2013-08-14 Nr. AB-4200-3-61-3-02330-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-1133/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02330-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 1P-667, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Skunde (b. l. 1–3) paaiškino, kad yra Vilniaus teritorinės muitinės posto pareigūnas. Iš 2012 m. birželio 25 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-705 sužinojo apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą. Jam pateikti kaltinimai pažeidus Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2009 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 3B-194 „Dėl muitinės dokumentų tvarkymo Vilniaus teritorinėje muitinėje instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų tvarkymo instrukcija) 8 punktą ir 4 priedo 8.1. punktą, Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) 9 punkto 1 dalies 1 ir 2 papunkčius, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 19 straipsnio 2 dalį, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d.

įsakymo Nr. lB-815 „Dėl muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių patvirtinimo“ 31 punkto nuostatas. 2012 m. birželio 25 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-705 buvo nurodytas 2 kalendorinių dienų terminas, per kurį pareiškėjui reikėjo pateikti paaiškinimą, tačiau šis terminas, pareiškėjo manymu, neatitiko protingumo ir teisingumo kriterijų, nes jam reikėjo paaiškinti apie beveik mėnesio senumo įvykius. Be to, tarnybinio nusižengimo tyrimui sudarytos komisijos pirmininkas Ž.

B. parodė priešišką nusiteikimą pareiškėjo atžvilgiu. 2012 m. rugpjūčio 9 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-667 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nuobauda paskirta vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-467 sudarytos komisijos 2012 m. liepos 19 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-761 pagrindu. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konstatuota, jog pareiškėjas baudžiamas už tai, kad: 1) 2012 m. birželio 4 d. išleido į laisvą apyvartą pašto siuntoje Nr. EG70174464US esančias prekes, neapskaičiavęs importo mokesčio ir neįforminęs muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui;

2) netinkamai įvertino siuntoje Nr. EI206612476US esančių prekių muitinę vertę, šias prekes išleido į laisvą apyvartą ir neapmokestino jų importo mokesčiais;

3) atlikęs siuntų Nr. EI206612476US ir Nr. EG70174464US fizinį tikrinimą, nesurašė patikrinimo aktų ir neįdėjo į archyvinių dokumentų dienos pakelį šių siuntų muitinei skirtų dokumentų egzempliorių. 2012 m. rugpjūčio 9 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1P-667 nurodyta, kad tarnybinė nuobauda (papeikimas) skiriama už aplaidų tarnybinių pareigų, numatytų Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d.

įsakymu Nr. 1B-285 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.3, 7.5, 7.6, 7.21 punktuose, vykdymą. Pareiškėjas mano, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas naikintinas, nes priimtas tarnybinio patikrinimo išvados, kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų, pagrindu. Tarnybinis patikrinimas atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, išvadoje išsamiai neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Atlikdamas pareigas, pareiškėjas vadovavosi muitinį forminimą reglamentuojančiais teisės aktais, Muitinės pareigūnų etikos kodekso nuostatomis, teisingumo, nešališkumo ir padorumo principais.

Tikrindamas pašto siuntą Nr. EG70174464US, nustatė, kad prekės buvo siųstos giminystės ryšiais susijusiems asmenimis (siuntė dukra motinai). Prekės nesukėlė įtarimo, jog šie daiktai buvo komercinio pobūdžio, nes akivaizdžiai skirti šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti. Šią aplinkybę pareiškėjas traktavo kaip siunčiančio asmens nežinojimą, todėl išleido siuntą be mokesčių. Siuntos patikrinimo akto nesurašė, nes Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema (toliau - ir RIKS) veikė su trikdžiais, todėl negalėjo prisijungti prie sistemos.

Komisija šitos aplinkybės neįvertino. Išvadoje konstatuota, kad buvo RIKS sutrikimas, tačiau kokios trukmės jis buvo ir kaip veikė tą dieną sistema, Komisija nesiaiškino. Su pašto siunta Nr. EI206512476US muitiniam tikrinimui buvo pateikta sąskaita proforma, kurioje nurodyta krovinio vertė. Nei krovinio turinys, nei pateikti dokumentai jokio įtarimo nesukėlė. Kur galėjo dingti trūkstami dokumentai, pareiškėjas paaiškinti negali, nes visus Muitinei pateiktus dokumentus tvarko vadovaujantis pareigūnas, kaip tai nustatyta Pašto posto darbo organizavimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo įvertintos Vilniaus teritorinės muitinės Pašto posto vidaus darbo taisyklių nuostatos. Pareiškėjas 2012 m. birželio 4 d. buvo paskirtas į Prekių, siuntų važtų ir transporto priemonių tikrinimo barą (darbo vietą) SDV Nr. l, 2, 3, 4. Į darbo vietą DV/K Nr. 2 buvo paskirta A. M., kuri buvo vadovaujančia pareigūne, todėl ji ir yra atsakinga už dokumentų tvarkymą. Komisija nenagrinėjo ir netyrė ne tik šios aplinkybės, bet ir darbo organizavimo tvarkos Pašto poste, nesiaiškino kaip tvarkomi dokumentai.

Pašto siuntų tikrinimo objektyvumą užtikrina tai, kad tikrinimą atlieka muitinės pareigūnas ir pašto darbuotojas kartu. Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje neįrodyta, kad būtent pareiškėjas neatliko pareigų dėl aplaidumo. Tarnybinė nuobauda paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, ypač nusižengimo subjektyvinės pusės.

Atsakovas Muitinės departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 8–11) prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta nustačius, kad jis 2012 m. birželio 4 d. išleido į laisvą apyvartą prekes, buvusias pašto siuntose Nr. EG70174464US ir Nr. EI206512476US, neapmokestinęs jų importo mokesčiais, kaip to reikalauja teisės aktai, o atlikęs šių siuntų fizinį tikrinimą, nesurašė patikrinimo aktų, prarado ir į archyvinių dokumentų dienos pakelį neįdėjo muitinei skirtų dokumentų egzempliorių. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal CP 72 formos deklaraciją siuntos Nr. EG70174464US vertė buvo lygi 70 USD, t. y. didesnė nei PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta neapmokestinama 160 Lt prekių vertės riba.

Atlikus pakartotinį siuntos fizinį tikrinimą, buvo rastos prekės: nauji drabužiai – 0,738 kg, naujos audio ausinės – 1 vnt. Pagal PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, importo pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose. Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 160 litų. Siuntos Nr. EG70174464US vertė – 70 USD (pagal 2012 m. birželio 4 d. valiutos kursą – 189 Lt) viršija 160 Lt, tačiau posto inspektorius A. B. prekes išleido, neapskaičiavęs už jas importo mokesčio.

Muitinės departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčo atveju galima buvo nesilaikyti PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Jokių aplinkybių, atleidžiančių nuo šios nuostatos taikymo, PVM įstatymas nenumato. A. B. yra statutinis muitinės pareigūnas, privalantis vykdyti Muitinės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytas muitinės funkcijas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintų Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklių (toliau – ir Pašto siuntų deklaravimo taisyklės) 20 punkte nustatyta, kad už pašto siuntose gaunamas prekes mokėtinus mokesčius apskaičiuoja muitinė, o 21 punkte numatyta, kad taisyklių 20 punkte nurodyti mokesčiai įrašomi į muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėjui.

Nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, posto inspektorius A. B. neįformino muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad A. B., patikrinęs siuntą, nesurašė patikrinimo akto, tuo pažeisdamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintų Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių (toliau – ir Deklaravimo taisyklės) 31 punktą. Tarnybinio patikrinimo metu komisija kreipėsi į Muitinės informacinių sistemų centrą su prašymu nustatyti, ar iš Vilniaus pašto poste esančio kompiuterio buvo bandoma prisijungti prie RIKS ir ar buvo internetinio ryšio ar kitokių sutrikimų, dėl kurių RIKS iš kompiuterio buvo nepasiekiamas.

Muitinės informacinių sistemų centras 2012 m. liepos 9 d. raštu Nr. (12.1)1S-13O9 pateikė informaciją, kad 2012 m. birželio 4 d. nebuvo registruota tinklo ar programinės įrangos gedimų, dėl kurių aprašomo kompiuterio naudotojas būtų negalėjęs prisijungti prie RIKS. Nustatyta, kad naudotojas VL 0953 (VL 0953 – tarnybinio pažymėjimo numeris, priklausantis Muitinės posto inspektoriui A. B.) nurodytą dieną bandė prisijungti prie RIKS vieną kartą, t. y. 9.31 val., bet to nepavyko padaryti dėl neaiškių priežasčių, galimai trumpalaikių trikdžių.

Tačiau galimas trumpalaikis sistemos trikdis objektyviai nėra pateisinama priežastis atsisakyti atlikti teisės aktuose nustatytą pareigą, todėl Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę surašyti prekių patikrinimo aktą vėliau ir ta galimybe nepasinaudojo. Nuo 2012 m. gegužės 28 d. siunta Nr. EI206512476US buvo laikinai saugoma AB „Lietuvos paštas“ Pašto skirstymo departamente, kol importuotojas UAB „ITBM“ pateiks importuojamų prekių muitinę vertę pagrindžiančius dokumentus. Tačiau pareiškėjas, nesulaukęs iš importuotojo muitinę vertę pagrindžiančių dokumentų, 2012 m. birželio 4 d. pareikalavo, kad AB „Lietuvos paštas“ siuntą pateiktų muitiniam tikrinimui.

Nesulaukęs šių dokumentų, A. B. išleido siuntą, neapmokestinęs prekių importo mokesčiais. Nustatyta, kad CP 72 formos deklaracijos Nr. EI206512476US kopija buvo pateikta suglamžyta, siuntėjo deklaruoti duomenys, išskyrus prekių vertę, buvo neįskaitomi, o iš pateikto minėto dokumento kopijos nebuvo galimybės nustatyti tikslaus siunčiamų prekių aprašymo, jų kodo, kiekio. A. B., rentgeno pagalba nustatęs, kad siuntoje yra aparatūra, kurios bendra prekių vertė nurodoma tik 10 USD, nepareikalavo iš AB „Lietuvos paštas“ atstovo atidaryti siuntą, dalyvaujant muitinės pareigūnui, ir užpildyti naują CN 23 formos muitinės deklaraciją, kurioje būtų pateikta muitinei reikalinga informacija apie siuntoje esančias prekes.

Pareiškėjo argumentas, kad nurodytu atveju nei siuntos krovinys, nei dokumentai nesukėlė įtarimo, yra nepagrįstas. Neteisingai atlikęs pašto siuntos Nr. EI206512476US muitinį tikrinimą, pareiškėjas taip pat nesurašė patikrinimo akto. Be to, pareiškėjas dėl CP 72 formos deklaracijų Nr. EI206512476US ir Nr. EG70174464US muitinei skirtų egzempliorių neišsaugojimo ir nepateikimo nepagrįstai perkelia atsakomybę kitai poste pareigas atlikusiai pareigūnei. Šių pašto siuntų muitinį tikrinimą atliko pareiškėjas, jis turėjo dokumentus, kuriuos privalėjo perduoti pareigūnei, formuojančiai visos dienos deklaracijų paketus.

A. B. to nepadarius, dokumentų negalima buvo įdėti išvežimui nustatyta tvarka į Muitinės archyvą. 2012 m. birželio 9 d. ir 2012 m. birželio 25 d. pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė priešingas aplinkybes: pažymėjo netvarkingą darbo stalą, nurodė nežinąs, kur dingo popieriai bei padarė prielaidą, kad galėjo tuos dokumentus pamesti ir pats. Pareiškėjui pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą įteiktas 2012 m. birželio 25 d., o paaiškinimas iš jo gautas tą pačią dieną. Komisijai pareiškėjas neteikė prašymo pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą, todėl pareiškėjo teisės teikti paaiškinimus nebuvo ribojamos.

Tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu (b. l. 110–117) pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Muitinės pašto posto viršininkės pavaduotoja 2012 m. birželio 13 d. kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių su tarnybiniu pranešimu, kuriame paaiškino, kad A. B., 2012 m. birželio 4 d., atlikdamas pašto siuntų Nr. EG70174464US ir Nr. EG70174464US muitinius patikrinimus, savo tarnybines funkcijas vykdė netinkamai, todėl siūloma dėl jo atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 24).

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. birželio 20 d. įsakymu (keistas 2012 m. liepos 9 d. ir 2012 m. liepos 16 d. įsakymais) sudaryta Komisija, atlikusi A. B. veiksmų tyrimą, 2012 m. liepos 19 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir Išvada, 2012 m. liepos 19 d. išvada), kurioje, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 37 straipsnio 1 dalimi, siūlė pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (1 punktas); esant abejonių dėl pareiškėjo kvalifikacijos ir gebėjimo atlikti jam pavestas pareigas, inicijuoti neeilinį jo tarnybinės veiklos vertinimą (2 punktas) (b. l. 13–19).

Išvadoje pažymėta, kad: 1) 2012 m. birželio 4 d. išleidęs į laisvą apyvartą pašto siuntoje Nr. EG70174464US esančias prekes, neapskaičiavęs importo mokesčio ir neįforminęs muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui, pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.5, 7.6 punktus, PVM įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 40 straipsnio 4 dalį, Pašto siuntų deklaravimo taisyklių 20 ir 21 punktus, Deklaravimo taisyklių 31 punktą; 2) 2012 m. birželio 4 d. išleidęs į laisvą apyvartą pašto siuntoje Nr. EI206512476US esančias prekes, neapmokestindamas jų importo mokesčiu, pareiškėjas pažeidė Komisijos reglamento Nr. 2454/93, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 237 straipsnio 4 dalį; netinkamai įvertinęs šioje siuntoje esančių prekių mokestinę vertę pažeidė Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 30 straipsnio 1 dalį, Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (toliau – ir Muitinio įvertinimo taisyklių) 16, 17, 22.1 punktus, Pareigybės aprašymo 7.5, 7.6 punktų nuostatas; 3) neįdėjęs į 2012 m. birželio 4 d. archyvinių dokumentų dienos pakelį siuntų Nr. EI206512476US ir Nr. EG70174464US muitinei skirtų dokumentų egzempliorių pažeidė Dokumentų tvarkymo instrukcijos 8 punktą ir 4 priedo 8.1 punktą, Pareigybės aprašymo 7.21 punkto nuostatas.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1P-667, vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 34 straipsnio 2 dalimi, 35 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į 2012 m. liepos 19 d. išvadoje nustatytas aplinkybes, A. B. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 4). Įsakyme pažymėta, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė PVM įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 40 straipsnio 4 dalies, Pašto siuntų deklaravimo taisyklių 20, 21 punktų, Muitinio įvertinimo taisyklių 16, 17, 22.1 punktų, Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalies, Deklaravimo taisyklių 31 punkto, Dokumentų tvarkymo instrukcijos 8 punkto ir 4 priedo 8.1 punkto nuostatas, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.5, 7.6 ir 7.21 punktų reikalavimus (b. l. 4).

Teismas pažymėjo, kad svarstant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Tarnybinių nuobaudų muitinės pareigūnams skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Statuto 33–38, 42 straipsniuose, o tarnybinių patikrinimų ir nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuojama Finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintomis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėmis (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3044/2011 ir kt.). Jei tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada neatitinka esminių Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių reikalavimų ir tokią išvadą gavęs valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo ja remdamasis paskiria tarnybinę nuobaudą, individualus administracinis aktas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. A146-1380/2011 ir kt.).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti keli savarankiški A. B. inkriminuojami tarnybiniai nusižengimai. Todėl, vertinat minėtos Išvados pagrįstumą, būtina analizuoti visus pareiškėjo veiksmus, kurie Komisijos buvo įvertinti kaip tarnybiniai susižengimai.

Pasisakydamas dėl pašto siuntos Nr. EG70174464US, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog 2012 m. birželio 4 d. pareiškėjas siuntoje Nr. EG70174464US (siuntos vertė 70 USD, pagal oficialų kursą – 189 Lt) skirtas prekes į laisvą apyvartą išleido neapmokestinęs jų importo mokesčiu, o taip pat neįforminęs muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui.

Iš PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalies nuostatų analizės teismas padarė išvadą, kad paštu atsiunčiamos prekės neapmokestinamos tik nustačius visas PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalies sąlygas ir tik tuo atveju, jei siuntmenoje esančių prekių vertė nėra didesnė kaip 160 Lt. Vadovaujantis Pašto siuntų deklaravimo taisyklių 20 punktu, už pašto siuntose gaunamas prekes mokėtinus mokesčius apskaičiuoja muitinė, o 21 punkte numatyta, kad šių taisyklių 20 punkte nurodyti mokesčiai įrašomi į muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėjui. Kaip minėta, siuntoje Nr. EG70174464US siųstų prekių vertė buvo lygi 189 Lt. Todėl akivaizdu, kad šioms prekėms turėjo būti apskaičiuotas importo mokestis, kuris, vadovaujantis Pašto siuntų deklaravimo taisyklių 21 punktu, privalėjo būti įrašytas į muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėjui.

Pareiškėjo skunde teismui ir Komisijai pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 1–3, 25, 42) išdėstyta pozicija, kuria bandoma pateisinti savo veiksmus, remiama subjektyviu faktinės situacijos aiškinimu, prieštarauja minėtuose teisės aktuose nustatytam reglamentavimui, todėl atmestina. Be to, pareiškėjo paaiškinimai, kad siuntos patikrinimo aktas nebuvo surašytas dėl RIKS sistemos trikdžių yra paneigiami Komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais. Muitinės informacinių sistemų centras 2012 m. liepos 9 d. raštu informavo Komisiją, kad 2012 m. birželio 4 d. RIKS sistemos tinklo ar programinės įrangos gedimų, dėl kurių pareiškėjas negalėjo prisijungti prie šios sistemos, neužregistruota. Nustatyta, kad A. B. nurodytą dieną bandė prisijungti prie RIKS vieną kartą, t. y. 9.31 val., tačiau tai nepavyko padaryti dėl neaiškių priežasčių, galimai trumpalaikių trikdžių (b. l. 57). Teismas, įvertinęs Muitinės informacinių sistemų centro 2012 m. liepos 9 d. rašte pateiktą informaciją, kurios objektyvumu nėra pagrindo abejoti, pripažino, jog 2012 m. birželio 4 d. įvykęs galimas trumpalaikis sistemos trikdis, nelaikytinas objektyvia priežastimi, pateisinančia tiesioginių pareigų nevykdymą, nes pareiškėjas prie šios sistemos galėjo prisijungti vėliau.

Deklaravimo taisyklių 31 punkte nustatyta, kad prekių tikrinimo rezultatai, nurodomi Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatytos formos prekių tikrinimo akte. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjas, atlikęs siuntos Nr. EG70174464US fizinį patikrinimą, prekių tikrinimo akto nesurašė, t. y. pažeidė Deklaravimo taisyklių 31 punkto nuostatas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Komisijos 2012 m. liepos 19 d. išvadoje pagrįstai konstatuota, kad A. B. siuntos Nr. EG70174464US muitinį patikrinimą atliko netinkamai, ir šiais savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.5, 7.6 punktų reikalavimus.

Dėl pašto siuntos Nr. EI206512476US teismas pažymėjo, kad Komisijos tyrimo išvadoje nurodyta, jog A. B. pareikalavus, 2012 m. birželio 4 d. muitiniam patikrinimui buvo pateikta pašto siunta Nr. EI206512476US, laikinai saugoma AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamente. Pareiškėjas minėtoje siuntoje esančias prekes į laisvą apyvartą išleido nesulaukęs iš importuotojo muitinę vertę pagrindžiančių dokumentų, o remdamasis CP 72 formos deklaracijos Nr. EI206512476US kopijoje nurodyta bendra 10 USD prekių verte.

Vilniaus pašto poste 2012 m. birželio 6 d. atlikus šios siuntos fizinį patikrinimą, joje rastos prekės: nešiojami kompiuteriai „Dell XPS Service“ (2 vnt.), nešiojamų kompiuterių dalys (6 vnt.), nešiojamiems kompiuteriams skirta baterija, LCD ekranas. Tarnybinio patikrinimo metu palyginus siuntoje Nr. EI206512476US atsiustų prekių deklaruotą muitinę vertę su kitų importuotųjų deklaruotomis panašių prekių sandorio vertėmis, sukauptomis PREMI DB, nustatyta, kad nešiojamų kompiuterių „Dell“ sandorio vertės nuo 2 988,81 Lt/vnt., ličio jonų baterijų nešiojamam kompiuteriui sandorio vertės nuo 25,54 Lt, atsarginių kompiuterių dalių sandorio vertės nuo 106,34 Lt, LCD ekrano sandorio vertės nuo 301,45 Lt (b. l. 49–52). Atsižvelgus tai, pripažintina, kad siuntoje Nr. EI206512476US esančių prekių deklaruota vertė yra nerealiai maža.

Pareigybės aprašymo 7.5 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas. Muitinės pareigūnų veiksmus ir priemones, naudojamas importuojamų prekių muitiniam įvertinimui bei muitinės vertės kontrolei muitinio įforminimo metu ir po muitinio įforminimo reglamentuoja Muitinio įvertinimo taisyklės, kurių 16 punkte nustatyta, kad muitinės posto pareigūnas privalo patikrinti, ar muitiniam įforminimui deklaruotai prekių sandorio vertei pagrįsti pateikti dokumentai ir jų duomenys yra teisingi, išsamūs ir neprieštarauja vieni kitiems, yra patikimi, nekelia įtarimo dėl jų klastojimo ar padirbimo, šiais dokumentais deklaruota prekių muitinė vertė atitinka prekių muitinio įvertinimo teisės aktų, reglamentuojančių prekių muitinį įvertinimą, nuostatas ir taisykles. Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnyje įtvirtinta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė. Pagal Muitinio įvertinimo taisyklių 22.1 punktą, importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 arba 31 straipsnio nuostatomis, jeigu atlikus pateiktų prekių ir dokumentų muitinį tikrinimą nustatoma, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas (pvz., nėra pirkimo-pardavimo) arba būtina atlikti papildomą tikrinimą dėl jo taikymo, bet importuotojas nepateikia arba neturi teisės pateikti papildomos garantijos, arba muitinė nepriima jo pateiktos garantijos.

Iš minėtų teisės normų analizės matyti, kad kiti muitinio įvertinimo metodai taikytini tik tada, jei prekių muitinės vertės negalima nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, t. y. taikant sandorio vertės metodą. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjas, nesulaukęs iš importuotojo prekių muitinę vertę pagrindžiančių dokumentų ir priėmęs sprendimą išleisti į apyvartą siuntoje Nr. EG70174464US esančias prekes, o šių prekių muitinę vertę nustatydamas pagal Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalį, pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalį, Muitinio įvertinimo taisyklių 17 punktą ir 22.1 punktą, o taip pat Pareigybės aprašymo 7.5 punkto nuostatas, įpareigojančias tiksliai nustatyti prekių muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius. Pažymėtina ir tai, jog A. B. nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nenurodė jokių motyvų, kuriais būtų pateisinamas siuntos Nr. EI206512476US prekių muitinis įvertinimas netaikant sandorio vertės metodo. Pareiškėjas skunde, be kita ko, pažymėjo, kad pateikti šios siuntos dokumentai ir krovinio turinys jam jokio įtarimo nesukėlė. Tačiau, kaip minėta, atliekant prekių muitinį įvertinimą, privalu vadovautis teisės aktų, reglamentuojančių prekių muitinio įvertinimo procedūras, nuostatomis.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjas siuntos Nr. EI206512476US prekių tikrinimo akto nesurašė. Todėl Komisija pagrįstai nustatė, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos Deklaravimo taisyklių 31 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.6 punkto nuostatos.

Dėl pašto siuntų Nr. EG70174464US ir Nr. EI206512476US deklaracijų egzempliorių, skirtų muitinei, neišsaugojimo, teismas pažymėjo, kad Dokumentų tvarkymo instrukcijos 8 punkte nustatyta, kad Muitinės postai dokumentų paketus suformuoja kiekvieną darbo dieną. Visi dokumentų paketai, suformuoti per pamainą, turi būti perduoti į muitinės dokumentų saugyklą nustatyta tvarka. Pagal Dokumentų tvarkymo instrukcijos 4 priedo 8.1 punktą, CN 23 deklaracijų paketai nustatyta tvarka turi būti suformuoti kiekvieną darbo dieną (pamainą). Siuntų Nr. EG70174464US ir Nr. EI206512476US muitinį patikrinimą atliko pareiškėjas, todėl akivaizdu, kad būtent jis turėjo pasirūpinti šių siuntų deklaracijų egzempliorių, skirtų muitinei, įtraukimu į dienos (pamainos) eigoje formuojamą dokumentų paketą.

2012 m. birželio 9 d. paaiškinime pareiškėjas pažymėjo, kad kur dingo minėtų siuntų dokumentai „galiu tik spėlioti“, „gal kur pamečiau, neprisimenu“ (b. l. 25). Analogiškus paaiškinimus pareiškėjas pateikė ir 2012 m. birželio 25 d. rašte (b. l. 42). Įvertinus A. B. paaiškinimus bei tas Komisijos 2012 m. liepos 19 d. išvadoje nustatytas aplinkybes, jog minėtų siuntų deklaracijų egzemplioriai, skirti muitinei, nebuvo įtraukti į dienos (pamainos) dokumentų paketą, pripažintina, kad pareiškėjas savo pareigas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai ir šiais veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 7.21 punkto reikalavimus.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Komisijos 2012 m. liepos 19 d. išvadoje pagrįstai konstatuota, kad A. B. savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Tarybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių pareigų atlikimą nuostatas, savo pareigas atliko nerūpestingai ir aplaidžiai, t. y. nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Komisija tarnybinį patikrinimą atliko objektyviai ir nešališkai išnagrinėjusi visas tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeistos nebuvo. Be to, atsižvelgus į pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį ir jų kiekį, teismo vertinimu, paskirtoji tarnybinė nuobauda savo griežtumu yra adekvati padarytiems pažeidimams.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad Komisijos 2012 m. liepos 19 d. išvadoje ir šios išvados pagrindu priimtame Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme faktinės aplinkybės vertintos bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos aiškintos tinkamai, skundžiamas sprendimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 121–122) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliantas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad neginčija to, jog 2012 m. birželio 4 d. siuntoje Nr. EG70174464US skirtas prekes į laisvą apyvartą išleido neapmokestinęs jų importo mokesčiu, tačiau pažymi, jog atlikdamas savo pareigas vadovavosi ne tik muitinį forminimą reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir Etikos kodekso nuostatomis, numatančiomis pareigą nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu (7.4.4 punktas), teisingumo, nešališkumo ir padorumo principais. Žmonės stengiasi apsisaugoti nuo materialinės žalos dingus siuntiniui, dažnai nurodo didesnę jo vertę, nei faktiškai joje esančių daiktų vertė. Šios siuntos fizinio patikrinimo metu pareiškėjas nustatė, jog prekės siųstos giminystės ryšiu susaistytų asmenų (siuntė dukra motinai). Daiktai buvo akivaizdžiai skirti šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti. Siuntos patikrinimo akto pareiškėjas nesurašė, nes RIKS sistema veikė su trikdžiais ir jis negalėjo prie sistemos prisijungti. Teismas nesiaiškino, kiek laiko šie trikdžiai truko, kodėl negalima buvo prisijungti prie sistemos, ar prie sistemos jungėsi kiti pareigūnai ir kada. Pareiškėjo manymu, teismas šią aplinkybę įvertino netinkamai.

Dėl pašto siuntų Nr. EG70174464US ir Nr. EI206512476US deklaracijų egzempliorių, skirtų muitinei, neišsaugojimo, pareiškėjas pažymėjo, jog iš Komisijos išvados nėra aišku, kodėl Komisija nusprendė, jog būtent pareiškėjas neįdėjo siuntų Nr. EG70174464US ir Nr. EI206512476US muitinei skirtų dokumentų egzempliorių. Be to, nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teismo posėdžio metu nebuvo aiškinamasi dokumentų perdavimo iš muitinės posto į saugyklą tvarka, kuriuo metu dingo tie dokumentai, kuris pareigūnas suformavo dokumentų paketą ir perdavė į muitinės dokumentų saugyklą, kada jie buvo perduoti į muitinės saugyklą.

Taigi, pareiškėjo manymu, neįrodyta aplinkybė, kad būtent jis neatliko savo pareigų dėl aplaidumo. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.

Atsakovas Muitinės departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 126–128) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo skunde pateiktus argumentus, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas yra pagrįstas subjektyviu faktinės situacijos vertinimu.

Apelianto argumentas, jog jis nenorėjo pasinaudoti asmens nežinojimu ir klaidomis, todėl į apyvartą išleido siuntą Nr. EG70174464US jos neapmokestinęs importo mokesčiu, prieštarauja PVM įstatymo 40 straipsnio 4 daliai. Šiame įstatyme aiškiai nurodytos visos sąlygos, kurioms esant siuntmena neapmokestinama importo pridėtinės vertės mokesčiu. A. B. yra statutinis muitinės pareigūnas, privalantis vykdyti Muitinės įstatymo 9 straipsnyje nustatytas muitinės funkcijas ir per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais.

Apelianto argumentas, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija netyrė fakto, ar jis 2012 m. birželio 4 d. galėjo prisijungti prie RIKS sistemos, nepagrįstas. Byloje yra Muitinės informacinių sistemų centro 2012 m. liepos 9 d. raštu pateikta informacija, kurioje nurodoma, jog A. B. tą dieną prie sistemos bandė prisijungti tik vieną kartą. Komisija pagrįstai nustatė, kad tai netrukdė jam vėliau bandyti prisijungti prie sistemos.

Be to, pašto siuntų Nr. EG70174464US ir Nr. EI206512476US muitinį tikrinimą atliko apeliantas, jis turėjo šių pašto siuntų dokumentus ir turėjo muitinei skirtus dokumentų egzempliorius perduoti pareigūnei, formuojančiai visos dienos deklaracijų paketus. A. B. neperdavus turėtų dokumentų, jų nebuvo galima įdėti išvežimui nustatyta tvarka į Vilniaus teritorinės muitinės archyvą. 2012 m. birželio 9 d. ir 2012 m. birželio 25 d. A. B. pateiktuose paaiškinimuose nurodomos priešingos aplinkybės: pareiškėjas pažymėjo, kad jo darbo stalas buvo netvarkingas, nurodė nežinąs, kur dingo popieriai bei padarė prielaidą, kad galėjo tuos dokumentus pamesti. Iš pateiktų paaiškinimų turinio akivaizdu, jog apeliantas žinojo, jog muitinei skirtus egzempliorius jis turi į dienos paketą atiduoti pats. Teismas šią aplinkybę įvertino tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1P-667, kuriuo pareiškėjui A. B. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Muitinės pašto posto viršininkės pavaduotoja 2012 m. birželio 13 d. kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių su tarnybiniu pranešimu (b. l. 24), kuriame paaiškino, kad A. B., 2012 m. birželio 4 d., atlikdamas pašto siuntų Nr. EG70174464US ir Nr. EG70174464US muitinius patikrinimus, savo tarnybines funkcijas vykdė netinkamai, todėl siūloma dėl jo atlikti tarnybinį patikrinimą. 2012 m. birželio 20 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-467 (b. l. 21) sudaryta komisija Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus A. B., atliekančio pareigas Vilniaus pašto poste, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Komisijos sudėtis pakeista Muitinės generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1B-531 (b. l. 22) ir 2012 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1B-565 (b. l. 23). 2012 m. birželio 25 d. pareiškėjas A. B. buvo supažindintas su 2012 m. birželio 25 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-705 (b. l. 44), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas. Minėta Komisija, atlikusi A. B. veiksmų tyrimą, surašė 2012 m. liepos 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-761 (b. l. 13), kurioje, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 34 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 37 straipsnio 1 dalimi, siūlė pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsižvelgęs į šioje išvadoje nustatytas aplinkybes, Muitinės departamento generalinis direktorius skundžiamu 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 1P-667 paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą panaikinti minėtą 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą atmetė, todėl pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kurio argumentais remdamasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 1P-667, panaikinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant dėl jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn taikytinas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (bylai aktuali 2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Muitinės departamento generaliniam direktoriui suteikti įgaliojimai skirti muitinės pareigūnams už tarnybinius nusižengimus vieną iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastabą; 2) papeikimą; 3) griežtą papeikimą; 4) perkėlimą į žemesnės kategorijos pareigas; 5) atleidimą iš pareigų (Statuto 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti laikomasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurias nustato Statutas (Statuto 35, 36, 42 straipsniai), atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka (Statuto 37 straipsnio 1 dalis). Statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo muitinės pareigūnams bei tarnybinių patikrinimų dėl jų padarytų tarnybinių nusižengimų atlikimo tvarką reglamentuoja vykdant Statuto 42 straipsnio 2 dalį finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 punktas). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 42 straipsnis, Taisyklių 21 punktas).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013). Tad sprendžiant klausimą, ar skundžiamu 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina analizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusios Komisijos 2012 m. liepos 19 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-761 pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą, analizavo ir rėmėsi: Vilniaus pašto posto viršininkės D. K. 2012 m. birželio 6 d. tarnybiniu pranešimu (kuriame pašto posto viršininkė informavo Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotoją apie tai, kad į muitinės archyvą skirtų pristatyti dokumentų paketą 2012 m. birželio 4 d. neįdėti CP 72 formos deklaracijų Nr. EI206512476US ir Nr. EG70174464US muitinei skirti dokumentų egzemplioriai); AB Lietuvos paštas 2012 m. liepos 10 d. raštu Nr. 3-4343 (kuriame AB Lietuvos paštas Muitinės departamentui pateikė elektroninio susirašinėjimo su UAB „ITBM“ išrašus, 2012 m. gegužės 20 d. komercinės sąskaitos Nr. 1000667 kopiją, Pašto skirstymo departamento Tarptautinio pašto skyriaus specialistės I. R. 2012 m. liepos 9 d. paaiškinimą, siuntos Nr. EI206512476US pašto lydimojo dokumento kopiją, duomenų muitinei vertei nustatyti (PREMI DB) kopijas); Muitinės informacinių sistemų centro 2012 m. liepos 9 d. raštu Nr. (12.1)1S-1309 (kuriame buvo pateikta informacija apie RIKS sistemos ir programinės įrangos gedimus 2012 m. birželio 4 d.). Komisija taip pat analizavo ir rėmėsi pareigūno A. B. pateiktais paaiškinimais.

Iš Komisijos 2012 m. liepos 19 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-761 ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo turinio matyti, jog A. B.: 1) 2012 m. birželio 4 d. išleido į laisvą apyvartą prekes, esančias pašto siuntoje Nr. EG70174464US, neapskaičiavęs importo mokesčio ir neįforminęs muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui, tuo pažeisdamas PVM įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 40 straipsnio 4 dalį bei Pašto siuntų deklaravimo taisyklių 20 ir 21 punktus; 2) 2012 m. birželio 4 d. netinkamai įvertino siuntoje Nr. EI206512476US esančių prekių muitinę vertę, išleido į laisvą apyvartą siuntos prekes, neapmokestinęs jų importo mokesčiu, tuo pažeisdamas 1992 m. sausio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 30 straipsnio 1 dalį, Muitinio įvertinimo taisyklių 20 ir 21 punktus;

3) atlikęs siuntų Nr. EG70174464US ir Nr. EI206512476US fizinį tikrinimą, nesurašė patikrinimo aktų, tuo pažeisdamas Deklaravimo taisyklių 31 punktą;

4) atlikęs siuntų Nr. EG70174464US ir Nr. EI206512476US fizinį tikrinimą, į archyvinių dokumentų dienos pakelį neįdėjo šių siuntų muitinei skirtų dokumentų egzempliorių, tuo pažeisdamas Dokumentų tvarkymo instrukcijos 8 punktą ir 4 priedo 8.1 punktą. 2012 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. 1P-667 taip pat pažymėta, kad šiais veiksmais posto inspektorius A. B. pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d.

įsakymu Nr. 1B-285, 7.1 (pareiga atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais), 7.3 (pareiga apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas), 7.5 (pareiga klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas), 7.6 (teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas muitinės deklaracijų bei kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, taip pat šiuos duomenis tvarkyti, analizuoti, perduoti ir priimti) ir 7.21 (vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas) punktų reikalavimus, padarydamas tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

Apeliantas teigia, kad šie ir kiti surinkti įrodymai nepatvirtina, kad būtent jis neatliko savo pareigų dėl aplaidumo, o tarnybinė nuobauda jam paskirta visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus duomenis, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei atitinkamai įvertino pareiškėjo argumentus. Remiantis apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Priešingai nei teigia apeliantas, tarnybinį tyrimą atlikusi Komisija surinko išsamius įrodymus, susijusius su tarnybinio pažeidimo padarymo faktu, kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo ir, įvertinusi visas nagrinėjamam ginčui aktualias aplinkybes, priėmė motyvuotą išvadą.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pažeidimų, susijusių su pašto siunta Nr. EG70174464US, teisingai pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad 2012 m. birželio 4 d. pareiškėjas siuntoje Nr. EG70174464US (siuntos vertė 70 USD, pagal oficialų kursą – 189 Lt) skirtas prekes į laisvą apyvartą išleido neapmokestinęs jų importo mokesčiu, taip pat neįforminęs muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui. Tai patvirtina Muitinės generalinio direktoriaus 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-467 sudarytos Komisijos 2012 m. liepos 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-761 nustatytos aplinkybės bei pareiškėjo A. B. Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto viršininkui pateiktas 2012 m. birželio 9 d. pasiaiškinimas (b. l. 25). Be to, šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei apeliaciniame skunde.

Ginčo metu galiojusi PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalis nustatė, jog importo pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose (dokumentų siuntose, pašto siuntose ar pašto siuntiniuose). Toje pačioje nuostatoje įtvirtinta ir tai, jog tam, kad siuntmena galėtų būti laikoma nedidelės vertės, jos bendra vertė turi neviršyti 160 litų, o siuntmena gali būti laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos išvardintos sąlygos: siuntmenos gavėjas – fizinis asmuo; siuntmeną sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. nei prekių kiekis, nei jų pobūdis nesudaro prielaidos manyti, jog šie daiktai skirti ekonominei veiklai; siuntmenos gavėjas siuntmeną iš siuntėjo gauna neatlygintinai; siuntmenoje nėra prekių, kurios pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą yra akcizų objektas; siuntmenoje esančios kavos svoris neviršija 500 gramų (arba kavos ekstrakto ir esencijos – 200 gramų), arbatos svoris neviršija 100 gramų (arba arbatos ekstrakto ir esencijos – 40 gramų).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. birželio 6 d. į Vilniaus pašto postą buvo grąžintos siuntos Nr. EG70174464US ir Nr. EI206512476US (b. l. 27). Atlikus pakartotinį siuntos Nr. EG70174464US tikrinimą (b. l. 31), nustatyta, jog pagal CP 72 formos deklaraciją pašto siuntos Nr. EG70174464US, adresuotos N. M., vertė – 70 USD (pagal oficialų kursą – 189 Lt). Taigi pašto siuntos Nr. EG70174464US vertė buvo didesnė nei PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta neapmokestinama 160 Lt prekių vertės riba. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šioms prekėms turėjo būti apskaičiuotas importo mokestis, kuris, vadovaujantis Pašto siuntų deklaravimo taisyklių 21 punktu, privalėjo būto įrašytas į muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėjui. Tam, kad prekė būtų neapmokestinta pridėtinės vertės mokesčiu, ji turi atitikti visas PVM įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. būti nedidelės vertės ir nekomercinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Muitinės informacinių sistemų centro 2012 m. liepos 9 d. raštą Nr. (12.1)15-1309 (b. l. 57), kuriame nurodyta, kad 2012 m. birželio 4 d. neužregistruota tinklo ar programinės įrangos gedimų, dėl kurių kompiuterio IP 10.1.19.22 naudotojas (pareiškėjas A. B.) būtų negalėjęs prisijungti prie RIKS, apelianto teiginį, jog minėtos siuntos patikrinimo akto negalėjo surašyti dėl RIKS sistemos trikdžių, atmeta kaip nepagrįstą. Minėtame Muitinės informacinių sistemų centro 2012 m. liepos 9 d. rašte taip pat nurodyta, kad naudotojas VL0953, t. y. A. B., prie RIKS sistemos 2012 m. birželio 4 d. bandė jungtis 9.31 val. Nepavykus vieną kartą prisijungti prie sistemos, dar kartą jungtis prie sistemos pareiškėjas galėjo vėliau, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo, nes, kaip matyti iš minėtos pažymos, kitų pareiškėjo bandymų 2012 m. birželio 4 d. prisijungti prie RIKS sistemos neužfiksuota. Be to, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kiek laiko truko RIKS sistemos trikdžiai, kodėl nebuvo galima prie sistemos prisijungti, ar prie sistemos jungėsi kiti pareigūnai ir kada, nėra pakankamas paneigti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad A. B., nesurašęs prekių siuntos Nr. EG70174464US patikrinimo akto, pažeidė Deklaravimo taisyklių 31 punkto nuostatas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad 2012 m. birželio 4 d. įvykęs galimas trumpalaikis sistemos trikdis nelaikytinas objektyvia priežastimi, pateisinančia tiesioginių pareigų nevykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisijos 2012 m. liepos 19 d. išvadoje pagrįstai konstatuota, jog A. B. siuntos Nr. EG70174464US muitinį patikrinimą atliko netinkamai, ir šiais savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.5 ir 7.21 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalies, kurioje teismas pasisakė dėl pažeidimų, susijusių su pašto siunta Nr. EI206512476US, vertinimo (2012 m. birželio 4 d. pareiškėjas netinkamai įvertino siuntoje Nr. EI206512476US esančių prekių muitinę vertę ir išleido į laisvą apyvartą siuntos prekes, neapmokestinęs jų importo mokesčiu). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu šiuo klausimu ir sprendime padarytomis išvadomis, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Apeliantas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalimi, kurioje teismas pasisakė dėl leidimų, susijusių su pašto siuntų Nr. EG70174464US ir Nr. EI206512476US deklaracijų egzempliorių, skirtų muitinei, neišsaugojimu, ir teigia, kad tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek teismo metu turėjo būti aiškinamasi dokumentų perdavimo iš muitinės posto į saugyklą tvarka, aplinkybė, kuriuo metu dingo minėti dokumentai, kuris pareigūnas formavo dokumentų paketą ir perdavė jį į muitinės dokumentų saugyklą, kada jie buvo perduoti į muitinės saugyklą ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtų aplinkybių aiškinimasis nagrinėjamu atveju nėra būtinas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atlikęs siuntų Nr. EG70174464US ir Nr. EI206512476US muitinį tikrinimą, būtent pareiškėjas turėjo pareigą pareigūnui, atsakingam už dienos (pamainos) eigoje formuojamo dokumentų paketo sudarymą, pateikti šių pašto siuntų deklaracijų egzempliorius, skirtus muitinei, tačiau minėtos pareigos neįvykdė. Be to, pats pareiškėjas savo 2012 m. birželio 9 d. ir 2012 m. birželio 25 d. paaiškinimuose (b. l. 25, 42), pateiktuose Muitinės departamento generaliniam direktoriui, nurodė, jog nežino, kur šie dokumentai galėjo dingti, bei padarė prielaidą, kad galėjo juos pamesti pats.

Taigi, įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas savo pareigas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl šiais savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 7.21 punkte nustatytus reikalavimus. Komisijos 2012 m. liepos 19 d. išvadoje pagrįstai konstatuota, kad A. B. savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.

Pažymėtina, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 319/2007; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, kurioms esant šis nusižengimas padarytas, pareiškėjo tarnybinį nusižengimą tyrusios Komisijos 2012 m. liepos 19 d. išvadoje pateiktą informaciją apie tai, kad per tarnybos laikotarpį (nuo 1995 m. vasario 6 d.) A. B. buvo baustas 7 kartus, tačiau galiojančios tarnybinės nuobaudos neturi, daro išvadą, jog pareiškėjui paskirta adekvati padarytam nusižengimui tarnybinė nuobauda.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virgilijus Valančius