20d76a0b-e42d-4f57-ba5f-004b2d0dde23 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-677-926/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27963-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; (S) 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, nuteistajam V.

J., jo gynėjui advokatui Valdui VenckÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. (toliau – V. J.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 54 MGL (2700 eurų) dydžio bauda, nustatant 1 (vienerių) metų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskirtai baudai sumokėti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, V. J. buvo paskirtos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės: - draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d., apie tai praneÅ¡ant VÄ® „Regitra“; - konfiskuotino turto – automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 10000 (deÅ¡imties tÅ«kstančių) eurų, iÅ¡ieÅ¡kojimas.

V. J. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ ir dokumentų paėmimÄ , nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. J. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini), ties 9 namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam patikrinimo metu 20.36 val. buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, tokiu bÅ«du vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

2. Apeliaciniame skunde V. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog V. J. neblaivumas buvo nustatytas ne automobilio vairavimo metu, bet jį pastačius į garaÅ¾Ä ir nuo Å¡io momento praėjus daugiau kaip 10 minučių. Nuteistojo teigimu, alkoholį jis vartojo jau pastatęs automobilį į garaÅ¾Ä . 2.2.

Apeliantas pabrėžia, kad byloje esantis neblaivumo nustatyto aktas neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų. Jo duomenimis, V. J. neblaivumas buvo tikrintas 2021 m. rugpjūčio 15 d., 20.36 val., antrasis jo tikrinimas buvo atliktas 20.52 val. Tuo tarpu iÅ¡ pareigÅ«nų kÅ«no kamera užfiksuoto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pirmasis tikrinimas buvo atliktas 20.40 val., antrasis – 20.56 val., o aktas suraÅ¡ytas 20.36 val. Å ioje vietoje nuteistajam kyla klausimas, kaip suraÅ¡ant aktÄ jau buvo nustatytas ir įraÅ¡ytas dar neatlikto tikrinimo rezultatas.

Be to, nuteistojo bendra bÅ«klė vertinamu atveju nebuvo tikrinama, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl akte nurodyta, jog jis negali eiti tiesia linija. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme policijos pareigÅ«nas P. V. pripažino, kad asmens bendra bÅ«klė tikrinama nebuvo, kodėl akte pažymėta prieÅ¡ingai, paaiÅ¡kinti negalėjo. 2.3. Vertindamas pareigÅ«nų veiksmus atliekant V. J. neblaivumo patikrinimÄ apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad pareigÅ«nai nuteistojo neklausė, prieÅ¡ kiek laiko jis vartojo alkoholį.

Tuo tarpu vertinamo įvykio dienÄ , apie 12 val., jis buvo iÅ¡gėręs skardinę alaus, o prieÅ¡ atvykstant pareigÅ«nams – viskio, todėl iÅ¡ pareigÅ«nų klausimų nesuprato, kurį vartojimo fakto laikÄ jis turėtų nurodyti. Å iuo atveju nuo alkoholio – viskio, vartojimo iki pirmojo neblaivumo patikrinimo buvo praėjusios vos kelios minutės, todėl testo rezultatai galėjo bÅ«ti iÅ¡kraipyti. Negalint remtis pirmuoju patikrinimu, liekant tik antrajam patikrinimui, akivaizdu, kad nebuvo laikomasi taisyklėse nurodyto reikalavimo asmens neblaivumÄ tikrinti du kartus.

Esant Å¡iems pažeidimams, pasak nuteistojo, neblaivumo nustatymo aktas negalėjo bÅ«ti pripažįstamas tinkamu įrodymu. 2.4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog namo V. J. galėjo grįžti 20.26 val. Policijos pareigÅ«no kÅ«no kamera jį pirmÄ kartÄ užfiksavo 20.39 val. Po to, 20.40 val. atliekamas pirmasis patikrinimas. Esant Å¡iems duomenims, akivaizdu, kad 13 minučių nuteistajam galėjo pakakti suvartoti jo nurodytÄ kiekį – 330-350 ml, viskio.

Viskis buvo geriamas kieme esančiame pastate, po ko, V. J. nuėjo nusiprausti. Nors P. V. tvirtino, kad girtavimo požymių name nepastebėjo, tačiau kieme esančiame pastate jis nesilankė, todėl Å¡ie jo parodymai nepatikimi. Tuo tarpu apie tai, kad alkoholis buvo vartojamas kieme esančiame pastate, patvirtino liudytojas R. K., pažymėjęs, kad į namus V. J. grįžo blaivas. 2.5. Nuteistasis pabrėžia, kad vairuodamas automobilį, jis jokio eismo įvykio nesukėlė, todėl alkoholį vartoti pastatęs automobilį į garaÅ¾Ä jis galėjo.

V. J. neneigia komentuojamo įvykio dienÄ galėjęs pažeisti Kelių eismo taisykles, tačiau teisme jis paaiÅ¡kino tokio savo elgesio priežastis. Pasak apelianto, jis buvo iÅ¡gėręs dvi tabletes „Diclofenac“ nuo kojos skausmo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jam pasidarė bloga, pradėjo pykinti, todėl jis sustojo ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nuėjo prie kelkraščio, kur nusiÅ¡lapino. Jautėsi silpnas, todėl per klaidÄ užvažiavo ant dar tik statomo tilto, po ko, apsisuko ir grįžo namo.

Remiantis vaistų informaciniu lapeliu, V. J. galėjo pasireikšti šalutinis poveikis – koordinacijos praradimas, svirduliavimas, apsunkintas vairavimas, kurį galėjo sustiprinti dienos metu išgerta viena skardinė alaus. Skundžiamame nuosprendyje šios aplinkybės neaptartos. 2.6. Pasak nuteistojo, jam inkriminuota nusikalstama veika skundžiamame nuosprendyje įrodinėjama liudytojų L. L., K. M. ir U. Š. parodymais esant visai kitoms faktinėms aplinkybėms – (duomenys neskelbtini) ir kelyje į (duomenys neskelbtini).

Tačiau, pirmosios instancijos teismas, pasak nuteistojo, savo iniciatyva galėjo patikslinti kaltinime nurodytas aplinkybes arba jas pakeisti tik tiek, kad jos nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis, kas vis tik nebuvo padaryta.

3. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir jį pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

5. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis neparemta, nagrinėjamo įvykio interpretacija, pagrindo nėra.

7. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina neblaivus automobilio nevairavęs, alkoholį vartojęs jau sustojęs namuose ir pastatęs automobilį į garaÅ¾Ä , nebeketindamas niekur važiuoti, o pavojingai manevravo automobiliu tik dėl prastos savijautos – kojos skausmo ir dviejų iÅ¡gertų „Diclofenac“ tablečių, tačiau Å¡ie apelianto teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. PrieÅ¡ingai, juos paneigia baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, kurių patikimumu ir objektyvumu teisėjų kolegija neabejoja.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d., 20.13 val. bendruoju pagalbos centro telefonu pranešėja (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, K. M.) informavo Bendrojo pagalbos centro darbuotojus apie pavojingai manevruojanti automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pranešėja visÄ laikÄ iki įtartinai manevruojančiam automobiliui sustojant, važiavo paskui jį ir apie automobilio buvimo vietÄ praneÅ¡inėjo Bendrojo pagalbos centro darbuotojui (1 t., b. l. 33, 129-133). K. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nurodė, kad komentuojamo įvykio dienÄ ji važiavo kartu su draugais U.

Å . ir L. L.. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad Å¡alikelėje sustojo automobilis „Alfa Romeo Stevio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis sukėlė įtarimÄ , nes iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs vyriÅ¡kis svirduliavo į Å¡onus ir Å¡lapinosi atsisukęs į gatvės pusę, vairuotojas pasirodė neblaivus. Ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. PraneÅ¡us apie įvykį, Bendrojo pagalbos centro darbuotoja paprašė važiuoti iÅ¡ paskos, kol atvyks policijos pareigÅ«nai.

Grįžęs į automobilį vyriÅ¡kis pajudėjo pirma juosta, privažiavęs sankryÅ¾Ä pro jÄ pravažiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui ir pavojingai manevruodamas automobilis nuvažiavo link tilto. VyriÅ¡kis užvažiavo ant laikino tilto ir sustojęs pradėjo važiuoti atgal tiesiai į jos automobilį. Ji pavažiavo Å¡iek tiek toliau į Å¡onÄ , o minėtas vairuotojas, iÅ¡vartęs laikinus bortelius, nuvažiavo toliau link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Ji važiavo iÅ¡ paskos visÄ laikÄ , ir informavo pareigÅ«nus, link kur automobilis juda.

Važiuojant autostradoje vairuotojas dažnai sumaiÅ¡ydavo juostas ir staigiai stabdydavo, važiavo įsijungęs avarinį signalÄ . Važiavo dideliu greičiu ir pavojingai manevravo. Toliau pasuko link (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje važiavo dideliu greičiu, nesustojo prie stop ženklo, toliau važiavo pavojingai. Privažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kur vyriÅ¡kis įvažiavo į garaÅ¾Ä . Ji laukė pareigÅ«nų prie jo kotedžo, matė, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo tas pats vyriÅ¡kis.

Policijos pareigūnai atvažiavo gal už 10 min. (1 t., b. l. 39–42).

9. Viso baudžiamojo proceso metu K. M. buvo nuosekli ir detali. Jos parodymai, duoti įspėjus liudytojÄ dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , sutapo tarpusavyje bei atitiko kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. K. M. iÅ¡dėstytoms vertinamo įvykio aplinkybėms neprieÅ¡taravo ir kartu su ja važiavusių liudytojų U. Å . bei L. L. parodymai, jos pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ betarpiÅ¡kai patvirtino ir jos pačios pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kaip automobilis „Alfa Romeo Stevio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoja keliu su įjungtu avariniu signalu, užvažiuoja ant eismo juostų, negeba iÅ¡laikyti tolygaus važiavimo greičio.

Toks vairavimo stilius neabejotinai neatitinka Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog komentuojamo automobilio vairuotojas automobilį vairavo jau būdamas neblaivus. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad K. M. nuoseklūs ir detalūs parodymai apie V. J. vairavimo stilių atsispindi ir jos bei Bendrojo pagalbos centro darbuotojo garso įraše, todėl pagrindo abejoti K. M. parodymais, nėra. Juo labiau, jog, bylos duomenimis, V.

J. K. M. iki komentuojamo įvykio nepažinojo, automobilį pradėjo sekti tik dėl keisto jo manevravimo, sukėlusio įtarimÄ dėl galimai neblaivaus automobilio vairuotojo, joks K. M. suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi nenustatytas.

10. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad vertinamo įvykio metu jo vairuotas automobilis keistai manevravo po keliÄ dėl prastos jo sveikatos bÅ«klės – jam skaudėjo kojÄ , jis buvo iÅ¡gėręs net kelias „Diclofenac“ tabletes nuo skausmo ir 12 val. – skardinę alaus, tačiau Å¡ie apelianto teiginiai, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , pripažintini nuteistojo gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl V.

J. kaltės. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių V. J. teiginius dėl jo kojos skausmo ar vaistų vartojimo, nuteistasis nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei teisėjų kolegijai. Jokių aplinkybių, susijusių su nuteistojo kojos skausmu bei jo vartotais vaistai, sprendžiant iÅ¡ byloje pateiktų policijos pareigÅ«nų vaizdo įrašų, V. J. nenurodė ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Å iÄ versijÄ asmuo pateikė tik pirmosios instancijos teisme, neabejotinai jau susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga ir pritaikęs savo versijÄ prie joje užfiksuotų duomenų visumos, ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti jis atsisakė.

11. Aptartų duomenų visumoje įvertintina ir tai, kad V. J. elgesys, kurį nurodė tiek K. M., tiek ir kartu su ja važiavę asmenys, visiÅ¡kai neatitinka blaivaus, tačiau nuo vaistų poveikio ir kojos skausmo apsvaigusio asmens elgesio. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. J. Å¡lapinosi itin judrioje gatvėje, be kita ko, atsisukęs į gatvės pusę, važiavo su įjungtu avariniu signalu, visÄ laikÄ mėtėsi po keliÄ , negebėjo iÅ¡laikyti stabilaus automobilio greičio, užvažiavo ant neveikiančio tilto (kuris, be kita ko, neveikiantis buvo ne pirmÄ dienÄ , remontuojamas buvo ilgÄ laikÄ , juo viso remonto metu eismas buvo ribojamas, todėl nuteistojo teiginiai, kad jis tiesiog susimaišė ir užvažiavo ne ten, yra mažų mažiausiai nelogiÅ¡ki), važiavo dideliu greičiu, manevrus atlikinėjo staigiai. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, pagrįstai abejotina, jog tokį V. J. elgesį galėjo lemti apelianto nurodytos aplinkybės dėl kojos skausmo ar vartotų vaistų.

12. Atmetant Å¡iÄ nuteistojo versijÄ , įvertintina ir tai, jog, jo teigimu, įvykio rytÄ jis vyko žaisti tenisÄ . Nepavykus to padaryti – nesusirinko pakankama grupė asmenų, jis nusprendė pabėgioti. Pabėgiojęs, apie 12 val. iÅ¡gėrė alaus ir nuėjo į pliaÅ¾Ä prie Kauno marių pagulėti. Gulėdamas pajuto, kaip jam skauda kojÄ , todėl apie 14.00-15.00 val. iÅ¡gėrė „Diclofenac“ tabletę. Vėl bandė pabėgioti (nors prieÅ¡ tai jam jau skaudėjo kojÄ , dėl ko, pasak apelianto, jam reikėjo gerti itin stiprius tik su receptu parduodamus vaistus), bet pajutęs kojos skausmÄ iÅ¡gėrė antrÄ tabletę ir apie 19.30 val. nutarė važiuoti namo.

Remiantis vieÅ¡ai prieinamais Å¡altiniais, vaistas „Diclofenac“ yra receptinis. Jokių duomenų, kad jis buvo iÅ¡raÅ¡ytas V. J. ar jo sutuoktinei (V. J. teigimu, tabletę jis pasiėmė iÅ¡ jos), nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų nepateikė ir apeliantas. Å ioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad komentuojamo įvykio rytÄ V. J. ketino žaisti tenisÄ . Å is žaidimas neabejotinai reikalauja didelės apkrovos tiek kojų raumenims, tiek ir sÄ nariams, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įvykio rytÄ asmuo jokių sveikatos problemų, susijusių su kojos skausmu, neturėjo.

Tačiau, net ir iÅ¡ ryto nejausdamas kojų skausmo, važiuodamas žaisti tenisÄ , asmuo iÅ¡ savo sutuoktinės pasiėmė receptinį vaistÄ , skirtÄ skausmo malÅ¡inimui, tačiau neskirtÄ V. J., ir su juo iÅ¡vyko į teniso treniruotę. Akivaizdu, kad tokie V. J. veiksmai yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki, todėl pagrįstai spręstina, jog Å¡ios jo nurodytos aplinkybės tėra jo pasirinkta gynybos versija. Juo labiau, jog jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl „Diclofenac“ poveikio asmuo gali elgtis neadekvačiai – Å¡lapintis viduryje miesto (Å¡ios aplinkybės nuteistasis neneigė), negebėti iÅ¡laikyti vienodo važiavimo greičio, važiuoti su įjungtu avariniu signalu, užvažiuoti ant neveikiančio tilto, važiuojant atgal iÅ¡vartyti laikinuosius bortelius, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ svarbu paminėti ir tai, kad net ir pajutęs aukščiau aptartÄ negalavimÄ , kurį V. J. sieja su vaistų vartojimu, jis nevengė, jo teigimu, vartoti alkoholio grįžęs į namus, kas įvertinus nuteistojo amžių bei jo gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, teisėjų kolegijai leidžia vėlgi pagrįstai manyti, jog nuteistojo pateikta komentuojamo įvykio versija yra vien tik jo pasirinkta gynybos pozicija, kurios duomenimis naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra pagrindo.

13. Vertinant nuteistojo apeliacinio skundo motyvus svarbu paminėti ir tai, kad Bendrojo pagalbos centro darbuotojams apie įtartinai manevruojantį V. J. automobilį buvo praneÅ¡ta 20.13 val. K. M. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais truko 12 min. 56 s. ir baigėsi Bendrojo pagalbos centro paaiÅ¡kinimu, kad K. M. lauktų policijos ekipažo (duomenys neskelbtini) (bÅ«tent ten sustojo V. J. ir, pastatęs automobilį į garaÅ¾Ä , nuėjo į namus). IÅ¡ aptarto seka, kad į namus V. J. grįžo apie 20.26 val., kaip tai teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo įrašų duomenimis nustatyta, kad pirmasis blaivumo patikrinimas alkotesteriu V. J. buvo atliktas 20.36 val., t. y. praėjus 10 min. nuo jo grįžimo namo. Tuo tarpu remiantis 2021 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota kūno kamera įvykio vietoje 2021 m. rugpjūčio 15 d. daryto pirmojo vaizdo ir garso įrašo apžiūra, duomenimis, 59 įrašo sekundę pareigūnai atvažiuoja jiems nurodytu adresu, išlipę iš tarnybinio automobilio, nueina prie durų, atidaro vyriškis, jo paklausia, ar jam priklauso automobilis „Alfa Romeo“, atsako, kad ne.

Tuo metu šalia atsidaro durys, išeina moteris kuri teigia: „čia priklauso“. Pareigūnai nueina prie buto, kur stovėjo minėta moteris, girdisi, kaip moteris kažkam sako: „tavęs ieško policija“. Įrašo 3 min. 12 sek. matyti koridoriuje stovintis vyriškis, kuris apsivyniojęs rankšluosčiu, vyksta pokalbis su pareigūnais.

14. Remiantis aptartais duomenimis visiÅ¡kai pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nai patikrinti V. J. blaivumo į jo namus atvyko nepraėjus 10 min. nuo jo grįžimo, kadangi iki blaivumo patikrinimo dar apie 3 min. truko pareigÅ«nų pokalbis su V. J. sutuoktine ir pačiu V. J.. Aptartų faktinių aplinkybių visumoje V. J. parodymai, kad jis, grįžęs į namus bÅ«damas visiÅ¡kai blaivas, nusimetė sportinės aprangos krepšį, nutarė iÅ¡gerti alkoholio, likusio prie namo esančiame vasarnamyje, nuėjo į vietÄ , pasiÅ«lė iÅ¡gerti uoÅ¡viui, jam pasiguodė dėl kojos skausmo, iÅ¡gėrė 330-350 ml viskio, užsigerdamas jį „Coca Cola“, pažaidė kieme su Å¡uniu ir nuėjo į duÅ¡Ä , neatlaiko kritikos.

Neabejotina, jog atlikti tokį kiekį veiksmų vos per 10 minučių (net ir per 13 minučių, kurias nuteistasis nurodo savo apeliaciniame skunde), kaip kad bando įrodyti nuteistasis, yra ne tik fiziÅ¡kai, bet ir logiÅ¡kai neįmanoma. Juo labiau, kad tų pačių 10 minučių asmeniui turėjo užtekti ir palindimui po duÅ¡u, kadangi į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams, V. J. jiems pasirodė pusnuogis, apsijuosęs rankÅ¡luosčiu, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad asmuo, be viso ko, spėjo ir į duÅ¡Ä nueiti.

15. Negana to, aptartų duomenų visuma iÅ¡ esmės paneigia ir liudytojo S. R. K. parodymus, kad iki pareigÅ«nams atvykstant į V. J. namus, juose nuteistasis praleido apie 40 min., kas teisėjų kolegijai Å¡io liudytojo parodymus leidžia pagrįstai atmesti kaip nepatikimus. Juo labiau, jog S. R. K. yra artimais ryÅ¡iais susijęs su V. J., todėl siekdamas jam padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, jis galėjo nurodyti bÅ«tent V. J. palankias faktines aplinkybes, visiÅ¡kai neatitinkančias nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumos. Svarbu ir tai, kad S. R. K. į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai nematė, apie tai, kad Å¡is liudytojas gali paliudyti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, V. J. policijos pareigÅ«nams nenurodė, Å¡i nuteistojo versija paaiÅ¡kėjo tik pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu.

16. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmasis V. J. neblaivumo tikrinimas buvo atliktas 20.40 val., antrasis – 20.56 val., o aktas suraÅ¡ytas 20.36 val., todėl neaiÅ¡ku, kaip suraÅ¡ant aktÄ jau buvo nustatytas ir įraÅ¡ytas dar neatlikto tikrinimo rezultatas, tačiau, vien tik Å¡i aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimui. Kolegijos vertinimu, asmens neblaivumo nustatymo laikas ir rezultatai yra fiksuojami neblaivumo nustatymo aktu, o ne kitais, netiesioginiais įrodymais, kuriuose yra laiko rodymo funkcija. Be to, skirtingi aparatai, priklausomai nuo jų įjungimo ir iÅ¡jungimo laiko, gali rodyti skirtingÄ laikÄ , todėl vertinamu atveju vos kelių minučių skirtumas negali lemti neblaivumo nustatymo akto neteisėtumo, kÄ savo apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis.

17. Iš esmės analogiškais motyvais atmestini ir kiti apelianto teiginiai dėl neva netinkamai užpildyto neblaivumo nustatymo akto, kadangi teisiamojo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas P. V. aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino neblaivumo nustatymo akte esančių neatitikimų, kurie įvardijami ir apeliaciniame skunde, priežastis. Jo teigimu, neblaivumo nustatymo aktas buvo pradėtas pildyti 20.30 val., vėliau įrašyti patikrinimų rezultatai. Neblaivumo nustatymo aktai neturi bendros registracijos numeracijos, todėl numerio vieta tuščia.

Nebuvo nurodymo V. J. eiti tiesia linija, kadangi nuteistasis nereiÅ¡kė praÅ¡ymo papildomai patikrinti jo blaivumÄ , pasiÅ«lant jam eiti tiesia linija. Ä®rašė, kad V. J. negali eiti tiesia linija dėl bendros jo bÅ«klės. Atsižvelgiant į tai, kad pareigÅ«nų veiksmai buvo betarpiÅ¡kai fiksuojami ant jų kÅ«nų esančiomis vaizdo kameromis, jokie policijos pareigÅ«nų pažeidimai vaizdo įraÅ¡uose nefiksuoti, todėl nesutikti su pareigÅ«no paaiÅ¡kinimais ar tvirtinti, kad minėti formalÅ«s neatitikimai turi esminę reikÅ¡mę, sprendžiant, ar V.

J. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, nėra pagrindo. Šį faktÄ patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakanka, jie iÅ¡samiai aptarti ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, motyvuotai paneigiant nuteistojo versijas, be kita ko, pateiktas ir apeliaciniame skunde. Su pirmosios instancijos teismo motyvais visiÅ¡kai sutinka ir V. J. skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija.

18. Kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo teiginiai, jog pareigÅ«nai jo neklausė, kada jis vartojo alkoholį, todėl alkotesterio rodmenys yra netikslÅ«s, nes nebuvo praėjęs 15 min. laikas nuo alkoholio suvartojimo iki V. J. neblaivumo tikrinimo. Å ioje vietoje pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukščiau aptartais duomenimis V. J. versija, jog alkoholio jis vartojo jau grįžęs į namus, nepasitvirtino. JÄ , be kita ko, paneigė ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas G. A.

C., nurodydamas, kad po 10 min. rodyti 1,74 promilės pagal nuteistojo nurodytas aplinkybes alkotesteris niekaip negalėjo – alkoholis negalėjo bÅ«ti vartotas prieÅ¡ 10 min., iki pasiekė 1,74 promilių ribÄ . Esant tokioms aplinkybėms, bėgant laikui promilės gali kilti, bet jos pasieks 1 promilę. Gali pradėti 05, 06 ir taip toliau, gali pasiekti po valandos ar pusantros valandos, bet jokiu bÅ«du ne po 10 min., tiek promilių nuo tokio vartoto kiekio negali bÅ«ti, pažymėdamas ir tai, kad nei vienas vaistas neturi įtakos alkoholio kiekiui kraujyje.

19. Ir vis tik, net ir tikint nuteistojo teiginiais, pažymėtina, kad, sprendžiant iÅ¡ pareigÅ«nų kÅ«no kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų medžiagos, Å¡is klausimas V. J. buvo užduotas, į kÄ asmuo atsakė „šiandien“. Paklaustas, kada Å¡iandien, ar pirmoje dienos pusėje, V. J. atsakė „taip“ (1 t., b. l. 136-137). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis nesuprato, apie kurį alkoholio vartojimo laikÄ kalbama, nes jis neneigia 12 val. vartojęs alaus, po to vairavęs automobilį, tačiau nesuprato, kad turi pasakyti, jog alkoholio vartojo ir grįžęs į namus, tačiau tokia nuteistojo versija atmestina kaip nepagrįsta.

Neabejotina, jog pakankamÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turintis asmuo, suprasdamas jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės pasekmes (apie jÄ jam užsiminė ir įvykio vietoje buvę policijos pareigÅ«nai), nedvejodamas bÅ«tų atskleidęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, kaip be kita ko, ir faktÄ , jog alkoholį jis vartojo grįžęs į namus. Tačiau, sprendžiant iÅ¡ pareigÅ«nų ir V. J. pokalbio turinio, akivaizdu, kad nuteistasis nei vienu žodžiu neužsiminė, jog alkoholį vartojo grįžęs į namus ir automobilio neblaivus nevairavo, kaip kad tvirtino tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateikdamas savo apeliacinį skundÄ .

Priešingai, sprendžiant iš vaizdo įrašuose užfiksuotos medžiagos, asmuo neneigė vairavęs neblaivus, apie tai, kad alkoholį vartojo grįžęs į namus, taip pat nepasisakė.

20. Pagrindo panaikinti skundžiamÄ nuosprendį nesudaro ir apelianto teiginiai, kad jam inkriminuota nusikalstama veika skundžiamame nuosprendyje įrodinėjama liudytojų L. L., K. M. ir U. Å . parodymais esant visai kitoms faktinėms aplinkybėms, o bÅ«tent, kad automobilį neblaivus jis vairavo (duomenys neskelbtini) ir kelyje į (duomenys neskelbtini), nors pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ Ä¯vykio vieta – (duomenys neskelbtini) namu. Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. M., pastebėjusi V.

J. automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) tiltu, jį visÄ laikÄ sekė, kol jis įvažiavo į garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), kur K. M. su savo pakeleiviais laukė atvykstančių policijos pareigÅ«nų. PareigÅ«nai atvyko į įvykio vietÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), kur patikrino V. J. neblaivumÄ , todėl, bÅ«tent Å¡i įvykio vieta yra nurodyta ir asmeniui pareikÅ¡tame kaltinime. Esant Å¡ių duomenų visumai, įvertinus tai, kad V. J. vairavimo faktas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo nepertraukiamas, jis betarpiÅ¡kai buvo stebimas trečiųjų asmenų, nenustatyta, kad asmuo alkoholį vartojo vairuodamas transporto priemonę, pagrindo panaikinti skundžiamÄ nuosprendį dėl neva netinkamai nustatytos įvykio vietos, nėra.

Šie nuteistojo motyvai vėlgi atmestini kaip nepagrįsti.

21. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl V. J. veiksmų kvalifikavimo ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį V. J. atžvilgiu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pagrįstai spręsdamas, kad V.

J. veiksmai atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tokiu būdu, nuteistojo teiginiai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

22. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Aurelijus Rauckis Judita Sungailaitė AuÅ¡ra Vingilė