20d5a4eb-a47d-4080-ade1-e98031450030 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-16-450/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01538-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (Å¡iuo metu – bankrutuojanti) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir „Apskaitos analizė“ dėl skolos priteisimo ir skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GJ baldai“ pateikė teismui ieškinį, prašydama:

1) pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ (toliau – Aktas), sudarytÄ tarp UAB „Apskaitos analizė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuriame nurodyta, kad UAB „GJ Baldai“ skola UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu sudaro 13 819,65 Eur;

2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 459 467,46 Eur UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovė atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagamino ir pardavė prekes – įvairius baldus, iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas, kurias atsakovė apmokėjo tik iÅ¡ dalies ir liko skolinga 459 467,46 Eur. IeÅ¡kovė 2017 m. gegužės 12 d. iÅ¡siuntė atsakovei pretenzijÄ per 30 dienų nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos grÄ Å¾inti skolÄ , praneÅ¡imas atsakovei įteiktas 2017 m. gegužės 17 d., tačiau ji per nustatytÄ terminÄ su ieÅ¡kove neatsiskaitė.

3. Nurodė, kad pagal UAB „Apskaitos analizė“ (iki 2016 m. gegužės 4 d. ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi įmonė) ir atsakovės pasiraÅ¡ytÄ AktÄ ne atsakovė, o ieÅ¡kovė, yra skolinga atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 13 819,65 Eur. Pažymėjo, kad Aktas buvo pasiraÅ¡ytas neįgaliotų asmenų. IeÅ¡kovė su UAB „Apskaitos analizė“ nuo 2016 m. gegužės 4 d. nutraukė 2013 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. 2013/93-07 ir pareikalavo grÄ Å¾inti visus buhalterinės apskaitos dokumentus.

UAB „Apskaitos analizė“ 2016 m. gegužės 6 d. atsakymu patvirtino, kad jai apie sutarties nutraukimÄ yra žinoma, tam neprieÅ¡taravo, bet paprašė dokumentų grÄ Å¾inimo terminÄ pratęsti iki 2016 m. gegužės 19 d. IeÅ¡kovė sutiko terminÄ pratęsti iki 2016 m. gegužės 13 d., tačiau UAB „Apskaitos analizė“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra grÄ Å¾inusi. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-13651-8921/2018, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo už buhalterinės apskaitos paslaugas tarp ieÅ¡kovės UAB „Apskaitos analizė“ ir atsakovės UAB „GJ baldai“ 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu už akių nustatė, kad tarp Å¡alių 2013 m. lapkričio 4 d. sudaryta sutartis dėl buhalterinės apskaitos vedimo buvo nutraukta 2016 m. gegužės 4 d., dėl to ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestas.

Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad UAB „Apskaitos analizė“ nuo 2016 m. gegužės 4 d. ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugų neteikė. Vadinasi, negalėjo ieškovės vardu pasirašyti ir Akto.

4. PVM sÄ skaitose faktÅ«rose buvo padarytos raÅ¡ymo apsirikimo klaidos nurodant netinkamÄ pirkėjo pavadinimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl negali sutikrinti, ar PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. BM25 buvo sudaryta ir įtraukta į ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ / pateikta atsakovei, ar atsakovė atsiskaitė su ieÅ¡kove 217 215,01 Eur dydžiu, ar UAB „Grangeras“ buvo ieÅ¡kovės kreditorė, kokio dydžio finansinis reikalavimas buvo nurodytas buhalterinėje apskaitoje.

5. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikti duomenys apie tarpusavio atsiskaitymus yra neteisingi. Å alys 2013 m. rugpjūčio mėn. susitarė, kad pagal atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užsakymus UAB „GJ baldai“ gamins ir tieks atsakovei baldus; UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kovei avansu sumokėjo 3 671 659,47 Lt (1 063 386,08 Eur); ieÅ¡kovei buvo sumokėta grynais – 750 000 Lt (217 215,01 Eur); 2 921 659,47 Lt (846 171,07 Eur) sumai įskaityta reikalavimo teisė į UAB „GJ baldai“, kuriÄ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. balandžio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi įgijo iÅ¡ UAB „Grangeras“.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė Å¡ių sumų į tarpusavio atsiskaitymus už patiektus baldus neįtraukė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kodėl PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. BM27, Nr. BM028 ir Nr. BM029, iÅ¡raÅ¡ytas ne atsakovei, bet UAB „Golbena“, įtraukė į tarpusavio atsiskaitymus; ieÅ¡kinyje nurodytos sÄ skaitos Nr. BM25 228 951,36 Lt sumai atsakovė nėra gavusi. Atsakovė iÅ¡ viso ieÅ¡kovei už patiektus baldus yra sumokėjusi 1 141 045,61 Eur, t. y. 14 269,65 Eur daugiau nei ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suma.

Didelę dalį mokėjimų atsakovė sumokėjo ieškovei ne už baldus, o pagal su ieškove pasirašytas Jungtinės veiklos sutartis.

6. Akto surašymo metu atsakovei nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovė yra nutraukusi sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo su UAB „Apskaitos analizė“. Akte nurodyta ieškovės įsiskolinimo suma sutampa su atsakovės paskaičiavimais dėl tarpusavio atsiskaitymų už patiektus baldus, t. y. 14 269,65 Eur permoka. Po Akto surašymo ieškovė baldų netiekė, o atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2017 m. kovo 15 d. ieškovei grynais sumokėjo dar 450 Eur, t. y. ieškovės skola padidėjo šia suma.

7. Atsakovė UAB „Apskaitos analizė“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, todėl prašė jį atmesti. Nurodė, kad Akto pasiraÅ¡ymo metu, su ieÅ¡kove 2013 m. lapkričio 4 d. sudaryta Paslaugų suteikimo sutartis Nr. 2013/93-07 nebuvo nutraukta. Atsakovė atitinkamoms institucijoms teikė už ieÅ¡kovę informacijÄ .

8. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla (įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d.) (civilinė byla Nr. eB2-833-275/2021). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovės bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „GJ baldai“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino negaliojančiu UAB „Apskaitos analizė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasiraÅ¡ytÄ 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ ; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 228 674,12 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

10. Teismas nustatė, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. BM27 (248 812,30 Lt), Nr. BM028 (74 067,73 Eur), Nr. BM029 (72 168,03 Eur) ir Nr. BM25 (228 951,36 Lt) buvo iÅ¡raÅ¡ytos ne atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o UAB „Golbena“. Ä®rodymų, patvirtinančių, kad baldai, pagal nurodytas sÄ skaitas, buvo perduoti atsakovei, o ne UAB „Golbena“, nepateikta, kaip ir nėra įrodymų, jog Å¡ios sÄ skaitos buvo pateiktos atsakovei. Tai, kad ieÅ¡kovės BUAB „GJ baldai“ bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai, negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ atsakovę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos įrodyti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Vien dėl to, kad ieÅ¡kovė sÄ skaitose nurodė, jog sÄ skaitas priėmė direktorius R. B. (t. y. atsakovės vadovas), teismas nevertino kaip pagrindÄ konstatuoti, jog Å¡iose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose padaryta pirkėjo pavadinimo raÅ¡ymo apsirikimo klaida.

11. Teismas konstatavo, jog atsakovei buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos už perduotus baldus bendrai 1 126 775,96 Eur sumai.

12. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės finansinėje atskaitomybėje buvo apskaitytas 846 171,07 Eur įskaitymas, todėl nesant įrodymų apie tai, jog ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie įskaitymÄ , teismas atsakovės nurodytÄ aplinkybę apie 846 171,07 Eur atliktÄ Ä¯skaitymÄ vertino neįrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio 1–2 dalys). Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad 260 099,54 Eur dydžio lėšos buvo iÅ¡mokėtos iÅ¡ atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasos, tai leidžia abejoti, jog nurodyto dydžio suma su ieÅ¡kove buvo atsiskaityta grynais pinigais.

Kita vertus, ieÅ¡kovė pripažino, kad atsakovė jai sumokėjo 898 101,78 Eur sumÄ už pateiktus baldus, todėl atsakovei neįrodžius, jog sumokėjo didesnę nei ieÅ¡kovės nurodyta suma, teismas neturėjo pagrindo vertinti ieÅ¡kovės pripažintÄ kaip sumokėtÄ už baldus sumos dydį nepagrįstu. Todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 228 674,12 Eur skolÄ (1 126 775,90 Eur–898 101,78 Eur) bei 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas.

13. Teismas vertino, kad atsakovės nurodytų jungtinės veiklos sutarčių objektas yra veikla dėl patalpų įsigijimo ir rekonstrukcijos, todėl šalių atsiskaitymas pagal jungtinės veiklos sutartis nėra šios bylos dalykas, todėl neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui.

14. Teismas AktÄ vertino kritiÅ¡kai, nesant pirminių dokumentų, patvirtinančių jo pagrįstumÄ . Pažymėjo, kad Å¡is aktas yra nemotyvuotas, nepagrįstas sumokėtomis sumomis pagal tam tikras PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, taigi, Å¡is skolų suderinimo aktas neįrodo fakto, jog atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovei už įsigytus baldus. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-13651-8921/2018, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo už buhalterinės apskaitos paslaugas tarp ieÅ¡kovės UAB „Apskaitos analizė“ ir atsakovės UAB „GJ baldai“, 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu už akių nustatė faktÄ , kad tarp Å¡alių 2013 m. lapkričio 4 d. sudaryta sutartis dėl buhalterinės apskaitos vedimo 2016 m. gegužės 4 d. buvo nutraukta, todėl sprendė, kad atsakovė UAB „Apskaitos analizė“ neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atstovauti ieÅ¡kovę pasiraÅ¡ant jos vardu AktÄ , kuriame nurodytas ieÅ¡kovės skolos atsakovei likutis 13 819,65 Eur.

Ä®rodymų, patvirtinančių, kad UAB „Apskaitos analizė“ turėjo įgaliojimÄ veikti ieÅ¡kovės vardu, pasiraÅ¡yti aktÄ , jog aktas buvo suderintas su ieÅ¡kove, jos vadovu, byloje nėra, todėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neturėjo pagrindo manyti, kad aktÄ sudaro su įgaliotu ieÅ¡kovės atstovu. Todėl teismas AktÄ pripažino negaliojančiu CK 2.136 straipsnio 1 dalies pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimÄ â€“ panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas iÅ¡ dalies tenkino BUAB „GJ baldai“ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Nors teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas nėra susijęs su kitomis, ieÅ¡kovės nenurodytomis sÄ skaitomis, tačiau vadovavosi atsakovės pateiktais paaiÅ¡kinimais, jog bendra patiektų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suma yra 1 126 775,96 Eur. Jei teismas nebÅ«tų vertinęs Å¡ių sÄ skaitų, tai pagal ieÅ¡kovės pateiktus skaičiavimus patiektų prekių vertė bÅ«tų 1 072 963,66 Eur, o ne 1 126 775,96 Eur. 15.2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius, kad už baldus ieÅ¡kovei yra sumokėjusi 1 141 045,61 Eur, t. y. 14 269,65 Eur daugiau nei ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų suma. 15.3.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti sandorius – 2014 m. balandžio 14 d. praneÅ¡imÄ ir 2014 m. balandžio 14 d. reikalavimų teisės perleidimo sutartį, negaliojančiais, taip pat teismas Å¡ių sandorių nepripažino niekiniais, todėl privalėjo jais vadovautis. 15.4. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo reikalauta pateikti pajamų kvitų kopijų, kuriomis atsakovė grindė 260 099,54 Eur atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove grynais pinigais, originalų ir niekas nekėlė klausimo apie pinigų iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡ atsakovės kasos.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose neneigė fakto, kad su ja buvo atsiskaityta ir grynais pinigais. Todėl teismas nepagrįstai į tarpusavio atsiskaitymus neįtraukė 846 171,07 Eur įskaitymo pagal 2014 m. balandžio 14 d. reikalavimų teisės perleidimo sutartį ir 260 099,54 Eur mokėjimų grynais pinigais. 15.5. Akto surašymo metu atsakovei nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovė yra nutraukusi sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo su UAB „Apskaitos analizė“.

PrieÅ¡ingai, atsakovei buvo žinoma, kad UAB „Apskaitos analizė“ tvarko ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ , nes bÅ«tent iÅ¡ UAB „Apskaitos analizė“ atsakovė gaudavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už baldus. Nors ieÅ¡kovė ir nurodė, kad sutartis su UAB „Apskaitos analizė“ buvo nutraukta, tačiau dėl įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratoriui vyksta ginčas. 15.6. Byloje yra pirminiai dokumentai, susiję su ginčo dalyku: PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, banko iÅ¡raÅ¡ai, grynųjų pinigų operacijas patvirtinantys dokumentai, sutartys ir pan.

Akte nurodyta ieÅ¡kovės įsiskolinimo suma sutampa su atsakovės paskaičiavimais dėl tarpusavio atsiskaitymų už patiektus baldus. Procesiniuose dokumentuose atsakovė buvo nurodžiusi, kad už baldus yra permokėjusi ieÅ¡kovei 14 269,65 Eur sumÄ ; po Akto pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovė baldų netiekė, o atsakovė 2017 m. kovo 15 d. ieÅ¡kovei grynais sumokėjo dar 450 Eur, t. y. ieÅ¡kovės skola padidėjo Å¡ia suma. Akte nurodyta ieÅ¡kovės įsiskolinimo už baldus suma yra teisinga (14 269,65 – 450 =13 819,65 Eur).

16. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „GJ baldai“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 16.1. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas vertino 2014 m. balandžio 14 d. praneÅ¡imÄ ir 2014 m. balandžio 14 d. reikalavimų teisės perleidimo sutartį, tačiau atsakovei neįrodžius įskaitymo realumo, neįvykdžius teismo įpareigojimų ir nepateikus reikalautų dokumentų originalų, teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl įrodymų nepakankamumo aplinkybėms dėl atlikto įskaitymo pagrįsti. 16.2.

UAB „Apskaitos analizė“ neturėjo įgaliojimų tvarkyti ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ , kadangi 2013 m. lapkričio 4 d. sutartis Nr. 2013/93-07 dėl buhalterinių paslaugų teikimo buvo nutraukta nuo 2016 m. gegužės 6 d. ieÅ¡kovės iniciatyva, t. y. atsakovė veikė daugiau nei pusmetį neturėdama ieÅ¡kovės įgaliojimų, tuo tarpu apeliantė, derindama AktÄ , privalėjo įsitikinti, ar UAB „Apskaitos analizė“ yra ieÅ¡kovei buhalterines paslaugas teikiantis asmuo.

17. Atsakovė UAB „Apskaitos analizė“ atsiliepimo į apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto 18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas, kuriuo teismas ieÅ¡kovės BUAB „GJ baldai“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino negaliojančiu UAB „Apskaitos analizė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasiraÅ¡ytÄ 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ ; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 228 674,12 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Ginčijamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pripažinti UAB „Apskaitos analizė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasiraÅ¡ytÄ 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ negaliojančiu; kelia ginÄÄ dėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteistos sumos dydžio ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į tarpusavio atsiskaitymus tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės neįtraukė 846 171,07 Eur įskaitymo pagal 2014 m. balandžio 14 d. praneÅ¡imÄ ir 2014 m. balandžio 14 d. reikalavimų teisės perleidimo sutartį ir 260 099,54 Eur mokėjimų grynais.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir BUAB „GJ Baldai“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Sutartimi Å¡alys sulygo bendrai veikti, kooperuodamos savo turtÄ , darbÄ ir žinias, siekiant Å¡ių bendrų tikslų – iÅ¡ UAB „Litectus“ įsigyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir atlikti jų rekonstrukcijÄ . Be kita ko, Å¡alys susitarė, kad pagal atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užsakymus BUAB „GJ baldai“ gamins ir tieks įvairius baldus; pagal preliminarius skaičiavimus turėjo bÅ«ti pagaminta ir patiekta baldų už 3 500 000–4 000 000 Lt.

Pastatas, kuriame buvo įrenginėjami apartamentai, priklausė UAB „Finiens“ (Å¡iuo metu bankrutavusi). Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su UAB „Finiens“ 2011 m. rugsėjo 2 d. buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė dėl bendros veiklos pastatuose įrengiant komercinės paskirties gyvenamÄ sias patalpas. Baldai turėjo bÅ«ti tiekiami į įrenginėjamas komercinės paskirties gyvenamÄ sias patalpas (apartamentus), esančias (duomenys neskelbtini).

Kadangi ieÅ¡kovei BUAB „GJ baldai“ trÅ«ko apyvartinių lėšų baldų gamybai reikalingoms medžiagoms įsigyti, Å¡alys susitarė, kad atsakovė už numatomus pagaminti baldus sumokės avansÄ . Baldus ieÅ¡kovė tiekė nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. liepos 18 d.

21. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, per baldų tiekimo laikotarpį ieÅ¡kovė už baldus iÅ¡rašė ir pateikė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 126 775,96 Eur PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, neįtraukė į nurodytÄ sumÄ ieÅ¡kovės pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų Nr. BM27 (248 812,30 Lt arba 72 061,02 Eur), Nr. BM028 (74 067,73 Eur) ir Nr. BM029 (72 168,03 Eur) bei Nr. BM25 (228 951,36 Lt arba 66 308,90 Eur), iÅ¡ viso 284 605,68 Eur, kurias ieÅ¡kovė iÅ¡rašė ne atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o UAB „Golbena“.

Viena vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad byloje nėra duomenų, jog Å¡ios sÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ytos UAB „Golbena“, buvo perduotos atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“; kita vertus, byloje nėra duomenų, kad pagal Å¡ias ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras tiekti baldai buvo perduoti ne pirkėjai UAB „Golbena“, o atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Be to, ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovės bankroto administratoriui atsakovė UAB „Apskaitos analizė“ ir įmonės vadovas neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ atsakovę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos įrodyti, jog atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gavo nurodytÄ kiekį už 284 605,68 Eur baldų ir turi pareigÄ atsiskaityti pagal Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras su ieÅ¡kove.

Todėl nesant byloje duomenų, kad ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. BM27, Nr. BM028, Nr. BM029, Nr. BM25 ir pagal jas tiekti baldai buvo perduoti atsakovei (ne sÄ skaitose nurodytai pirkėjai UAB „Golbena“), nėra pagrindo vertinti PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos pirkėjos kaip raÅ¡ymo apsirikimo klaidos ir jas įtraukti į ieÅ¡kovės už baldus iÅ¡raÅ¡ytÄ ir pateiktÄ atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ PVM sÄ skaitų faktÅ«rų sumÄ . Nurodytina, kad ieÅ¡kovė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteikė ir teismo nustatytos ieÅ¡kovės atsakovei pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų sumos neginčijo, nors ieÅ¡kinyje ir buvo nurodžiusi, kad atsakovei iÅ¡rašė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už 1 357 569,34 Eur.

22. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Apskaitos analizė“ pagal 2013 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. 2013/93-07 iki 2016 m. gegužės 4 d. teikė ieÅ¡kovei buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas. 2016 m. gegužės 3 d. praneÅ¡imu dėl sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė su UAB „Apskaitos analizė“ nutraukė sutartį ir pareikalavo grÄ Å¾inti visus buhalterinės apskaitos dokumentus. UAB „Apskaitos analizė“ 2016 m. gegužės 6 d. atsakymu patvirtino, kad jai apie sutarties nutraukimÄ yra žinoma, tam neprieÅ¡taravo, bet paprašė dokumentų grÄ Å¾inimo terminÄ pratęsti iki 2016 m. gegužės 19 d.

IeÅ¡kovė sutiko terminÄ pratęsti iki 2016 m. gegužės 13 d., tačiau UAB „Apskaitos analizė“ buhalterinės apskaitos dokumentų negrÄ Å¾ino. Nepaisant to, UAB „Apskaitos analizė“ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose buvo iniciavusi civilinę bylÄ Nr. 2-13651-8921/2018 dėl skolos priteisimo už teiktas buhalterines paslaugas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu UAB „Apskaitos analizė“ ieÅ¡kinys atmestas ir konstatuota, kad UAB „Apskaitos analizė“ nuo 2016 m. gegužės 4 d. ieÅ¡kovei jokių buhalterinės apskaitos paslaugų neteikė.

Dėl Akto pripažinimo negaliojančiu 23. Apeliantė nurodo, kad Akto suraÅ¡ymo metu atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebuvo žinoma apie tai, jog ieÅ¡kovė yra nutraukusi sutartį dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo su UAB „Apskaitos analizė“; prieÅ¡ingai, buvo žinoma, kad UAB „Apskaitos analizė“ tvarko ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ , nes bÅ«tent iÅ¡ pastarosios atsakovė gaudavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už baldus.

24. CK 2.136 straipsnyje nustatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, virÅ¡ydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam Å¡iam sandoriui arba virÅ¡ijančiai teises jo daliai. Teisėjų kolegija nurodo, kad sandoriai gali bÅ«ti niekiniai arba nuginčijami. Jei sandoris nuginčijamas, tai, siekiant pripažinti jį negaliojančiu, bÅ«tina pareikÅ¡ti reikalavimÄ Ä¯statymo nustatyta procesine tvarka.

CK 2.136 straipsnyje aptariamas sandoris, sudarytas kito asmens vardu neturint teisės sudaryti sandorį ar virÅ¡ijant suteiktas teises, pagal CK 1.78 ir 1.92 straipsnius savo prigimtimi yra nuginčijamas sandoris, kuris teismo gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , sudarytÄ tarp UAB „Apskaitos analizė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, grindė tuo, kad UAB „Apskaitos analizė“ ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ tvarkė iki 2016 m. gegužės 4 d., todėl negalėjo pasiraÅ¡yti skolų suderinimo akto.

25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovės ir pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Akto pripažinimo negaliojančiu, nes, viena vertus, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad UAB „Apskaitos analizė“ nuo 2016 m. gegužės 4 d. ieÅ¡kovei buhalterinės apskaitos paslaugų neteikė, vadinasi atsakovė UAB „Apskaitos analizė“ neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atstovauti ieÅ¡kovę pasiraÅ¡ant jos vardu 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktÄ , kuriame nurodytas ieÅ¡kovės skolos atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ likutis 13 819,65 Eur.

Kita vertus, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad tam tikras sÄ skaitas atsakovė gaudavo iÅ¡ UAB „Apskaitos analizė“ nereiÅ¡kia, jog tokiu atveju atsakovė neturėjo įsitikinti, ar UAB „Apskaitos analizė“ įmonė turi įgaliojimus pasiraÅ¡yti AktÄ ieÅ¡kovės vardu. Taigi, pirmosios instancijos teismas UAB „Apskaitos analizė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2016 m. gruodžio 29 d. pasiraÅ¡ytÄ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , nurodantį ieÅ¡kovės įsipareigojimÄ atsakovei 13 819,65 Eur skolos dydžiu, pagrįstai pripažino negaliojančiu.

Dėl tarpusavio atsiskaitymų 26. Apeliantė teigdama, kad ji iÅ¡ esmės yra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove, nurodė, jog 846 171,07 Eur sumokėjo atlikusi įskaitymÄ , 260 099,54 Eur sumokėjo grynais pinigais, o 34 775 Eur sumÄ sumokėjo mokėjimo pavedimais, t. y. iÅ¡ viso ieÅ¡kovei sumokėjo 1 141 045,61 Eur ir mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ių mokėjimų neįtraukė vertindamas atsiskaitymo su ieÅ¡kove sumÄ .

27. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neįrodė, jog atsiskaitė su ieÅ¡kovė 260 099,54 Eur grynais pinigais ir atkreipė dėmesį į tai, jog Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė grindžia pajamų kvitų kopijomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, atsakovės teikiamose pajamų kvitų kopijose nėra duomenų, jog Å¡ie pinigai sumokėti už konkrečiose sÄ skaitose nurodytus ir ieÅ¡kovės tiektus baldus; kita vertus, BUAB „Finiens“ bankroto byloje atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jÄ Ä¯ BUAB „Finiens“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä patvirtinant 11 610 077,04 Eur finansinį reikalavimÄ ir kaip reikalavimo pagrindu vadovavosi tomis pačiomis sÄ skaitomis faktÅ«romis, kaip ir Å¡ioje byloje.

Tiek pirmosios instancijos (civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020), tiek apeliacinės instancijos (civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020) teismai įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pateikta dokumentų, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apmokėjo nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už baldus. Be to, 2013 m. liepos 12 d. produkcijos gamybos paslaugų sutarties Nr. GJ/2013/07/12, kurios pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡ytos ginčo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, 2.3 punkte nurodyta, kad apeliantė (užsakovė) su UAB „GJ baldai“ (gamintojas) atsiskaitys bankiniu pavedimu pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Taigi, apeliantė ir UAB „GJ baldai“ buvo sutarę, kad atsiskaitymai vyks tik bankiniais pavedimais, be to, sutartyje nėra nurodoma, jog BUAB „GJ baldai“ gamins baldus tik iÅ¡skirtinai į patalpas (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ingai, sutarties 1 punkte nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju prekių asortimentas, kiekis bei atlikimo terminai bus suderinami individualiai sudarant priedus prie pagrindinės sutarties. Tačiau į bylÄ nėra pateiktas nei vienas priedas prie pagrindinės sutarties, iÅ¡ kurio galima bÅ«tų padaryti iÅ¡vadas apie užsakytų prekių asortimentÄ ir kainas, pristatytų į patalpas (duomenys neskelbtini) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-786-798/2020, 81–82 punktai).

28. Tarp Å¡alių (UAB „GJ baldai“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) 2013 m. liepos 12 d. sudarytoje produkcijos gamybos paslaugų sutarties Nr. GJ/2013/07/12 2.3 punkte buvo aiÅ¡kiai nurodyta atsiskaitymo už ieÅ¡kovės tiekiamÄ produkcijÄ tvarka – numatant, kad atsiskaitymai vyks tik bankiniais pavedimais pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ per 15 kalendorinių dienų nuo jos gavimo. Taigi, viena vertus, sutartyje nebuvo numatytas atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Kita vertus, pagal į bylÄ pateiktus kasos pajamų orderius neįmanoma identifikuoti už kokius baldus ar pagal kokiÄ sutartį buvo atsiskaitoma. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neįrodė, jog yra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove 260 099,54 Eur suma grynais pinigais.

29. Apeliantė teigė, kad ieÅ¡kovė, atsakovė ir BUAB „Finiens“ 2014 m. sausio 14 d. sudarė sutartį, kuria susitarė, jog tuo atveju jei Jungtinės veiklos sutartis bus nutraukta ar pasibaigs kitu pagrindu, nepasiekus jungtinės veiklos sutartyje numatytų tikslų, bus laikoma, kad BUAB „Finiens“ nuo jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo momento perima iÅ¡ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visas teises ir pareigas pagal Sutartį dėl baldų tiekimo, įskaitant ir pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove už patiektus baldus;

įvykus Sutarties 5 punkte numatytam teisių ir pareigų dėl baldų tiekimo perleidimui ir skolos perkėlimui, pareiga atsiskaityti už visus nuo sudaryto susitarimo iki teisių ir pareigų perleidimo bei skolos perkėlimo momento patiektus baldus iÅ¡ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pereina BUAB „Finiens“. Jungtinės veiklos sutartis pasibaigė 2015 m. gegužės 15 d., todėl nuo Å¡io momento visos teisės ir pareigos, įskaitant pareigÄ atsiskaityti pagal sutartį, perėjo BUAB „Finiens“.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal 2014 m. sausio 14 d. sutarties 1 punktÄ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „GJ baldai“ sudaryta 2013 m. liepos 12 d. produkcijos gamybos paslaugų sutartimi Nr. GJ/2013/07/12 UAB „GJ baldai“ įsipareigojo pagaminti, o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nupirkti baldus; UAB „Finiens“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. rugsėjo 2 d. jungtinės veiklos sutartimi dėl pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos ir 2013 m. gruodžio 10 d. sutartimi dėl pagal produkcijos gamybos paslaugų sutartį Nr. GJ/2013/07/12 pagamintų baldų tiekimo į rekonstruojamas patalpas Å¡ių baldų verte didinant UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įnaÅ¡Ä pagal 2011 m. rugsėjo 2 d. jungtinės veiklos sutartį (2014 m. sausio 14 d. sutarties 2 punktas).

Atitinkamai 2014 m. sausio 14 d. sutarties 4–5 punktais UAB „Finiens“ garantavo tinkamÄ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolių įvykdymÄ pagal 2013 m. gruodžio 10 d. sutartį ir perims iÅ¡ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visas teises ir pareigas pagal 2013 m. gruodžio 10 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė BUAB „Finiens“ pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove BUAB „GJ baldai“ už visÄ pateiktÄ produkcijÄ grindžia ne 2014 m. sausio 14 d. sutarties pagrindu, bet 2013 m. gruodžio 10 d. sutartimi, kuri yra sudaryta tik tarp UAB „Finiens“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o BUAB „GJ baldai“ nėra Å¡ios sutarties Å¡alimi.

Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „GJ baldai“ nėra 2013 m. gruodžio 10 d. sutarties Å¡alis, nėra pagrindo vertinti, jog BUAB „Finiens“ turėjo pareigÄ atsiskaityti su BUAB „GJ baldai“ pagal kitÄ 2013 m. liepos 12 d. produkcijos gamybos paslaugų sutartį Nr. GJ/2013/07/12 už ieÅ¡kovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktÄ produkcijÄ .

31. Atsakovė 141 045,61 Eur sumos sumokėjimÄ ieÅ¡kovei be kita ko grindė 846 171,07 Eur mokėjimu atlikus įskaitymÄ , kai atsakovė įsigijo reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę iÅ¡ UAB „Grangeras“ pagal 2014 m. balandžio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, apie įskaitymÄ praneÅ¡us ieÅ¡kovei 2014 m. balandžio 17 d. praneÅ¡imu.

32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikti teismui 2014 m. balandžio 17 d. praneÅ¡imo (jo įteikimo ieÅ¡kovei) originalÄ , taip pat 2014 m. balandžio 14 d. reikalavimų teisės perleidimo sutarties originalÄ . Tokį įpareigojimÄ atsakovė pripažino 2019 m. gegužės 10 d. praÅ¡yme dėl papildomų dokumentų pateikimo, tačiau neįvykdė ir nepateikė nurodytų dokumentų originalų, todėl pirmosios instancijos teismas nesant pakankamai įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie įskaitymÄ , atsakovės nurodytÄ aplinkybę apie 846 171,07 Eur atliktÄ Ä¯skaitymÄ laikė neįrodyta.

33. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti sandorius – 2014 m. balandžio 14 d. praneÅ¡imÄ ir 2014 m. balandžio 14 d. reikalavimų teisės perleidimo sutartį, negaliojančiais, taip pat teismas Å¡ių sandorių nepripažino niekiniais, todėl teismas privalėjo jais vadovautis.

34. Teisėjų kolegija nurodo, kad ant 2014 m. balandžio 14 d. praneÅ¡imo apie įskaitymÄ kopijos yra uždėta UAB „GJ baldai“ direktoriaus Å¡io dokumento gavimo žyma (jos kopija), o pačiame praneÅ¡ime nurodyta, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turimÄ 2 921 659,47 Lt dydžio reikalavimÄ Ä¯skaito kaip avansinį apmokėjimÄ už baldus, kuriuos UAB „GJ baldai“ pagamins ir patieks į nurodytÄ objektÄ . Nors, viena vertus, apeliantė teisingai nurodo, kad tiek Å¡is praneÅ¡imas, tiek 2014 m. balandžio 14 d. reikalavimų teisės perleidimo sutartis nėra nuginčyti, tačiau BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė, nesant pradinio kreditoriaus UAB „Grangeras“ reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę patvirtinančių duomenų, Å¡iuo atveju teisėtai kėlė klausimÄ dėl pateiktų duomenų patikimumo, tuo labiau, kad praneÅ¡imo apie įskaitymo kopijoje yra pažymėta Å¡io dokumento gavimo žyma buvusio bendrovės vadovo, o Å¡io praneÅ¡imo originalas nepateiktas bei duomenų apie praneÅ¡imo įteikimÄ , bendrovėje nėra.

Todėl apeliantė turėjo pagrįsti, kad pradinė kreditorė UAB „Grangeras“ ne tik turėjo reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę, bet ir atsakovė tinkamai informavo ieÅ¡kovę apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ , tačiau apeliantė ne tik nepateikė nurodytų dokumentų originalų, bet ir kitų duomenų, patvirtinančių, jog pirminė kreditorė turėjo reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę.

35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymÄ (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

36. Nurodytina, kad teismas dėl reikalavimo teisės perleidimo pagrįstumo sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindÄ â€“ sandorius, Å«kines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas bÅ«tent nurodyto dydžio reikalavimas į įmonę. Taigi, apeliantė į bylÄ galėjo teikti atitinkamus įrodymus, taip pat teikti duomenis iÅ¡ įmonės praneÅ¡imų (dokumentų) registro, kad toks 2014 m. balandžio 14 d. praneÅ¡imas apie įskaitymÄ buvo registruotas pačioje atsakovės įmonėje, tačiau ne tik, nepateikė įrodymų apie tinkamÄ praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovei dėl ginčo sumos įskaitymo, bet ir nepagrindė, jog pirminė kreditorė turėjo reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę, kuriÄ perleidimo sutartimi apeliantė įgijo iÅ¡ UAB „Grangeras“.

Be kita ko, nurodytina ir tai, jog abejonės teismui dėl reikalavimo teisės perleidimo pagrįstumo kyla ir dėl to, kad abi įmonės (UAB „Grangeras“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) yra susijusios per veiklÄ .

37. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors 2014 m. balandžio 14 d. reikalavimų teisės perleidimo sutartis yra galiojanti, tačiau nėra pagrįsta dėl pirminio kreditoriaus turėtos reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę. Apeliantė neteisi teigdama, kad teismas ex officio gali įvertinti reikalavimo perleidimo sutartį, nes sutartis yra nuginčijamas sandoris. Byloje nėra duomenų, kad pirminė kreditorė UAB „Grangeras“ turėjo reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę, kuriÄ galimai perleido apeliantei, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, jog 2014 m. balandžio 14 d. praneÅ¡imas ir 2014 m. balandžio 14 d. reikalavimų teisės perleidimo sutartis nėra teismo pripažinti negaliojančiais ar niekiniais, teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nesant pakankamai įrodymų apie tai, jog ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta apie įskaitymÄ , atsakovės nurodytÄ aplinkybę apie 846 171,07 Eur atliktÄ Ä¯skaitymÄ vertino kaip neįrodytÄ ; pagrįstai Å¡ia suma (898 101,78 Eur) nesumažino atsakovės skolÄ ieÅ¡kovei bei atitinkamai iÅ¡ atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kovei priteisė 228 674,12 Eur skolÄ (1 126 775,90–898 101,78 Eur) bei 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 38. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimas ieÅ¡kovės BUAB „GJ baldai“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – pripažinti negaliojančiu UAB „Apskaitos analizė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasiraÅ¡ytÄ 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ ; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 228 674,12 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylÄ nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ , teisingai aiÅ¡kino Å¡alių sudarytų sutarčių nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, ieÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . IeÅ¡kovė nenurodė patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Danguolė Martinavičienė Asta Radzevičienė