20d97dab-e920-4ec3-afde-6131f38b796a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-483-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00140-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 50.8.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „AslÅ«nė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo bei 2011 m. kovo 24 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui UAB „AslÅ«nė“ dėl nuomos mokesčio priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „AslÅ«nė“ 9 328,56 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ už naudojimÄ si valstybine žeme 2008-2009 metais, 197,44 Lt delspinigių ir penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2003-06-11 įsakymu ne aukciono tvarka septyniolikai metų iÅ¡nuomojo bendrovėms UAB „Fudžija“ ir UAB „Vitoma“ valstybinės žemės sklypÄ , esantį Gėlių g. 5, Vilniuje. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-02-08 įsakymu 2003-06-11 įsakymas buvo pakeistas, iÅ¡nuomojant dalį (827 kv.m) nurodyto žemės sklypo atsakovui UAB „AslÅ«nė“. 2005-03-18 tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta žemės nuomos sutartis. Vis dėlto atsakovas žemės nuomos mokesčio už 2008-2009 metus nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Aslūnė“ ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 9 328,56 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo, 197,44 Lt delspinigių ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 526 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-01-21, iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie Vilniaus miesto tarybos 1995-06-09 sprendimo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimo paskelbimÄ vietinėje spaudoje, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pats atsakovas 2008 metų deklaracijoje valstybinės žemės nuomos mokestį paskaičiavo vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimu patvirtintomis Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklėmis, taikydamas Å¡ių taisyklių 4.3 punkte Senamiesčio seniÅ«nijoje esantiems sklypams nustatytÄ Å¾emės nuomos mokesčio tarifÄ , be to, turint omenyje tai, kad pagal ilgalaikę praktikÄ Gėlių gatvė yra priskiriama Senamiesčio seniÅ«nijos teritorijai, Å¡i aplinkybė yra visuotinai žinoma ir visuomenėje pripažįstama, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog minėti 1995-06-09 ir 2003-10-01 sprendimai yra galiojantys.Byloje nustatyta, kad atsakovas 2009-05-22 kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuomojamo valstybinės žemės ploto sumažinimo, tačiau Å¡i institucija į atsakovo praÅ¡ymÄ nereagavo ir valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo pakeista.

Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pripažinta pasibaigusia Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui priėmus 2010-06-14 įsakymÄ , kuriame nurodyta, kad įsakymu yra tenkinamas UAB „AslÅ«nė“ 2009-05-22 praÅ¡ymas dėl nuomos sutarties pakeitimo ir Å¡ios įmonės 2010-06-08 praÅ¡ymas dėl nuomos sutarties nutraukimo. Teismas motyvavo, kad tarp Å¡alių sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis nenumato specifinių sutarties keitimo ar nutraukimo nuomininko iniciatyva atvejų. Civilinio kodekso 6.498, 6.565 straipsnio nuostatos ir Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatos taip pat nenumato tokių nuomos sutarties keitimo ar nutraukimo nuomininko reikalavimu pagrindų, kaip dalies arba visų nuomininkui priklausančių nuomojamame sklype esančių pastatų pardavimas.

Tai, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso valstybiniame žemės sklype esantys statiniai, iÅ¡ tiesų yra viena iÅ¡ tokios žemės iÅ¡nuomojimo ne aukciono bÅ«du bÅ«tinų sÄ lygų (CK 6.551 str. 2 d., Tvarkos 28.1 p.), tačiau minėtų pastatų pardavimas savaime nereiÅ¡kia, kad tokiu atveju žemės nuomos sutartis automatiÅ¡kai baigiasi (tokio valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindo nenumato nei Civilinio kodekso 6.562 straipsnio, nei Tvarkos nuostatos) arba kad nuomos sutartis turi bÅ«ti keičiama, atsižvelgiant į sumažėjusį nuomininkui priklausančių statinių, esančių nuomojamame valstybinės žemės sklype, plotÄ (kiekį).

Kadangi nei tarp Å¡alių sudaryta nuomos sutartis, nei Civilinio kodekso ar Tvarkos nuostatos nenumatė tokio nuomos sutarties keitimo privalomo pagrindo, kaip nuomininko faktiÅ¡kai (realiai) naudojamo žemės sklypo ploto sumažėjimas arba dalies (visų) nuomininkui priklausančių statinių, esančių nuomojamame žemės sklype, pardavimas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuomos sutartis galėjo bÅ«ti pakeista, atsakovui iÅ¡nuomotos valstybinės žemės plotas sumažintas tiktai bendra tvarka, t.y. abiejų nuomos sutarties Å¡alių (jas atstovaujančių institucijų) bendru sutarimu.

Kadangi, sprendžiant iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, tokio sutarimo sutarties Å¡alims ilgÄ laikÄ nepavyko pasiekti arba dėl tam tikrų priežasčių toks susitarimas ilgÄ laikÄ nebuvo įtvirtintas pakeičiant nuomos sutartį, atsakovas turėjo teisę, jei jo sutarties sÄ lygos nebetenkino, kreiptis į nuomotojÄ Civilinio kodekso 6.565 straipsnyje nustatyta tvarka dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad, pardavęs visus jam priklausiusius statinius 2009 m. spalio mėn., Civilinio kodekso 6.565 str. 1 d. nustatyta tvarka iÅ¡ karto kreipėsi į nuomotojÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo (tokį praÅ¡ymÄ atsakovas pateikė tik 2010-06-08 ir į jį Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija iÅ¡ karto reagavo).

Bylos medžiaga nepatvirtina, kad atsakovas su praÅ¡ymu dėl sutarties nutraukimo į nuomotojÄ kreipėsi anksčiau kaip 2010-06-08. Bet kokiu atveju, vien ta aplinkybė, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija pagal atsakovo 2009-05-22 praÅ¡ymÄ dėl tam tikrų priežasčių nesutiko pakeisti nuomos sutarties sÄ lygų arba dėl tam tikrų priežasčių (kad ir priklausančių nuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos darbuotojų veiksmų ar neveikimo) sutarties keitimo procesas užsitęsė, neleido (neleidžia) atsakovui nevykdyti nuomos sutarties arba reikalauti mažinti nuomos mokestį (atleisti nuo jo), kadangi nei sutartyje, nei valstybinės žemės nuomÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nuomotojui nebuvo numatyta pareiga operatyviai reaguoti į nuomininko faktiÅ¡kai naudojamo žemės ploto pasikeitimus, nuomininko praÅ¡ymus dėl nuomojamos žemės ploto sumažinimo, tokius pakeitimus įteisinti.

Vien tai, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nereagavo į atsakovo 2009-05-22 praÅ¡ymÄ , jo netenkino, nelaikytina valstybinės žemės nuomos 2005-03-18 sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovui nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus dėl to, kad nuomos sutartis su juo turėjo bÅ«ti nutraukta dėl to, jog jis nuo 2008 metų nemokėjo žemės nuomos mokesčio, motyvuodamas tuo, kad žemės nuomos mokesčio nemokėjimo atveju nuomotojas gali, o ne privalo nutraukti nuomos sutartį (CK 6.564 str. 1 d. 2 p.).

Atsakovo atstovas taip pat teigė, kad pagal įstatymÄ savivaldybei nėra nustatyta funkcija rinkti biudžeto pajamas. Teismas Å¡iuos atsakovo atstovo teiginius pripažino nepagrįstais, nes juos paneigia Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, numatanti, kad pajamos, gautos iÅ¡ iÅ¡nuomotÄ valstybinę žemę, sudaro savivaldybių biudžetų pajamas. Tai, kad žemės nuomos mokesčio tarifus, mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kad valstybinės žemės nuomos mokestis mažinamas arba nuo jo atleidžiama savivaldybės biudžeto sÄ skaita, taip pat leidžia spręsti apie tai, jog valstybinės žemės nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetÄ (Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4, 1.6, 1.8 punktai).

Teismas pažymėjo, kad naujoje, nuo 2011-01-01 įsigaliosiančioje 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 redakcijoje tokia nuostata jau yra formuluojama ir tiesiogiai. Kadangi Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas savivaldybės turto valdymo ir naudojimo organizavimo bei kontrolės, savivaldybės biudžeto pajamų, iÅ¡laidų ir kitų piniginių iÅ¡teklių buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo funkcijas suteikia savivaldybės administracijai, teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai prašė jai priteisti žemės nuomos mokestį, kaip vienÄ iÅ¡ savivaldybės biudžetÄ sudarančių mokesčių.

Teismas pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybė (jÄ atstovaujanti savivaldybės administracija) turi teisę reikÅ¡ti ir pagrįstai reiÅ¡kė atsakovui reikalavimÄ dėl žemės nuomos mokesčio už 2008-2009 metus priteisimo. Teismas neturi pagrindo abejoti žemės nuomos mokesčio paskaičiavimų teisingumu, juolab, kad mokesčio už 2008 metus dydį – 4 658,33 Lt - paskaičiavo pats atsakovas. Tokio pat dydžio žemės nuomos mokestis priteistinas ir už 2009 metus. Skaičiuojant iÅ¡ atsakovo priteistino žemės nuomos mokesčio dydį, pagrįstai taikomas 4 proc. mokesčio tarifas.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Aslūnė“ ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai 372,60 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teismas konstatavo, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius patirtų išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, dydį, be to, 2010-11-11 posėdžio metu ieškovo atstovas prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo, tačiau teismas, visiškai tenkindamas ieškinį, nurodytų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, apie jas teismo sprendime nepasisakė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai Atsakovas UAB „AslÅ«nė“ apeliaciniais skundais praÅ¡o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ bei 2011 m. kovo 24 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Priimti pridedamus naujus įrodymus byloje, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, taip pat įrodymus, kurių pateikimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Dėl prievolės vykdymo trečiajam asmeniuiTeismas ginčijamame sprendime neatsižvelgė į tai, kad Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ savivaldybėms nesuteikta teisė reikalauti nuompinigių iÅ¡ valstybinės žemės nuomininkų sumokėjimo, sutartis su kuriais dėl valstybinės žemės nuomos pasirašė apskričių atstovai; taip pat nenumatė ir nesuteikė savivaldybėms teisės gauti Å¡ias pinigines lėšas.

Vyriausybė neperdavė savivaldybei teisės naudotis ir disponuoti už valstybinės žemės nuomÄ gautinomis pajamomis kaip kito valstybės turto valdymo funkcijos (Vietos savivaldos įstatymo 2008-09-15 Nr. X-1722 redakcija 7 str. 9 p). Specialaus įstatymo, numatančio savivaldybei teisę gauti valstybinės žemės nuompinigius už žemę, kuriÄ iÅ¡nuomojo kitos institucijos, sutartyse atstovavusios Lietuvos RespublikÄ taip pat nėra. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo įgyja savarankiÅ¡kÄ reikalavimo teisę nuo to momento, kai trečiasis asmuo iÅ¡reiÅ¡kia savo sutikimÄ priimti jam iÅ¡lygtÄ teisę.

Å io momento teismas nenustatė, jo ieÅ¡kinyje nepagrindė ir ieÅ¡kovas, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas iki Å¡iol neįgijo savarankiÅ¡kos teisės į sutartyje nurodytÄ naudÄ net ir tuo atveju, jei tokia iÅ¡lyga bÅ«tų numatyta sutartyje ar įstatyme. Taigi, nagrinėjamu atveju, savivaldybė galėjo gauti pajamas pagal sandorį - iÅ¡ sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties kaip trečioji Å¡alis, kai sutartis sudaryta jos naudai (įgyjanti savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ) arba kaip prievolės trečiajam asmeniui įvykdymas (neįgyjanti savarankiÅ¡ko prievolės įvykdymo reikalavimo); arba kitu įstatymu numatytu bÅ«du.

Ieškovo nurodyti ir teismo ištirti Vietos savivaldos įstatymo 50 str. l d. 7 p. ir Biudžeto sandaros įstatymo 22 str. l d. 4 p. nustato teisę naudotis tokiomis jau gautomis pajamomis, tačiau negali būti laikomi pakankamais reikalavimo teisei reikšti.Sutarties šalių susitarimas (10 p.) dėl žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo teisės aktų nustatyta tvarka prieštarauja imperatyviai įstatymo normaiVilniaus miesto savivaldybė nesilaikė Vyriausybės 2002-11-19 nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę patvirtintos tvarkos - neinformavo atsakovo apie nuomos mokesčio mokėjimo terminus, nustatytus savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė; nesilaikė Vyriausybės nustatytos tvarkos, kad nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai būtų nurodyti valstybinės žemės nuomos sutartyje.

Tiek ieÅ¡kovas, tiek Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nesilaikė nustatytos tvarkos, neįrašė į sutartį nuomos mokesčio dydžio ir taip pažeidė taip pat Civilinio kodekso 6.550 str. l d. 11 p. reikalavimÄ Å¾emės nuomos sutartyje nurodyti užmokestį už žemės nuomÄ ; Å¡i įstatymo nuostata nėra blanketinė, t.y. sutartyje nustatant užmokestį negali bÅ«ti pateikiama nuoroda į kitus teisės aktus, o prieÅ¡ingai - įstatymas reikalauja įskaityti į užmokestį mokestį už kelius, inžinerinius įrenginius ir kt., t.y. pateikti jį konkrečia galutine pinigų suma;

įstatymas numato tik galimybę sutartyje nustatyti mokesčio indeksavimÄ jei nuomojama žemė yra valstybinė. Civilinio kodekso 6.156 str. nustatyti sutarčių laisvės principo suvaržymai - Å¡alys gali nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto matyti, kad sutarties nuostatÄ kad žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (10 p.), prieÅ¡tarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl, remiantis Civilinio kodekso 1.80 str. yra negaliojanti.

Taigi, teismo nustatyta iÅ¡ sutarties kildinama atsakovo prievolė mokėti žemės nuomos mokestį, kurio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka prieÅ¡tarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl prievolė, kylanti iÅ¡ sutarties yra negaliojanti, jos vykdyti negali bÅ«ti reikalaujamÄ , todėl priimtas teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas.Teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas nustatydamas prievolės dydįRemiantis Civilinio kodekso 6.160 str., pagal gaunamos naudos apibrėžtumÄ Å¡i sutartis priskirtina rizikos sutarčių grupei, nes joje nėra konkrečiai nustatytas naudos gavimas ar atsakovo pareigos dydis - tai priklauso nuo tam tikrų įvykių buvimo.

Kadangi žemės nuomos sutartyse tokiu bÅ«du neleistina sieti užmokestį su tam tikrų įvykių bÅ«vimu, laikytinÄ kad ieÅ¡kovas pagal sutartį neįgijo reikalavimo teisės į tam tikrÄ užmokestį, o atsakovui iÅ¡ sudarytos sutarties nekilo prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Toks užmokestis galėtų bÅ«ti nustatytas Å¡alių susitarimu arba teismo (ieÅ¡kovui tokio užmokesčio nustatymÄ pareiÅ¡kus kaip ieÅ¡kinio dalykÄ ). IeÅ¡kovas neprašė teismo papildyti sutartį ar teismo nuožiÅ«ra ar kitu bÅ«du nustatyti tokio užmokesčio dydį.

Todėl teismas neteisingai vertino įrodymus ir nepagrįstai savo iniciatyva (tokiu atveju - peržengdamas ieÅ¡kinio ribas) nustatė prievolės dydį. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nenustatė, kad sudaryta valstybės žemės nuomos sutartis nebuvo pradėta vykdyti, nuomos santykiai faktiÅ¡kai neprasidėjoIÅ¡ byloje esančių dokumentų (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003-06-11 ir 2005-02-08 įsakymai) galima daryti prielaidÄ , kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija valiÄ sudaryti su atsakovu žemės nuomos sutartį iÅ¡reiÅ¡kė, sutartį sudarė, tačiau, jos neįvykdė - sutarties objekto, t.y. 827 m2 dydžio sklypo dalies neperdavė (CK 6.205 str.).

Apie tokį galimai įvykusį perdavimÄ nėra įraÅ¡o pačioje sutartyje, nesudarytas joks kitas dokumentas, negautas joks pareiÅ¡kimas, nėra kito specialaus apskrities virÅ¡ininko, kaip perduodančiojo asmens valios pareiÅ¡kimo. Ä®raÅ¡as vieÅ¡ame registre apie nuomos sutarties sudarymÄ taip pat negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti, kad turtas perduotas atsakovui valdyti, nes yra paneigiamas kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Kadangi nuomos sutartis teisminio nagrinėjimo momentu buvo jau pasibaigusi 2010-06-14, nėra teisinių galimybių bendra tvarka (ABTÄ® 88 str.) paneigti pagal įstatymÄ preziumuojamų aplinkybių (CPK 182 str. 4 p.), nes reikalavimas, kuriuo siekiama ne pažeistų teisių gynimo, o konstatuoti tam tikras juridinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai.

Todėl klausimÄ ar žemės sklypas buvo perduotas atsakovui naudotis, teismas turėtų spręsti remdamasis ir kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.) ir tuo pagrindu konstatuoti, kad nuomos objektas nuomininkui (atsakovui) perduotas nebuvo, nuomos sutartis neįvykdyta. Kokiu faktiÅ¡kai sklypo plotu naudojosi atsakovas teismas netyrė. Atsakovo duomenimis jis faktiÅ¡kai naudojosi 416,71 m2 sklypo ploto dalimi. Vykdant Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 3 punktÄ , savivaldybės taryba po Å¡io nutarimo paskelbimo turėjo nustatyti konkretų bÅ«tent naudojamos žemės mokesčio tarifÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie tai, kokiu teisės aktu toks naudojamos žemės mokesčio tarifas nustatytas, atsakovui jis nežinomas, byloje nebuvo iÅ¡tirta aplinkybė dėl taikytino naudojamos žemės mokesčio tarifo, apie jį atsakovas nebuvo informuotas nutarimo nustatyta tvarka, taip pat nebuvo informuotas apie naudojamos žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus. Todėl laikytina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba naudojamos žemės nuomos mokesčio tarifo nenustatė ir reikalauti jo sumokėjimo už 2008-2009m. taip pat neturi pagrindo.Teismas nenagrinėjo valstybės žemės nuomos sutarties prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir (ar) vieÅ¡ajai tvarkai teisinių pasekmių ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad sudaryta valstybės žemės nuomos sutartis negalioja dėl to, jog prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir (ar) vieÅ¡ajai tvarkai (nenustatyta nuomos kaina, neperduotas naudoti sklypas), žemės nuomos mokestis už faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emę, remiantis Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 2 p., galėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo faktiÅ¡kai atsakovo statinių užimamo ploto taikant minimalius (1,5 proc. 2008 m. ir 0,1 proc. 2009 m.) valstybinės žemės nuomos tarifus.

Kadangi teismas byloje atsisakė priimti atsakovo pateiktus duomenis apie jo turimo turto sklype pasikeitimus 2008-2009 m., tai neturėjo ir galimybės atlikti atitinkamus skaičiavimus. IÅ¡ pridedamų pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų, esančių NT objekto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/893 matyti, kad atsakovo statinių faktiÅ¡kai užimamas (užstatytas) plotas yra 416,71 m2, todėl, mokėtinas žemės nuomos mokestis už faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės sklypo plotÄ 2008 m. ir 2009 m.

I pusmetį yra 909,56 Lt.Teismas priėmė sprendimÄ remdamasis nepaskelbtais, todėl negaliojančiais teisės aktaisTeismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas sumokėti nuomos mokestį už 2008 m. yra nepagrįstas, nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais ieÅ¡kovas ir teismas remiasi byloje nebuvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka arba paskelbti netinkamai. Teismas 2010-06-21 posėdyje įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti įrodymus apie ginčytinų sprendimų tinkamÄ paskelbimÄ , tačiau byloje nepateikta įrodymų apie tinkamÄ teisės aktų paskelbimÄ .

Teismas priimdamas sprendimÄ nesivadovavo įstatymo nustatyta įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka ir taikė neįsigaliojusius teisės aktus.IeÅ¡kovas nesiėmė protingų priemonių, kad iÅ¡vengtų nuostolių padidėjimoIeÅ¡kovas byloje įrodė, kad 2008 m. birželio mėn. kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ praÅ¡ydamas sumažinti nuomojamos žemės plotÄ atsižvelgiant į jo 2008 m. įvykdytus nekilnojamo turto perleidimo sandorius.

Už sutarčių sudarymÄ atsakinga specialistė, konsultacijos metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas turi parengti ir pateikti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui raÅ¡ytinį susitarimÄ tarp sklypo naudotojų dėl pageidaujamų nuomoti sklypo dalių. Tokį susitarimÄ atsakovas rengė, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad dėl susitarimo rengimo jis buvo suklaidintas ir tokie susitarimai negali sukurti teisinių pasekmių. Todėl tik 2009-05-22 raÅ¡tu Nr. 19 atsakovas kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių praÅ¡ydamas sumažinti jo nuomojamo sklypo dalį - 2009-05-22 bÅ«klei jam tebuvo likę 3 m2 neparduotų patalpų.

Taigi, atsakovas, turėjo pagrįstÄ interesÄ reikalauti ženkliai (99,64 procentais) sumažinti jam iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypo plotÄ ir tokiu atveju jam nuo 4 408,28 Lt iki 15,70 Lt per metus sumažėtų mokėtinas mokestis. Vieni iÅ¡ pastatų pirkėjų su praÅ¡ymu sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį 2009-03-19 taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių. Žemės nuomos sutartis su atsakovu jo praÅ¡ymu nei nutraukta nei pakeista nebuvo, su kitais asmenimis (pastatų pirkėjais) nauja sutartis taip pat sudaryta nebuvo.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija neveikimo priežasčių nenurodė. Remiantis Civilinio kodekso 6.565 str. 1 d., žemės nuomos sutartis nuomininko reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta praneÅ¡us nuomotojui ne vėliau kaip per du mėnesius. Laikantis Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyros principo, atsakomybė už sutarties nenutraukimÄ nustatyta tvarka iÅ¡ dalies tenka Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai bei pačiam ieÅ¡kovui, kuris nevykdė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ir nesikreipė į apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl sutarties nutraukimo.

Atsakovas įrodė, kad ėmėsi protingų priemonių sumažinti savo įsipareigojimų dydį, kreipėsi dėl to į atsakingas institucijas. Neteisėti Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai vilkinant sprendimų dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, o taip pat ieškovo nesiėmimas priemonių nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį nuo to momento, kai atsakovas nesumokėjo reikalaujamų sumų, yra pakankamas pagrindas sumažinti pareikštus piniginius reikalavimus, apsiribojant 2008 m. mokėtinomis sumomis.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo įrodymus, juos atmetė, nepagrįstai neįvertino atsakovo praÅ¡ymo pakeisti sutartį esmės, taip pat atsisakė įtraukti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, todėl byloje priėmė neteisėtÄ sprendimÄ Teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo už 2008 m. sumoje 167,70 Lt yra neteisėtas, nes praleisti ieÅ¡kininės senaties terminai (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.)Kadangi teismas atsisakė priimti dalį atsakovo pateiktų įrodymų, teismo posėdžiai vyko labai ribojant pasisakymų turinį ir trukmę, todėl dalis įrodymų ir aplinkybių negalėjo bÅ«ti tinkamai pristatytos ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos, sumenko žodinio bylos nagrinėjimo prasmė.

Teismas, priimdamas sprendimÄ neįsitikino ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai patikimi, be to nenustatė reikÅ¡mingų aplinkybių byloje, neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .Dėl papildomo sprendimoPapildomas sprendimas priimtas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Teismo sprendimas priimtas 2010-12-20, terminas iÅ¡spręsti papildomo sprendimo priėmimo klausimÄ pasibaigė 2011-01-09. Teismas papildomame sprendime nesirėmė jokiomis kitomis aplinkybėmis, Å¡alių praÅ¡ymais ar pan., todėl darytina iÅ¡vada, kad papildomÄ sprendimÄ priėmė savo iniciatyva (CPK 277 str. 1 d.) neteisėtai praleidęs įstatymo tam nustatytÄ terminÄ .

IÅ¡laidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra laikytinos bylos nagrinėjimo iÅ¡laidomis. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas ir su tuo susijusios iÅ¡laidos laikytinos vykdymo iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡komos specialios normos – Civilinio proceso kodekso 611 str. nustatyta tvarka. Teisė kreiptis į teismÄ dėl vykdymo iÅ¡laidų priteisimo suteikta antstoliui (CPK 611 str.). Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl iÅ¡laidų susijusių su laikinųjų priemonių taikymu ar tÄ atlikti savo iniciatyva.

Pagal Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 8 p. prasmę, kitomis bÅ«tinomis iÅ¡laidomis laikytinos vertimo iÅ¡laidos, nuorašų tvirtinimo, kelionės į teismÄ ir pan., tačiau ne iÅ¡laidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Kadangi dėl teismo sprendimo pateiktas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjo, tai nebuvo pagrindo priteisti atsakovo naudai jo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su galimo sprendimo vykdymu remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. l d. 4p., nes sprendimas dar nėra vykdomas.IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 4 aplinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir 2011 m. kovo 24 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus, apelianto apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodo, kad skundžiami pirmos instancijos teismo sprendimai yra visiškai teisėti ir pagrįsti, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliaciniai skundai yra visiškai nepagrįsti, juose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus teismo sprendimus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados   Skundai atmestini.

Dėl ieÅ¡kovo teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo nuomos mokesčio už naudojimÄ si valstybine žeme  Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti ne tik įstatymai, bet ir kiti norminiai aktai, kurių pagrindu ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ valstybinės žemės nuomininko nustatyto dydžio nuomos mokesčio, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimas Nr. 01A-41-87 „ Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių patvirtinimo“ ir šį sprendimÄ pakeitęs 2009-06-03 sprendimas Nr. I-1048 „ Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ ( b.l.15-22), nustatęs valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo bei mokėjimo tvarkÄ .

Tai, kad ieÅ¡kovas reikalauja atsakovÄ sumokėti jam valstybinės žemės nuomos mokestį 2009-06-03 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuris buvo paskelbtas vietinėje spaudoje, dienraÅ¡tyje „ Vilniaus diena‘, pagrindu,  leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Atsakovo teigimas, jog Vyriausybės 2002-11-19 nutarime Nr.1798 „ Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę “ nesuteikta teisė savivaldybėms reikalauti nuomos mokesčio, nepagrįstas. LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio mėn. 19 d. nutarimo Nr. 1798 „ Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę “ 1.6 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetÄ iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Tai, kad savivaldybė turi teisę gauti valstybinės žemės nuomos mokestį, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kontroliuoti Å¡io mokesčio sumokėjimÄ , o taip pat ir reikalauti, kad jis bÅ«tų sumokėtas, turi ta institucija, kuriai turi bÅ«ti mokamas mokestis. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad prievolę jis turi vykdyti ne ieÅ¡kovui, o trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, kadangi aukščiau nurodytame nutarime konkrečiai nurodyta, kam turi bÅ«ti vykdoma  prievolė - savivaldybei.

Dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punkto prieštaravimo imperatyviai įstatymo normai Vilniaus apskrities  viršininko administracija, sudarydama su atsakovu valstybinės žemės nuomos sutartį, turėjo nurodyti joje žemės nuomos mokesčio dydį, kadangi to reikalavo LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio mėn. 19 d. nutarimo Nr. 1798 „ Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę “ , redakcijos, galiojusios sudarant 2005 m. kovo mėn. 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, 1.8 punktas.

Tai, kad sutartyje nebuvo nurodyta konkreti suma, o nuomos sutarties 10 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta atsakovui, kad žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. mokesčio dydis nurodytas ne konkrečiai, o nukreipiant į norminius aktus, yra pažeidimu, tačiau Å¡is pažeidimas negalėjo įtakoti į mokesčio mokėjimÄ , kadangi atsakovas turėjo galimybę sužinti, kokio dydžio nuomos mokestis numatytas norminiuose aktuose ir jį apmokėti. Tai, kad atsakovas žemės nuomos mokestį už 2008 ir 2009 metus deklaravo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jam buvo žinoma, kokio dydžio mokestį jis turi mokėti, todėl nenurodymas žemės nuomos sutartyje konkrečios mokėtino mokesčio sumos, nebuvo priežastimi šio mokesčio nesumokėjimo.

Tai, kad nuomos sutartyje nebuvo nurodyta konkreti mokėtino mokesčio suma nėra prieÅ¡taravimu imperatyviai įstatymo normai, o yra netinkamu, netiksliu įstatymo normos vykdymu, kuris neturėjo pasekmių nuomotojo pareigos vykdymui. Dėl ieÅ¡kinio ribų peržengimo Nuostata, jog žemės nuomos mokestis mokamas teisės aktų nustatyt tvarka, nėra pareigos mokėti mokestį apibrėžimu tam tikru įvykiu. Tai, kad sutarties sudarymo metu jau buvo nustatytas norminiuose aktuose žemės nuomos mokesčio dydis, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo galimybę, perskaitęs žemės nuomos mokesčio dydį reglamentuojančius nutarimus, žinoti, kokio dydžio žemės nuomos mokestį jis turės mokėti pagal sutartį.

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimus priteisti 9526,00 Lt žemės nuomos mokesčio iÅ¡ atsakovo, juos paskaičiavęs pagal du norminius aktus - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-10-01 sprendimÄ Nr. 01A-41-87 „ Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių patvirtinimo“ 9b.l.

9) ir šį sprendimÄ pakeitusį 2009-06-03 sprendimÄ Â Nr. I-1048 „ Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ ( b.l.15-22). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad mokestis buvo apskaičiuotas pagal Taisyklių 8 ir 17 punktus. IeÅ¡kovui nurodžius, kokio dydžio nuomos mokestį jis praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo už 2008 ir 2009 metus, Å¡ios sumos priteisimas nėra peržengimu ieÅ¡kinio ribų, atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nustatė prievolės dydį.

Reikalavimas priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ kaip nuomos mokestį buvo nurodytas ieÅ¡kovo, t.y. ieÅ¡kovas, o ne teismas nurodė prievolės dydį. Dėl žemės nuomos sutarties vykdymo Atsakovo argumentai, jog jam nebuvo perduotas nuomai 827 kv m žemės sklypas, atmestini dėl to, kad pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį ( b.l. 44-45) atsakovas nenurodė Å¡ių ieÅ¡kinio nepagrįstumo argumentų, todėl teismas sprendime neturėjo daryti iÅ¡vadų dėl Å¡ios aplinkybės. CPK 312 straipsnis draudžia kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

AiÅ¡kinant šiÄ teisės normÄ , darytina iÅ¡vada, kad ne tik ieÅ¡kovas, bet ir atsakovas, negali kelti reikalavimų, kurių jis nebuvo nurodęs atsiliepime į ieÅ¡kinį. Tai, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nebuvo prašęs atmesti reikalavimo tuo pagrindu, kad jam nebuvo faktiÅ¡kai nuomai perduotas 827 kv m žemė sklypas, reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nesant iÅ¡vadų dėl Å¡ios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas negali daryti iÅ¡vadų dėl aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti nagrinėjamos, nes nebuvo teismui praneÅ¡tos, pirmosios instancijos teisme.

Dėl teismo nenagrinėjimo aplinkybės, ar valstybinės žemės nuomos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms Sutarties prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo normos, t. y. pripažinti sandorį niekiniu, teismas turi pareigÄ Â Â ir savo iniciatyva, nesant ieÅ¡kininio reikalavimo ( CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Nesant abejonių teismui, jog dalis sandorio prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teismas nenurodė sprendime argumentų, dėl ko nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog nenurodymas nuomos sutartyje mokėtino nuomos mokesčio dydžio ir terminų, neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Apeliantui nurodžius skunde argumentus, jog teismas turėjo pripažinti sandorį niekiniu, apeliacinės instancijos teismas motyvavo, dėl ko nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog valstybinės žemės nuomos sutartis nepripažinti niekine aukščiau nurodytais argumentais, todėl jie negali bÅ«ti kartojami.

Tai, kad atsakovas skunde kelis kartus nurodo tuos pačius teismo sprendimo nepagrįstumo argumentus, neriekia, kad apeliacinės instancijos teismas turi pakartotinai motyvuoti dėl tų pačių skundo argumentų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad faktiÅ¡kai nuomai jam buvo perduotas mažesnis žemės sklypas, nei buvo nurodyta nuomos sutartyje ir priskaičiuoti mokesčiai. Tai, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nenurodė aplinkybės, jog jam buvo perduotas nuomai ne tokio dydžio plotas, koks nurodytas sutartyje, reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo aplinkybės, ar atsakovui buvo iÅ¡nuomotas 2005-03-18 sutartyje nurodytas 827 kv m. plotas, ar šis plotas buvo mažesnis.   Dėl netinkamo norminių aktų taikymo Teismo sprendime nurodyta, jog 2009-06-03 sprendimas Nr. I-1048 „ Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo remdamasis ieÅ¡kovas skaičiavo žemės nuomos mokestį ir teismas darė iÅ¡vadÄ apie mokėtino žemės nuomos mokesčio dydį, buvo paskelbti nustatyta tvarka, todėl atmestini skundo argumentai, jog teismas negalėjo taikyti Å¡ių norminių aktų byloje.

Dėl praÅ¡ymo sumažinti nuomojamÄ Å¾emės plotÄ neiÅ¡nagrinėjimo Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog 2009-05-22 kreipėsi raÅ¡tu į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas sumažinti jo nuomojamo sklypo dalį, tačiau nuomos sutartis nutraukta ar pakeista nebuvo. IÅ¡ byloje esančio 2009-05-22 atsakovo raÅ¡to Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriui matyti, jog atsakovas prašė pakeisti žemės nuomos sutartį, nenurodydamas, kokia sklypo dalimi jis toliau naudosis, t.y. nuomos jÄ , o kokia perleidžia naudotis asmeniui, kuriam pardavė dalį turėtų pastatų.

Toks nekonkretus praÅ¡ymas negalėjo bÅ«ti tenkinamas nedelsiant, be to, žemės sklypo nuomos sutarties sudėtine dalimi buvo žemės sklypo planas, todėl nuomininkui, inicijavusiam nuomojamo sklypo dydžio pakeitimo, teko pareiga pateikti nuomotojui konkretų pasiÅ«lymÄ dėl nuomojamo sklypo dalių pakeitimo, nurodant, kokiam pastatų savininkui kokia sklypo dalis praÅ¡oma iÅ¡nuomoti, pakeitus sutartį. Nesant pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovui kilo pareiga iki 2009 metų pabaigos pakeisti nuomos sutarties dalį dėl sklypo dydžio, teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja mokesčio, padaryta tinkamai vertinant byloje esančios įrodymus.

Tai, kad atsakovas pardavė dalį pastatų ir kitas asmuo naudojosi jo nuomojamu iÅ¡ ieÅ¡kovu žemės sklypu, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovui dėl ieÅ¡kovo neveikimo atsirado žala. Atsakovas turi galimybę reikÅ¡ti turtinius reikalavimus asmeniui, kuris po pastatų dalies pardavimo naudojosi jo nuomojama iÅ¡ ieÅ¡kovo žeme ir siekti, kad jam bÅ«tų atlyginta žala, atsiradusi dėl to, kad jis turi sumokėti nuomos mokestį už tÄ dalį žemės sklypo, į kurį jis atsisakė teisės, t.y. toliau naudojosi jo iÅ¡sinuomota žeme asmuo, kuriam atsakovas pardavė pastatų dalį. Dėl delspinigių priteisimo Atsakovas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, neprašė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, todėl teismas pagrįstai jos netaikė ( CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, turėjo galimybę reikalauti, jog bÅ«tų taikoma ieÅ¡kinio senatis, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, todėl teismas tinkamai taikė materialines teisės normas Å¡ioje reikalavimo dalyje.

Dėl papildomo sprendimo CPK 277 straipsnio 2 dalis numato, jog iÅ¡kelti klausimÄ Â dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Tai, kad Å¡ioje byloje papildomas teismo sprendimas buvo priimtas 2011 m. kovo mėn. 24 d., o 2011-03-10 nutartimi ( b.l.160) buvo atnaujintas praleistas terminas papildomam sprendimui priimti, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, spręsdamas papildomo sprendimo priėmimo klausimÄ . CPK 88 straipsnis numato kokios iÅ¡laidos, priskirtinos prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Nuo 2011 m. spalio mėn. 1 d. galiojančioje Å¡io straipsnio 1 dalies 8 punkto redakcijoje numatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, yra iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu.  Tai, kad anksčiau galiojusio CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte buvo numatyta, kad prie Å¡ių iÅ¡laidų priskiriamos ir kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad remiantis Å¡ia norma ieÅ¡kovui galėjo bÅ«ti priteistos jo turėtos iÅ¡laidos, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir 2011 m. kovo mėn. 24 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Teisėjai                                                    Rita Kisielienė Danutė Kutrienė                                                                  Vidas Stankevičius