2024-11-20 Nr. AB-17063-3-61-3-04845-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-721-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04845-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ ir N. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ ir N. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų dalių panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karpis“ ir N. J. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. SP-109083 (4.55 Mr) ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. SP-111583 (4.55 Mr) dalį dėl valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenų pakeitimo ir įpareigoti VĮ Registrų centrą pašalinti pažeidimą – patenkinti 2024 m. liepos 29 d. prašymo Nr. 40555968 dalį dėl valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenų pakeitimo.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad UAB „Karpis“ yra UAB „Marijampolės pieno konservai“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkė, kurios vadovė yra A. D., kurios teisė veikti UAB „Karpis“ vardu nėra apribota. UAB „Karpis“, kaip Bendrovės daugumos akcininkė, turi išimtinę teisę spręsti dėl valdybos narių išrinkimo ir atšaukimo, taip pat tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo.

Pareiškėjai paaiškino, kad 2024 m. liepos 29 d. įvyko Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame taip pat buvo nutarta atšaukti visus Bendrovės valdybos narius iš Bendrovės valdybos narių pareigų nuo susirinkimo dienos ir išrinkti nauji Bendrovės valdybos nariai. Naujai išrinkti valdybos nariai tą pačią dieną svarstė klausimus dėl Bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo paskyrimo, Bendrovės valdybos pirmininko išrinkimo bei dėl įgaliojimų suteikimo. Bendrovės valdyba nusprendė atšaukti H. K. iš Bendrovės vadovo pareigų nuo 2024 m. liepos 29 d. 11.30 val. ir nauju vadovu paskirti N. J., jį paskyrė ir valdybos pirmininku.

Pareiškėjai nurodė, kad Bendrovė 2024 m. liepos 29 d. popierine forma VĮ Registrų centrui pateikė prašymus dėl duomenų ar informacijos Juridinių asmenų registre pakeitimų įregistravimo (apie juridinio asmens organų narius). VĮ Registrų centras 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu informavo apie nustatytus trūkumus ir atidėjo sprendimo priėmimą dėl Bendrovės valdymo organų narių duomenų pakeitimo įregistravimo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18094-1019/2023, kuri nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Bendrovė išsiuntė atsakovui paaiškinimus dėl 2024 m. liepos 29 d. prašymo Nr. 40555968 kartu su 2024 m. liepos 29 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0008-24-3565, juose paaiškino, kad nėra jokių galiojančių teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios būtų riboję UAB „Karpis“, atstovaujamos A. D., teisę dalyvauti ir balsuoti Bendrovės eiliniame susirinkime, prašė išnagrinėti 2024 m. liepos 29 d. prašymą skubos tvarka.

Pareiškėjai nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo gautas atsakovo sprendimas apie nustatytus trūkumus, kuriuo atsakovas informavo Bendrovę, jog palieka galioti 2024 m. rugpjūčio 2 d. rašte nustatytą terminą trūkumams pašalinti iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18094 1019/2023, bei panaikintos Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7791-374/2024 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovo 2024 m. rugpjūčio 2 d. ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimų dalys dėl valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenų pakeitimo yra neteisėtos.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad iš skundo turinio bei prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2024 m. liepos 29 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti valdybos narių, vadovo, valdybos pirmininko duomenų pakeitimus, įrašyti kontaktinius duomenis, išduoti Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI).

Teismas nurodė, kad pareiškėjai skundžia VĮ Registrų centro 2024 m. rugpjūčio 2 d. pranešimą apie nustatytus trūkumus Nr. SP-109083 (4.55 Mr), kuriuo Juridinių asmenų registro tvarkytojas nustatė, kad pateikti duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų bei Juridinių asmenų registrui anksčiau pateiktų dokumentų, yra neaiškūs ir klaidinantys, bei atidėjo sprendimo priėmimą dėl Bendrovės valdymo organų narių duomenų pakeitimo įregistravimo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18094-1019/2024. Taip pat pareiškėjai skundžia 2024 m. rugpjūčio 7 d. pranešimą apie nustatytus trūkumus Nr. SP-111583 (4.55 Mr), kuriuo buvo paliktas galioti 2024 m. rugpjūčio 2 d. rašte nustatytas terminas trūkumams pašalinti iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18094-1019/2023 bei panaikintos 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7791-374/2024 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (toliau – ir Pranešimai).

Teismas nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas rėmėsi Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, (toliau – ir Nuostatai), kurių 128 punkte taip pat nustatyta, kad Registro tvarkytojas, gavęs Nuostatuose nurodytus dokumentus ir patvirtinimą, jog atlyginimas už registravimą sumokėtas, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, o tais atvejais, kai steigiamų Nuostatų 46, 47 ir 471 punktuose nurodytų teisinių formų juridinių asmenų ar filialų dokumentai elektroniniu būdu pateikiami tiesiogiai Registro tvarkytojui, – nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, išskyrus atvejus, kai Nuostatuose nustatyti kitokie įregistravimo terminai, patikrina, ar nėra kliūčių įregistruoti ar įtraukti į Registrą, išregistruoti ar išbraukti iš Registro Registro objektą, įregistruoti ar įtraukti į Registrą pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ar filialo nuostatus ir įregistruoti ar įrašyti Registro duomenis, informaciją ar jų pakeitimus. Jeigu kliūčių nėra, Registro tvarkytojas priima Nuostatų 129.1 papunktyje nurodytą sprendimą, kitu atveju – informuoja apie tai dokumentų ir duomenų teikėją ir nustato terminą, per kurį trūkumai turi būti pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar nepateikiami pataisyti dokumentai, Registro tvarkytojas priima Nuostatų 129.2 papunktyje nurodytą sprendimą. Nuostatų 129 punkte nustatyta, kad Registro tvarkytojas priima šiuos sprendimus: įregistruoti ar įtraukti į Registrą, išregistruoti ar išbraukti iš Registro Registro objektą, įregistruoti ar įtraukti į Registrą pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ar filialo nuostatus ir įregistruoti, įrašyti ar išregistruoti Registro duomenis, informaciją ar jų pakeitimus (129.1. p.); atsisakyti įregistruoti ar įtraukti į Registrą, išregistruoti ar išbraukti iš Registro Registro objektą, įregistruoti ar įtraukti į Registrą pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ar filialo nuostatus ir įregistruoti, įrašyti ar išregistruoti Registro duomenis, informaciją ar jų pakeitimus (129.2. p.).

Įvertinęs ginčijamų pranešimų turinį ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad skundžiami raštai nesukelia pareiškėjams savarankiškų materialiųjų teisinių pasekmių. Raštuose tik nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas atidedamas iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18094-1019/2023 bei panaikintos 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7791-374/2024 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau Nuostatų 129 punkte numatyto sprendimo, kuris sukels teisines pasekmes ir kuris galės būti ginčijamas teisme, VĮ Registrų centras nėra priėmęs.

Teismas konstatavo, kad ginčijami VĮ Registrų centro raštai yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjai UAB „Karpis“ ir N. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog skundžiami pranešimai nesukelia pareiškėjams savarankiškų materialiųjų teisinių padarinių, kadangi skundžiamų atsakovo 2024 m. rugpjūčio 2 d. ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimų kvalifikavimas, vertinant jų įtaką pareiškėjų teisėms ir pareigoms, turi būti atliekamas ne skundo priėmimo, o bylos išnagrinėjimo iš esmės stadijoje, taip pat sprendimai nėra tarpinio procedūrinio pobūdžio, o yra sprendimai, sukūrę pareiškėjams tiesiogines ir konkrečias teisines pasekmes.

Pareiškėjai akcentuoja, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi.

Pareiškėjai teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas formaliai įvertino skundžiamų sprendimų turinį bei nenagrinėjo argumentų, kuriais jie įrodinėjo, jog šie sprendimai pagal savo turinį atitinka atsisakymą atlikti registracijos veiksmus Juridinių asmenų registre. Taigi, teismas padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, neva šie sprendimai nesukelia pareiškėjams savarankiškų materialiųjų teisinių pasekmių. Skundžiama nutartis buvo priimta nenustačius akivaizdaus skundo nepriskirtinumo administracinio teismo kompetencijai, tinkamai jos nemotyvavus ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas taip pat pareiškėjų teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjai teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog skundžiami sprendimai yra tarpinio procedūrinio pobūdžio ir nesukuria pareiškėjams teisinių pasekmių. Pareiškėjai, remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi aiškintis, ar skundžiamas administracinis aktas sukelia pareiškėjui kokias nors teisines pasekmes, nepaisant šio akto pavadinimo ar kitokių formalių bruožų. Taigi turi būti vertinamas konkretaus administracinio akto turinys ir aiškinamasi, kokią įtaką šis administracinis aktas turi pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo skundo argumentų, kuriais pareiškėjai įrodinėjo, kad šie sprendimai de facto (faktiškai) yra sprendimai, kuriais atsisakyta atlikti Bendrovės prašomus registracijos veiksmus, kadangi atsakovo nustatytų „trūkumų“ pašalinti objektyviai neįmanoma ir netgi nėra duotas terminas šiems trūkumams pašalinti.

Pareiškėjai nurodo, kad Nuostatų 128 ir 129 punktų nuostatos reiškia, jog atsakovas privalo nurodyti konkrečius trūkumus ir nustatyti terminą trūkumams ištaisyti. Ištaisius trūkumus per atsakovo nurodytą terminą, atsakovas gali priimti sprendimą registruoti arba atsisakyti registruoti duomenis apie Bendrovės valdymo organų pasikeitimus. Akivaizdu, kad tik toks sprendimas dėl trūkumų gali būti laikomas tarpiniu sprendimu, nes juo nėra daromos kliūtys ištaisius trūkumus priimti galutinį spendimą dėl duomenų registracijos. Tačiau jeigu nustatomi trūkumai, kurių „ištaisymas“ nepriklauso nuo pareiškėjo valios ir / arba nenustatomas joks terminas trūkumams ištaisyti, VĮ Registrų centras objektyviai negali priimti ir administracinių sprendimų galutinių sprendimų – registruoti ar atsisakyti registruoti duomenis apie Bendrovės valdymo organų pasikeitimus. Atitinkamai, toks sprendimas dėl trūkumų nustatymo konkrečioje situacijoje tampa galutiniu sprendimu, nes juo nėra sudaromos jokios prielaidos vėliau priimti vieną iš Nuostatų 129 punkte nurodytų sprendimų. Tokia situacija susidarė nagrinėjamu atveju.

Pareiškėjai teigia, kad atsakovas 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu atidėjo sprendimo priėmimą dėl Bendrovės valdymo organų narių duomenų pakeitimo įregistravimo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18094-1019/2023, kurioje Bendrovė apskritai nedalyvauja jokiu procesiniu statusu, o 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu paliko galioti 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą. Iš sprendimų turinio matyti, kad juose nebuvo nustatytas joks konkretus terminas, per kurį Bendrovė galėtų pašalinti nustatytus trūkumus, o nurodymas, jog sprendimo priėmimo terminas yra atidėtas iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18094-1019/2023, yra laike neapibrėžtas ir nuo Bendrovės, nedalyvaujančios minėtoje byloje, nepriklausantis juridinis faktas, kurio atsiradimo neįmanoma numatyti ir prognozuoti. Taigi, tokie trūkumai objektyviai negali būti ištaisomi, kaip kad nurodyta Nuostatų 128 punkte, o tai lemia, kad negalės būti priimtas ir Nuostatų 129 punkte nurodytas sprendimas įregistruoti ar atsisakyti įregistruoti Bendrovės prašyme nurodytus duomenis. Be kita ko, tokio sprendimo kaip „sprendimo priėmimo atidėjimas“ Nuostatų nuostatose apskritai nėra numatyta.

Pareiškėjų vertinimu, atsakovo sprendimai, nepaisant jų formalios išraiškos, turi būti kvalifikuojami kaip galutiniai sprendimai, kuriais atsisakyta įregistruoti duomenų apie Bendrovės valdymo organus pakeitimus. Šiais sprendimais buvo paneigtas pareiškėjo UAB „Karpis“, kuris yra Bendrovės 90 proc. daugumos akcininkas, įstatyme įtvirtintas teisėtas interesas, kad Bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis atstovautų UAB „Karpis“ sprendimu išrinkti ir Juridinių asmenų registre įregistruoti Bendrovės valdybos nariai, ir atimta pareiškėjo N. J. teisė eiti Bendrovės valdybos nario bei valdybos pirmininko pareigas ir atstovauti Bendrovę prieš trečiuosius asmenis.

Pareiškėjai nurodo, kad jeigu atsakovas manė, jog civilinės bylos Nr. e2-18094-1019/2023 nagrinėjimas teisme yra pagrindas netenkinti prašymo, akivaizdu, kad tokiu atveju turėjo priimti sprendimą atsisakyti registruoti duomenų pakeitimus, o ne priimti abstraktaus pobūdžio sprendimą prašymo nagrinėjimą atidėti iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-18094-1019/2023. Atsakovas, prisidengdamas trūkumų nustatymo institutu, iš tikrųjų atsisakė įregistruoti duomenis Juridinių asmenų registre, sukūrė formalias kliūtis pareiškėjams tokius sprendimus apskųsti, galbūt tikėdamasis, kad šis netoleruotinas atsakovo elgesys nebus kvestionuojamas administraciniame teisme ir atsakovas išvengs savo neteisėto veikimo pasekmių – skundžiamų sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjų skundžiami sprendimai yra tarpinio pobūdžio dokumentai ir nesukelia pareiškėjams savarankiškų materialiųjų teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog skundžiami sprendimai nesukelia jiems savarankiškų materialiųjų teisinių padarinių, kadangi skundžiamų sprendimų kvalifikavimas, vertinant jų įtaką pareiškėjų teisėms ir pareigoms, turi būti atliekamas ne skundo priėmimo, o bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, taip pat sprendimai nėra tarpinio procedūrinio pobūdžio, kadangi sukuria pareiškėjams tiesiogines ir konkrečias teisines pasekmes. Teismas formaliai įvertino skundžiamų sprendimų turinį bei nenagrinėjo argumentų, kuriais pareiškėjai įrodinėjo, kad sprendimai pagal savo turinį atitinka atsisakymą atlikti registracijos veiksmus Juridinių asmenų registre.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą oficialiąja konstitucine jurisprudencija bei tarptautiniais įsipareigojimais, veiksmingos teisminės gynybos prieinamumo principas yra taikomas ir aiškinamas plačiai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Kiekvienas kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo privalo būti vertinamas plačios apimties konstitucinės jurisprudencijos kontekste. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimą).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y., ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-515/2012; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-146/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Teismui nenustačius ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundo atsisakymo pagrindų, spręstina, ar skundas atitinka ABTĮ ar kitame įstatyme nustatytus skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, jog skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio, ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Vis dėlto, tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai 2024 m. liepos 29 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydami pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre apie juridinio asmens organo narius.

VĮ Registrų centras skundžiamame 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. SP-109083(4.55Mr) „Pranešimas apie nustatytus trūkumus“ nurodė, kad atsižvelgdamas į sprendime išdėstytas aplinkybes ir laikydamasis teismų formuojamos praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2310-662/2021), pagal kurią Registro tvarkytojas, esant bet kokioms abejonėms dėl galimybės atlikti teisingą registraciją, turėtų nuo tokių veiksmų susilaikyti, taip pat vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei šio straipsnio 2 dalimi, atideda sprendimo priėmimą dėl Bendrovės valdymo organų narių duomenų pakeitimo įregistravimo, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18094-1019/2023.

VĮ Registrų centras skundžiamame 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. SP-111583(4.55Mr) „Pranešimas apie nustatytus trūkumus“ nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog Registro tvarkytojui nėra pateiktas galutinis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18094-1019/2023 ir dėl to Registro tvarkytojas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl UAB „Karpis“ 2023 m. birželio 21 d. pateikto prašymo įregistruoti šios bendrovės vadovo ir valdybos narių duomenų pakeitimus bei į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7791-374/2024 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas VĮ Registrų centrui registruoti 2024 m. liepos 29 d. UAB „Marijampolės pieno konservai“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje bei vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais bei šio straipsnio 2 dalimi, palieka galioti VĮ Registrų centro 2024 m. rugpjūčio 2 d. rašte nustatytą terminą trūkumams pašalinti iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18094-1019/2023 ir panaikintos 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7791-374/2024 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Nuostatų 128 punkte nurodyta, kad registro tvarkytojas, gavęs Nuostatuose nurodytus dokumentus ir patvirtinimą, kad atlyginimas už registravimą sumokėtas, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, o tais atvejais, kai steigiamų Nuostatų 46, 47 ir 471 punktuose nurodytų teisinių formų juridinių asmenų ar filialų dokumentai elektroniniu būdu pateikiami tiesiogiai Registro tvarkytojui, – nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, išskyrus atvejus, kai Nuostatuose nustatyti kitokie įregistravimo terminai, patikrina, ar nėra kliūčių įregistruoti ar įtraukti į Registrą, išregistruoti ar išbraukti iš Registro Registro objektą, įregistruoti ar įtraukti į Registrą pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ar filialo nuostatus ir įregistruoti ar įrašyti Registro duomenis, informaciją ar jų pakeitimus. Jeigu kliūčių nėra, Registro tvarkytojas priima Nuostatų 129.1 papunktyje nurodytą sprendimą, kitu atveju – informuoja apie tai dokumentų ir duomenų teikėją ir nustato terminą, per kurį trūkumai turi būti pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar nepateikiami pataisyti dokumentai, Registro tvarkytojas priima Nuostatų 129.2 papunktyje nurodytą sprendimą.

Pagal Nuostatų 129 punktą, registro tvarkytojas priima šiuos sprendimus: įregistruoti ar įtraukti į Registrą, išregistruoti ar išbraukti iš Registro Registro objektą, įregistruoti ar įtraukti į Registrą pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ar filialo nuostatus ir įregistruoti, įrašyti ar išregistruoti Registro duomenis, informaciją ar jų pakeitimus (129.1 p.) ir atsisakyti įregistruoti ar įtraukti į Registrą, išregistruoti ar išbraukti iš Registro Registro objektą, įregistruoti ar įtraukti į Registrą pakeistus juridinio asmens steigimo dokumentus ar filialo nuostatus ir įregistruoti, įrašyti ar išregistruoti Registro duomenis, informaciją ar jų pakeitimus (129.2 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundžiamų sprendimų turinį, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo VĮ Registrų centro priimti skundžiami sprendimai yra tarpinio pobūdžio dokumentai ir nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nepaisant skundžiamų sprendimų pavadinimo „Pranešimas apie nustatytus trūkumus“, įvertinus jų turinį akivaizdu, jog jais VĮ Registrų centras iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjų 2024 m. liepos 29 d. prašymą ne dėl nustatytų trūkumų, tačiau dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7791-374/2024 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo VĮ Registrų centrui registruoti UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2024 m. liepos 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje bei iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-18094-1019/2023. Kadangi iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, jog jais iš esmės yra atsisakoma atlikti pareiškėjų 2024 m. liepos 29 d. prašyme nurodytus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad skundžiami sprendimai yra tarpinio pobūdžio dokumentai. Iš esmės jokie trūkumai ir terminas jiems pašalinti nėra nustatytas, šiais sprendimais yra užkertamas kelias pareiškėjams pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, todėl naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ ir N. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė