AS-146-118-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-118/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01041-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2;

63.3.2; 63.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 2–3), kuriame prašė: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 000 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 2) įpareigoti Marijampolės PN paskirti pareiškėjui veiksmingą gydymą; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 57 punktą ir 73.2 punktą; 4) įpareigoti Marijampolės PN vykdyti teisės aktus, nustatančius laisvės atėmimo vietų įrengimą ir eksploatavimo normas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti (b. l. 15–16).

Pareiškėjas pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundo patikslinimą (b. l. 18), kuriame patikslino skundo aplinkybes ir ketvirtąjį skundo reikalavimą – t. y. prašė įpareigoti Marijampolės PN vykdyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministras) 1999 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 461 ir 2010 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. V-241 dėl Lietuvos higienos normų HN 76:1999 ir HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi (b. l. 21–23) priėmė pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 1 000 000 000 Lt neturtinę žalą, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti Marijampolės PN paskirti jam veiksmingą gydymą. Pirminiame skunde šis pareiškėjo reikalavimas buvo nekonkretus ir neaiškus, todėl buvo nustatytas terminas jį patikslinti. Patikslindamas skundą, pareiškėjas reikalavimo nesukonkretino taip, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, reikalavimas liko neaiškus ir nekonkretus, todėl teismas vertino, kad nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą ir tinkamai išnagrinėti bylą. Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo skundą minėtoje dalyje laikė nepaduotą.

Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 57 punktą ir 73.2 punktą. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte numatyta, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas (5 priedas), kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis.

Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale (6 priedas). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimas jau pats savaime yra bausmė. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos ir režimas pataisos įstaigose, išskyrus jo elementus, kuriuos pateisina nuteistųjų izoliavimas ir būtinybė palaikyti jų drausmę, neturi didinti nuteistųjų kančių.

Būtina imtis visų galimų priemonių, kad pataisos įstaigų veiklos organizavimo ir valdymo būdas padėtų mažinti žalingą laisvės atėmimo poveikį ir skirtumus tarp gyvenimo laisvėje ir laisvės atėmimo vietose, nes pastarasis turi tendenciją mažinti nuteistųjų savigarbą ir asmeninės atsakomybės jausmą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad skundžiamas aktas yra norminis administracinis aktas (ABTĮ 2 str. 13, 15 p.). Pažymėjo, kad reikalavimas dėl norminio administracinio akto (vieno iš jo punktų) panaikinimo teismui tiesiogiai negali būti reiškiamas.

Šiuo atveju norminį aktą yra priėmęs centrinis valstybinio administravimo subjektas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.). Norminių aktų panaikinimas nepatenka į ABTĮ 3 ir 15 straipsniuose apibrėžtas administracinių teismų kompetencijos ribas. Administracinių teismų kompetencijai tik tais atvejais priskirtina tirti norminių administracinių aktų teisėtumą, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo ir teismui kyla abejonių dėl jo teisėtumo (ABTĮ 111 str. 1 d.).

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teisinis statusas neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, pareiškėjas neturi teisės ginčyti norminio akto ABTĮ šešioliktame skirsnyje nustatyta tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktą ir 73.2 punktą atsisakė priimti.

Ketvirtąjį skundo reikalavimą pareiškėjas patikslino ir prašė teismo įpareigoti Marijampolės pataisos namus vykdyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“, Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 461 ir 2010 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. V-241 dėl Lietuvos higienos normų HN 76:1999 ir HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugumo reikalavimai“. Teismas pažymėjo, kad adekvatus pareiškėjo reikalavimas yra pareikštas Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1123-402/2012. Atsižvelgęs į tai, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bei vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pirmosios instancijos teismas nurodytą pareiškėjo reikalavimą priimti atsisakė.

Teismas taip pat rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuris numato, kad žyminiu mokesčio neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, todėl nutarė pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nespręsti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 47) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kurioje teismas atsisakė priimti skundo reikalavimus.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė kai kurių jo skundo reikalavimų. Remiasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta pareiga teikti veiksmingą, mokslu pagrįstą gydymą. Nurodo, kad jo teisės buvo (yra) pažeistos remiantis poįstatyminio teisės akto nustatytais reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai, prašė teismo panaikinti ginčijamą norminį teisės aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi: priėmė pareiškėjo skundą dalyje dėl pirmojo skundo reikalavimo – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalą; laikė skundą nepaduotu dalyje dėl antrojo skundo reikalavimo – įpareigoti Marijampolės PN paskirti pareiškėjui veiksmingą gydymą (ABTĮ 37 str. 1 d.); atsisakė priimti skundą dalyje dėl trečiojo skundo reikalavimo – panaikinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktą ir 73.2 punktą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.) ir ketvirtojo skundo reikalavimo – įpareigoti Marijampolės PN vykdyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“, Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 461 ir 2010 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. V-241 dėl Lietuvos higienos normų HN 76:1999 ir HN 76:2010 (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.).

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti nurodytos teismo nutarties dalį, kurioje teismas nepriėmė nagrinėti jo skundo antrą, trečią ir ketvirtą reikalavimus.

Skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui pateikus patikslintą skundą po to, kai teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatęs terminą pašalinti 2012 m. spalio 16 d. pateikto skundo trūkumus.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Remiantis pateikta nurodytos normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje buvo nurodyti skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 22 d. nutartyje buvo nurodęs esminį trūkumą, kad pareiškėjo reikalavimai nekonkretūs ir neaiškūs.

Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą skirti jam veiksmingą gydymą. Patikslintame skunde šio reikalavimo nepatikslino, o tik nurodė, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato pareigą kiekvienam asmeniui į veiksmingą mokslu pagrįstą gydymą. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kokios būtent gydymo paslaugos jam yra reikalingos, tačiau neteikiamos, ar teikiamos netinkamai. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepašalino šio skundo trūkumo, todėl pagrįstai nutarė šioje dalyje skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str.1 d.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais dėl atsisakymo priimti trečiąjį pareiškėjo skundo reikalavimą – panaikinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktą ir 73.2 punktą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė ABTĮ normas, teisingai nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas aktas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės yra centrinio valstybinio administravimo subjekto priimtas norminio pobūdžio teisės aktas, todėl šio akto teisėtumo ištyrimas nepatenka į apygardos administracinio teismo kompetenciją. Prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą individualioje byloje gali būti teikiamas tuo atveju, jei tas aktas yra taikytinas sprendžiant toje individualioje byloje iškeltą ginčą. Pareiškėjas savo skunde ir patikslintame skunde nenurodė, kaip jo prašymas ištirti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 ir 73.2 punktų teisėtumą yra susijęs su šioje administracinėje byloje keliamu konkrečiu ginču. Dėl nurodytų motyvų skundžiamos nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti trečiąjį pareiškėjo skundo reikalavimą, laikytina pagrįsta ir teisėta bei paliktina nepakeista.

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1123-402/2012 buvo priimtas teisminiam nagrinėjimui pareiškėjo V. K. skundas dėl reikalavimo įpareigoti Marijampolės pataisos namus užtikrinti kalinimo sąlygas, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. Nr. 461 ir 2010 m. kovo 30 d. Nr. V-241 įsakymais dėl Lietuvos higienos normų HN 76:1999 ir HN 76:2010. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad administracinė byla Nr. I-9-402/2013 (buvusi Nr. I-1123-402/2012) šiai dienai dar nėra išnagrinėta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė tam pačiam atsakovui (Marijampolės pataisos namams) reikalavimą (ketvirtasis pareiškėjo skundo reikalavimas), kuris yra tapatus (identiškas) reikalavimui, priimtam teismo žinion administracinėje byloje Nr. I-9-402/2013, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamoje 2012 m. lapkričio 2 d. nutartyje visiškai pagrįstai ir teisėtai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuris nustato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl dalyje dėl atsisakymo priimti ketvirtąjį pareiškėjo skundo reikalavimą pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat paliktina nepakeista.

Remiantis išdėstytu, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis