2017-12-20 Nr. AB-24174-3-61-3-01813-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5333-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01813-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. (E. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-512(00250) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą per vieną mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu atsakovas nepagrįstai atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir netinkamai atsakė į apklausoje užduotus klausimus bei kelia grėsmę saugumui.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2017 m. sausio 26 d. pateikė prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, jog jis yra įmonės, kuri vykdo veiklą pastaruosius šešis mėnesius, yra investavusi 14 480 Eur ir kurioje įdarbinti asmenys uždirba 1 600 Eur, akcininkas. Kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jis papildomai sumokėjo 172 Eur tam, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas skubos tvarka per du mėnesius, tačiau Departamentas, nenurodydamas priežasties, prašymo nagrinėjimo terminą pratęsė keturiems mėnesiams, taip pažeisdamas prašymo nagrinėjimo terminus. Pareiškėjo teigimu, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, jis turėjo galiojančią Šengeno vizą, todėl nesikreipė dėl nacionalines D vizos išdavimo.

4. Pasisakydamas dėl Sprendime pateiktos informacijos, kad apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog jis jokių apmokėjimų už akcijas neatliko, pareiškėjas paaiškino, kad apklausos metu buvo neteisingai suprastas klausimas ir atsakymas, kad pareiškėjas ne pirko akcijas, o didino įstatinį įmonės kapitalą, todėl akcijos buvo ne perkamos, o apmokėtos pagal akcijų pasirašymo sutartį keturioms dalimis, ir kad tai patvirtina byloje pateikti kasos pajamų orderiai. Pareiškėjo teigimu, jis būtų atsakovui pateikęs visus trūkstamus dokumentus, jei tik atsakovas būtų jų paprašęs. Pareiškėjo manymu, būtina atsižvelgti į tai, kad iš kitos šalies atvykusio asmens atsakymai ne visuomet gali būti rišlūs, tačiau jei atsakovui kyla abejonės, jis privalo jas išsklaidyti, o ne formaliai priimti sprendimą.

5. Pareiškėjas nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Line“ (toliau – ir Bendrovė) nuo 2014 m. lapkričio 1 d. vykdo veiklą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir tai gali patvirtinti pastato administratorius bei apsaugos darbuotojai, todėl atsakovas negali kvestionuoti Bendrovės veiklos buveinės, nepadaręs patikrinimo patalpose.

6. Pareiškėjo nuomone, Departamentas, Sprendime pasisakydamas dėl bendrovių imitavimo, nepagrįstai paminėjo banko išrašus. Atsakovui pateiktose sąskaitose faktūrose nebuvo nurodyta nei UAB „Ecobitus“, nei UAB „Vortus“, nei UAB „Rofis“, o užsieniečių bendradarbiavimas neįrodo veiklos imitavimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovui buvo pateiktas sąskaitų faktūrų registras, iš kurio matyti, kad per paskutinius šešis mėnesius Bendrovė išrašė 50 sąskaitų faktūrų, todėl neaišku, kokiu pagrindu sąskaitos faktūros buvo laikytos Bendrovės fiktyvumo požymiu. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo darbuotojai su Bendrove nebandė susiekti nei elektroniniu paštu, nei telefonu.

7. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Legal Line“ vykdo veiklą nuo 2010 m. vasario 5 d., įsiskolinimų neturi ir visus mokesčius moka laiku. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2010–2016 metų finansinės atskaitomybės aiškinamuosius raštus, finansines ataskaitas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas pelno mokesčio deklaracijas, ir teigė, kad šie dokumentai pagrindžia, jog Bendrovė nėra fiktyvi. Pareiškėjo teigimu, Departamentas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjui nėra būtina būti Lietuvoje siekiant vykdyti veiklą, Sprendimas nėra pagrįstas faktine situacija, nes pareiškėjas turi pakankamai lėšų tiek verslui vystyti, tiek gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentui buvo pateikti visi dokumentai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas ir UAB „Legal Line“ atitinka visas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas sąlygas.

8. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas, atsisakydamas pareiškėjui išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes Sprendime nenurodytas nei vienas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 100 punkte įtvirtintas kriterijus. Sprendimo motyvacijos nėra aišku, kokios aplinkybės patvirtina Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą.

9. Taip pat pareiškėjas manė, kad atsakovas, atsisakydamas pareiškėjui išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nes atsakovas tik nurodė, kad kyla abejonės dėl sąžiningo tikslo plėtoti verslą ir realios įmonės veiklos, tačiau tokios išvados neargumentavo. Sprendime nėra paaiškinta, kokiu pagrindu nelegalios migracijos grėsmė gali kilti, ir kokie pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nėra pažeidęs nei vieno Lietuvos Respublikos įstatymo, nepažeidė išvykimo termino, todėl, pareiškėjo manymu, visi atsakovo motyvai iš esmės nėra pagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais.

10. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad 2017 m. sausio 26 d. pareiškėjas tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas deklaravo atvykstantis į Lietuvos Respubliką, kad galėtų nuolat ir efektyviai valdyti UAB „Legal Line“, prižiūrėti įmonėje vykstančius procesus, ieškoti verslo partnerių, priimti sprendimus įmonės vardu ir pan.

12. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, Sprendime konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kad jo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą UAB „Legal Line“, o gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

13. Atsakovas nurodė, kad prieš priimant Sprendimą buvo atliktas išsamus tyrimas, kurio metu buvo įvertinti dokumentai, apibūdinantys UAB „Legal Line“ veiklą, ir asmeniškai apklaustas pareiškėjas. Įvertinęs pareiškėjo apklausos rezultatus, ginčijamame Sprendime atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra aktyviai įsitraukęs į UAB „Legal Line“ veiklą, šios įmonės valdymą, todėl galima teigti, kad pareiškėjo tikrieji ketinimai siekiant gauti leidimą laikinai gyventi yra legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje.

14. Atsakovas teigė, kad apklausos metu pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodyti savo ketinimų tikrumą, tačiau jis vengė atsakyti konkrečiai į jam teiktus klausimus, teikė lakoniškus, abstrakčius, prieštaringus ir neišsamius paaiškinimus, nepaaiškinančius vykdomos veiklos ir pareiškėjo asmeninio įsitraukimo į Bendrovės valdymą, todėl Departamentais pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo ketinimų vykdyti veiklą UAB „Legal Line“ neatitinka tikrovės.

15. Atsakovas pabrėžė, jog Sprendime nebuvo konstatuota, kad UAB „Legal Line“ yra fiktyvi įmonė, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nėra suprantama, kodėl įmonė laikoma fiktyvia, yra nepagrįsti ir neturi teisinės reikšmės. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, o ne dėl įmonės fiktyvumo.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apklausos metu aiškiai ir nedviprasmiškai prisipažino, jog kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo dieną jis nebuvo nė kiek sumokėjęs už Bendrovės akcijas, ir nurodė, kad jis (pareiškėjas) buvo sumokėjęs įmonei UAB „Legal Line“ 4 000 Eur už tarpininkavimo gaunant leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu paslaugas, t. y. į UAB „Legal Line“ pareiškėjas nėra investavęs 14 000 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas teigė nė kiek nesumokėjęs už Bendrovės akcijas, vyko 2017 m. sausio 26 d., o pareiškėjo su skundu teismui pateikti kasos pajamų orderiai sudaryti ankstesnėmis datomis – 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. sausio 11 d., 2017 m. sausio 16 d. ir 2017 m. sausio 19 d.

17. Atsakovo teigimu, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos. Atsakovo išvada, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, yra pagrįsta objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, o ne spėjimais.

18. Dėl Sprendime nurodytų aplinkybių, susijusių su Bendrovės veiklos adresu, atsakovas paaiškino, kad Departamentui UAB „Legal Line“ yra gerai žinoma, kadangi ši įmonė nuolat tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams, kurie siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje vykdomos teisėtos veiklos pagrindu. Sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su UAB „Legal Line“ veikla, buvo įvardytos ne grindžiant įmonės fiktyvumą, o siekiant nurodyti, kad Bendrovė galbūt sudaro sąlygas kitoms įmonėms imituoti veiklos vykdymą ir prisideda prie piktnaudžiavimo migracijos procedūromis.

19. Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Departamentą per vieną mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų (pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Įvertinęs pareiškėjo apklausos garso įraše ir protokole pateiktus parodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjas nėra tinkamai susipažinęs su UAB „Legal Line“, kurios akcijas nori įsigyti, veikla, nėra įsigijęs Bendrovės akcijų, neplanuoja likti Lietuvos Respublikoje ir dirbti šioje šalyje, o leidimas laikinai gyventi jam yra labiau aktualus dėl paprastesnio keliavimo, o ne dėl tikslo užsiimti ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.

22. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad pareiškėjas neatitinka vienos iš pagrindinių ir Įstatymo imperatyviųjų sąlygų, t. y. pareiškėjas nėra realiai įsigijęs Bendrovės akcijų ir nėra investavęs į bendrovės nuosavą kapitalą ne mažiau kaip 14 000 Eur. Teismas sutiko su Departamento sprendimu pareiškėjui leidimą laikinai gyventi atsisakyti išduoti vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.

23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl atsakovas pagrįstai Sprendime nurodė, jog pareiškėjas deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrojo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, bei neturi siekio plėtoti ar kurti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 24. Pareiškėjas E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

25. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde išdėstytais argumentais, papildomai nurodant, kad teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai išanalizavus faktinę situaciją bei netinkamai taikius teisinius pagrindus, teismas, motyvuodamas savo sprendimą, rėmėsi vien atsakovo nustatytomis aplinkybėmis.

26. Pareiškėjas teigia, kad nei viename teisės akte nėra nurodyta, jog apmokėjimas turi vykti banko pavedimais. Atsakovo teigimu, siekiant ginčyti realaus apmokėjimo faktą, pirmiausia turėtų būti konstatuota, kad pavedimai yra neteisėti ir realiai neapmokėti, tačiau nagrinėjamu atveju buvo apsiribota tik formaliais teiginiais, kad nebuvo pateikti bankiniai pavedimai.

27. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

28. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo Departamento 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-512(00250), kuriuo atsisakyta pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui E. M. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 26 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, jog ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pateikė duomenis apie UAB „Legal Line“; Bendrovės 2017 m. sausio 10 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, 2017 m. sausio 10 d. akcijų pasirašymo sutartį; 2017 m. sausio 20 d. duomenis apie bendrovės akcininkų sąrašą, Bendrovės sudarytas darbo sutartis bei jos priedus ir kt.

31. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus duomenis, pateiktus dokumentus bei 2017 m. sausio 26 d. pareiškėjo apklausos duomenis, Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo. Sprendimas grindžiamas tuo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą UAB „Legal Line“, o gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pažymėtina, kad Sprendime buvo akcentuojama, jog apklausos metu nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai žinių apie Bendrovės veiklą, teikė kvestionuotinus atsakymus į pateiktus klausimus apie įmonės veiklą, pareiškėjo žodžiu pateikta informacija prieštaravo pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktuose dokumentuose nurodytiems duomenims dėl akcijų apmokėjimo, įmonės pelno, pareiškėjo siekio gyventi Lietuvoje.

32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, bylos šalių pateiktus įrodymus (iš jų ir pareiškėjo papildomus įrodymus, pateiktus pirmosios instancijos teismui, – kasos pajamų orderius), padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas, remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėmis, nesutinka su šia išvada ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog akcijų pasirašymo sutarčių apmokėjimas nėra realus. Pareiškėjas akcentuoja, kad UAB „Legal Line“ įstatinis kapitalas buvo padidintas pagal akcijų pasirašymo sutartį, pareiškėjas yra apmokėjęs už akcijas ir tai patvirtina kasos pajamų orderiai, o atsakovas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo pareiškėjo apklausos garso įrašą, pareiškėjo paaiškinimus apie akcijų neapmokėjimą.

33. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

34. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra draudžiama turėti kitų nei verslas teisėtų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų, taip pat nėra diferencijuojamas jų (tikslų) eiliškumas bei aplinkybių, nustatytų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, su kuriomis siejamas buvimas sąlygų, patvirtinančių užsieniečio užsiėmimą ir ketinimą užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017).

35. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

36. Leidimas užsieniečiui laikinai gyventi išduodamas, jei yra Įstatyme nustatytas pagrindas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, kai duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinti keli alternatyvūs atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai ir, esant bent vienam iš jų, atsisakoma išduoti minėtą leidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustačius, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.).

38. Atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, viena iš svarbiausių bylos aplinkybių yra ta, ar pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, atsakovui pateikė prašymą pagrindžiančius duomenis ir (ar) dokumentus, ar pateikti duomenys atitinka tikrovę.

39. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. spalio 17 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 17.5 punkte nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti (pakeisti) leidimą turi pateikti Tvarkos aprašo 24.1–24.31, 24.6–24.34 papunkčiuose ir 27 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti arba pasikeisti leidimą laikinai gyventi.

Tvarkos aprašo 24.21 punkte nurodyta, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą patvirtina: įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentai bei įstatai (nuostatai), verslo planas, dokumentai, patvirtinantys, kad ši įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje (ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys, šios įmonės banko sąskaitos išrašas, metinė pelno mokesčio deklaracija, patalpų nuomos sutartis ar pan.) ir kad joje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius (darbo sutartys su šiais asmenimis), dokumentai, patvirtinantys, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir dokumentai, patvirtinantys, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

40. Pagal bylos duomenis pareiškėjas, 2017 m. sausio 26 d. teikdamas prašymą, nebuvo pateikęs atsakovui įrodymų, jog yra apmokėjęs už akcijas, t. y. investavęs į Bendrovės nuosavą kapitalą ne mažiau kaip 14 000 Eur, o apklausos metu nurodė, kad nėra sumokėjęs už akcijas.

41. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pagal 2017 m. sausio 10 d. akcijų pasirašymo sutartį UAB „Legal Line“ pareiškėjui įsipareigojo pateikti 500 naujų paprastųjų vardinių akcijų, o pareiškėjas – apmokėti pinigais visą pasirašytų akcijų emisijos kainą (akcijų emisijos kaina – 14 480 Eur). Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Legal Line“ 2017 m. sausio 16 d. pažyma apie Bendrovės įstatinio kapitalo didinimą, 2017 m. sausio 20 d. pažyma apie akcininkų skaičiaus pasikeitimą. Iš Bendrovės akcininkų sąrašo matyti, kad pareiškėjas įsigijo 500 paprastųjų vardinių akcijų padidinus įstatinį kapitalą. Pažymėtina, kad teisiškai nėra aiškus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jis įsigijo ne akcijas, o didino įstatinį kapitalą pagal akcijų pasirašymo sutartį, nes didinant įstatinį kapitalą yra įgyjamos akcijos.

42. Akcininkas yra bendrovės bendraturtis, t. y. fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso tam tikras bendrovės akcijų skaičius, suteikiantis jam įstatymuose ir bendrovės įstatuose įtvirtintas turtines ir neturtines teises bei nustatantis pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję bendrovės akcijų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti nematerialiosios arba materialiosios (Akcinių bendrovių įstatymo 40 str. 8 d.). Nematerialiosios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui, įsigijusiam bendrovės, kuri yra išleidusi nematerialiąsias akcijas, nematerialiųjų akcijų, ir jų turimas akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose (Taisyklių 1 priedas). Taigi yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį akcininku yra laikomas tas asmuo, kuris yra įgijęs bendrovės akcijas ir šis įgijimas yra įformintas nustatyta tvarka..

43. Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcijos pasirašomos bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį, išskyrus bendrovės steigimo atvejį. Akcijų pasirašymo sutartimi viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio, reglamentuojančio įstatinio kapitalo didinimą, 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę. Pagal šias teisės normas, uždarosios akcinės bendrovės akcijų įgyjama padidinus uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą ir sudarius akcijų pasirašymo sutartį.

44. Taigi pareiškėjas kreipimosi į atsakovą metu buvo Bendrovės dalyvis (akcininkas), kurio veikla – strateginis bendrovės valdymas (Akcinių bendrovių įstatymo 3 str. 1 d., 40 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009).

45. Tačiau pareiškėjas atsakovui nebuvo pateikęs duomenų, kad yra apmokėjęs akcijų emisijos kainą – 14 480 Eur, bei atsakovui per apklausą nurodė, kad už akcijas nemokėjo, o tai reiškia, kad pareiškėjas nebuvo investavęs į Bendrovės nuosavą kapitalą Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos privalomos lėšų ar turto sumos (ne mažiau kaip 14 000 Eur).

46. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte kalbama apie padarytas realias investicijas į įmonės nuosavą kapitalą, o ne prisiimtus įsipareigojimus.

47. 2017 m. sausio 10 d. akcijų pasirašymo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad pareiškėjas (akcininkas) įsipareigoja apmokėti 3 620 Eur įnašą į Bendrovės banko sąskaitą per 30 darbo dienų nuo akcijų pasirašymo sutarties dienos. Pagal šios sutarties 3.2 punktą 10 860 Eur pareiškėjas įsipareigojo sumokėti į Bendrovės kasą arba banko sąskaitą per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties dienos.

48. Iš pareiškėjo pateiktų atsakymų į konkrečius atsakovo klausimus apie apmokėjimą už akcijas, pareiškėjas yra atsakęs, kad pinigų nemokėjo, bei paaiškinęs tokio nemokėjimo priežastis. Pareiškėjas nurodė, kad yra sumokėjęs 4 000 Eur, tačiau ne už akcijas (mokėjo už antspaudą, už išverstas kopijas ir pan.), tačiau yra pasirengęs Bendrovei sumokėti, bet pirmiausia reikia sulaukti valstybės institucijų sprendimų.

49. Atsižvelgiant į atsakovo užduotus klausimus, į pareiškėjo pateiktus atsakymus, į tai, kad pagal bylos duomenis pareiškėjas yra išsilavinęs asmuo (byloje nurodoma apie universitetinį išsilavinimą), akivaizdu, jog jis suprato užduodamus klausimus apie apmokėjimą už akcijas pagal akcijų pasirašymo sutartį.

50. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė 2017 m. sausio 10, 11, 16 ir 19 d. Bendrovės išrašytus kasos pajamų orderius apie pinigų sumokėjimą įstatiniam kapitalui formuoti (pagal šiuos orderius sumokėta 14 480 Eur), tačiau šie orderiai nebuvo pateikti atsakovui iki Sprendimo priėmimo ir apie šiuos mokėjimus nebuvo nurodyta atsakovui apklausos metu. Todėl atsižvelgiant į šiuos pareiškėjo pateiktus orderius nėra jokio teisinio pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

51. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nebuvo pateikti realūs bankiniai pavedimai apmokėti už akcijų pirkimą iš pareiškėjo sąskaitos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2017 m. sausio 10 d. akcijų pasirašymo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad pareiškėjas (akcininkas) įsipareigoja apmokėti 3 620 Eur įnašą į Bendrovės banko sąskaitą per 30 darbo dienų nuo akcijų pasirašymo sutarties dienos, tačiau byloje nebuvo pateikti duomenys, kad 3 620 Eur buvo sumokėti į Bendrovės banko sąskaitą.

52. Taigi atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka vienos iš pagrindinių ir Įstatymo imperatyviųjų sąlygų, t. y. kad pareiškėjas nėra investavęs į Bendrovės nuosavą kapitalą ne mažiau kaip 14 000 Eur, pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

53. Teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Bendrovės (ne)fiktyvumu, nes Sprendimas nėra grindžiamas aplinkybe, kad Bendrovė yra fiktyvi. Sprendimo teisėtumo nepaneigia ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo išnagrinėtas per 2 mėnesius.

54. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. M. (E. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė