2021-03-17 Nr. AB-5467-3-61-3-00782-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2034-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00782-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.2; 12.5.1; 12.13.1.1; 12.13.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. S-20 (7-163/2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 68-117 (toliau – ir VMI sprendimas) ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (28.19) FR0682-181 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas) dalis, kuriomis: 1) pareiškėjui nurodyta sumokėti 44 673 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) nuo 300 000 Eur sumos, priskirtos pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, taip pat nurodyta sumokėti 20 002,24 Eur GPM delspinigių ir 8 935 Eur (20 proc.) GMP baudą, 2) pareiškėjui nurodyta sumokėti 4 561 Eur GPM baudą nuo GPM, susidariusio dėl klaidingai deklaruotų pajamų, gautų už UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimą, arba 3) atleisti pareiškėją nuo šios baudos mokėjimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis nesutinka su mokesčių administratoriaus ir Komisijos pozicija dėl UAB „VVP Investment“ sumokėtos sumos priskyrimo pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualiomis veiklos pajamomis bei nuo jų apskaičiuotu GPM, GPM delspinigiais bei paskirta GPM bauda. Mokesčių administratorius nepateikė jokios išvados dėl tikrojo sandorių turinio, nenurodė pajamų pobūdžio ir gavimo pagrindo, pasirinko pareiškėjui įmanomą didžiausią mokestinę naštą sąlygojantį variantą, būtent UAB „VVP Investment“ pervestą 300 000 Eur sumą apmokestinti kaip pareiškėjo gautas pajamas. Ginčijamais sprendimais nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 8 d. suteiktos UAB „VVP Investment“ paskolos (125 921,36 Eur) suma buvo tą pačią dieną panaudota V. K. interesams. Pareiškėjas už V. K., kaip UAB „Pamario jėgainių energija“ akcininką, UAB „Line Map“ sumokėjo 125 921,36 Eur. V. K. skola pareiškėjui buvo padengta, kai UAB „Verslo valdymo investicijos“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo V. K. priklausiusias lėšas tiesiai pareiškėjo kreditoriui – UAB „VVP Investment“. Tokiu būdu V. K. grąžino 125 921,36 Eur skolą pareiškėjui, o pareiškėjas atsiskaitė su UAB „VVP Investment“. Todėl 125 921,36 Eur sudaranti 2014 m. rugpjūčio 14 d. pervestų lėšų dalis yra 2013 m. rugpjūčio 8 d. susidariusios V. K. 125 921,36 Eur skola pareiškėjui padengimas (grąžinimas) ir negali būti vertinama kaip pareiškėjo „gautos“ ar „uždirbtos“ pajamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalies apibrėžimą.

2.2. Mokesčių administratorius, vertindamas 2012 m. lapkričio 19 d. pareiškėjo ir UAB „Line Map“ sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise (dėl 9 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimo) ją neteisingai interpretuoja ir nepagrįstai vertina kaip įrodymą, kad pareiškėjo UAB „Line Map“ sumokėtos lėšos yra asmeninis įnašas už 9 proc. pareiškėjo nuosavybės teise valdytas UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijas. Pareiškėjui ir V. K. priskirtas finansavimo poreikis buvo apskaičiuotas pagal aiškia ekonomine logika grįstas taisykles ir įrodo, o ne paneigia, kad UAB „Line Map“ buvo sumokėta tiek pareiškėjui, tiek V. K. tenkanti lėšų dalis.

2.3. Tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. (dieną, kai UAB „VVP Investment“ buvo sumokėta 300 000 Eur suma) egzistavo V. K. skola pareiškėjui, atsiradusi grynais pinigais V. K. paskolinus lėšų. Tokių skolų suma sudarė 160 739,11 Eur. V. K. skola pareiškėjui buvo padengta, kai UAB „Verslo valdymo investicijos“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo V. K. priklausiusias lėšas tiesiai pareiškėjo kreditoriui UAB „VVP Investment“. Tokiu būdu V. K. grąžino 160 739,11 Eur skolą pareiškėjui, o pareiškėjas tokią sumą grąžino UAB „VVP Investment“. Todėl 160 739,11 Eur suma negali būti vertinama kaip pareiškėjo „gautos“ ar „uždirbtos“ pajamos pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies apibrėžimą.

2.4. Skirtumas tarp 160 739,11 Eur ir 125 921,36 Eur sumokėtų lėšų ir padengtų V. K. skolų pareiškėjui 13 339 Eur buvo V. K. paskola pareiškėjui, kurią pareiškėjas grąžino grynais pinigais. Todėl ir ši suma negali būti vertinama kaip pareiškėjo „gautos“ ar „uždirbtos“ pajamos pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies apibrėžimą.

2.5. Pareiškėjas savo paaiškinimuose mokesčių administratoriui nurodė, kad pareiškėjo ir su juo artimais svainystės santykiais susijusio V. K. (pareiškėjo sūnaus uošvio) tarpusavio finansiniai santykiai buvo grįsti tarpusavio pasitikėjimu ir rašytinėmis sutartimis neformalizuojami.

2.6. Pareiškėjas visas iš UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimo pajamas deklaravo ir GPM sumokėjo taip, kaip nurodė Klaipėdos AVMI ir padėjo atlikti pats mokesčių administratorius, 2016 m. atlikdamas pareiškėjo operatyvų patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui 4 561 Eur bauda paskirta dėl GPM, apskaičiuoto pasikeitus Klaipėdos AVMI nuomonei dėl mokestinio pareiškėjo sandorių traktavimo, o taip pat įvertinant pareiškėjo elgesį mokant mokesčius. Pareiškėjui 4 561 Eur bauda paskirta nesivadovaujant teisingumo ir protingumo kriterijais ir yra naikintina arba pareiškėjas atleistinas nuo baudos mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas savo poziciją grindžia tik paaiškinimais, kurie yra nuolat keičiami. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti piniginių lėšų kilmę, skunde dėl Klaipėdos AVMI sprendimo pateikė trečią piniginių lėšų kilmės versiją. Akcentuotinas pareiškėjo pirminis 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinimas, kuriame pareiškėjo buvo klausta ne tik dėl V. K. prašymu pervestų 300 000 Eur už pareiškėjo įsiskolinimą į UAB „VVP Investment“, tačiau taip pat klausta, ar pareiškėjas 2012–2015 m. buvo sudaręs kitų paskolų sandorių su V.

K.. Pareiškėjas nurodė, kad paskolų sutarčių su V. K. nebuvo sudaręs. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimą dėl kitų fizinių asmenų (M. K., G. S., E. R., 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinimo 3–4 lapas), nurodė, jog paskoliniai santykiai egzistavo, tačiau jie buvo grįsti pasitikėjimo santykiais ir paskolų sutarčių nebuvo sudaroma. Priešingai nei šių fizinių asmenų atžvilgiu, V. K. atžvilgiu pareiškėjas neįvardijo, kad paskolos buvo realiai teikiamos, tačiau nesudaromos sutartys. Antroji pozicija, kurią pareiškėjas pateikė jau po atliktų kontrolės veiksmų buvo įvardinta 2019 m. liepos 9 d. pastabose dėl patikrinimo akto (2–3 lapai).

Pareiškėjas nurodė, kad V. K. sumokėjo pareiškėjo skolą kitam asmeniui (t. y. UAB „VVP Investment“ ), todėl V. K. perėjo reikalavimo teisė į šią skolą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo įsipareigojimai prieš V. K. kilo ne paskolos sandorio, o reikalavimo teisių, įgytų regreso tvarka, pagrindu, todėl paskolos sandoris tarp jo (pareiškėjo) ir V. K. nebuvo sudarytas. Kaip pastabose nurodė pareiškėjas, jis savo įsipareigojimą prieš V. K. padengė 2014 m. Šios skolos padengimo faktą gali patvirtinti V. K. sutuoktinė A.

K., kuri 2019 m. sausio 7 d. paaiškinime nurodė, kad „visos piniginės lėšos buvo pervestos sutuoktiniui, aš jomis savo reikmėm nesinaudojau ir nežinau apie kokias sumas buvo šnekama“. Be visa to, mokesčių administratorius pagal bankų sąskaitų išrašus nenustatė, kad 300 000 Eur buvo grąžinti 2014 m. V. K. Pareiškėjas VMI pateiktame skunde teigė priešingai ir nurodė, kad pareiškėjas iš viso per 2012–2013 m. laikotarpį V. K. buvo paskolinęs 989 781 Lt, todėl V. K. prašymu į UAB „VVP Investment“ iš UAB „Verslo valdymo investicijos“ pervesti 300 000 Eur yra pareiškėjui grąžinta paskola bei papildomai pareiškėjui paskolinta 46 059 Lt paskola, kuri vėliau grynaisiais pinigais sugrąžinta V.

K.

3.2. VMI, siekdama įsitikinti, ar pareiškėjo skunde teikiama versija, kad dalis piniginių lėšų 555 000 Lt (989 781 – 434 781) V. K. perduota grynaisiais pinigais ir kita dalis (434 781 Lt ((540 000 (paskolos suma) + 155 650 (sumokėtų palūkanų suma))/24 x 15)) pervesta už V. K. UAB „Line Map“ pagal UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų atpirkimo sandorį (pareiškėjas valdė 9 proc., o V. K. – 15 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų, tuo metu pareiškėjas sumokėjo visą sumą, tenkančią 24 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų, šioje sumoje įskaitant ir mokėjimą už V. K.) yra reali ir pagrįsta, įvertino mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją (mokestinio patikrinimo metu gautus dokumentus, pareiškėjo teiktus paaiškinimus, UAB „Line Map“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pareiškėjo bankinių sąskaitų išrašų duomenis). Pareiškėjo skunde teikiama versija keičia pareiškėjo pirminę poziciją, nes 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinime, atsakydamas į 1 klausimą, nurodė, kad 2012 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas su UAB „Line Map“ pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį <...>. Pagal šią sutartį buvo numatyta, kad turi teisę atpirkti parduotas 9 vnt. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų už 540 000 Lt. Pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais, nes jie nepaveikti laiko ir kitų aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-695/2009 ir kt.).

3.3. Nustatytų duomenų pagrindu (2012 m. lapkričio 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, bankiniame pavedime pateikta informacija, buhalterinės sąskaitos išrašas) darytina išvada, jog 695 650 Lt buvo pareiškėjo asmeninis įnašas už 9 proc. pareiškėjo nuosavybės teise valdytas UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijas, todėl atmestina pareiškėjo pozicija, kad 434 781 Lt buvo pervesta už V. K. UAB „Line Map“ pagal UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų atpirkimo sandorį už jo valdomą 15 proc. dalį. Kitų duomenų, kuriais būtų galima sieti atliktą apmokėjimą su V. K., mokestinio patikrinimo metu nenustatyta. Mokestinio patikrinimo nustatytos aplinkybės, jų visuma užkerta kelią tikėti pareiškėjo sąžiningumu ir dėl neva V. K. grynaisiais pinigais perduotų 555 000 Lt. Sudarytų sandorių ir jų datų pareiškėjas nefiksuodamas patikimais įrodymais – notariniu tvirtinimu, bankiniais pavedimais ar pan. – prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1139-575/2018). Šiuo atveju 555 000 Lt perdavimas ir 46 059 Lt paskolos grąžinimas grynaisiais pinigais V. K. grindžiamas tik pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių konkrečių ir įtikinamų įrodymų, patvirtinančių realų lėšų perdavimą grynaisiais V. K., nepateikė. Abejonių dėl lėšų perdavimo V. K. nepanaikina ir pareiškėjo argumentai, jog aptariami paskoliniai sandoriai buvo sudaromi tarp itin artimų asmenų, grindžiami pasitikėjimu, todėl nebuvo imtasi jokių papildomų garantijų.

3.4. Pagal mokesčių administratoriaus turimus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2012–2013 m. ne tik pardavė nekilnojamą turtą, tačiau ir įsigijo nekilnojamą turtą, atsiskaitymo su nekilnojamo turto pardavėjais pagal bankų sąskaitų išrašus nenustatyta, tai leido daryti prielaidą, kad iš nekilnojamo turto pardavimo gautas ir grynaisiais nuimtas pinigines lėšas pareiškėjas ir panaudojo atsiskaitymui su nekilnojamo turto pardavėjais, o ne neva skolino V. K., todėl pareiškėjo skunde nurodoma informacija yra klaidinanti ir nekorektiška. Be to, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas galbūt disponavo grynaisiais pinigais tam tikra piniginių lėšų suma, nesudaro pagrindo teigti, jog šios lėšos realiai buvo perduotos V. K.. Neįrodžius realaus piniginių lėšų perdavimo fakto, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo turimi grynieji pinigai buvo perduoti kitam fiziniam asmeniui. Pareiškėjas savo poziciją nori pagrįsti liudytojų parodymais, tačiau VMI nurodo, kad išskirtinai tik paaiškinimų (duomenų) apie gautas pajamas teikimas, nesant realaus tų pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia (LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3363-556/2020). Be to, V. K. sutuoktinės buvo klausiama dėl sandorių su pareiškėju (A. K. 2019 m. sausio 7 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jai apie UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio, piniginių lėšų gavimo bei obligacijų išpirkimo aplinkybes nebuvo žinoma), E. L. taip pat teikė paaiškinimus dėl pareiškėjo garanto dalies, tačiau nenurodė, kad pareiškėjas pinigines lėšas teikė ne tik už savo valdomas akcijas, tačiau ir už V. K., todėl liudytojų parodymai neatskleistų realių aplinkybių ir parodymams būtų daroma įtaka, susipažinus su kontrolės veiksmų nustatytomis aplinkybėmis.

3.5. Įvertinus pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą, nagrinėjimui reikšmingas teisines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, mokesčių administratorius pagrindė pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusias sumas, kas suponuoja išvadą, kad įgyvendintos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tuo metu pareiškėjas, nors ir teikė atitinkamus paaiškinimus, tačiau jų įrodymais nepagrindė, o dėl savo nenuoseklumo ir nepagrįstumo pareiškėjo paaiškinimai negali paneigti mokesčių administratoriaus išvadų. Pareiškėjas gavo finansinę naudą (buvo padengta dalis pareiškėjo paskolos UAB „VVP Investment“ 300 000 Eur), todėl pagrįstai konstatuota, kad minėtos 300 000 Eur yra pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 14 d. gautos kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, nuo kurių privalo būti sumokėtas GPM į valstybės biudžetą.

3.6. Byloje nesant įrodymų apie pareiškėjo individualų kreipimąsi į mokesčių administratoriaus pareigūnus dėl mokesčių įstatymų aiškinimo, kurie būtų jį suklaidinę ar suteikę netinkamą informaciją, šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjo atleidimui nuo delspinigių ir baudų MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-386/2014).

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos AVMI, VMI ir Komisijos ginčijamais sprendimais pareiškėjo gautos 300 000 Eur sumos pripažinimo pareiškėjo gautomis kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualiomis veiklos pajamomis ir nuo šios sumos apskaičiuoto 44 673,02 Eur GPM ir paskirtos baudos teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Klaipėdos AVMI, VMI ir Komisijos ginčijamais sprendimais pareiškėjui paskirtos 4 561,00 Eur dydžio GPM baudos už klaidingai deklaruotų pajamų, gautų už UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad mokestinio patikrinimo metu Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 10 ir 69 straipsniais, nustatė, kad sudarytų su asocijuotu susijusiu asmeniu UAB „Verslo valdymo investicijos“ sandorių forma, t. y. 2013 m. gruodžio 16 d. obligacijų pasirašymo sutartis Nr. 2 su numatytu obligacijų išpirkimu ir 2013 m. gruodžio 16 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas, buvo siekiama formaliai gauti pajamų, kurios būtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punkte numatytą lengvatą, kuri galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nustačius mokestinės naudos siekimą, konstatuota, kad pareiškėjas 2014–2015 m. gavo ne obligacijų išpirkimo pajamas, o pajamas už 2013 m. gruodžio 11 d. perleistas UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijas, kurios, vadovaujantis GPMĮ 8 straipsnio 1 dalimi, laikomos gautomis 2014–2015 m. ir pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punkto nuostatas priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms (I epizodas). Šioje dalyje pareiškėjas skundo dėl apskaičiuoto mokesčio teismui neteikia, tačiau ginčija GPM baudos paskyrimą. Taip pat mokestinio patikrinimo metu Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi MAĮ 10 ir 69 straipsniais, nustatė, kad pagal V. K. prašymą UAB „Verslo valdymo investicijos“ pervestus 300 000 Eur į pareiškėjo nurodytą sąskaitą pareiškėjas panaudojo iš UAB „VVP Investment“ paimtos 1 700 000 Lt dydžio paskolos grąžinimui. Kadangi pareiškėjas nenurodė piniginių lėšų gavimo iš V. K. pagrindo, šios lėšos priskirtos kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms bei papildomai apskaičiuotas GPM bei su juo susijusios sumos (II epizodas). Pareiškėjas skundžia priimtus sprendimus pilna apimtimi.

7. Teismas, pasisakydamas dėl 300 000 Eur sumos pripažinimo pareiškėjo apmokestinamomis pajamomis, vadovavosi GPMĮ 2 straipsnio 14 punktu, mokestinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis mokesčių administratorius padarė išvadą, jog V. K. piniginėmis lėšomis buvo sumažintas pareiškėjo įsiskolinimas juridiniam vienetui, kadangi V. K. iš UAB „Verslo valdymo investicijos“ gautinos ir į UAB „VVP Investment“ sąskaitą pervestos 300 000 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. pareiškėjas gavo finansinę naudą – buvo padengta dalis pareiškėjo paskolos UAB „VVP Investment“.

Dėl to mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad minėtos 300 000 Eur piniginės lėšos yra pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 14 d. gautos kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, nuo kurių turi būti sumokėtas GPM. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog nurodyta suma negali būti laikoma jo pajamomis ar apmokestinama nauda, kadangi iš esmės jis atgavo V. K. anksčiau paskolintus pinigus, kad dalis piniginių lėšų 555 000 Lt (989 781 – 434 781) V. K. perduoda grynaisiais pinigais, o kita dalis (434 781 Lt ((540 000 (paskolos suma) + 155 650 (sumokėtų palūkanų suma)) / 24 x 15)) pervesta už V.

K. UAB „Line Map“ pagal UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų atpirkimo sandorį (tuo metu pareiškėjas valdė 9 proc., o V. K. – 15 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų, tuo metu pareiškėjas sumokėjo visą sumą, tenkančią 24 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų, šioje sumoje įskaitant ir mokėjimą už V. K.), nėra paremti objektyviais ir leistinais įrodymais. Pareiškėjas grindžia savo argumentus apie paskolinių civilinių teisinių santykių tarp jo ir V. K. egzistavimą iš esmės savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais.

Teismas pabrėžė, kad fizinių asmenų paskolos sutartys privalo būti rašytinės, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 str. 1 d.). Jeigu paskolos sutartis viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis privalo būti notarinės formos (Civilinio kodekso 6.871 str. 4 d.). Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (Civilinio kodekso 1.93 str. 2 d.), o notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu (Civilinio kodekso 1.93 str. 3 d.).

8. Teismas pažymėjo, kad iš bylos rašytinės medžiagos matyti, jog 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „VVP Investment“ pervesta 300 000 Eur suma yra pareiškėjo šiai įmonei 492 354,03 Eur dydžio paskolos dalies grąžinimas, kurią (paskolą, gautą iš UAB „VVP Investment“) pareiškėjas panaudojo UAB „Line Map“ asmeniniam akcininko įnašui už 9 proc. pareiškėjo nuosavybės teise valdytas UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijas. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi už 1 500 Lt V. K. perleido 15 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų ir iki 2013 m. gruodžio 11 d. valdė 9 proc. bendrovės akcijų. Pareiškėjas, siekdamas įnešti savo indėlį į garantiją sutiko parduoti 9 proc. akcijų UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų UAB „Line Map“ su atpirkimo teise. Pagal 2012 m. lapkričio 19 d. sutarties sąlygas pareiškėjas turėjo teisę per 12 mėnesių minėtas akcijas atpirkti iš UAB „Line Map“ už fiksuotą 540 000 Lt kainos dalį ir sumokėjęs kintamą kainos dalį – 50 proc. palūkanas nuo 540 000 Lt, kurios apskaičiuotos už laikotarpį nuo garantijos išdavimo tikslais pervestų lėšų pervedimo iki bus sumokėta akcijų atpirkimo kaina arba bankas grąžins visą garantijos dydžio sumą į UAB „Line Map“ sąskaitą. UAB „Line Map“ minėta sutartimi įsipareigojo, kad pirkėjas arba pirkėjo nurodytas asmuo, vienas arba su kitais UAB „Pamario jėgainių energija“ akcininkais įneš reikiamas lėšas į atitinkamą banko sąskaitą, kad ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 23 d. būtų išduota garantija, kuri reikalinga, norint dalyvauti aukcione. 2019 m. gegužės 6 d. teikdamas raštu paaiškinimus 7 punkte pareiškėjas asmeniškai nurodė, kad 2012–2015 m. jokių paskolos sutarčių su V. K. nebuvo sudaręs.

9. Teismas nustatė, kad UAB „Line Map“ pateikė su pareiškėju 2013 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo ir parduotų akcijų atpirkimo (REPO) įgyvendinimo patvirtinimo aktą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas, įvykdydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 5 straipsnio nurodytas sąlygas bei pasinaudodamas atpirkimo teise, 2013 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo į bendrovės sąskaitą 540 000 Lt fiksuotą kainos dalį ir 155 650 Lt kintamą kainos dalį. UAB „Line Map“ direktorė 2019 m. vasario 12 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad kintanti kainos dalis, t. y. 155 650 Lt, yra palūkanos, kurias pareiškėjas sumokėjo bendrovei. Pagal UAB „Line Map“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 9 d. bendrovei banko pavedimu pervedė 540 000 Lt sumą (mokėjimo paskirtyje nurodyta: pagal paskolos sutartį už garantinį įnašą), kuri buhalterinėje apskaitoje apskaityta kaip pareiškėjo suteikta paskola bendrovei, ir 155 650 Lt sumą (mokėjimo paskirtyje nurodyta: pagal 2012 m. lapkričio 19 d. akcijų repo sandorį už 9 proc. akcijų), kuri atvaizduota sąskaitoje „Investicijų perleidimo pelnas“. Pagal pareiškėjo banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad pareiškėjas 695 650 Lt (540 000 +155 650) pinigines lėšas į UAB „Line Map“ banko sąskaitą pervedė po to, kai 2013 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo pavedimu iš UAB „VVP Investment“ gavo 1 700 000 Lt paskolą. UAB „Line Map“ 2014 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui grąžino 540 000 Lt, kurie bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti kaip „paskolos grąžinimas pareiškėjui“. Piniginės lėšos pervestos į V. K. banko sąskaitą, nurodyta mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas pagal B. J. prašymą“. Taigi, teismo vertinimu, iš paties pareiškėjo sudarytų rašytinių sutarčių, banko išrašų ir buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog 300 000 Eur suma yra iš dalies už kitą akcininką V. K. sumokėto (paskolinto) įnašo susigrąžinimas. Tokių argumentų nepatvirtina jokie byloje surinkti leistini rašytiniai įrodymai.

10. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad 300 000 Eur sumą sudaro ir V. K. per ilgesnį laikotarpį skirtingomis sumomis grynaisiais pinigais paskolintos ir sugrąžintos lėšos, pažymėjo, jog LVAT yra nurodęs, kad pareiga nurodyti pajamų šaltinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, kad esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti šiuos šaltinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaraciją, mokesčių mokėtojas prisiima visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (LVAT 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-27/2013). Teismas sprendė, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog santykiai su V. K. buvo artimi ir grynieji pinigais skolinami nesilaikant įstatymų numatytos tos rūšies sandoriams privalomos rašytinės ar notarinės formos, prisiėmė riziką, kad kilus ginčui negalės tokių sandorių egzistavimo ir buvimo pagrįsti leistinais įrodymais. Be to, ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, asmenų mokestinio tyrimo metu teikti paaiškinimai neduoda jokios nuorodos į paskolos teisinių santykių tarp nurodytų asmenų egzistavimą.

11. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad 555 000 Lt perdavimas ir 46 059 Lt paskolos grąžinimas grynaisiais pinigais V. K. grindžiamas tik pareiškėjo skunduose išdėstytais argumentais, kuriuos neva patvirtintų nurodyti asmenys. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio ir dydžio civilinių sandorių įrodinėjimas draudžiamas liudytojų parodymais. Be to, nurodyti asmenys buvo teikę paaiškinimus mokestinio tyrimo metu ir nepatvirtino pareiškėjo teiginių bei nurodomų paskolinių santykių egzistavimo. Teismas sprendė, kad surinkta rašytinė pinigų judėjimą patvirtinanti sandorių, banko sąskaitų, apskaitos duomenų medžiaga patvirtina mokesčių administratoriaus padarytą išvadą apie nurodytos sumos gavimą kaip mokestinę naudą – kitam asmeniui apmokėjus pareiškėjo skolos dalį. Be to, teismas paties pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nelaikė nuosekliais ir patikimais įrodymais, nes jie yra prieštaringi (pirminės apklausos metu teigė paskolų sutarčių su V. K. nebuvo sudaręs, 300 000 Eur sumos nėra skolinęs, vėliau teigė, kad pareiškėjas iš viso per 2012–2013 m. laikotarpį V. K. buvo paskolinęs 989 781 Lt, todėl V. K. prašymu į UAB „VVP Investment“ iš UAB „Verslo valdymo investicijos“ pervesti 300 000 Eur yra pareiškėjui grąžinta paskola bei papildomai pareiškėjui paskolinta 46 059 Lt paskola, kuri vėliau grynaisiais pinigais sugrąžinta V. K.). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai 300 000 Eur sumą kvalifikavo pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 punktą kaip pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 14 d. gautas kitas apmokestinamas GPM pajamas bei pagrįstai apskaičiavo nurodyto dydžio GPM bei su juo susijusias sumas.

12. Teismas, pasisakydamas dėl paskirtos baudos už I epizodą, apskaičiuotą nuo GPM, kurį pareiškėjui nurodyta sumokėti nuo pajamų, gautų už UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimą, vadovavosi MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir sutiko su Komisijos pastebėjimu, kad MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu nėra teisinės galimybės spręsti dėl pareiškėjo atleidimo nuo 4 651 Eur GPM baudos, nes atleidimą nuo baudos galima nagrinėti tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas yra atidėtas arba išdėstytas (MAĮ 141 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad pareiškėjas nustatyto pažeidimo neginčija, teismui nepateikta duomenų, kad pareiškėjas sumokėjo 28 323,67 Eur GPM apskaičiuotą mokestį ar jo dalį už UAB „Pamario jėgainių energija“ pardavimą, todėl padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo taikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie klaidingai pareiškėjui suteiktą mokesčių konsultaciją. Vien pareiškėjo skunde dėstomi pamąstymai ir samprotavimai dėl mokesčių administratoriaus suteiktos konsultacijos negali lemti pripažinimo, kad mokesčių administratorius pareiškėjui suteikė klaidingą informaciją. Teisingai deklaruoti ir sumokėti mokesčius yra mokesčių mokėtojo bendroji pareiga. Byloje pateikti duomenys, kad po atlikto operatyvaus patikrinimo pareiškėjui nurodyta pateikti patikslintą deklaraciją. Pareiškėjas (atstovaujamas sūnaus) savarankiškai pateikė patikslintą deklaraciją. Priešingų duomenų byloje nėra. Pareiškėjo prašymu apklausta liudytoja nepatvirtino pareiškėjo teiginių apie mokesčių mokėtojo suklaidinimą. Teismas taip pat nenustatė pareiškėjo patikrinimo metu mokesčių administratoriaus veiksmuose vilkinimo, pažymėjo, kad procedūriniai veiksmai atlikti per objektyviai įmanomą protingą laiką, siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti su pareiškėjo apmokestinimu susijusias aplinkybes. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindų pareiškėją atleisti nuo apskaičiuotos baudos vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta Komisijos sprendimo dalis (ir, atitinkamai, VMI sprendimo dalis, Klaipėdos AVMI sprendimo dalis), kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 44 673 Eur GPM nuo 300 000 Eur sumos, priskirtos pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, o taip pat nurodyta sumokėti 20 002,24 Eur GPM delspinigius ir 8 935 Eur GPM baudą; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta Komisijos sprendimo dalis (ir, atitinkamai, VMI sprendimo dalis, Klaipėdos AVMI sprendimo dalis), kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 4 561 Eur GPM baudą nuo GPM, susidariusio dėl klaidingai deklaruotų pajamų, gautų už UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimą, arba pareiškėją atleisti nuo šios baudos mokėjimo; liudytojais apklausti E. L., E. R., A. J., D. L., D. V., A. K. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Jis nesutinka su teismo sprendimu ir mokesčių administratoriaus pozicija dėl UAB „VVP Investment“ sumokėtos sumos priskyrimo pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms bei nuo jų apskaičiuotais GPM, GPM delspinigiais bei paskirta GPM bauda. Paskolos ar bet kokių kitų grąžintinų lėšų gavimas (skolininko atžvilgiu) ir anksčiau suteiktos paskolos ar kitų grąžintinų lėšų grąžinimas (kreditoriaus atžvilgiu) į pajamų sąvoką nepatenka ir šiems asmenims prievolės mokėti GPM nesukelia. Mokesčių administratorius bei teismas ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, nesurinko ir neišanalizavo informacijos iš ginčijamų sandorių esmę žinojusių ir galėjusių paaiškinti asmenų, padarę abstrakčias išvadas, jog pareiškėjas neva gavo „finansinę naudą“, nepateikdami jokių tokių išvadas pagrindžiančių įrodymų, pasirinko pareiškėjui įmanomai didžiausią mokestinę naštą sąlygojantį variantą – UAB „VVP Investment“ pervestą 300 000 Eur sumą apmokestinti kaip abstraktaus pobūdžio „kitą naudą, gautą pinigais ar natūra“.

13.2. Nei teismas, nei mokesčių administratorius, nei Komisija neįvertino, jog dalis pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 8 d. suteiktos UAB „VVP Investment“ paskolos (125 921,36 Eur) buvo tą pačią dieną panaudota V. K. interesams. 125 921,36 Eur sudaranti 2014 m. rugpjūčio 14 d. pervestų lėšų dalis yra 2013 m. rugpjūčio 8 d. susidariusios V. K. 125 921,36 Eur (434 781,25 Lt) skolos pareiškėjui padengimas (grąžinimas) ir negali būti vertinama kaip pareiškėjo „gautos“ ar „uždirbtos“ pajamos ar gauta „kita nauda“ pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies apibrėžimą.

13.3. Teismas ir mokesčių administratorius, vertindami 2012 m. lapkričio 19 d. pareiškėjo ir UAB „Line Map“ sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise (dėl 9 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimo), ją neteisingai interpretuoja ir nepagrįstai vertina kaip įrodymą, kad pareiškėjo UAB „Line Map“ sumokėtos lėšos yra asmeninis pareiškėjo įnašas už 9 proc. pareiškėjo nuosavybės teise valdytas UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijas. Pareiškėjas, pagal minėtą sutartį perleisdamas (su atpirkimo teise) 9 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų viso labo užtikrino, kad UAB „Line Map“ bus suteikta pareiškėjo ir V. K. akcijoms tenkanti finansavimo dalis. Toks pareiškėjui ir V. K. priskirtas finansavimo poreikis buvo apskaičiuotas pagal aiškia ekonomine logika grįstas taisykles ir įrodo, o ne paneigia, kad UAB „Line Map“ buvo sumokėta tiek pareiškėjui, tiek V. K. tenkanti lėšų dalis.

13.4. Mokesčių administratorius nei patikrinimo akte, nei savo sprendimuose nenurodo, jog būtų UAB „Line Map“ atstovų prašęs paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota 540 000 Lt įnašo už banko garantiją dalis. Mokesčių administratorius atlikto UAB „Line Map“ operatyvaus patikrinimo metu nesiaiškino ir netyrė, ar pareiškėjas minėtą 540 000 Lt įnašą bei 155 650 Lt palūkanų sumą UAB „Line Map“ pervedė tik už pareiškėjo nuo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosavybės teise valdytą 9 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų dalį ar už 24 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų dalį, kurią pareiškėjas valdė iki 2012 m. gruodžio 21 d., t. y. ignoruojant faktą, jog pareiškėjas įsipareigojimą sumokėti lėšas banko garantijos gavimui prisiėmė dar 2012 m. lapkričio 19 d., kuomet valdė 24 proc. UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų. Be to, mokesčių administratorius netyrė ir paaiškinimų dėl UAB „Pamario jėgainių energija“ veiklai reikalingos garantijos išdavimo finansavimo neprašė iš kitų šias aplinkybes žinojusių bei galėjusių paaiškinti asmenų (E. R., A. J., D. L. bei D. V.). Pareiškėjas, siekdamas atskleisti visas su nagrinėjamu ginču susijusias aplinkybes, teismo prašė liudytojais apklausti: E. L., E. R., A. J., D. L. bei D. V., tačiau teismas pareiškėjo prašymo nepagrįstai netenkino.

13.5. Tiek mokesčių administratorius, tiek teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, patvirtinančius, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. (dieną, kai UAB „VVP Investment“ buvo sumokėta 300 000 Eur suma) egzistavo V. K. skolos pareiškėjui, atsiradę grynais pinigais V. K. paskolinus lėšų. Tokių skolų suma sudarė 555 000 Lt (t. y. 160 739,11 Eur). V. K. skola pareiškėjui buvo padengta tuo momentu, kai UAB „Verslo valdymo investicijos“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo V. K. priklausiusias lėšas tiesiai pareiškėjo kreditoriui – UAB „VVP Investment“. Tokių lėšų pervedimo momentu V. K. grąžino 160 739,11 Eur skolą pareiškėjui, o pareiškėjas tokią sumą grąžino UAB „VVP Investment“. Atitinkamai, 160 739,11 Eur sudaranti 2014 m. rugpjūčio 14 d. pervestų lėšų dalis yra V. K. 160 739,11 Eur skolos pareiškėjui padengimas (grąžinimas) ir negali būti vertinama kaip pareiškėjo „gautos“ ar „uždirbtos“ pajamos ar gauta „nauda“ pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies apibrėžimą.

13.6. Pareiškėjas viso mokestinio ginčo eigoje laikėsi atviros ir nuoseklios pozicijos – pareiškėjo ir su juo artimais svainystės santykiais susijusio V. K. (pareiškėjo sūnaus uošvio) tarpusavio finansiniai santykiai buvo grįsti tarpusavio pasitikėjimu ir rašytinėmis sutartimis neformalizuojami. Faktiniai paskoliniai santykiai tarp pareiškėjo ir V. K. buvo susiklostę (tai patvirtina Komisijai kartu su pareiškėjo skundu pateikti pareiškėjo banko sąskaitų išrašai, kuriuose nurodyti aiškūs lėšų šaltiniai, patvirtinantys, kad V. K. paskolintos lėšos (160 739,11 Eur) yra pagrįstos konkrečiomis ir nustatyta tvarka apmokestintomis pareiškėjo pajamomis).

13.7. Tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija ir teismas nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog UAB „VVP Investment“ pervedus 300 000 Eur (ir taip padengus: (a) aukščiau paminėtą 125 921,36 Eur V. K. skolą pareiškėjui, atsiradusią pareiškėjui už V. K. atlikus mokėjimą UAB „Line Map“ ir (b) paminėtą 160 739,11 Eur V. K. skolą pareiškėjui), skirtumas tarp sumokėtų lėšų ir padengtų V. K. skolų pareiškėjui, t. y. 46 059 Lt (apie 13 339 Eur) buvo V. K. paskola pareiškėjui, kurią pareiškėjas grąžino grynais pinigais. Ši suma negali būti vertinama kaip pareiškėjo „gautos“ ar „uždirbtos“ pajamos ar gauta „kita nauda“ pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies apibrėžimą.

13.8. Mokesčių administratorius, siekdamas sukelti dvejones dėl piniginių lėšų perdavimo V. K. fakto, nurodo, jog buvo klausiama V. K. našlės (A. K.) dėl V. K. sandorių su pareiškėju ir, pasak mokesčių administratoriaus, A. K. nurodė, jog jai apie UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio, piniginių lėšų gavimo bei obligacijų išpirkimo aplinkybes nebuvo žinoma. Mokesčių administratorius niekada neprašė V. K. našlės paaiškinti pareiškėjo ir V. K. tarpusavio finansinių santykių bei nesiteiravo apie jų tarpusavio skolų (ne) egzistavimą. Mokesčių administratorius priėmė bendro pobūdžio A. K. paaiškinimą apie UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų perleidimo aplinkybes ir, neteikdamas jokių tikslinančių klausimų, padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, jog V. K. našlė negali patvirtinti, kad tarp pareiškėjo ir V. K. egzistavo tarpusavio pasitikėjimu grįsti ir rašytinėmis sutartimis neformalizuoti paskoliniai santykiai. Pareiškėjas, siekdamas atskleisti visas su nagrinėjamu ginču susijusias aplinkybes, prašė teismo liudytoju apklausti A. K., tačiau teismas pareiškėjo prašymo netenkino.

13.9. Mokesčių administratorius, siekdamas paneigti grynųjų pinigų, kuriuos pareiškėjas paskolino V. K., egzistavimo faktą, abstrakčiai (be įrodymų ar kokių nors paskaičiavimų) nurodė, jog pareiškėjas 2012–2013 m. laikotarpiu ne tik pardavė, bet ir įsigijo nekilnojamąjį turtą. Mokesčių administratorius, nepateikdamas jokių įrodymų, jog pareiškėjas už mokesčių administratoriaus aptariamą nekilnojamąjį turtą atsiskaitė grynaisiais pinigais, daro jokiais įrodymais nepagrįstą prielaidą, jog grynieji pinigai buvo panaudoti ne skolinimui, o nekilnojamojo turto įsigijimui. Mokesčių administratorius pareiškėjo neprašė pateikti dokumentų, patvirtinančių, kaip ir, ar buvo atsiskaityta už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Mokesčių administratorius taip pat nevertino pareiškėjo Komisijai pateiktų banko sąskaitų išrašų, kuriuose matoma, jog pareiškėjas atliko bankinius pavedimus už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Todėl mokesčių administratorius, neišanalizavęs dokumentų, susijusių su pareiškėjo nekilnojamojo turto įsigijimais, bando suformuoti jokiais įrodymais ar mokesčių administratoriaus skaičiavimais nepagrįstą nuomonę, jog pareiškėjas nedisponavo pakankama piniginių lėšų suma, todėl negalėjo paskolinti 555 000 Lt V. K.

13.10. Pareiškėjo V. K. paskolintų bei V. K. pareiškėjui grąžintų piniginių lėšų šaltiniai yra visiškai aiškūs, pagrįsti mokesčių administratoriaus išnagrinėtais dokumentais ir nėra jokių dvejonių dėl šių lėšų apmokestinimo. Taip pat nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių grynų pinigų iš V. K. negavo (mokėjimas dengiant pareiškėjo skolą UAB „VVP Investment“ atliktas bankiniu pavedimu), todėl teismo sprendime nurodyta ir mokesčių administratoriaus akcentuojama pozicija (ir su tuo susijusi teisminė praktika), jog, pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaraciją, mokesčių mokėtojas prisiima visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos pareiškėjo atžvilgiu, netaikytina.

13.11. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjus V. K. priklausiusias lėšas (300 000 Eur) tiesiai pareiškėjo kreditoriui (UAB „VVP Investment“) pareiškėjas jokių „dovanų“, „kitos naudos“ ar panašaus pobūdžio pajamų (kaip jos apibrėžtos GPMĮ 2 str. 14 d.) negavo ir neuždirbo – tokių lėšų pervedimu pareiškėjui buvo grąžintos V. K. skolos pareiškėjui (125 921,36 Eur, susijusių su mokėjimu UAB „Line Map“, ir 160 739,11 Eur, kuriuos pareiškėjas buvo paskolinęs V. K.), o taip pat pareiškėjui suteikta 13 339 Eur paskola, kurią pareiškėjas vėliau grąžino. Atitinkamai, nesant pareiškėjo gautų ar uždirbtų pajamų, mokesčių administratoriaus sprendimuose pareiškėjui GPM nuo tokių lėšų ir GPM delspinigiai apskaičiuoti ir GPM bauda paskirta nepagrįstai.

13.12. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą pareiškėjui sumokėti 4 561 Eur baudą, apskaičiuotą nuo GPM, kurį pareiškėjui nurodyta sumokėti nuo pajamų, gautų už UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimą. Tokia bauda paskirta nesivadovaujant MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotoje doktrinoje dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus išplėtotais teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl yra naikintina. Pareiškėjas visas iš UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimo pajamas deklaravo ir GPM sumokėjo taip, kaip tai nurodė pati Klaipėdos AVMI ir padėjo atlikti pats mokesčių administratorius, 2016 m. atlikdamas pareiškėjo operatyvų patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui 4 561 Eur bauda paskirta dėl GPM, apskaičiuoto pasikeitus Klaipėdos AVMI nuomonei dėl mokestinio pareiškėjo sandorių traktavimo, o taip pat įvertinant pareiškėjo elgesį mokant mokesčius (kaip tai nurodyta Komisijos sprendime), 4 561 Eur bauda jam paskirta nesivadovaujant MAĮ 140 straipsnio 2 dalyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir yra naikintina (arba pareiškėjas atleistinas nuo baudos mokėjimo šių kriterijų ir/ar MAĮ 141 str. 1 d. 4 p. nurodytu pagrindu).

14. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Mokestinis ginčas kilo dėl Klaipėdos AVMI 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo, VMI 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo, Komisijos 2020 m. vasario 7 d. sprendimo dalių tiek, kiek paminėtais sprendimais pareiškėjui (1) nurodyta sumokėti 44 673 Eur GPM (20 002,24 Eur GPM delspinigių ir 8 935 Eur GMP baudą) nuo 300 000 Eur sumos, kurią mokesčių administratorius priskyrė pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis (toliau – ir 1 reikalavimas); ir (2) paskirta 4 561 Eur GPM bauda nuo GPM, susidariusio dėl klaidingai deklaruotų pajamų, gautų už UAB „Pamario jėgainių energija“ akcijų pardavimą, o vėliau ir netenkintas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo šios baudos mokėjimo (toliau – ir 2 reikalavimas).

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Dėl 1 reikalavimo pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino mokestinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes. Taip pat apeliaciniame skunde pareiškėjas išreiškė nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas 2 reikalavimas.

17. Primintina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl 2 reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas pastarąjį reikalavimą atmetė šiuo aspektu išsamiai išnagrinėjęs bylai reikšmingas aplinkybes ir, motyvuotai jas įvertinęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad į Nutarties 13.12 punkte nurodytus argumentus, kuriais iš esmės kartojami pirmosios instancijos teismui teikto skundo argumentai, pakankamai motyvuotai atsakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, todėl, vengiant motyvų kartojimo, šioje nutartyje prieš tai paminėtais aspektais plačiau nepasisakoma. Šiame kontekste primintina, kad LVAT praktikoje ne kartą pabrėžta, jog, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

19. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas netenkino pareiškėjo 1 reikalavimo, neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl ši teismo sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta.

20. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pagal ABTĮ 86 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

21. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

22. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3620‑415/2020). Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, negali tiesiog pritarti mokestinį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusių institucijų sprendimuose išdėstytoms išvadoms, tačiau turi ginčą išspręsti iš esmės, t. y. atsakydamas į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris ginčo teisinius santykius reguliuojantis įstatymas turi būti taikomas.

23. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 300 000 Eur suma, nuo kurios mokesčių administratorius paskaičiavo pareiškėjui papildomai į biudžetą mokėtiną GPM, yra ta pati suma, kurią uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo investicijos“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. tos pačios dienos V. K. prašymu pervedė į UAB „VVP Investment“ sąskaitą ir kuri tą pačią dieną tarp pareiškėjo, UAB „Verslo valdymo investicijos“ ir UAB „VVP Investment“ sudarytos trišalės Tarpusavio įsiskolinimų dengimo sutarties pagrindu buvo užskaityta kaip dalies pareiškėjo pagal 2013 m. rugpjūčio 8 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gautos paskolos grąžinimas uždarajai akcinei bendrovei „VVP Investment“ už pareiškėją.

24. Pareiškėjas mokestinį ginčą inicijavo nesutikdamas su mokesčių administratoriaus pozicija dėl 300 000 Eur sumos priskyrimo pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusioms, ne individualios veiklos apmokestinamoms pajamoms. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad Nutarties 23 punkte paminėtu būdu jis atgavo V. K. anksčiau paskolintus pinigus, ir, be kita ko, įrodinėjo, kad: (1) pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 8 d. reikšmingą tos pačios dienos paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pasiskolintų lėšų dalį (695 650 Lt, t. y. 201 474,17 Eur) pervedė UAB „Line Map“, taip įvykdydamas pareiškėjui ir su juo artimais svainystės santykiais susijusiam asmeniui V. K., kaip UAB „Pamario jėgainių energija“ akcininkams (jiems atitinkamai priklausė 9 proc. ir 15 proc. šios bendrovės akcijų), tenkantis įsipareigojimas suteikti lėšas, reikalingas gauti 2 250 000 Lt dydžio banko garantiją, sudariusią sąlygas UAB „Pamario jėgainių energija“ dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, o taip pat UAB „Line Map“ sumokėtos 155 650 Lt dydžio palūkanos už laikotarpį, kuomet tokios banko garantijos gavimas buvo finansuotas pačios UAB „Line Map“ lėšomis; (2) tarp pareiškėjo ir V. K., kuris buvo pareiškėjo sūnaus uošvis, tiek iki gaunant 1 700 000 Lt (t. y. 492 354,03 Eur) UAB „VVP Investment“ paskolą, tiek ir vėliau egzistavo tarpusavio pasitikėjimu grįsti ir atskiromis rašytinėmis sutartimis neformalizuoti paskoliniai santykiai, kurių buvimą ginčijamu aspektu pareiškėjas įrodinėja savo procesiniuose dokumentuose. Mokestinio patikrinimo metu buvo renkami ir analizuojami, be kita ko, su paminėtais pareiškėjo argumentais susiję įrodymai, jie buvo vertinami ir ginčijamuose mokesčių administratoriaus bei ikiteismine tvarka mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimuose.

25. Pagal ABTĮ 1 straipsnio 3 dalį atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai. Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Taigi, nagrinėjant administracines bylas dėl mokestinių ginčų, įrodinėjimui taikytinos ne tik ABTĮ normos, bet ir paminėtos MAĮ nuostatos.

26. Pagal MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padaryta išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2839/2011, 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1052/2014, 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1946/2014, 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-293-556/2016, 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1812-442/2019).

27. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, remdamasis CK 6.871 straipsnio 1 dalimi (Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų), 4 dalimi (jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos), CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostata (įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti), 3 dalimi (įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį) priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pozicija, jog Nutarties 23 punkte paminėtu būdu jis atgavo V. K. anksčiau paskolintus pinigus, nėra paremta objektyviais ir leistinais įrodymais.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiame mokestiniame ginče pareiškėjas savo pozicijos pagrįstumą dėl paskolinių santykių gali įrodinėti tik CK 6.871 straipsnio 1, 4 dalyse paminėtos formos reikalavimus atitinkančiais įrodymais ir kad mokestiniame ginče nustatinėjant aplinkybės, turinčias bylai esminės reikšmės, yra taikomos CK 1.93 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Todėl pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad „<...> pareiškėjas, nurodydamas, kad santykiai su V. K. buvo artimi ir grynieji pinigais skolinami nesilaikant įstatymų numatytos tos rūšies sandoriams privalomos rašytinės ar notarinės formos, prisiėmė riziką, kad kilus ginčui negalės tokių sandorių egzistavimo ir buvimo pagrįsti leistinais įrodymais“.

29. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime pagrįstai remiasi LVAT praktika, kurioje ne kartą konstatuota, jog pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (tai konstatuota ir pirmosios instancijos teismo paminėtame LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-27/2013). Tačiau paminėtas išaiškinimas per se (pats savaime) nepaneigia mokesčio mokėtojo teisės, kilus mokestiniam ginčui, savo poziciją dėl faktinių paskolos santykių buvimo ginčo laikotarpiu grįsti visais leistinais ir su ginčo dalyku susijusiais įrodymais.

30. Iš pareiškėjo procesinių dokumentų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad, siekdamas pagrįsti savo teiginius, jog tarp pareiškėjo ir V. K. buvo susiklostę paskoliniai santykiai, kurie nebuvo formalizuoti paskolos sutartimis, tačiau kuriuos, pareiškėjo nuomone, patvirtina kiti įrodymai, inter alia (be kita ko) susiję su UAB „Pamario jėgainių energija“ valdymu ir paminėtos bendrovės akcininkų prisiimtais įsipareigojimais, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymus apklausti liudytojus. Šių prašymų pirmosios instancijos teismas netenkino. Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus liudytojais apklausti E. L., E. R., D. V., A. K. Pareiškėjui šiuos prašymus pakartotinai pareiškus teismo posėdyje, teismas jų netenkino protokoline nutartimi. Taip pat teismas netenkino teismo posėdyje pareikštų papildomų prašymų liudytojais byloje apklausti A. J., D. L.

31. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad proceso šalys turi teisę teikti įrodymus (ABTĮ 52 str. 2 d.). Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Nei ABTĮ nei MAĮ nėra nustatyta jokių ribojimų dėl įrodymų leistinumo. Todėl bylose dėl mokestinių ginčų liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė, nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes (LVAT 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2141-442/2020).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde pareikštus prašymus apklausti liudytojus, pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje ir protokolinėje nutartyje teismo nurodytus atsisakymo šiuos prašymus tenkinti motyvus, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias liudytojai gali patvirtinti, yra reikšmingos nagrinėjamai bylai. Todėl pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas proceso teisės normas, nepagrįstai šiuos prašymus atmetė. Tokiu būdu teismas be teisėto pagrindo apribojo pareiškėjo procesinę teisę teikti įrodymus bei galimybę įgyvendinti įrodinėjimo pareigą, nustatytą MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylos dalį dėl 1 reikalavimo, pažeidė proceso teisės normas. Dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, administracinės bylos dalis dėl 1 reikalavimo grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p., 146 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 1 reikalavimo panaikinama konstatavus proceso teisės normų pažeidimą, kitos pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su šiuo reikalavimu (t. y. jo esme bei materialiosios teisės normų taikymu), yra nevertinamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (28.19) FR0682-181, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 68-117 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. S-20 (7-163/2019) dalis tiek, kiek paminėtais sprendimais pareiškėjui nurodyta sumokėti 44 673 Eur gyventojų pajamų mokesčio (20 002,24 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir 8 935 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudą) nuo 300 000 Eur sumos, kurią mokesčių administratorius priskyrė pareiškėjo su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, panaikinti ir šią administracinės bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė