AS-556-160-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-160/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02922-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Jurbarko rajono notarų R. P., A. G. ir Kelmės rajono notarų N. B., A. A. prašymą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Jurbarko rajono notarai R. P., A. G. ir Kelmės rajono notarai N. B. ir A. A. prašymu (toliau – ir pareiškėjai, ir notarai) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paskelbto viešo konkurso dalį, kuria paskelbtas viešas konkursas notaro pareigoms užimti Jurbarko ir Kelmės rajonų savivaldybėse (2012 m. spalio 19 d. „Valstybės žinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“).

Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogišką ginčą dėl konkurso notaro pareigoms užimti paskelbimo administracinėje byloje Nr. A492-1371/2012 nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog skaičių nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką, įstatyme nenustačius aiškių ir konkrečių bendrųjų kriterijų ar principų, kuriais nustatytinas notarų skaičius, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Pažymėjo, kad padidinus Jurbarko ir Kelmės rajonų notarų skaičių, dabar veikiančių notarų pajamos sumažėtų trečdaliu.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai organizuoti viešą konkursą notaro pareigoms užimti Jurbarko ir Kelmės rajonų savivaldybėse iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. A492-1371/2012 ir priims atitinkamą sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi patenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė viešo konkurso notaro pareigoms užimti vykdymą Jurbarko ir Kelmės rajonuose (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 3 d. 3 p.).

Teismo konstatavo, kad, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ginčijamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sprendimas paskelbti viešą konkursą notaro pareigoms užimti Jurbarko ir Kelmės rajonuose. Pagal Notariato įstatymo 61 straipsnio 1 dalį asmuo, laimėjęs viešą konkursą eiti notaro pareigas, prašymą paskirti jį notaru turi paduoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ne vėliau kaip per vienerius metus nuo viešo konkurso eiti notaro pareigas pabaigos. Notaro skyrimas ir notaro pareigų atlikimo pradžia įforminami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais. Notaras skiriamas eiti notaro pareigas konkrečioje savivaldybėje. Notaras turi pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui prašymą ir dokumentus dėl notaro biuro steigimo ir notaro pareigų atlikimo per tris mėnesius nuo jo paskyrimo notaru (Notariato įstatymo 61 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 92 straipsnio nuostatas, skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu nebūtų pritaikyta prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, o vėliau teismas priimtų pareiškėjui palankų teismo sprendimą ir panaikintų sprendimą skelbti viešą konkursą notaro pareigoms užimti, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas pasunkėtų – viešas konkursas notaro pareigoms užimti Jurbarko ir Kelmės rajonuose galimai būtų įvykęs, asmuo, laimėjęs konkursą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu būtų paskirtas eiti notaro pareigas bei atlikęs veiksmus, reikalingus notaro veiklai pradėti. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintinas ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos stabdytinas viešo konkurso notaro pareigoms užimti vykdymas Jurbarko ir Kelmės rajonuose (ABTĮ 71 str. 2 d. 3 p.).

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Notariato įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad notarus skiria ir atleidžia teisingumo ministras. Pagal Notariato įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu, vadovaujantis Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatais, kuriuos tvirtina teisingumo ministras (toliau – ir Nuostatai), tuo atveju, jeigu atitinka kitas Notariato įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas. Teisingumo ministro 2007 m. įsakymu Nr. 1R-406 nustatytas maksimalus notarų skaičius Lietuvos Respublikoje - 300 notarų.

Poreikis didinti notarų skaičių ir skelbti viešą konkursą notaro pareigoms užimti nustatomas pagal teisingumo ministro 2006 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-481 patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką. Atsakovo manymu, viešo konkurso notaro pareigoms užimti paskelbimas savaime negali sukelti pasekmių pareiškėjams, kadangi nėra aišku, ar šis konkursas įvyks, ar ne ir koks bus konkurso rezultatas, todėl nėra tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisingumo ministras vykdo administracines, taip pat kontrolės ir priežiūros funkcijas notarų sistemos organizavimo veikloje (Notariato įstatymo 2, 4, 6, 61, 7, 71, 11, 22, 221, 23 str. ).

Taigi atsakovo interesas aptariamu klausimu yra žymus ir reikšmingas, todėl į jį turėtų būti atsižvelgta. Pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė neleisti skelbti konkurso į Jurbarko ir Kelmės rajono veiklos teritorijas suformuotų precedentą ir dėl kitose teritorijose nustatyto notarų skaičiaus, todėl tikėtina daugiau nei metams laiko (vidutiniškai trunkantis procesas administraciniuose teismuose) teisingumo ministras negalėtų vykdyti jam priskirtų funkcijų ir užtikrinti tinkamų notaro paslaugų prieinamumą. Todėl sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės atitikimo viešajam interesui ir proporcingumo principui, negalima apsiriboti vien siekiu išvengti išlaidų dėl notarų viešo konkurso organizavimo ir dėl laimėjusių viešą konkursą ir pradėjusių vykdyti pareigas notarams galimų pasekmių atsiradimo tikėtinumu tuo atveju, jeigu pareiškėjų skundas išnagrinėjus bylą bus patenkintas.

Pareiškėjas ginčija klausimą, kuris neabejotinai priskirtas atsakovo kompetencijai ir susijęs su notarų sistemos funkcionavimu šalies mastu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-589/2008 spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimą iš esmės analogiškame ginče konstatavo, jog „užtikrinus reikalavimus, atsakovui būtų užkirstas kelias vykdyti teisės aktų nustatytas funkcijas, iš esmės būtų paralyžuota antstolių sistemos veikla, o tai sukeltų neigiamų padarinių tiek viešajam interesui, tiek ir trečiųjų asmenų interesams.

Be to, gali būti, kad parengus prašomą metodiką ir įtvirtinus antstolių skaičiaus nustatymo kriterijus antstolių skaičius gali išlikti toks pat ar net padidėti. Analogiška nuomonė išdėstyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-666/2012. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo keisti jau suformuotą analogiškose bylose teismų praktiką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010), tačiau asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Pareiškėjai realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymo galimybei turėjo patvirtinti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pagal ginčo pobūdį (ginčijamas negalutinis administracinis aktas) matyti, kad reali grėsmė nėra pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5 -520-07).

Pareiškėjas Jurbarko rajono notaras A. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas klaidingai atskirajame skunde sutapatina antstolių ir notarų sistemų veiklą, kuri iš esmės yra visiškai skirtinga. Atsakovo atstovė nutyli, kad pareiškėjas dirba ne vien Jurbarko rajono savivaldybėje, bet ir atsakovo pavedimu laikinai aptarnauja Pagėgių savivaldybę, bei nepasisako, kodėl pastarojoje nepaskelbė viešo konkurso eiti notaro pareigas, o Jurbarko savivaldybėje - paskelbė. Naujo notaro paskyrimas Pagėgių savivaldybėje būtent išspręstų susidariusią Jurbarko savivaldybėje teisinę situaciją - dirbtų pilną darbo savaitę du notarai, o įvykęs viešas konkursas notaro pareigoms užimti Jurbarke sukels tik sumaištį šiose savivaldybėse.

Pareiškėjai Kelmės rajono notarai N. B. ir A. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas nepagrįstai savo poziciją grindžia analogija, susiklosčiusiuose teisminiuose ginčuose dėl konkurso paskelbimo antstolių pareigoms užimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjai iš esmės kelia ginčą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paskelbto viešo konkurso notaro pareigoms užimti Jurbarko ir Kelmės rajonų savivaldybėse. Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai organizuoti viešą konkursą notaro pareigoms užimti Jurbarko ir Kelmės rajonų savivaldybėse iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. A492-1371/2012 ir priims atitinkamą sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi patenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė viešo konkurso notaro pareigoms užimti vykdymą Jurbarko ir Kelmės rajonuose.

Atskiruoju skundu atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas pritaikė prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių pateiktus argumentus, su atsakovo argumentais sutinka.

Pažymėtina, jog, siekiant užtikrinti efektyvią teisių gynybą, tam tikrais atvejais, kad būtų išvengta situacijų, kai priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, gali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Administracinėje teisėje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą nustato ABTĮ 71 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011). Tačiau pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012 nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai teisių gynimo būdai, t. y. materialiųjų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 71 str.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikį lemia individualios bylos aplinkybės.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, šiuo atveju draudimas atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai organizuoti viešą konkursą notaro pareigoms užimti Jurbarko ir Kelmės rajonų savivaldybėse, turėtų būti sietinas su išskirtinėmis pareiškėjų nurodytomis ir įrodymais pagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios neabejotinai pagrįstų aplinkybę, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Kaip teisingai pastebėjo atsakovas atskirajame skunde, pareiškėjų reikalavimas yra susijęs su notarų sistemos funkcionavimu. Teisingumo ministras vykdo administracines, taip pat kontrolės ir priežiūros funkcijas notarų sistemos organizavimo veikloje (Notariato įstatymo 2, 4, 6, 61, 7, 71, 11, 22, 221, 23 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, užtikrinus pareiškėjų keliamą reikalavimą, atsakovui būtų užkirstas kelias vykdyti teisės aktų nustatytas funkcijas (nustatyti notarų skaičių, jų buveinę, veiklos teritorijas ir kt.) ir užtikrinti tinkamų notaro paslaugų prieinamumą. Tokiu būdu iš esmės būtų sutrikdyta notarų sistemos organizavimo veikla, o tai sukeltų neigiamų padarinių tiek viešajam interesui, tiek ir trečiųjų asmenų interesams.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Be to, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tuo tarpu pareiškėjai byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-922/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011, 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009).

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutartis naikintina, o pareiškėjų prašymas atmestinas (ABTĮ 151 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjų Jurbarko rajono notarų R. P., A. G. ir Kelmės rajono notarų N. B., A. A. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius