2023-02-01 Nr. AB-2850-3-61-3-04112-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-84-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04112-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja L. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 49SJ-268(14.49.136E.) (toliau – ir NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-2098-(5.59E) (toliau – NŽT sprendimas); 3) atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisės atkūrimo klausimą nagrinėjančioms institucijoms papildomus nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti nuosavybės teise valdytos žemės kiekį patvirtinančius dokumentus; 4) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2000 m. spalio 26 d. tuometiniam Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį E. Z. nekilnojamąjį turtą – 1,092 ha žemės. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti (toliau – ir Komisija) 2008 m. lapkričio 28 d. posėdyje nustatė, kad žemės savininkė E. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5400 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovo argumentas apie neva nepanaikintą ir galiojantį Komisijos protokolinį sprendimą yra niekinis. Atsakovo sprendime minimame Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje sudarytos Komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. posėdyje Vilniaus miesto žemės savininkų žinių lapų 1937 m. anketa apie (duomenys neskelbtini) žemės savininkę E. Z. nebuvo vertinta, šis sprendimas buvo pagrįstas visiškai kitais dokumentais. Anot pareiškėjos, pagal tokią logiką, galima teigti, kad atsakovo minimas Komisijos sprendimas yra niekinis, nes galiojančiame administraciniame akte - Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gegužės 23 d. pažymoje Nr. 551 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau – ir Pažyma) yra konstatuota, kad iš pretendentės pateiktų dokumentų nustatoma, jog L. B. turi teisę į 1,0920 ha žemės ploto nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau šis galiojantis administracinis aktas ir jame konstatuotas atkuriamos nuosavybės dydis bei nurodyti tai pagrindžiantys archyviniai dokumentai kažkodėl nesutrukdė atsakovui, praėjus 7 metams nuo minėto sprendimo priėmimo ir neatlikus absoliučiai jokių veiksmų, siekiant įvykdyti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai, inicijuoti pakartotinį dokumentų svarstymą ir priimti naują vertinimą, remiantis tais pačiais dokumentais.

4. Priešingai nei nurodė atsakovas, pareiškėja su savo prašymu pateikė naują archyvinį dokumentą, kuris nebuvo vertintas priimant Komisijos sprendimą. Pareiškėjos įsitikinimu, Komisija buvo sukurta ir veikė specialiai tam, kad sumažintų E. Z. nuosavybės teise valdytos žemės kiekį, todėl jie neužsiėmė papildomų dokumentų paieška archyvuose, o tik savo subjektyviais vertimais siekė pakeisti anksčiau pateiktų dokumentų vertinimą.

5. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktų dokumentų vertinimas ir išvadų tų dokumentų pagrindu darymas yra viešojo administravimo, o ne teisminė funkcija. Pagal bendrosios kompetencijos teismų formuojamą praktiką Vilniaus miesto apylinkės teismas iš tikrųjų turėjo ne atmesti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bet palikti jį nenagrinėtą, nurodydamas, kad pareiškėja turi skųsti atitinkamus NŽT sprendimus ar pateikti jai papildomus dokumentus. Bet kuriuo atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1872-534/2018, taip pat nevertino su pareiškėjos prašymu pateiktos anketos, kuri buvo pateikta tik su pareiškėjos prašymu atsakovui.

6. Pareiškėja prašo teismo atnaujinti minėtą terminą, atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas Pažymoje konstatavo, kad pretendentės pateiktų dokumentų užtenka nustatyti, jog L. B. turi teisę į 1,0920 ha žemės ploto nuosavybės teisių atkūrimą. Tuomet suėjo Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas papildomiems dokumentams pateikti, o praėjus dar keliems metams (kai terminas papildomiems dokumentams pateikti jau buvo pasibaigęs) atsakovas sudarė Komisiją ir nusprendė, kad pateiktų dokumentų neva nepakanka nuosavybės teisei į 0,0920 ha žemės ploto nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl, pareiškėjos vertinimu, būtent dėl atsakovo priimtų sprendimų pareiškėja nepateikė 1937 m. anketos apie (duomenys neskelbtini) žemės savininkę E. Z. iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino pabaigos.

7. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad skundo reikalavimai iš esmės nesukurs teisinių pasekmių ir pareiškėjai tenkinti jos prašymą dėl pateiktų archyvo dokumentų pakankamumo nuosavybės teisių atkūrimui į didesnį, nei Komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokoliniame sprendime ir Pažymoje nustatytą 0,54 ha žemės plotą. Priimti sprendimai nebuvo nuginčyti įstatymu nustatyta tvarka ir terminais ir yra galiojantys. Komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokoliniu sprendimu ir Pažymos pagrindu, nustatyta pretendentės teisė į buvusios savininkės E. Z. Vilniaus m. turėtos 0.54 ha žemes nuosavybės teisės atkūrimą. Apie 2008 m. priimtus sprendimus pareiškėja L. B. buvo informuota dar 2008 m., o 2009 ir 2016 m. priimtais sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pretendentei atkurta nuosavybės teisė į 0,42 ha turėtos žemės plotą.

9. Pareiškėja nuo 2008 m. iki 2017 m. nesiėmė jokių veiksmų dėl turėtos žemės nuosavybės papildomų dokumentų, įrodymų paieškos. Kreipimasis 2018 m. į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl E. Z. turėtos žemės ploto juridinio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo buvo atmestas, teismui nenustačius teisinio pagrindo nustatyti L. B. prašomą juridinį faktą bei atnaujinti praleistą dokumentų pateikimo terminą.

10. Dabartiniu metu L. B., teikiant skundus, bando pateisinti praleistą terminą dėl Vilniaus m. skyriaus, neva, netinkamų dokumentų nagrinėjimo procedūros pažeidimų, nepaaiškinant jos pačios kaip pretendentės neveikimo priežasčių nuo 2008 iki 2017 m.

11. Vertinant praleisto termino laikotarpį nuo pirminio prašymo pateikimo 2000 m., bei pareiškėjos neveikimą nuo 2008 iki 2017 m., atsakovo manymu, nesudaro pagrindo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino, pareiškėja nepateikė svarbių ir reikšmingų argumentų ir įrodymų, todėl jos skundo reikalavimas atnaujinti dokumentų pateikimo terminą yra nepagrįstas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjos L. B. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad:

13.1. Pareiškėja L. B. tuometiniam Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2000 m. spalio 26 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Prašyme pretendentė nurodė, kad buvusi savininkė E. Z., Vilniaus miesto teritorijos (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą - 1,092 ha žemės.

13.2. 2001 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ konstatavo, kad pretendentės pateiktų dokumentų užtenka nustatyti, jog L. B. turi teisę į 1,0920 ha žemės ploto nuosavybės teisių atkūrimą (2001 m. gegužės 23 d. pažyma Nr. 551).

13.3. Kartografuojant buvusios žemėvaldos ribas vietoje bei vertinant pareiškėjos pateiktų archyvo dokumentų duomenis, 2008 m. lapkričio 28 d. posėdyje Komisija nustatė, kad pateiktų archyvo dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios žemės savininkės E. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini), pakanka atkurti nuosavybės teises tik į 0,5400 ha žemės plotą.

13.4. NŽT skyriaus vedėjo 2009 m. liepos 16 d. pavedimo Nr. 07-108 „Dėl Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gegužės 23 d. pažymos Nr. 551 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, parengtos pil. L. B., dalinio pakeitimo“ sprendimu buvo patikslinta pareiškėjos teisė į nuosavybės teise turėtą atkuriamos žemėvaldos plotą 0,5400 ha, nustatytą pagal Komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. protokolinį sprendimą.

13.5. Komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolo Nr. R-5-15 (4 p.) sprendimas dėl E. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus mieste turėtos žemės nuosavybės pakankamumo, t. y. dydžio į 0,54 ha žemės plotą, nei 2009 m. liepos 16 d. pavedimo Nr. 07-108 sprendimas dėl L. B. parengtos 2001 m. gegužės 23 d. pažymos Nr. 551 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ patikslinimo, nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka ir terminais.

13.6. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Z., kurios teisių perėmėja yra pareiškėja, iki nacionalizacijos priklausė 9 813,01 kv. m žemės ūkio paskirties žemės plotas (duomenys neskelbtini), o nuosavybė atkurta tik į dalį žemės - 0,54 ha. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė (civilinė byla Nr. 2YT-1872-534/2018). Pareiškėja dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris 2019 m. sausio 15 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą nepakeistą. 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškėja taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1872-534/2018. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 nutartimi teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

14. Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisės faktą įrodančių papildomų dokumentų“ nuostatomis, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sudaryta komisija nesvarsto ir nenustato žemės nuosavybės valdymo fakto. Komisijos kompetencijai priskirta spręsti klausimą tik dėl pateiktų turėtos žemės nuosavybę įrodančių papildomų archyvo dokumentų pakankamumo. Komisija dar 2008 m. lapkričio 28 d. apsvarstė pareiškėjos prašymą dėl naujai pareiškėjos pateiktų E. Z. iki 1940 m. valdyto žemės ploto archyvo dokumentų ir padarė išvadą, kad pareiškėjos pateiktų Komisijai dokumentų nepakanka žemės nuosavybės teisių atkūrimui į pareiškėjos prašyme nurodytą žemės plotą - 1,0920 ha.

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu bei 445 straipsniu, teismas nurodė, kad, priešingai nei teigė pareiškėja, būtent bendrosios kompetencijos teismas, o ne viešojo administravimo institucija, sprendžia juridinę reikšmę turinčio fakto dėl žemės valdymo nuosavybės nustatymo klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendime konstatavo, jog pareiškėja nepateikė jokių naujų ir konkrečių įrodymų, keičiančių pareiškėjos turtines teises, o jos siekis revizuoti įstaigų, atsakingų už nuosavybės teisės į žemę atkūrimo sprendimus, nenustato pagrindo atnaujinti jai Atkūrimo įstatyme nustatyto termino dėl nuosavybės teisės į žemę patvirtinančių dokumentų pateikimo. Nors pareiškėja kvestionuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą, tačiau šį sprendimą pareiškėja skundė apeliacinės instancijos teismui, kuris paliko galioti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Be to, vėliau teismas nematė pagrindo atnaujinti procesą.

16. Vertindamas pareiškėjos prašymą pratęsti terminą pateikti dokumentus, įrodančius turėtos žemės nuosavybę, teismas pažymėjo, jog pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku įgyvendinti savo teises, gali būti pripažintos tos priežastys, kurios buvo nulemtos objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėja nuo Komisijos 2008 m. sprendimo priėmimo neginčijo NŽT priimtų sprendimų ir iki 2017 m. (kreipimasis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo) nesiėmė jokių veiksmų dėl turėtos žemės nuosavybės papildomų dokumentų, įrodymų paieškos, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja nepateikė svarbių ir reikšmingų argumentų ir įrodymų atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino.

17. Nenustatęs ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo – įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo spręsti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą bei atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisės atkūrimo klausimą nagrinėjančioms institucijoms papildomus nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti nuosavybės teise valdytos žemės kiekį patvirtinančius dokumentus.

III. 18. Pareiškėja L. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti.

19. Pareiškėja teigia, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius dar 2002 m. spalio mėn. turėjo kartografuoti buvusios savininkės turėtą žemę ir su kartografine medžiaga kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui suprojektavimo, tačiau tai nebuvo daroma net 7 metus. Vėliau buvo sudaryta Komisija, kuri ėmėsi peržiūrėti galiojančią ir nenuginčytą Pažymą. 2008 m. lapkričio 28 d. Komisija nepagrįstai nusprendė, jog byloje esančių dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises tik į 0,54 ha žemės plotą, nes buvo surašyta Pažyma, kurioje nurodyta, jog dokumentų dėl 1,0920 ha žemės ploto valdymo nuosavybės teise pakako. Pareiškėja į atsakovą kreipėsi su naujais archyviniais dokumentais, kurių Komisija 2008 m. lapkričio 28 d. nevertino. Be to, teismas visiškai nevertino galiojančios ir nepanaikintos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymos.

20. Priešingai nei nurodė teismas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo klausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą atkurti, turi būti taikomos ne tik CPK įtvirtintos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialios normos – Atkūrimo įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas su prašymu pateikė archyvinius dokumentus, kurie patvirtina, jog buvusi žemės savininkė 1937 m. nuosavybės teisėmis valdė 1,0920 ha žemės plotą, bet NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu atsisakė atlikti prašyme nurodytus veiksmus ne dėl to, kad pateiktų dokumentų nepakaktų išvadai dėl buvusios savininkės nuosavybės teisėmis valdytos žemės kiekio, bet 2 dalyje nurodytais pagrindais, kuriuos pareiškėja kvestionuoja šioje byloje. Taigi susidarė situacija, jog yra dokumentas, kuris pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus yra tinkamas įrodymas institucijai nustatyti buvusios žemės savininkės turėtos žemės kiekį, tačiau institucija atsisako vertinti šį įrodymą.

21. Pareiškėja visas jai Atkūrimo įstatyme nustatytas pareigas įvykdė tinkamai ir laiku. Tai atsakovas jau pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams nusprendė revizuoti savo paties priimtus sprendimus ir jų nenaikindamas, nepagrįstomis Komisijos išvadomis pradėjo paprasčiausiai trukdyti pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesui. Kuomet pareiškėja reaguodama į tokius neteisėtus atsakovo veiksmus surado akivaizdžius įrodymus ir juos pateikė atsakovui, tiek atsakovas, tiek teismas sąmoningai vengia įvertinti pareiškėjos pateiktą įrodymą, akcentuodami nepagrįstas Komisijos išvadas ir tariamų poreikį jas skųsti, kai mes apskritai kalbame šioje byloje apie įrodymą, kurio Komisija net nevertino.

22. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, jog, kartografuojant buvusios žemėvaldos ribas vietoje bei vertinant pareiškėjo pateiktų archyvo dokumentų duomenis, buvo sudaryta Komisija, kuri 2008 m. lapkričio 28 d. posėdyje nustatė, kad pateiktų archyvo dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios žemės savininkės E. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę pakanka atkurti nuosavybės teises tik į 0,5400 ha žemės plotą. Komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolo Nr. R-5-15 (4 p.) sprendimas dėl E. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus mieste turėtos žemės nuosavybės pakankamumo, t. y. dydžio į 0,54 ha žemės plotą, nei NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2009 m. liepos 16 d. pavedimo Nr. 07-108 sprendimas dėl L. B. parengtos 2001 m. gegužės 23 d. pažymos Nr. 551 „Dėl nuosavybes teises patvirtinančių dokumentų“ patikslinimo, nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgęs į tai, atsakovas sutinka su teismo išvada, kad, nepanaikinus skundžiamų NŽT sprendimų, nėra teisinio pagrindo tenkinti iš išvestinį reikalavimą įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo spręsti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą bei atnaujinti terminą pateikti papildomus nuosavybes teise valdytos žemės kiekį patvirtinančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 49SJ-268(14.49.136E.) ir NŽT 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-2098-(5.59E) bei reikalavimų atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisės atkūrimo klausimą nagrinėjančioms institucijoms papildomus nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti nuosavybės teise valdytos žemės kiekį patvirtinančius dokumentus ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad bendrosios kompetencijos teismas, o ne viešojo administravimo institucija, sprendžia juridinę reikšmę turinčio fakto dėl žemės valdymo nuosavybės nustatymo klausimą, o pareiškėja nepateikė svarbių ir reikšmingų argumentų ir įrodymų atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius dar 2002 m. spalio mėn. turėjo kartografuoti buvusios savininkės turėtą žemę ir su kartografine medžiaga kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui suprojektavimo, tačiau to nepadarė; 2008 m. lapkričio 28 d. Komisija nepagrįstai nusprendė, jog byloje esančių dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises tik į 0,54 ha žemės plotą; pareiškėja į atsakovą kreipėsi su naujais archyviniais dokumentais, kurių Komisija 2008 m. lapkričio 28 d. nevertino; pareiškėja NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė archyvinius dokumentus, kurie patvirtina, jog buvusi žemės savininkė 1937 m. nuosavybės teisėmis valdė 1,0920 ha žemės plotą; be to, teismas nevertino galiojančios ir nepanaikintos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymos.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. B. 2000 m. spalio 26 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Prašyme pretendentė nurodė, kad buvusi savininkė E. Z., Vilniaus miesto teritorijos (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą - 1,092 ha žemės. 2001 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ konstatavo, kad pretendentės pateiktų dokumentų užtenka nustatyti, jog L. B. turi teisę į 1,0920 ha žemės ploto nuosavybės teisių atkūrimą (2001 m. gegužės 23 d. pažyma Nr. 551), tačiau Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2008 m. lapkričio 28 d. posėdyje nustatė, kad žemės savininkė E. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5400 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Šio dokumento pagrindu 2009 m. liepos 16 d. pavedimu iš dalies pakeista 2001 m. gegužės 23 d. pažyma Nr. 551 ir vietoje skaičių „1,0920“ įrašyta „0,5400“. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 2.4-01-7881 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui L. B.“ pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. Z. nuosavybės teisėmis turėtą 0,5400 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 0,3568 ha žemės sklypą, o 2016 m. gegužės 6 d. NŽT sprendimu Nr.49S-279-(14.49.3) – 0,0632 ha išperkant ir atlyginant pinigais.

29. 2020 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT, prašydama kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. spalio 4 d. raštus, kurie, anot pareiškėjos, patvirtina, jog 2001 m. gegužės 23 d. pažymėjime Nr. 551 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ yra nurodytas teisingas buvusios savininkės E. Z. nuosavybės teisėmis valdytas žemės plotas – 1,0920 ha. NŽT Vilniaus skyrius 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendime Nr. 49SJ-268(14.49.136E.) nurodė, kad jis pakartotinai į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nesikreips. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo NŽT Vilniaus miesto skyrių kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių su prašymu dėl žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui suformuoti, 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. 1SS-2098-(5.59E) nurodė, jog NŽT neturi teisinio pagrindo po Atkūrimo įstatyme nustatyto termino pateiktų archyvinių dokumentų dėl buvusios savininkės E. Z. valdyto papildomo (didesnio) žemės ploto nustatymo ir pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl natūra grąžinamo žemės sklypo suformavimo šios savininkės valdytos žemės vietoje.

30. Pareiškėja skunde ir apeliaciniame skunde teigia, jog 2008 m. lapkričio 28 d. Komisija nepagrįstai nusprendė, jog byloje esančių dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises tik į 0,54 ha žemės plotą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėja L. B. 2000 m. spalio 26 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuriame nurodė, jog buvusi savininkė iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,092 ha žemės, tačiau Komisija 2008 m. lapkričio 28 d. posėdyje nustatė, kad žemės savininkė E. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5400 ha žemės sklypą, todėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 2.4-01-7881 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui L. B.“ pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. Z. nuosavybės teisėmis turėtą 0,5400 ha žemės plotą. Taigi, Komisijai nustačius, jog žemės savininkė E. Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5400 ha žemės sklypą, pareiškėja turėjo teisę ginčyti minėtą sprendimą, bet to nepadarė. Todėl atmestini pareiškėjos teiginiai, kad 2008 m. lapkričio 28 d. Komisija nepagrįstai nusprendė, jog byloje esančių dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises tik į 0,54 ha žemės plotą.

31. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

32. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

33. Taigi, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai – iki 2003 m. gruodžio 31 d.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra akcentuojama, kad svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015).

35. Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje Nr. A525-984/2014). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008; 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

36. Kaip jau minėta, pareiškėja, siekdama susigrąžinti, jos nuomone, likusią negrąžintą žemės dalį, 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, kartu su prašymu pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. spalio 4 d. raštus, kurie, anot pareiškėjos, patvirtina, jog 2001 m. gegužės 23 d. pažymėjime Nr. 551 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ yra nurodytas teisingas buvusios savininkės E. Z. nuosavybės teisėmis valdytas žemės plotas – 1,0920 ha.

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja dar 2017 m. birželio 27 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama pripažinti L. B. teisę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusį 0,552 ha E. Z. priklausiusį žemės sklypą. Kartu su prašymu pateikė archyvinius dokumentus, gautus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. R6-98 ir 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. R6-21 „Dėl dokumentų kopijų“. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 49SF-1409-(14.49.104) nurodė, kad pateikti papildomi dokumentai negali būti vertinami kaip tinkami dokumentai, patvirtinantys iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos E. Z. nuosavybės teises į 0,5520 ha žemės. Taip pat NŽT Vilniaus miesto skyrius išaiškino, jog pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo.

38. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 6 d. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2018 m. sausio 23 d. sprendimu, nurodęs, jog pateikti nauji įrodymai žemės nuomos apskaitos knygoje neįrodo E. Z. turėtos nuosavybės teisės į didesnį žemės sklypo plotą, pareiškėjos pareiškimą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad apie tai, jog dokumentų pakanka ir nuosavybės teisės atkuriamos tik į E. Z. turėtą žemę 0,54 ha sklypo dydžio, apeliantei turėjo būti žinoma ir suprantama jau 2009 m., kuomet 2009 m. liepos 16 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja pavedimu nurodė pakeisti Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. gegužės 23 d. pažymą Nr. 551 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ parengtą L. B. vardu, vietoj skaičių „1,0920“, įrašant „0,5400“, ir Vilniaus apskrities viršininkui 2009 m. gruodžio 7 d. priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui L. B. priėmimo.

39. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvada, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nuo 2008 m. lapkričio 28 d., kai buvo priimtas Komisijos sprendimas, jog pakanka duomenų atkurti nuosavybės teises tik į 0,54 ha žemės plotą, iki 2017 m., kai buvo kreiptasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nesiėmė jokių veiksmų gauti papildomus dokumentus, įrodančius turėtos žemės nuosavybę, todėl jos prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teisės atkūrimo klausimą nagrinėjančioms institucijoms papildomus nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus netenkinamas.

40. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog ji į atsakovą kreipėsi su naujais archyviniais dokumentais, tačiau institucija atsisako vertinti šį įrodymą. Teisėjų kolegija, vertindama šį pareiškėjos teiginį, atkreipia dėmesį, jog, kaip jau nurodyta šios nutarties 32–33 punktuose, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, neatnaujinus praleisto termino pateikti duomenis apie nuosavybes teises, atsakovas pagrįstai neturėjo pagrindo vertinti po Atkūrimo įstatyme nustatyto termino pateiktų archyvinių dokumentų ir kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl natūra grąžinamo žemės sklypo suformavimo.

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą, yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus ir NŽT sprendimus, netenkintinas ir pastarasis.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius