20dc0ddc-2ca7-4e25-97ab-905a57e69ff3 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-337-320/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00072-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.3.; 20.2.3.2.;20.4.; 37.2.; 55.1.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m.gegužės 31 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena VaržinskienėraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. A. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.Teismas n u s t a t ė:

Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka.PareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 2-4)kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ , prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), priteisti 60000eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato areÅ¡tinės (toliau- ir RokiÅ¡kio areÅ¡tinė) kamerose, atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015-06-25 iki 2015-11-20 ir nuo 2016-02-15 iki 2016-03-30 buvo laikomas RokiÅ¡kio areÅ¡tinėje. 13 kameroje nebuvo dieninio apÅ¡vietimo, visÄ parÄ buvo tik naktinis apÅ¡vietimas, prie kurio neįmanoma nei raÅ¡yti, nei skaityti, dėl ko sutriko jo regėjimas. Kamerose nebuvo ventiliacijos,langai nesidarinėjo, dėl ko trÅ«kdavo oro, be to, langai iÅ¡ lauko pusės uždažyti. Kamerose drėgna, Å¡alta, lietui lyjant vanduo lašėjo per lubas, ant sienų pelėsis.Dėl tokių sÄ lygų jis patyrė emocinę depresijÄ , nuolat jautė psichologinę įtampÄ , tapo nervingas, pablogėjo jo sveikata ir regėjimas.

Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-17)nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė skundÄ atmesti. Teigė, jogP. A. RokiÅ¡kio areÅ¡tinėje nuo 2015-06-25 iki 2015-10-08buvo laikomas 13 kameroje, nuo 2015-10-08 iki 2015-11-20 buvo laikomas 14 kameroje, nuo 2016-02-15 iki 2016-03-19 buvo laikomas 13, nuo 2016-03-19 iki 2016-03-30 buvo laikomas 12 kameroje. Nurodė, kad RokiÅ¡kio areÅ¡tinėje natÅ«ralios ventiliacijos ortakių nebuvo, o mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija yra pasenusi, tačiau areÅ¡tinės darbuotajai siekdami pagerinti nepalankias kamerų vėdinimo sÄ lygas, esant palankioms klimato sÄ lygoms, iÅ¡imdavo langų stiklus, kad užtikrintų kamerų vėdinimÄ per langus.

Patikrinimo metu konstatuota, kad pelėsis vizualiai pastebėtas tik 12 kameroje, stogas nebuvo kiauras. Dėl natūralaus apšvietimo atsakovės atstovas pažymėjo, kad 12-13 kameros langus šviesa patekdavo, jie nebuvo uždažyti rudai, 14 kameros langas neuždažytas, pro jį matomas priešais esantis pastatas. Kamerose pakabinti šviestuvai. Nors natūralus ir dirbtinis apšvietimas buvo per mažas, pareiškėjas jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Pareiškėjas buvimo Rokiškio areštinėje metu dėl pablogėjusio regėjimo ar akių skausmo bei psichologinės įtampos nesiskundė.

Mano, jog pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas bÅ«tų pakankama satisfakcija dėl jo patirtų nepatogumų. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , prašė priteisti jam neturtinę žalÄ , kuriÄ jis kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų RokiÅ¡kio areÅ¡tinėje, atlyginimÄ . Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos.

Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kai civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimasPeers prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr.28524/95)).Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t..

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A756-2072/2013).Ginčo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 37:2009)bei to paties ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusi nuo 2015 m lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015).

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (2008-07-09 įsakymo redakcija Nr. 5-V-382, įsigaliojusi nuo 2008-07-13 ) (toliau – ir Veiklos taisyklės).Dėl ventiliacijos, pelėsioGinčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 25 d.iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 37:2009 6 punkte buvo nustatyta, jog policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Å¡ios higienos normos 23 punktÄ , policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal24 punkte pateiktÄ lentelę, policijos areÅ¡tinės kameroje pakankamas oro judrumas Å¡altuoju metų periodu – 0,05-0,2 m/s, Å¡iltuoju periodu – 0,15-0,5 m/s. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir Å¡iuo metu galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal Å¡ios higienos normos 16 punktÄ , gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu turi bÅ«ti 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s.Tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimai, tiek Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015-10-05 Patikrinimo aktas Nr.HR-96 (toliau- ir Patikrinimo aktas, b.l.18-20) patvirtina, kad RokiÅ¡kio areÅ¡tinės kamerų langai sumontuoti taip, kad jie neatidarinėjami. Patikrinimo metu konstatuota, kad kamerose nėra jokių natÅ«ralios ventiliacijos ortakių, todėl natÅ«ralios ventiliacijos kamerose nėra; areÅ¡tinėje sumontuota neefektyvi ir pasenusi mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, jokios mechaninės pritekamosios ventiliacijos ar kondicionavimo sistemos nėra; oro judėjimo greitis pagal 2014-06-20 Nacionalinės visuomenės priežiÅ«ros laboratorijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių skyriaus ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolo Nr.F-S-M-116 duomenis vietoje leistino 0,15-0,5 m/s Å¡iltuoju metų periodu pagal Higienos normos 24 punktÄ , kamerose ties pačia mechaninės iÅ¡traukiamosios ventiliacijos anga buvo 0,02-0,01 m/s. Atsakovo atstovas nurodo, kad Å¡iltuoju metų laikotarpiu, siekiant pagerinti kamerų ventiliacijÄ , buvo iÅ¡imami langų stiklai, tačiau toks atsakovo atstovo nurodytas kamerų ventiliacijos bÅ«das nėra numatytas teisės aktais,be to, teismo vertinimu, nėra pakankamas ir efektyvus, nes patys RokiÅ¡kio areÅ¡tinėje laikomi asmenys langų stiklų pagal poreikį iÅ¡imti neturi galimybės, ir mažai tikėtina, kad areÅ¡tinės darbuotojai langų stiklus iÅ¡ima ir vėl juos įdeda pagal kamerose laikomų asmenų poreikius (esant tvankumui ar orui atÅ¡alus), be to, Patikrinimo aktu konstatuota, kad daugelio kamerų langų mediniai rėmai yra supuvę. Nors 2016 metais Panevėžio visuomenės sveikatos centras RokiÅ¡kio areÅ¡tinės patikrinimo neatliko, tačiau iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2015-10-05 jokie RokiÅ¡kio areÅ¡tinės remonto darbai nebuvo atliekami, o nuo 2016-04-01 Å¡i areÅ¡tinė buvo uždaryta, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Patikrinimo metu konstatuoti pažeidimai iki areÅ¡tinės uždarymo nebuvo paÅ¡alinti.

Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovo atstovas RokiÅ¡kio areÅ¡tinės kamerose neužtikrino tinkamos ventiliacijos, tuo pažeidė HN 37:2009 23, 24 punktų reikalavimus, HN 134:2015 16, 17 punktų reikalavimus. Dėl tinkamos ventiliacijos neužtikrinimo susidaro sÄ lygos kauptis drėgmei, atsirasti pelėsiui. Patikrinimo aktu nustatyta, kad daugelio RokiÅ¡kio areÅ¡tinės kamerų lubose bei sienose plikomis akimis matomos pelėsio pažeistos vietos.HN 37:2009 48punktas nustatėvisos policijos areÅ¡tinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, langai ir durys sandarÅ«s; patalpose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių, o HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Todėl teismas konstatuoja, kad buvo pažeistas ir HN 37:2009 48 punktas,HN 134:2015 39 punktas. Dėl kamerų apÅ¡vietimo sÄ lygų Reikalavimus policijos areÅ¡tinės kameros natÅ«raliam apÅ¡vietimui nustatė HN 37:2009 21 punktas, pagal kurį, policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai; natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %, areÅ¡tinių kamerų ir karcerio dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.. HN 134:2015 natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas nebuvo nustatytas, jos 15 punktas numato, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val., o 14 punkte įtvirtinta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.

Pareiškėjo paaiškinimai ir Patikrinimo aktas patvirtina, kad kamerose Nr.12, 13, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, langų stiklai iš išorės yra uždažyti dažais. Patikrinimo akte nurodyta, jog pagal 2014-06-20 Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus natūralios apšvietos matavimo protokolo Nr.F-S-A-122 matavimo duomenis (matuota taip pat šviesiu metų laiku) natūralaus apšvietimo koeficientas visose kamerose yra mažesnis nei 0,5 %, o kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas: kameroje Nr.12- 0,21 %, kameroje Nr.13- 0,19%, kameroje Nr.14 - 0,24%; dirbtinis apšvietimas kameroje Nr.12- 22 lx, kameroje Nr.13- 20 lx, kameroje Nr.14- 17 lx.

Nors atsakovės atstovas teigia, kad kamerų Nr.12 ir 13 langai nebuvo uždažyti, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia Patikrinimo aktu konstatuotos aplinkybės, buvusios būtent pareiškėjo laikymo Rokiškio areštinėje metu, o atsakovės atstovas savo paaiškinimus grindžia tik 2017 metais nustatytomis aplinkybėmis.Net ir laikant, jog natūrali šviesa pro uždažytus ar dalinai uždažytus langus galėjo patekti, kamerose fiksuoti natūralaus apšvietimo parametrai neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad RokiÅ¡kio areÅ¡tinėje nebuvo užtikrintos tinkamos natÅ«ralaus bei dirbtinio apÅ¡vietimo sÄ lygos, tuo pažeistas HN 37:2009 21 punktas, HN 134:2015 14 punktas.Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista. Vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M.prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo RokiÅ¡kio areÅ¡tinėje sÄ lygų (teisės į tinkamÄ apÅ¡vietimÄ , ventiliacijÄ , patalpas be pelėsio pažeidimÄ ), į pažeistos vertybės pobÅ«dį (pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl akių skausmo ir psichologinės bÅ«senos bei pareiÅ¡kėjo nurodytų sveikatos sutrikimų pateiktuose Sveikatos priežiÅ«ros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo iÅ¡raÅ¡uosefiksuota ir konstatuota nėra) bei pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ (ventiliacijos, apÅ¡vietimo sÄ lygos buvo pažeistos ženkliai), trukmę ir intensyvumÄ (tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo laikomas du kartus nepertraukiamai ilgÄ laikÄ : pirmÄ kartÄ 3 mėnesius ir 13 dienų, antrÄ kartÄ 1,5 mėnesio ).Byloje taip pat nenustatyta, kad RokiÅ¡kio areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, tačiau Å¡iuo atveju ir teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ .Todėl atsižvelgęs į iÅ¡dėstytÄ bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiÅ¡kose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 600 eurų priteistina neturtinė žala laikytina adekvačia suma pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo P. A.skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti P. A. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 600 eurų (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                    Irena Varžinskienė