20db458d-70c3-4fc5-86b1-e020e233bb4f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-340-1013/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22265-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui, kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Algirdui Cegeliui, nukentėjusiajam I. G., jo atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, vykdantis individualiÄ veiklÄ , teistas: 1) 2009 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme; 2011 m. kovo 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2009 m. rugsėjo 30 d.

Kauno apygardos nuosprendis pakeistas, perkvalifikavus veikÄ iÅ¡ BK 149 straipsnio 4 dalies į BK 149 straipsnio 3 dalį, paskiriant 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2016 m. spalio 27 d. paleistas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų atlikęs bausmę; 2) 2018 m. balandžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu, n u s t a t ė : R. J. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2018 m. gegužės 12 d. apie 14.15 val., vieÅ¡ojoje vietoje, t. y. Geležinkelio g. 2A, Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio (2,06 promilės), paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam I. G. į veido sritį, po ko pradėjo bėgti, o I.

G. jį pasivijus, dar vienÄ kartÄ su stikliniu buteliu trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam I. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine deÅ¡inio antakio žaizda su poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir akies vokuose bei deÅ¡inio žasto (alkÅ«nės) bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . R. J., kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, tam neprieÅ¡taravo ir nukentėjusysis bei jo atstovas, todėl baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Bylos duomenys Apklaustas teisiamuosiuose posėdžiuose kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Parodė, kad 2018 m. gegužės 12 d. buvo pas jį namuose, vartojo alkoholinius gėrimus ir nusprendė važiuoti į miestÄ . IÅ¡lipo iÅ¡ autobuso, ėjo gatve, nukentėjusįjį sutiko prie autobuso, paprašė ar užsirÅ«kyti, ar prisidegti, jis jam negražiai atsakė ir taip gavosi, kad trenkė jam vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį, akį.

Paskui jį sulaikė policija. ir pabėgo. Nepamena ar trenkė nukentėjusiajam su buteliu, bet neneigia, kad taip galėjo bÅ«ti. Nukentėjusiajam nuo smÅ«gio ranka bėgo kraujas. Ä®vykį blogai prisimena, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Patikslino, kad tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam I. G. į veido sritį, pradėjo bėgti, o I. G. jį pasivijus, trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį vienÄ kartÄ su stikliniu buteliu. Veikos padarymui turėjo įtakos alkoholio vartojimas.

Su civiliniais ieškiniais sutinka. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. G. paaiškino, kad sutinka taikytis su kaltinamuoju, sudarė susitaikymo sutartį, susitarė dėl žalos atlyginimo (b. l. 145-148). Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė,  kad yra teistas, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitose nėra įrašytas. 2018 m. gegužės 12 d. ryte su pažįstamu N. pas jį namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrus alkoholio, nutarė nuvykti į Vilnių pasivaikščioti.

Važiuojant į Vilnių, autobuse gėrė alų. Apie 14.00 val. atvykus į Vilnių, jis paprašė autobuso vairuotojo cigaretės. Å is atsisakė duoti cigaretę. Tuomet jis, bÅ«damas neblaivus, susinervino ir vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė Å¡iam vairuotojui į veidÄ Â bei turimu stikliniu alaus buteliu sudavė jam per galvÄ . Po to subėgo netoliese buvę žmonės ir jį sulaikė. PaaiÅ¡kino, kad jis labai gailisi, jog sutrikdydamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei rimtį padarė nusikalstamÄ veikÄ , esant galimybei, norėtų nukentėjusiojo asmens atsipraÅ¡yti, padengti jo patirtas gydymo iÅ¡laidas ir su juo susitaikyti. (b. l. 73, I tomas).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas R. J. parodė neatsimenÄ s, kodėl tiksliai supyko, tai yra, ar dėl to, kad jam nedavė cigaretės, ar dėl to, kad jo draugui nedavė cigaretės. Buvo du smÅ«giai, vienas buvo kumščiu į veidÄ , po to jis pradėjo bėgti, tas vyras irgi, jis apsisuko ir sudavė jam buteliu per veidÄ dar vienÄ kartÄ . Labai dėl to gailisi. Labai norėtų atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo (b. l. 76). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. G. parodė, kad jis dirba VÅ¡Ä® „Autobusų parkas“ vairuotoju. 2018 m. gegužės 12 d. buvo jo pamaina.

Apie 14.10 val. jis turėjo pradėti darbÄ , minėtu laiku jis atvyko į Geležinkelio gatvę, kur turėjo pakeisti 12 marÅ¡ruto autobuso vairuotojÄ . Kai vyksta keitimasis, autobusas stovi tuščias apie 10 minučių. Jis įlipo į autobuso vidų, prie vairo dar sėdėjo kolega. Tuomet prie priekinių durų, kur jis stovėjo (durys buvo atidarytos), priėjo jam nepažįstamas vyras ir paprašė prisidegt cigaretę. Jis pasakė, kad neturi, tada tas vyras agresyviai sureagavo į tai, pradėjo lietuviÅ¡kai kažkÄ piktai sakyti.

Po to jam reikėjo iÅ¡lipti iÅ¡ autobuso per priekines duris ir leisti kolegai iÅ¡lipti, bet tas vyras vis stovėjo ir trukdė iÅ¡lipti. Tada jis jį paėmė už pečių ir patraukė, pasakė jam, kad netrukdytų dirbti. Ä® jo Å¡ituos veiksmus to vyro draugas, stovėjęs Å¡alia, agresyviai sureagavo. Pribėgęs prie jo (I. G.), jis vienÄ kartÄ kumščiu smogė į veido sritį ir iÅ¡ karto pradėjo bėgti, jis (I. G.) pradėjo jį vytis. Bėgdamas parkrito, atsistojo ir vėl pradėjo vytis.

Kai pasivijo, tas vyras dar kartÄ (vienÄ kartÄ ) smogė jam buteliu (butelį jis turėjo rankoje) į veido sritį. Nuo smÅ«gio jis (I. G.) neparkrito, jį pačiupo, paguldė ant žemės ir laikė, kol atvyko pareigÅ«nai. Prie jo pribėgo kolega, vardu J. (jis irgi atvyko keistis), pasakė, kad viskÄ matė. Jis iÅ¡kvietė policijÄ . PareigÅ«nams atvykus, perdavė vyrÄ , kuris jį sumušė. Taip pat atvyko GMP, iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę, kur buvo atlikta medicininė apžiÅ«ra.

Pirmadienį dar buvo poliklinikoje (Vilniaus rajono poliklinikoje), kur iÅ¡davė laikino nedarbingumo pažymėjimÄ . Nuo kada buvo iÅ¡duotas nedarbingumas, ar nuo Å¡eÅ¡tadienio, ar nuo pirmadienio, nežino, bet savaitgalį jis nedirbo. Ä®vykio metu jis turėjo su savimi akinius, kurie buvo uždėti ant kaktos, po pirmo smÅ«gio jie, matyt (nepastebėjo dėl Å¡oko bÅ«senos), nukrito ir dužo. Apie akinius prisiminė tik bÅ«damas Lazdynų ligoninėje. Tada paskambino Z., kuris pasakė, kad matė sudužusius akinius prie autobuso, bet nežinojo, kieno tie akiniai.

Akiniai buvo brangÅ«s, kainavo apie 300 Eur. Tai buvo dovana iÅ¡ Norvegijos, todėl čekio neturi (b. l. 10). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis I. G. parodė, kad neturi kvitų, kitų dokumentų, kurie patvirtintų padarytÄ Å¾alÄ dėl akinių ir sugadintų marÅ¡kinių. Akiniai dingo, bandė ieÅ¡koti, bet nerado, todėl apžiÅ«rai pateikti negali (b. l. 13). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Z. parodė, kad 2018 m. gegužės 12 d. apie 14.10 val., jis buvo prie „McDonalds“ restorano, esančio Geležinkelio g., Vilniuje (ėjo į dirbÄ , dirba autobuso vairuotoju).

Eidamas pamatė, kad stovi 12 marÅ¡ruto autobusas, prie kurio priekinių durų stovi jam nepažįstamas vyras ir kalba su autobuse stovinčiu vyru (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, su nukentėjusiuoju). Apie kÄ jie kalbėjo, nežino, bet iÅ¡ nukentėjusiojo gestų suprato, kad jis praÅ¡o to vyro jam netrukdyti dirbti ir praÅ¡o iÅ¡eiti. Tikrai nukentėjusysis nevartojo jokios prievartos, praÅ¡ydamas iÅ¡eiti. Tas vyras išėjo, tada nukentėjusysis iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso ir prie jo pribėgo dar vienas vyras (apibÅ«dinti negalėtų, kaip suprato, tie vyrai buvo kartu), smogė kumščiu vien kartÄ Ä¯ veido sritį nukentėjusiajam ir pabėgo.

Nukentėjusysis pradėjo jį vytis, tada tas vyras atsisuko ir dar kartÄ jam smogė su savim turėtu buteliu į veido sritį. Po Å¡ito smÅ«gio vėl pradėjo bėgti, tačiau nukentėjusysis jį pagavo ir pargriovė ant žemės. Jis pribėgo prie jų ir iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Atvyko pareigÅ«nai, iÅ¡vežė tÄ vyrÄ , kuris smogė. Greitai atvyko greitoji ir suteikė pagalbÄ nukentėjusiajam. Nurodo, kad dar po pirmo smÅ«gio nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ antakio.

Kad nukentėjusysis bÅ«tų su akiniais, jis nematė, todėl apie juos nieko pasakyti negali (b. l. 63).    Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Z. B. parodė, kad jis dirba VÅ¡Ä® „Autobusų parkas“ vairuotoju. 2018 m. gegužės 12 d. apie 14.00 val. jis vairavo 12 marÅ¡ruto autobusÄ , sustojo prie „McDonalds“ restorano. Tai buvo galutinė stotelė, visi keleiviai iÅ¡lipo. Tarp keleivių buvo 2 neblaivÅ«s vyrai, jie lipo paskutiniai, vienas buvo Å¡viesus ir aukÅ¡tas, kitas – žemas. AukÅ¡tas iÅ¡lipo pirmas, o žemas pradėjo praÅ¡yti jo ir I. (kuris jau buvo įlipęs į kabinÄ jį pakeisti) degtukų.

Jie atsakė, kad neturi, bet jis vis tiek prašė, buvo nepatenkintas. Po kiek laiko jam reikėjo lipti iÅ¡ kabinos, tada I. paėmė tÄ vyrÄ už pečių ir patraukė, nes tas vis nenorėjo praleisti. Tada prie I. staigiai pribėgo tas aukÅ¡tas vyras ir vienÄ kartÄ smogė jam į veidÄ ir pabėgo. I. pradėjo vytis, pasivijo, o tada tas vyras vėl jam smogė su buteliu vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį. I. tada tÄ vyrÄ po smÅ«gio iÅ¡ karto sulaikė, paguldė ant žemės. Tada prie I. pribėgo žmonės, greitai atvyko policija ir greitosios medicinos pagalbos automobilis.

Kas kvietė, nežino. Dėl to, kad I. buvo išvežtas kartu greitosios medicinos pagalbos automobiliu, jam reikėjo pravažiuoti autobusu dar du reisus, kol nebuvo iškviestas kitas vairuotojas. Jam važiuojant, paskambino I. ir paklausė, ar jis nematė akinių, sakė, kad buvo akiniai nuo saulės ir dingo. Pasakė, kad išlipdamas įvykio metu pastebėjo, kad prie autobuso gulėjo akiniai, be vieno stiklo, tačiau nepagalvojo, kad akiniai priklauso I., todėl neėmė. Vėliau, kai vėl grįžo po reiso prie „McDonalds“, jis rado tuos akinius.

Apie tai pranešė I. (b. l 65). IÅ¡ byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vados Nr. G 2634/2018 (01) matyti, kad I. G. nustatyta muÅ¡tinė deÅ¡inio antakio žaizda su poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir akies vokuose ir poodinė kraujosruva deÅ¡inėje plaÅ¡takoje bei deÅ¡inio žasto (alkÅ«nės) nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti antakį ir plaÅ¡takÄ bei žastÄ paveikus kietais bukais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicinines pagalbos ir iki Å¡iuos sužalojimus diagnozuojant, tai yra antakio žaizda su aplinkine kraujosruva ir žasto nubrozdinimas buvo padaryta iki 2018 m. gegužės 12 d. 14.00 val., plaÅ¡taka – iki 2018 m. gegužės 14 d. 7.00 val.

Visi sužalojimai, tiek kiekvienas atskirai, tiek ir visi kartu, pagal savo pobÅ«dį atitinka nežymaus sveikatos masto sutrikdymÄ . MuÅ¡tinė antakio žaizda su poodine kraujosruva kaktos deÅ¡inėje pusėje ir akies vokuose galėjo bÅ«ti padaryta užduotyje nurodytu laiku per antakį sudavus kumščiu, buteliu. Tuo pačiu laiku galėjo bÅ«ti nubrozdintas ir deÅ¡inysis žastas (alkÅ«nė), jį paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Ar tuo pačiu laiku galėjo bÅ«ti padaryta ir poodinė kraujosruva deÅ¡inėje plaÅ¡takoje tvirtinti negalima, nes jos buvimas konstatuotas tik gegužės 14 dienÄ poliklinikoje.

Visi I. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Ne mažiau kaip vienu kieto buko daikto smūginiu poveikiu galėjo būti padaryta antakio žaizda su kraujosruva kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies vokuose. Kitais dviem atskirais poveikiais galėjo būti padarytas žasto (alkūnės) nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva plaštakoje. Šie du sužalojimai galėjo būti padaryti tiek žalojančiais daiktais suduodant per šias rankos sritis, tiek jomis atsimušant į žalojančius atitinkamų savybių daiktus, krentant, parkritus ar kitaip su jais kontaktuojant.

I Gudanes padaryti kÅ«no sužalojimai savęs paties žalojimui ir smÅ«giavimui į kitÄ asmenį nebÅ«dingi (b. l. 34-35). IÅ¡ byloje esančio 2018 m. gegužės 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 bÅ«rio vyriausiojo patrulio M. O. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2018 m. gegužės 12 d. apie 14.15 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu O. A., iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl to, kad įvykus muÅ¡tynėms, nukentėjo 45-50 metų vyras.

Atvykus nurodytu adresu, prieÅ¡ais „McDonalds“ restoranÄ pamatė, kaip žmonės laikė vyrÄ , priremtÄ prie žemės. PaaiÅ¡kėjo, jog tai buvo R. J., gimęs 1978 m. rugpjūčio 8 d., kuris sumušė autobuso vairuotojÄ I. G., gimusį 1967 m. liepos 25 d. Autobuso vairuotojas I. G. paaiÅ¡kino, kad R. J. priėjo ir pradėjo kabinėtis prie jo, trenkė su buteliu per galvÄ ir su kumščiu į veidÄ . Nukentėjusysis pasakė, kad įvykį matė kito autobuso vairuotojas Jurij. I. G. su greitÄ ja Nr. 0893 nuvežtas į Lazdynų ligoninę.

R. J. pristatytas į 2 PK. Buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai (b. l. 66). Iš byloje esančio alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. gegužės 12 d. 14.38 val. R. J. nustatytas 2,06 promilės neblaivumas (neįvertinus paklaidos) (b. l. 79). Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 12 d. 14.15 val. BPC buvo gautas pranešimas, jog įvykus muštynėms nukentėjo 45-50 m. vyras. Šiuo metu nesimuša, visi vietoje. Laukia stotelėje priešais „McDonalds“ (b. l. 1).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

IÅ¡ aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (tarp jų kaltinamojo parodymų teisme, nukentėjusiojo I. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , liudytojų J. Z., Z. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. gegužės 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 bÅ«rio vyriausiojo patrulio M. O. tarnybinio praneÅ¡imo, 2018 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto iÅ¡vados Nr. G 2634/2018 (01) duomenų, alkotesterio kvito rodmenų) visumos, teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis R.

J. 2018 m. gegužės 12 d. apie 14.15 val. vieÅ¡ojoje vietoje, t. y. Geležinkelio g. 2A, Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio (2,06 promilės), paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam I. G. į veido sritį, po ko pradėjo bėgti, o I. G. jį pasivijus dar vienÄ kartÄ su stikliniu buteliu trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam I. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaip minėta, sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai, o tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti.

Nagrinėjamu atveju R. J. ėmėsi smurto nukentėjusiojo atžvilgiu be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos, tai, kad paÅ¡aliniai asmenys turėjo stebėti smurtÄ vieÅ¡oje vietoje, t. y. Geležinkelio g. 2A, Vilniuje, kviesti policijos pareigÅ«nus, o, kaip nurodė liudytojas Z. B., iÅ¡vežus nukentėjusįjį I. G. greitosios medicinos pagalbos automobiliu, jam reikėjo pravažiuoti autobusu dar du reisus, kol nebuvo iÅ¡kviestas kitas vairuotojas, t. y. papildomai dirbti, patvirtina, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Taigi byloje įrodyta, kad R. J. minėtais tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė, padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateikta kaltinamojo R. J. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo I. G. 2019 m. vasario 13 d. susitaikymo sutartis. Sutartyje nurodoma, kad jie, nukentėjusysis I.

G., ir kaltinamasis R. J., vadovaudamiesi BK 38 straipsniu, susitaikė baudžiamojoje byloje Nr.1-340-1013/2019 Å¡iomis sÄ lygomis:

1) jis, kaltinamasis R. J., pilnai pripažįsta kaltę, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad 2018 m. gegužės 12 d. apie 14 val. 15 min., vieÅ¡oje vietoje – Geležinkelio g. 2A, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,06 promilės), paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam I. G. į veido sritį, po ko pradėjo bėgti, nukentėjusiajam jį pasivijus, dar vienÄ kartÄ su stikliniu buteliu trenkė jam į galvos sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine deÅ¡inio žaizda su poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir akies vokuose bei deÅ¡inio žasto (alkÅ«nės) nubrozdinimu bei demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Dėl padaryto labai gailisi, nukentėjusiojo atsipraÅ¡o;

2) jis, kaltinamasis, įsipareigoja iki 2019 m. kovo 14 d. sumokėti nukentėjusiajam 2000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo į nukentėjusiojo sÄ skaitÄ Nr. LT207300010138035546;

3) jis, kaltinamasis, pažada, kad daugiau nepadarys naujų nusikalstamų veikų;

4) jis, nukentėjusysis, patvirtina, kad susitaikė su kaltinamuoju, jis jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, jie susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – 2000 Eur. Likusios dalies ieškinio – 479,99 Eur turtinės žalos, 600 Eur būsimų nuostolių ir 2000 Eur neturtinės žalos bei proceso išlaidų priteisimo jis atsisako, nereikalauja ir ateityje nereikalaus;

5) šalys patvirtina, kad yra pagrindas manyti, jog R. J. nepadarys naujų nusikalstamų veikų;

6) jie, nukentėjusysis ir kaltinamasis, vadovaudamiesi BK 38 straipsniu, praÅ¡o teismÄ atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-340-1013/2019 nutraukti. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos Å¡ios keturios sÄ lygos:

1) prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å iais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 str. 2 d.). Taigi įstatymas įtvirtina sÄ lygas, kurias asmuo turi atitikti, siekiant taikyti BK 38 straipsnyje įtvirtintÄ susitaikymo institutÄ .

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , susitaikė su nukentėjusiuoju I. G. sudarydamas susitaikymo sutartį, joje susitarė dėl žalos atlyginimo terminų ir dydžio, teisiamojo posėdžio metu pripažino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį bei įsipareigojo atlyginti fondui padarytÄ Å¾alÄ . Taigi R. J. atitinka pirmÄ sias tris anksčiau iÅ¡vardintas įstatyme numatytas sÄ lygas. NežiÅ«rint to, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad R.

J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamosios bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R. J. buvo teistas 2 kartus – 2009 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme, 2011 m. kovo 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2009 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos nuosprendis pakeistas, perkvalifikavus veikÄ iÅ¡ BK 149 straipsnio 4 dalies į BK 149 straipsnio 3 dalį, paskiriant 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; taip pat teistas 2018 m. balandžio 30 d.

Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Taigi, įvertinus tai, kad Å¡ioje byloje nusikalstama veika, dėl kurios padarymo savo kaltę R. J. pilnai pripažino, buvo padaryta 2018 m. gegužės 12 d., t. y. praėjus vos porai savaičių po Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio priėmimo, o minėtoje byloje jis nuteistas už fizinio smurto prieÅ¡ valstybės tarnautojÄ panaudojimÄ , skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimų recidyvÄ , teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad R.

J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl nurodytų argumentų, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, numatytų BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamÄ jį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Dėl bausmės skyrimo Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobÅ«dis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei bÅ«damas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.).

Už veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymÄ Ä¯statymas numato keletÄ alternatyvių bausmių – vieÅ¡uosius darbus, baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki 2 metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. J., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), nusikaltimu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau kaltinamasis susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – vedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas du kartus, paskutinį kartÄ â€“ Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, duomenų apie psichiatrinį gydymÄ ar gydymÄ si priklausomybių ligų centre nėra.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam R. J. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, skyrus 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 641 str. 1 d.). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 12 d. 14.30 val. iki 2018 m. gegužės 14 d. 14.01 val. (dvi paros), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. J. paskirtina galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. J. padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė atitinka 75 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įvertinęs tai, kad kaltinamasis dirba, turi Å¡eimÄ , sprendžia, kad yra pagrindas patikėti kaltinamuoju ir vertinti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas R.

J. atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ , R. J. tikslinga skirti Å¡iuos įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones: tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. ir 10 p.); per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui I. G. bei civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarytÄ Å¾alÄ (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

SprendimÄ tenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikÅ¡ti trys civiliniai ieÅ¡kiniai: nukentėjusysis I. G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 479,99 eurų turtinės žalos, 600 eurų bÅ«simų nuostolių ir 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus teritorinė ligonių kasa Å¡ioje baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė 99,21 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius Å¡ioje baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė 663,78 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl civilinio ieÅ¡kovo I. G. pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų apimties, kaltinamasis R. J. ir I. G. susitarė sudarydami anksčiau minėtÄ 2019 m. vasario 13 d. susitaikymo sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylÄ duomenis, esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos, sprendžia, kad I.

G. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas, priteisiant iÅ¡ R. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui I. G. 2019 m. vasario 13 d. susitaikymo sutartyje numatytÄ 2 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam I. G. buvo suteiktas nedarbingumo pažymėjimas ir dėl nukentėjusiojo nedarbingumo jam iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų buvo iÅ¡mokėta iÅ¡moka.

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ Å¾alos dydį pagrindžia su ieÅ¡kiniu pateikta pažyma apie apskaičiuotas iÅ¡mokas, nedarbingumo pažymėjimas, Nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Kaltinamasis R. J. su civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikÅ¡tu 663,78 eurų civiliniu ieÅ¡kiniu teisiamojo posėdžio metu sutiko. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylÄ duomenis, esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios turtinės žalos, sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ R.

J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 663,78 eurų turtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis R. J. turtinę žalÄ Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino. Teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ aplinkybę ir pateiktus į bylÄ duomenis, sprendžia, kad bylos dalis dėl minėto civilinio ieÅ¡kinio nutrauktina BPK 107 straipsnio pagrindu. Dėl kitų klausimų R. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Pripažinti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. gegužės 12 d. 14.30 val. iki 2018 m. gegužės 14 d. 14.01 val. (dvi paras), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. J. paskirti galutinę subendrintÄ 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir skirti R.

J. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pareigas:

1) tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui I. G. ir civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarytÄ Å¾alÄ . Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmę jos vykdymo atveju paskirti atlikti pataisos namuose. R. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo I. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ R. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui I. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 13 d. susitaikymo sutartyje numatytÄ 2 000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ R. J. civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (įmonės kodas 191683350) 663,78 eurų (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis centus) turtinės žalos atlyginimo. Bylos dalį Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jurgita Šėlienė