumo teise.

29. Iš pareiškėjo pateiktų teismui procesinių dokumentų matyti, kad gindamas minėtą teisę, jis siekia panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 1SS-1972-(7.5) , NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1057 „Dėl Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašo patvirtinimo ir žemės sklypų projektavimo“ dalį bei NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 23VĮ-(14.23.2)-128 dalį, liečiančias ginčo žemės sklypų Nr.14, 67, 73 ir 74 suformavimą nuomai tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pagrindiniu tokio sprendimo argumentu nurodęs tą aplinkybę, jog pareiškėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios, t. y. iki 2014 m. spalio 20 d. nepateikė prašymo nuomotis valstybinę žemę atitinkamoje kadastro vietovėje, taip pat neteikė prašymo suprojektuoti ilgalaikei nuomai konkrečius valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, todėl neįgijo pirmenybės teisės prieš trečiuosius asmenis.

31. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dviem pagrindiniais aspektais, teigdamas, jog nebuvo atsižvelgta į atsakovo darbuotojų elgesį, tinkamai neinformuojant jo apie atsiradusią galimybę teikti prašymus dėl valstybinės žemės sklypų ilgalaikės nuomos, be to, teismas selektyviai ir nepagrįstai vertino byloje surinktus įrodymus.

32. Žemės nuomos ir žemės sklypų suformavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami, nuomojami ar perduodami nuosavybėn neatlygintinai laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus.

33. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnį žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi inter alia fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti. Be to, jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Panašius kriterijus nustato ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 7 punktas.

34. Be to, šių taisyklių 14.4 punktas numato, jog žemės sklypų nuomos organizatoriui, organizuojančiam žemės sklypo išnuomojimą ( nagrinėjamu atveju Nacionalinei žemės tarnybai ) turi būti pateiktas asmens, pageidaujančio išsinuomoti žemės sklypą, prašymas išnuomoti žemės sklypą.

35. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad asmens subjektinė teisė nuomotis iš valstybės konkretų žemės sklypą, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos sąlygos, numatytos Žemės reformos įstatymo 10 ir 19 straipsniuose bei Žemės įstatymo 9 straipsnyje, o būtent, kai asmuo raštu išreiškia pageidavimą nuomotis konkretų žemės sklypą, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis nuomoti konkretų žemės sklypą ir kai konkretus žemės sklypas šiam tikslui yra suformuotas, remiantis atitinkamu žemės reformos žemėtvarkos projektu.

36. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo pirmumo teise nuomotis ginčo žemės sklypus, teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas 2013-2014 metais teisėtai naudojosi žemės sklypais Nr.14, 67, 73 ir 74 arba kad šie žemės sklypai betarpiškai ribojosi su pareiškėjo nuosavybės teise turimais ar iš valstybės nuomojamais žemės ūkio paskirties žemės sklypais. Šios išvados nepaneigia ir faktas, kad pareiškėjas minėtus sklypus laikinai naudojo 2010-2012 metais. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovui nekilo pareiga asmeniškai informuoti pareiškėją apie galimybę teikti prašymus dėl šių konkrečių žemės sklypų nuomos, kaip tai numatyta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (2011 12 16 įsakymo Nr. 3D-928 redakcija) 27.2 punkte, prieš pradedant rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

37. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 27.1 punktas numatė, kad apie patvirtintoje teritorijoje pradedamą rengti žemėtvarkos projektą paskelbiama vietiniame laikraštyje, Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje bei seniūnijos, kurioje numatytas žemėtvarkos projekto rengimas, skelbimų lentoje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsakymo dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo priėmimo dienos, nurodant patvirtintos teritorijos plotą; žemėtvarkos projekto rengimo pradžios datą; terminą, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui; žemėtvarkos projektą rengiančio projekto autoriaus vardą, pavardę, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimą, adresą, telefoną ir tai, kad su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu suinteresuoti asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba žemėtvarkos skyriuje. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo darbuotojai šių teisės aktų nuostatų laikėsi, informacija apie pradedamą rengti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo išviešinta, paskelbus vietiniame laikraštyje, interneto svetainėje bei seniūnijos skelbimų lentoje.

38. Vertindama atsakovo darbuotojų veiksmus, susijusius su pareiškėjo informavimu apie galimybę teikti prašymus žemės sklypų nuomai, teisėjų kolegija pažymi, kad NŽT Panevėžio skyrius atliko Metodikos 27.2 punkte numatytą pareigą ir 2014 m liepos 30 d. raštu informavo pareiškėją, kad žemės sklypų Nr. 2 ir 49 teisėtą naudotoją, kad jis turi teisę teikti tokius prašymus. Nors pareiškėjas teigia apie šį raštą nebuvęs informuotas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu teikė įvairius dokumentus, atliko kitokius veiksmus ir pastoviai bendravo su žemėtvarkos specialistais, ši aplinkybė jam negalėjo sukliudyti savalaikiai ir tinkamai ginti savo teises, jei jis būtų pakankamai apdairus ir rūpestingas. Pažymėtina, kad ginčo dėl šių žemės sklypų nuomos galimybių tarp proceso šalių nėra, kas įrodo, kad pareiškėjui nebuvo sudaromos papildomos kliūtys įteisinti teisėtai naudotų žemės sklypų tolesnį naudojimą nuomos pagrindu. Kartu tai patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma tvarka ir sąlygos, kurioms esant galima iš valstybės nuomoti žemės ūkio paskirties žemę.

39. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nebuvo pateikęs prašymo nuomotis ginčo žemės sklypus, o neteisėti atsakovo ar jo darbuotojų veiksmai, tiesiogiai sąlygoję tokį pareiškėjo neveikimą, nenustatyti. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas negalėjo įgyti ne tik pirmumo prieš kitus pretendentus, bet ir iš viso subjektinės teisės nuomotis iš valstybės ginčo laisvos valstybinės žemės fondo sklypus Nr.14, 67, 73 ir 74.

40. Nenustatęs skundžiamų administracinių aktų neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus juos panaikinti.

41. Apeliaciniame skunde teigiama, kad prieš (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią tretieji suinteresuotieji asmenys R. P., M. K. ir T. D. privalėjo pakartotinai išreikšti savo valią nuomotis valstybinės žemės sklypus, tačiau tokio imperatyvaus reikalavimo teisės aktai nenumato. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika prašymų pateikimo laiko aspektu išskiria visus pretendentus į dvi kategorijas: asmenis, kurie iki Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam žemėtvarkos skyriaus vedėjui priimant įsakymą dėl teritorijos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo jau yra pateikę tokio pobūdžio prašymus; ir asmenis, kurie iki tol tokių prašymų nėra pateikę, tačiau pageidauja projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti. Su tuo susiję ir apeliaciniame skunde minimi skirtingi prašymų pateikimo terminai – iki rugpjūčio 20 d. ir iki spalio 20 d. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjai po spalio 20 d. privalėjo svarstyti visus gautus prašymus ir formuoti žemės sklypus visiems asmenims, kurie iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios buvo pateikę prašymus pirkti, nuomoti ar neatlygintinai įgyti valstybinės žemės sklypus šioje teritorijoje.

42. Byloje nustatyta, kad tretieji suinteresuotieji asmenys R. P., M. K. ir T. D. prašymus nuomotis laisvus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus toje pačioje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje buvo pateikę teisės aktų nustatytais terminais, jie atitiko kitas sąlygas, reikalingas ginčo žemės sklypų nuomai, žemės sklypai buvo suformuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl jie įgijo teisę sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo perleisti pareiškėjui valstybinių žemės sklypų ilgalaikės nuomos teises į R. P. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 73 suprojektuotą žemės sklypą Nr. 218-3 (3,03 ha), T. D. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 67 suprojektuotą žemės sklypą Nr. 219-3 (3,01 ha) ir laisvos žemės fondo plote Nr. 74 suprojektuotą žemės sklypą Nr. 219-4 (3,9 ha), M. K. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 14 suprojektuotus žemės sklypus Nr. 220-1 (4,61 ha) ir Nr. 220-2 (5,19 ha)

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi šių taisyklių, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ar nepakankamo įrodymų vertinimo.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius