20d985a0-ece6-4871-a97e-18ea8b83119a · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. M1-221-144/2015Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00713-2014-6  Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.4.; 1.1.14.; 1.2.4.8.3.; 2.8.11. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. balandžio 23 d.Klaipėda               Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, gynėjai advokatei Kristinai Pralgauskaitei, teismo psichiatrijos ekspertui D.

T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, LR piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedusiam, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vykdančiam individualiÄ veiklÄ , neteistam, kaltinamam padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė:    V. G., muÅ¡damas sukėlė Å¡eimos nariui – sugyventinei, fizinį skausmÄ :             2014 m. balandžio 26 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., tyčia, žodinio konflikto metu sugyventinei J.

L. griebė už kaklo ir jÄ smaugė, po to vienÄ kartÄ delnu sudavė į veidÄ ir pirÅ¡tais bandė durti į akis, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ .    Asmuo, kurio byla nagrinėjama – V. G. neatvyko į teismo posėdį, nes gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad 2013 metais rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslios datos nurodyti negali, nes nepamena, jis susipažino su J.

L.. Nuo to laiko jie pradėjo su J. L. bendrauti, susitikinėti. Praėjus mėnesiui, nusprendė gyventi kartu. Tuo metu jie apsigyveno nuomojamame bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Ten gyvena nuo 2014 m. sausio 1 d. kartu su jos dviem vaikais. Tarp jo ir J. L. vaikų yra geri draugiÅ¡ki santykiai. Kur jis buvo 2014-04-26 iÅ¡ ryto, jis dabar pasakyti negali, nes nepamena, gal dirbo, gal vyko į KaunÄ . 2014-04-26 vakare, jam bÅ«nant namuose, jo sugyventinė su vaikais iÅ¡ kažkur grįžo į namus.

Tuo metu jis pradėjo bendrauti su J. L. sÅ«numi D., kuris jam papasakojo, kad mama buvo susitikusi bei bendravo su nepažįstamu vyru. Tuo metu J. L. pripuolė prie sÅ«naus ir bandė jį tildyti, tam, kad jis nesakytų teisybės. Jis labai supyko ir tuo metu, kaip pamena, J. L. pastÅ«mė nuo D., pataikydamas jai į veidÄ . Kiek pamena, jos tikrai nesmaugė. Ar J. L. buvo sudavęs smÅ«gį per rankÄ , pasakyti negali, nes to tikrai nepamena, neneigia, jog tai galėjo padaryti, nes buvo labai supykęs. Dėl savo veiksmų, t.y. pavartoto smurto J.

L. atžvilgiu, norėtų jos atsiprašyti bei su ja susitaikyti (b. l. 64, 66).             Nukentėjusioji J. L. irgi neatvyko į teismo posėdį, bet jai buvo tinkamai pranešta apie jį, dėl to byla buvo nagrinėjama be jos, nes nėra pagrindo netikėti jos duotais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 1999-06-19 susituokė su R. L., gim. 1970-06-09. Jiems gyvenant kartu, 2000-01-05 gimė dukra V. L. bei 2005-03-29 sūnus D. L.. 2011-10-08 su R.

L. iÅ¡siskyrė. Nuo 2004-12-14 ji gyveno Klaipėdoje kartu su pirmu vyru jam priklausančiame bute. Po skyrybų butas atiteko jam, tačiau dar kai kurį laikÄ jis jai leido jame pagyventi. 2013 metais rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslios datos nurodyti negali, nes nepamena, ji susipažino su V. G., gim. 1980-06-03, kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko jie pradėjo su V. G. bendrauti, susitikinėti. 2014 metų pradžioje nusprendė gyventi kartu. Tuo metu ji rado butÄ , kurį nuomoja kartu, jis yra Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).

Jame gyvena nuo 2014 m. sausio 1 d. kartu su jos dviem vaikais nuo pirmos santuokos. Tarp jos vaikų ir V. G. yra geri draugiÅ¡ki santykiai, jis jų neskriaudžia, nemuÅ¡a. Patikslina, kad V. G. turi antros grupės invalidumÄ , tikslios jo diagnozės nurodyti negali, tačiau jam yra nuotaikos sutrikimas, taip pat pasireiÅ¡kia nepasitikėjimas žmonėmis, perdėtos nuomonės apie save. Jis jai pasakojo, kad ankščiau gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Tai daro kartais nuo karto tam, kad pastiprinti sveikatÄ , jam yra priskiriami vaistai, kuriuos jis turi gerti nuolat.

Tuo metu, kai jis vaistų nevartoja, jam pablogėja sveikata, pasireiÅ¡kia paÅ«mėjimas, jis pasidaro jautrus garsams, pasitaiko pykčio priepuoliai. Ä® praÅ¡ymus vartoti vaistus nereaguoja. Patikslina, kad V. G. jau nuo 2014 metų balandžio pradžios vaistų nevartoja ir jam kaip tik atsirado dirglumas, jis tapo neramus. 2014-04-13 ji kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kad jis butų pristatytas į psichiatrijos ligoninę, tačiau atvykę medikai, pakalbėję su V. G., jai paaiÅ¡kino, jog nėra pagrindo jį vežti į ligoninę.

Nuo 2014-04-13 tarp jų kildavo tarpusavyje žodiniai konfliktai. Ä® jos praÅ¡ymus gerti vaistų, nerÅ«kyti kambaryje, jis visiÅ¡kai nereagavo, nes jam atrodė, kad jis viskÄ daro teisingai. Ji stengdavosi iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, žinodama, kad tai vyksta dėl ligos. 2014-04-26 V. G. iÅ¡ ryto, apie 09.00 val., iÅ¡vyko į turgų dirbti. Ten jis prekiauja ledais, nes dirba pagal patentÄ , turi individualiÄ Ä¯monę. Ji pasiliko namuose su vaikais, tvarkėsi kambarius, ruošė valgyti. 2014-04-26, apie 18.00 val., ji su vaikais iÅ¡vyko pas sesę, norėdama pas jÄ iÅ¡skalbti rÅ«bus, nes jai sugedo jos skalbimo maÅ¡ina.

Ä® namus su vaikais tÄ dienÄ ji grįžo apie 21.00 val., tuo metu namuose buvo V. G.. Vienu momentu V. G. su jos sÅ«numi D. L. susiruošė eiti nusipirkti ledų. Tuo metu ji, V. G. bei D. L. buvo koridoriuje, kur ji D. L. padavė batus. Tuo metu V. G. D. L. paklausė, kur jie prieÅ¡ tai buvo. Patikslina, kad D. L. lanko Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , nes jis turi negaliÄ dėl nežymaus intelekto sutrikimo, turi kalbos defektÄ . Jis tiksliai negali iÅ¡sireikÅ¡ti savo minčių, nuomonės, bei negali tiksliai atpasakoti gaunamos informacijos.

Tuo metu D. L. pradėjo pasakoti, kad ji buvo susitikusi su dėde, tačiau jis negalėjo paaiÅ¡kinti su kokiu ir kada tai buvo, net negalėjo nurodyti dėdės vardo. TÄ dienÄ , kai atvyko į svečius pas sesę, pas jÄ nieko nebuvo. Tačiau prieÅ¡ savaitę, kai lankėsi pas sesę, pas jÄ namuose buvo jos draugas M., su kurio ji ir bendravo. V. G. žino apie M. ir ne vienÄ kartÄ bendravo su pastaruoju. NeiÅ¡siaiÅ¡kinęs kas ir kada viskas vyko, V. G. jai sukėlė pavydo scenÄ , kurios metu jis pripuolęs prie jos bei tyčia kairiÄ ja ranka griebė už gerklės bei pradėjo smaugti, po to jÄ paleido ir kairiÄ ja ranka jai delnu sudavė smÅ«gį į žandÄ , po ko pirÅ¡tais bandė durti jai į akis, tačiau su kokia ranka ji dabar pasakyti negali, nes nepamena.

PriekaiÅ¡tavo, jog ji yra neiÅ¡tikima, nors ir yra nėščia, turi 7 mėnesio nėštumÄ , sakė, jog vaikas meluoti nemoka, kad jis pasakoja tiesÄ . Konflikto metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jokių žymių ant jos veido nebuvo ir neliko, į medikus ji nesikreipė. Konflikte dalyvavo tik mažametis D. L., dukra tuo metu buvo kambaryje ir nieko nematė. Tuo metu ji paėmusi telefonÄ , bandė iÅ¡kviesti policijÄ , V. G. su ranka sudavė vienÄ smÅ«gį jai per rankÄ , nuo suduoto smÅ«gio telefonas iÅ¡krito iÅ¡ rankos ant grindų.

Po to ji pasiėmė kitÄ telefonÄ bei iÅ¡kvietė policijÄ ir greitosios pagalbos ekipaÅ¾Ä . Netrukus atvykus policijos pareigÅ«nams ir greitosios pagalbos ekipažui, ji papasakojo apie įvykusį konfliktÄ ir greitosios pagalbos medikai pakalbėję su V. G., jį iÅ¡vežė į psichiatrijos ligoninę, kur jis dabar gydosi, o policijos pareigÅ«nai surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Ji sutinka, kad jos duomenys bÅ«tų perduoti Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrui.

PareiÅ¡kia, kad jeigu V. G. jos atsipraÅ¡ys dėl savo nepadoraus elgesio ji sutinka jam atleisti bei susitaikyti (b. l. 12-14, 16).            Gynėja advokatė Kristina Pralgauskaitė parodė, kad jos ginamasis negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes dėl ligos negalėjo suprasti ir valdyti situacijos. Teismo posėdžio metu buvo siÅ«lyta taikyti V. G. priverstinį ambulatorinį stebėjimÄ bei gydymÄ . Ekspertas Å¡iandien pakeitė nuomonę dėl priverčiamos medicinos priemonės rÅ«Å¡ies taikymo.

Ekspertas siÅ«lo taikyti griežtesnę priemonę, t.y. stacionarinį stebėjimÄ . IÅ¡vada buvo teikiama betarpiÅ¡kai bendraujant su jos ginamuoju V. G., stebint jo psichologinę bÅ«klę bei aplinkybes. Byloje nėra papildomų įrodymų, kad jos ginamojo bÅ«klė yra pablogėjusi. Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Todėl ji teismo praÅ¡o taikyti jos ginamajam ambulatoriÅ¡kÄ stebėjimÄ ir gydymÄ . Jos manymu, Å¡ita medicinos priemonė užtikrintų jos ginamojo interesų bei sveikatos apsaugÄ ir apsaugotų aplinkÄ nuo galimai naujų jos ginamojo nusikalstamų veikų.

Teismo posėdžio metu ekspertas D. T. patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad dėl to laikotarpio, kuris nagrinėjamas Å¡ioje byloje, viskas aiÅ¡ku. Po Å¡ios padarytos veikos V. G. paguldytas tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ ligoninę. Buvo gydytas ligoninėje dėl lėtinių psichikos sutrikimų. Medicinos dokumentuose buvo užfiksuoti mÄ stymo ir emocinių valios sutrikimai, kurie turėjo įtakos veiksmų valdymui ir gebėjimui juos suprasti. Buvo nustatyta, kad asmuo negalėjo valdyti ir suprasti situacijos.

Ekspertizės atlikimo metu buvo užfiksuota mÄ stymo ir emocijų sutrikimai. Buvo nuspręsta, kad reikia taikyti priverstines gydymo priemones, nes nebuvo nustatyta pakankama kritika asmens atžvilgiu. Mes rekomendavome ambulatorinį gydymÄ , bet atsiradus papildomai informacijai, iÅ¡ papildomai gautų dokumentų jie matė, kad nėra pakankamai kritikos susirgimo atžvilgiu. Buvo taikomi tam tikri medikamentai, bet jie pakankamo efekto nedavė. 2015 m. sausio mėnesį jis gydėsi psichiatrijos ligoninėje, esančioje Klaipėdoje ir iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės nesant pakankamai kritikai dėl savo susirgimo.

Žmogus nėra kritiÅ¡kas savo ligos atveju ir pats nerodo iniciatyvos. Tikslinga bÅ«tų taikyti stacionarinį stebėjimo metodÄ . Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad kliedesiai, mÄ stymo sutrikimai yra tiesiogiai nukreipti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Tikslinga taikyti stacionarinį stebėjimo metodÄ specializuotoje klinikoje, t.y. (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Pagerėjus bÅ«senai, galima bÅ«tų kreiptis į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismÄ , kad jie pakeistų sprendimÄ .IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotos 2014-04-26 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įvykio aplinkybės (b. l. 1-4).IÅ¡ pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D.

L. nustatyta, kad mokinio pasiekimai žymiai žemesni nei ugdymo metų tarpsniui būdingi pasiekimai (b. l. 19-20).  2014-06-06 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. G. dėl jam diagnozuoto lėtinio psichikos sutrikimo (šizoafektinio sutrikimo) reikia skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 44).              2014-10-07 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 nustatyta, kad V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo (šizoafektnio sutrikimo, mišraus tipo) paūmėjimo būsenoje, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Å iuo metu V. G. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – Å¡izoafektinis sutrikimas, miÅ¡rus tipas. V. G. dėl Å¡iuo metu stebimo lėtinio psichikos sutrikimo (Å¡izoafektinio sutrikimo, miÅ¡raus tipo) negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Nepaisant Å¡iuo metu stebimų mÄ stymo, emocijų ir valios sutrikimų su V. G. galima atlikti tyrimo veiksmus. V. G. gali dalyvauti teismo posėdyje. Å iuo metu stebint dalinę kritikÄ susirgimo atžvilgiu V. G. reikia taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ bei gydymÄ pirminėje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (b. l. 52-57).

Iš susitaikymo 2014-08-06 protokolo matyti, kad J. L. atleido V. G., nes jis jos atsiprašė. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas proceso dalyviams susitaikius (b. l. 69).  2014-08-01 išrašu iš medicininių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. G. nustatyta galutinė diagnozė – šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. Savo ligos ir būsenos atžvilgiu V. G. yra nekritiškas, ambivalentiškas, tačiau gydymui neprieštarauja. V. G. būsena pagerėjusi. Gydymo eigoje praėjo psichomotorinis sujaudinimas, koregavosi elgesys.

Prognozė: gyvenimo – gera, pasveikimo – galimi paÅ«mėjimai, darbingumas – 40 % darbingumo lygis (b. l. 102).              Esant aptartų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad V. G., bÅ«damas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d. Kaip matyti, V. G. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (Å¡izoafektiniu sutrikimu, miÅ¡raus tipo) ir dėl to negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, dėl to yra nepakaltinamas.

Dėl psichikos sveikatos bÅ«senos V. G. galėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau neatvyko, nes gydėsi ligoninėje. BK 98 str. numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingÄ veikÄ . Teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobÅ«dį – padaryta viena pavojinga veika, susijusi su smurtu prieÅ¡ asmenį, su kuriuo kaltinamasis gyvena kartu ir tai daro veikÄ dar pavojingesnę, tuo labiau, kad viskÄ matė nukentėjusiosios sÅ«nus.

Minėta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgtina į ligos eigÄ , susirgimo sunkumÄ , į patologinę bÅ«klę, eksperto iÅ¡vadÄ ir jo parodymus teisme, konstatuoja, kad V. G. bÅ«tina paskirti priverčiamojo medicininio pobÅ«džio priemonę - stacionarinį stebėjimÄ bendro tipo stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinama (b. l. 67-68). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, n u t a r i a : pripažinti, kad V.

G. (V. G.) padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, bÅ«damas nepakaltinamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 3 dalimi, paskirti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sÄ lygomis. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti. Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja                                                                                                                   Eugenija Šatkuvienė