2021-02-24 Nr. AB-3883-3-62-3-00862-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-146-55/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00862-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 44 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlieka bausmę Pravieniškių PN-AK, uždarojoje zonoje, kamerų tipo patalpose. Pataisos įstaigos administracija dienos metu paima čiužinį, patalynę ir ją išduoda tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjo nuomone, toks draudimas dienos metu turėti čiužinį, patalynę prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatoms, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatoms.

3. Teigė, kad nuo 2018 m. lapkričio 15 d. nakties metu guli apsirengęs drabužiais ant metalinių gultų, be čiužinio, patalynės, pagalvių. Paaiškino, kad čiužinio, patalynės nakties metu yra pats atsisakęs dėl netinkamų jų laikymo sąlygų. Dienos metu paimami čiužiniai ir patalynė yra išnešami į nevėdinamas patalpas, laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, yra nešvarūs, drėgni. Akcentavo, kad čiužiniams ir patalynei laikyti nėra užtikrinami asmens higienai keliami reikalavimai, nes nėra atskirų spintų jiems laikyti. Kamera Nr. 15, kurioje jis atlieka bausmę, yra prie sandėlio, nuo kurio pareigūnai pradėdavo iš nuteistųjų 6 val. ryto surinkti čiužinius ir patalynę, o jam yra sunku nešti sunkų čiužinį dėl sveikatos problemų. Tokie pareigūnų veiksmai yra prilyginami kankinimui.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad turi (duomenys neskelbtini), yra patyręs (duomenys neskelbtini). Teigė, kad visą parą turi kankintis, nes negali atsigulti ant čiužinio, normaliai pailsėti, išsimiegoti. Įkalinimo įstaiga, tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui išduodama patalynę, siekia, kad nuteistieji užsiimtų savišvieta, dalyvautų konsultacijose, žaistų loginius žaidimus, tačiau visiškai tam nesudaro sąlygų. Bibliotekoje knygos neatnaujinamos, nėra galimybės naudotis mobiliojo ryšio internetu. Pravieniškių PN-AK neužtikrina nuteistųjų asmenų užimtumo, socialinių individualių ar grupinių programų.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kančią, šoką, pažeminimą, fizinės ir psichinės sveikatos neužtikrinimą. Patirtą neturtinę žalą vertino 44 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

6. Teismo posėdyje pareiškėjas pažymėjo, kad palaiko skundo reikalavimus dalyje, susijusioje su čiužinio ir patalynės paėmimu dienos metu, prašė priteisti 44 000 Eur neturtinę žalą.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 4, 3, 12, 14, 15, karantino kamerų patalpose Nr. 2. Pažymėjo, kad nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Paaiškino, kad pataisos namuose nustatyta tvarka kasdien yra atliekama kamerų techninė apžiūra. Įstaigos pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengtas sandėlis, kuriame įrengtos lentynos ir kiekvienam nuteistajam yra vieta susidėti tvarkingai sulankstytą čiužinį ir lovos patalynę, o patalpoje yra varstomas langas bei sudaryta galimybė patalpą išvėdinti. Pažymėjo, kad čiužiniai, kaip ir visa patalynė, yra paimami įsigaliojus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) pakeitimams, t. y. <..> patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

9. Teigė, kad pareiškėjas nuobaudą atlieka kamerų tipo patalpose, todėl pataisos įstaigos administracija, vadovaudamasi teisės aktais, pareiškėjui patalynę išduoda tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl įvairių susirgimų, tačiau dėl sveikatos sutrikimų, kurių atsiradimui galėjo turėti įtakos blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė, taip pat du kartus kreipėsi į Psichologinės tarnybos specialistus.

10. Akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtą žalą, nėra ir priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog kelia pretenzijas tik dėl čiužinio ir patalynės paėmimo ir išdavimo tik dienotvarkėje nustatytam nakties miegui, taip apibrėždamas skundo reikalavimų ribas, todėl teismas nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus dėl patalynės ir čiužinio paėmimo.

13. Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.

14. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, nurodė, kad paskyrus nuteistąjį atlikti nuobaudą, jis su savimi gali pasiimti tik Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte nustatytus daiktus, o patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

15. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas – 2018 m. spalio 2 d. įsakymu – 3 mėnesiams, 2019 m. sausio 2 d. įsakymu – 2 mėnesiams, 2019 m. kovo 4 d. įsakymu – 15 parų ir 2019 m. kovo 18 d. įsakymu – 5 paroms. Pareiškėjui Pravieniškių PN-AK paskyrus drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 3 mėn., vėliau – 2 mėnesiams, 15 ir 5 paroms, patalynė buvo išduodama tik nustatytam miego laikui.

16. Teismas, įvertinęs Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą ir Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, sprendė, kad atsakovo atstovo veiksmai, kai nuteistiesiems perkeltiems į kamerų tipo patalpas tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui yra išduodama patalynė, negali būti traktuojami kaip neteisėti. Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas nenumato išimčių, susijusių su patalynės į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išdavimu dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, paimant iš jo patalynę (čiužinį), dėl tokių veiksmų vertinimo kaip diskriminacinio pobūdžio kitų nuteistųjų atžvilgiu, yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos. Byloje pateiktame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjas konsultuotas gydytojo psichiatro, taip pat diagnozuotos ligos – (duomenys neskelbtini), bei pažyma, jog dėl patirtų psichologinių išgyvenimų pareiškėjas 2 kartus kreipėsi į psichologus, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismas vertino, kad pats pareiškėjas nei teismui, nei atsakovo atstovui neteikė gydytojo išrašo, patvirtinančio, jog dėl sveikatos būklės jam būtina sudaryti galimybę turėti patalynę ne tik poilsio laikui. Tai, kad pareiškėjas atsisako priimti patalynę ir čiužinį miego laikui negali būti vertinama kaip neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, kadangi pats sąmoningai pasirinkdamas tam tikrą elgesio variantą, turi priimti ir galimas teisines pasekmes. Byloje nėra jokių įrodymų, kad patalynė ir čiužinys yra neišduodami dienotvarkėje nustatytam miego laikui, todėl dėl atsisakymo priimti čiužinį ir patalynę yra atsakingas būtent pats pareiškėjas.

18. Dėl pareiškėjo teiginių apie išduodamos patalynės laikymo sąlygas ir švarą (pareiškėjas teigia, kad patalynė buvo netinkama naudoti, nešvari; buvo laikoma netinkamomis sąlygomis), teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo atstovo pateiktą pažymą apie nuteistojo laikymo sąlygas, įstaigos pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengtas sandėlis, kuriame įrengtos lentynos ir kiekvienam nuteistajam yra vieta sudėti tvarkingai sulankstytą čiužinį ir lovos patalynę, patalpoje yra varstomas langas, sudaryta galimybė patalpą išvėdinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodo, kada jam buvo išduota nešvari patalynė, ar dėl patalynės būklės jis negalėjo ja naudotis, neteikia tokias aplinkybes galinčių patvirtinti nuteistųjų duomenų, neprašo juos apklausti liudytojais. Pareiškėjo argumentai dėl dienotvarkėje nustatytam miego laikui išduodamos patalynės laikymo sąlygų ir švaros iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl teismas juos atmetė.

19. Teismas kitus tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo.

20. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi neteisingai buvo įvertintos bylos aplinkybės.

23. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė, kad jam kalint kamerų tipo patalpose, čiužinys ir patalynė buvo išduodami tik miegui skirtu laiku, o likusį laiką jis, turėdamas sveikatos problemų, turėjo sėdėti ir gulėti ant šalto, drėgno metalinio gulto pagrindo. Dėl sveikatos sutrikimų jis negalėjo išsinešti ir atsinešti čiužinio su patalyne, todėl buvo priverstas jo atsisakyti, dėl to ištisą parą sėdėjo, gulėjo ir miegojo ant gulto pagrindo patirdamas tikras kančias, išgyvenimus ir neigiamą poveikį sveikatai. Paūmėdavo sąnarių, stuburo skausmai, peršalimo simptomai.

24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų motyvuodamas tuo, kad Vidaus tvarkos taisyklės nenustato jokių išimčių asmenims, kalintiems kamerų tipo patalpose, dėl čiužinių ir patalynės išdavimo dienos metu. Su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas siaurai aiškino tokius neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus remdamasis poįstatyminiu teisės aktu, nors turėjo vadovautis Bausmių vykdymo kodeksu, kurio 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ligoniams sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Jame nėra nurodyta, kad asmenims, bausmę atliekantiems kamerų tipo patalpose, šios nuostatos netaikomos, todėl teigia, kad iš jo negalėjo būti paimamas čiužinys ir patalynė, priešingai, jie turėjo būti jam išduoti ne tik miegui skirtu laiku, bet visą parą. Jeigu dėl sveikatos problemų jis ir negalėjo išsinešti ir atsinešti čiužinio ir patalynės, tai atsakovo atstovo pareiga pasirūpinti, kad tą padarytų kitas paskirtas asmuo. Šiuo atveju, jeigu Pravieniškių PN-AK būtų veikusi rūpestingai, pareiškėjui nebūtų reikėję atsisakyti čiužinio ir patalynės bei ištisą parą gulėti ant metalinių gultų.

25. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju yra aktuali Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas.

26. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju esant neaiškiam teisiniam reguliavimui, pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą arba į Konstitucinį Teismą dėl platesnio ir išsamesnio įstatymo taikymo išaiškinimo, kadangi šiuo atveju jį galimą taikyti dvejopai, matomas įstatymo neapibrėžtumas bei akivaizdūs diskriminacijos požymiai, nes įstatymas kalintiems asmenims taikomas nevienodai.

27. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovo vertinimu, apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais.

29. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu bausmę atliko kamerų tipo patalpose, todėl Pravieniškių PN-AK patalynę pareiškėjui išduodama tik miego laikui, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

30. Pareiškėjas savo poziciją grindžia BVK 173 straipsnio 5 dalimi, tačiau pareiškėjo atžvilgiu ji netaikoma. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamu klausimu ar argumentu, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu, kuomet jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir iš jo buvo paimamas čiužinys ir patalynė, atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo nurodyto pažeidimo, pareiškėjo skundą atmetė.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų motyvuodamas tuo, kad Vidaus tvarkos taisyklės nenustato jokių išimčių asmenims, kalintiems kamerų tipo patalpose, dėl čiužinių ir patalynės išdavimo dienos metu. Pirmosios instancijos teismas siaurai aiškino tokius neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus remdamasis poįstatyminiu teisės aktu, nors turėjo vadovautis Bausmių vykdymo kodeksu. Šiuo atveju aktuali Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas. Be to, esant neaiškiam teisiniam reguliavimui, pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą arba į Konstitucinį Teismą dėl platesnio ir išsamesnio įstatymo taikymo išaiškinimo.

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis pareiškėjo nurodytą pažeidimą, atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodyto pažeidimo buvimo faktą, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu (2018 m. spalio 22 d.–2019 m. kovo 22 d.) bausmę atliko kamerų tipo patalpose, į kurias buvo perkeltas drausminei nuobaudai atlikti. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Pravieniškių PN-AK veiksmų, t. y. pareiškėjui atliekant paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose, iš jo dienos metu buvo paimamas čiužinys bei patalynė ir išduodami tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, dėl to jis visą dieną turėjo sėdėti ir gulėti ant metalinio lovos gulto.

37. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

38. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir, ar objektyviai ją įvykdė.

39. Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas (Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnis). Pataisos įstaigų režimas užtikrinamas, be kita ko, pataisos įstaigų vidaus tvarka ir dienotvarke. Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnis nurodo, kad pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka.

40. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

41. Aiškindamas analogišką situaciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei bylos faktines aplinkybes <...>, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, todėl ginčijamu laikotarpiu iš pareiškėjo, kuomet jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2131-629/2020, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2538-662/2020, kt.).

42. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, kad nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo - Pravieniškių PN-AK - veiksmų, nėra ir būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą.

43. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus dėl patalynės laikymo sąlygų, įvertino byloje esančius įrodymus apie pareiškėjo sveikatą. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

44. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 3 dalimi ir 173 straipsnio 5 dalimi, o ne Vidaus tvarkos taisyklėmis, pažymi, jog byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas yra nuteistasis ir atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK PN, o ginčui aktualiu laikotarpiu už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus atliko paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpoje, t. y. jis yra specifinį teisinį statusą turintis asmuo, kuriam paskirtos bausmės vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas nustato atitinkamos Bausmių vykdymo kodekso normos ir jas įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. Taigi, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo tarpu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nesilaikant numatytų reikalavimų asmenims gali būti taikoma atsakomybė.

45. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 2 straipsnio 1 dalį, šio kodekso numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti teisės aktai nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką (2 str. 2 d.). Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, o 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalies norma, kaip pagrįstai atsiliepime pažymėjo atsakovo atstovas, pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjamu atveju netaikoma, nes jis nepatenka į šioje teisės normoje išvardintų asmenų kategorijas.

46. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo nutarimuose aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą yra nurodęs, kad tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais (inter alia žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius ir pan.). Atsižvelgiant į įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principą, poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis. Tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais teisės aktais, kartu laikantis iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-9-261/2016).

47. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnis suteikia pagrįstą kompetenciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui priimti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir jose numatyti papildomas detalesnes taisykles ir apribojimus asmenims, atliekantiems drausmines nuobaudas už pataisos įstaigos režimo pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad aptariamas teisinis reguliavimas yra aiškus, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą arba į Konstitucinį Teismą dėl platesnio ir išsamesnio įstatymo taikymo išaiškinimo.

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikrų asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01), 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir EŽTT praktiką, nuteisti asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis, nes jas riboja Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, nustatančios specialųjį nuteistų asmenų teisinį režimą.

49. Šioje nutartyje jau nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK tik vykdė teisės aktais (Vidaus tvarkos taisyklių 220 p.) įtvirtintus reikalavimus, taikytinus tam tikrai nuteistųjų grupei, kuri dėl tam tikrų teisės aktuose (Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 d. 3 p.) nustatytų priežasčių, perkelta į kamerų tipo patalpas, todėl įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės aktais nustatyti kalinamų asmenų režimo apribojimai negalėjo sudaryti ir nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė