2025-04-16 Nr. AB-6545-3-63-3-00812-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-506-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00812-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija: 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. D3-3036 „Dėl kadastrinių objektų formavimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymą išduoti pažymą apie galimybę naudoti pagal paskirtį naujai suformuotus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro objektus (toliau – ir Pažyma), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad bendrosios nuosavybės teise jis valdo dalį viešbučio paskirties patalpų pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) mieste (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatas). Pareiškėjas bei kiti patalpų bendrosios nuosavybės teisės savininkai (toliau kartu – ir Patalpų savininkai) nusprendė atidalinti visas Pastate esančias patalpas bei Pastate suformuoti 24 atskirus turtinius vienetus. 2023 m. rugsėjo 13 d. viena iš Patalpų savininkų, Š. K., kreipėsi į atsakovą, prašydama išduoti Pažymą. Išnagrinėjęs 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymą, 2023 m. rugsėjo 25 d. atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Pažymą. Priėmęs minėtą sprendimą, 2024 m. birželio 26 d. atsakovas jį įteikė pareiškėjui.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsisakydamas išduoti Pažymą, atsakovas nepagrįstai apribojo jo, kaip vieno iš patalpų savininko, teises Pastate formuoti atskirus turtinius vienetus.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. ir 9 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-684-624/2024 tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad administracinėje byloje nebuvo duomenų, pagrindžiančių išvadą, jog 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas ir prašomi atlikti veiksmai pagal ginčo turinį nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje pateikto 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymo, dėl kuriuo priimtas ginčijamas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas sukelia ar nesukelia pareiškėjui teisines pasekmes, iš esmės buvo grindžiamas spėjimu. Tokių duomenų stoka vertintina kaip skundo trūkumas. Teisėjų kolegija nurodė, kad jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Kartu teismas nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas nepagrindė 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo sukeliamų padarinių pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Byloje nebuvo duomenų, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymu išduoti Pažymą buvo prašoma analogiškas pažymas išduoti ir kitiems Pastato savininkams, taip pat nebuvo duomenų apie tai, ar, sprendžiant 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymą, nuspręsta ir dėl kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija akcentavo, kad suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), išskyrus aiškiai įstatyme nustatytus atvejus (ABTĮ 55 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ši aplinkybė suponuoja poreikį taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti – pateikti patikslintą skundą, nurodant trauktinus trečiuosius suinteresuotus asmenis, konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimus, kartu pateikti įrodymus apie pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą (duomenys neskelbtini), patalpų paskirties keitimu, taip pat dėl skundžiamo sprendimo, kitus įrodymus apie kreipimąsi į Administraciją dėl Pastato bei pateikti įrodymą apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teigdamas, kad yra ginčo patalpų (duomenys neskelbtini), savininkas (bendrasavininkas), apie tai teismui nepateikia jokių įrodymų; į bylą nepateikti duomenys (įrodymai), kad (ar) pats pareiškėjas kreipėsi į Administraciją dėl analogiškos Pažymos gavimo. Iš Administracijos pareiškėjui pateikto 2024 m. birželio 26 d. atsakymo Nr. (8.6 E) D3-2538 (toliau – ir 2024 m. birželio 26 d. atsakymas) turinio teismas vertino, kad pareiškėjas su Administracija susirašinėjo dar iki 2024 m. birželio 26 d., tačiau skunde nedetalizavo Administracijos jam anksčiau pateiktų atsakymų į ankstesnius prašymus, kaip ir neskundė jam adresuoto 2024 m. birželio 26 d. atsakymo, pasirinkdamas skųsti Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, adresuotą Š. K. (jos įgaliotam atstovui).

Šalindamas nustatytus trūkumus, pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą; 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad jis yra viešbučio paskirties Pastato bendraturtis kartu su Š. K., kuriai buvo adresuotas Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas. Pareiškėjas pateikė valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašą apie Pastatą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir kiti viešbučio patalpų bendraturčiai vieningai nusprendė atsidalinti viešbučio patalpų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų esamų viešbučio patalpų ir suformuoti atitinkamus 24 vienetus atskirų turtinių vienetų viešbučio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane indeksu 2V4/b) bendrojo 855,63 kv. m ploto sąskaita. Visų bendraturčių vardu būtent Š. K. parinktas rangovas parengė schemą Nr. 2023/05 su sudarytais naujai formuojamų patalpų planais ir juos pateikė Palangos miesto savivaldybei.

Pareiškėjas pabrėžė, jog Administracija 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, kuris buvo aktualus visiems Pastato bendraturčiams, pateikė Š. K., kuri schemoje Nr. 2023/05 nurodyta kaip statytoja (užsakovė). Visa informacija apie šios schemos turinį ir pareiškėjo bei kitų asmenų teises yra Palangos miesto savivaldybėje.

Pareiškėjas dėl teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodyto įpareigojimo pateikti teismui pradinį Š. K. prašymą nurodė, kad juo nedisponuoja, o visi duomenys yra Palangos miesto savivaldybėje. Pareiškėjas tvirtino, kad Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pirmą kartą iš Administracijos gavo tik 2024 m. birželio 26 d.; Administracija vilkino pareiškėjo prašymo nagrinėjamą ir aktualų sprendimą pateikė tik po pakartotinio prašymo gavimo. Apie atsakovo veiksmų reikšmingumą kitų asmenų atžvilgiu būtų galima nuspręsti tik gavus visus dokumentus iš atsakovo.

Pareiškėjas pastebėjo, kad ir pačiam teismui nėra suprantamas Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, kadangi Administracija jame nenurodė, dėl kokių asmenų ji priėmė ginčijamą aktą.

Pareiškėjas tvirtino, kad jo pradinis skundas yra aiškus ir konkretus, todėl skundo priėmimo stadijoje jis neprivalo ir neturi galimybių teismui įrodyti visas pažeistas teises. Skundžiamo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo pateikimo faktas pareiškėjui įrodo, kad šiuo atsakovo sprendimu buvo išspręsta dėl pareiškėjo teisių, kadangi viešojo administravimo subjektas nesusijusiems asmenims neteikia savo individualių administracinių aktų.

Pareiškėjas pastebėjo, kad atsakovas 2024 m. birželio 26 d. atsakymu nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjo, o tik pagal pakartotinį pareiškėjo prašymą pateikė Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, kuris pažeidė ano teises. Pareiškėjo nuomone, jo rašytiniai paklausimai atsakovui iki 2024 m. birželio 26 d. nėra reikšmingi ir aktualūs, kadangi atsakovas jam tik 2024 m. birželio 26 d. elektroniniu paštu atsiuntė Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo kopiją. Pareiškėjui niekada anksčiau šis sprendimas nebuvo įteiktas, jam nebuvo užtikrinta teisė žinoti šio sprendimo turinį ir naudotis teise jį apskųsti.

Pareiškėjas teigė, kad ginčijamas Administracijos sprendimas pažeidė jo teises, kadangi šiuo sprendimu buvo užkirsta teisinė galimybė jam (taip pat ir kitiems viešbučio paskirties patalpų savininkams) įgyvendinti teisę atidalinti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo esamo viešbučio patalpų bendro ploto ir suformuoti atskiras viešbučio paskirties pastato patalpas jau esamų patalpų sąskaita be statybą leidžiančio dokumento.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad atsakovas administracinėje procedūroje Š. K. rangovo pateiktai schemai taikydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 115 punktą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio l dalies 6 punktą, vertindamas, kad teikiamu projektu yra siekiama pakeisti esamų patalpų paskirtį ir yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, nepagrįstai atsisakė išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį. Taigi, atsakovas užkirto teisę pareiškėjui ir kitiems viešbučio paskirties patalpų savininkams įgyvendinti teisę atidalinti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo esamo viešbučio patalpų bendro ploto ir tokiu būdu suformuoti 24 atskirus turtinius vienetus teisės aktų nustatyta tvarka.

III. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino savo 2025 m. vasario 17 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, laikė nepaduotu pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą bei nutarė grąžinti pareiškėjui žyminį mokestį.

Teismas nustatęs, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, gavo tik 2025 m. sausio 30 d. ir patikslintą skundą teismui išsiuntė 2025 m. vasario 13 d. (teisme gautas 2025 m. vasario 18 d.), nutarė, kad yra pagrindas panaikinti 2025 m. vasario 17 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, ir iš naujo spręsti dėl pareiškėjo patikslinto (šalinant nustatytus trūkumus) skundo priėmimo, dėl teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytų trūkumų pašalinimo.

Įvertinęs pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus ir pareiškėjo argumentus dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir dėl jo (pareiškėjo), kaip Pastato patalpų bendrasavininko, galimo teisių pažeidimo, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nurodė, kad patikslintame skunde pareiškėjas, nurodydamas aplinkybes, jog kartu su Š. K. yra Pastato patalpų bendrasavininkis, daugiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (atsakymu) pareiškėjui sukeliamas teisines pasekmes, nepateikė.

Nors pareiškėjas teigė, kad skundžiamu Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu buvo užkirsta teisinė galimybė būtent jam įgyvendinti teisę atidalinti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo esamo viešbučio patalpų bendro ploto ir suformuoti atskiras viešbučio paskirties pastato patalpas, teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais ir ginčijamu 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Š. K. įgaliotam asmeniui, vertino, kad tokių faktų nėra nustatyta. Teismas konstatavo, kad atsakymas pateiktas ne pareiškėjui ir byloje nėra jokių įrodymų, kad Š. K., teikdama 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymą (į kurį atsakant parengtas ginčijamas 2023 m. rugsėjo 25 d. atsakymas), veikė kartu su pareiškėju ar kad pareiškėjas į Administraciją būtų kreipęsis pats ar įgaliojęs tai daryti Š. K. ar kitą jos įgaliotą asmenį.

Remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, teismas sprendė, kad skundžiamas Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas pareiškėjui jokių privalomų nurodymų nenustatė, jo teisių nepažeidė ir neapribojo, kadangi ginčijamas atsakymas skirtas ne pareiškėjui, o kitam asmeniui. Teismo įsitikinimu, iš 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo ir visų dėstomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui neužkirstas kelias ir neapribota teisė kreiptis su savarankišku prašymu į Administraciją dėl pažymos apie suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų naudojimą pagal paskirtį išdavimą ar dėl kitokio pobūdžio administracinio akto priėmimo, kuris, atitinkamai, galėtų būti vertinamas kaip sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes.

Įvertinęs su pradiniu pareiškėjo skundu pateiktus dokumentus, taip pat ir patikslintame skunde išdėstytus motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, kurie yra esminiai, sprendžiant skundo priimtinumą nagrinėjimui teisme, nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

IV. Pareiškėjas A. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo (ir patikslinto skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog viešbučio paskirties Pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, Š. K. ir kitiems asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi nekilnojamieji daiktai valdomi ir disponuojama jais tik bendru visų patalpų bendraturčių susitarimu. Taigi, pareiškėjas, Š. K. ar kitas Pastato bendraturtis vienasmeniškai neturi teisės atlikti jokių patalpų atidalijimo ir / ar kokio nors patalpų pertvarkymo veiksmų be visų patalpų bendraturčių sutikimo. Šiuo atveju Š. K. pateikė Palangos miesto savivaldybei visų patalpų bendraturčių parengtą schemą dėl patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas sukėlė atitinkamas teisines pasekmes ne tik Š. K., tačiau kiekvienam patalpų bendraturčiui. Šiuo sprendimu Administracija nustatė teises ir pareigas viso pastato bendraturčiams, kadangi vertino visą schemą, o ne sprendė vien dėl Š. K. patalpų.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas, nenagrinėdamas bylos iš esmės, sprendė dėl Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo apimties, sukeliamų / nesukeliamų pasekmių vienam ar kitam asmeniui. Faktinė aplinkybė, kad Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas buvo adresuotas vien tik Š. K., neįrodo šio sprendimo teisinių pasekmių, kurių teismas neturėjo galimybės įvertinti pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje nenurodė pareiškėjui, kokius rašytinius įrodymus jis privalo teismui pateikti papildomai, todėl skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėjas neištaisė skundo trūkumų, yra subjektyvi ir nepagrįsta. Pareiškėjas pateikė VĮ Registrų centro išrašą, t. y. teismas nepaneigė pareiškėjo patalpų bendrosios dalinės nuosavybės teisės viešbučio paskirties Pastate. VĮ Registrų centro išrašas įrodė faktą, kad pareiškėjas yra Pastato bendraturtis kartu su Š. K., todėl bet koks viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl Pastato patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra kiekvieno iš Pastato patalpų bendraturčių teisių ir pareigų apimties dalis. Pažymėtina, kad atsakovas ginčijamu sprendimu neleido vykdyti patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto, kurio vienas iš savininkų yra pareiškėjas, ir tai esminis jo teisių pažeidimas.

Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiama teismo nutartis nepagrįsta, kadangi pareiškėjas skundo trūkumus pašalino – patikslintame skunde pateikė paaiškinimus dėl Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo aktualumo visiems Pastato bendraturčiams, dėl juo pažeidžiamų pareiškėjo teisių bei dėl to, kad šis aktas buvo pateiktas tik Š. K., o visą schemą ir kitus duomenis dėl pareiškėjo (ir kitų asmenų) teisių turi atsakovas. Pareiškėjas yra nurodytas Palangos miesto savivaldybei pateiktoje schemoje, kurioje kaip statytoja (užsakovė) nurodyta Š. K.. Teismas patikslintų skundo argumentų nevertino, o tik apsiribojo aplinkybe, kad Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas nebuvo adresuotas pareiškėjui.

Pareiškėjas mano, kad skundžiama nutartimi teismas be pagrindo užkirto pareiškėjui galimybę skųsti Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, kuris pažeidė pareiškėjo teises ta apimtimi, kuria Administracija atsisakė išduoti nustatyta tvarka pažymą dėl galimybės atidalinti esamas patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise fizinių asmenų valdomų patalpų. Teismas neįvertino, kad būtent pareiškėjas ir kreipėsi į Administraciją su 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymu, kurį pasirašė viena iš patalpų bendraturčių (Š. K.). Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo adresavimas Š. K. nekeičia šio sprendimo teisinės esmės, kadangi jo teisinis turinys apima visų viešbučio paskirties Pastato bendraturčių teises ir pareigas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje nenurodė, kokie yra esminiai skundo trūkumai ir kokius rašytinius papildomus įrodymus privalo pateikti pareiškėjas, t. y. nėra įmanoma įvykdyti šią nutartį, kadangi ji konkreti ir neaiški. Pareiškėjui nesuprantama ir skundžiamos nutarties išvada, kad jis nepašalino esminių skundo trūkumų.

Pareiškėjas primena, kad jis buvo nurodęs, jog schema, kurioje minimas ir pareiškėjas, yra pas atsakovą, todėl teismas, neturėdamas visų dokumentų, objektyviai neturėjo galimybės nustatyti šios schemos apimtį. Taigi, teismui nebuvo jokių teisinių prielaidų pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje be pilnos apimties dokumentų ir / ar Palangos miesto savivaldybės administracijos paaiškinimų ar atsiliepimo į skundą objektyviai nuspręsti, kad Administracija 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo teisių ir / ar pareigų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą (kartu su patikslintu šalinant trūkumus skundu) laikė nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjui sukeliamos teisinės pasekmės, kad ginčijamas aktas nėra adresuotas pareiškėjui, darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, kurie buvo esminiai, ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo pradinis skundas buvo aiškus, patikslintame skunde pareiškėjas pateikė paaiškinimus ir įrodymus, kuriais disponuoja ir kurie patvirtina, kad ginčijamas Administracijos sprendimas daro įtaką jo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nustatyti skundo trūkumai, neaiški. Taip pat pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo skundo priėmimo stadijoje, neturėdamas pakankamai duomenų, sprendė dėl ginčijamo akto įtakos pareiškėjo teisėms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-150-520/2019).

Skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ numatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-39-756/2020).

Byloje nustatyta, kad pradiniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti jai teiktą 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymą.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą teismas turėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu, 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodė pareiškėjui pateikti patikslintą skundą, nurodant trauktinus trečiuosius suinteresuotus asmenis, konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimus, kartu pateikti įrodymus apie jo materialinį teisinį suinteresuotumą pastato (duomenys neskelbtini), patalpų paskirties keitimu, taip pat dėl skundžiamo sprendimo, kitus įrodymus apie kreipimąsi į Administraciją dėl Pastato, bei pateikti įrodymą apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame iš esmės pakartojo pradiniame skunde suformuluotus reikalavimus, paaiškino ginčijamo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo gavimo iš Administracijos aplinkybes, pateikė savo vertinimą dėl Administracijos 2024 m. birželio 26 d. atsakymo ir ankstesnio susirašinėjimo su institucija nereikšmingumo, pateikė VĮ Registrų centro išrašą, patvirtinantį, kad pareiškėjas ir Š. K. yra Pastato bendraturčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patikslintame skunde išsamiai išdėstė, kokio kreipimosi ir pateiktų dokumentų pagrindu buvo parengtas ketinamas apskųsti Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas bei kodėl šis aktas adresuotas tik Š. K.. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nedisponuoja dokumentais, kuriuos turi Administracija, taip pat paaiškino, kokią įtaką jo, kaip patalpų bendrasavivninko, teisėms ir pareigoms daro Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas (t. y. užkirto teisę atidalinti patalpas iš bendros dalinės nuosavybės teise valdomo Pastato ir suformuoti atskirus turtinius vienetus turimų patalpų pagrindu). Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad už skundą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį.

Įvertinusi pareiškėjo skundo (pradinio ir patikslinto) turinį, bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, trukdžiusius pradėti administracinės bylos teiseną, pašalino.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadų, kad pareiškėjas nepagrindė, jog Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas sukelia jam teisines pasekmes, kad šis aktas adresuotas ne pareiškėjui, o kitam asmeniui (pirmosios instancijos teismo vertinimu, neįrodyta, kad Š. K. buvo įgaliota atstovauti pareiškėjui ar veikė kartu su pareiškėju; kt.), ir tai laikyta nepašalintu skundo trūkumu, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad, kreipiantis į teismą, pakanka subjektyvaus asmens suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau tuo pačiu, nagrinėdamas administracines bylas, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). Taip pat skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju faktas, ar pareiškėjo skundžiamas Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas sukelia jo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo skunde nurodomas teisių pažeidimas, todėl pareiškėjo materialiojo teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės ir gali būti pagrindu atmesti skundą, bet ne pagrindu atsisakyti priimti skundą. Kartu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nesant byloje pakankamai duomenų, sprendė, jog ketinamas apskųsti Administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas nėra skirtas pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismo nurodyta galimybė pareiškėjui savarankiškai kreiptis dėl pažymos apie suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų naudojimą pagal paskirtį išdavimo teisiškai nepagrindžia, kad yra objektyvios procesinės kliūtys priimti pareiškėjo skundą – tokių kliūčių teismas nenurodė.

Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų ir skundo priėmimo stadijoje vertino, kad siekiamas apskųsti administracinis aktas nepažeidė pareiškėjo teisių ir / ar nedarė joms įtakos, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. Z. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius