2020-04-01 Nr. AB-6789-3-61-3-01773-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3228-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01773-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2017 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. SKP-29 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą patvirtinti pareiškėjo užbaigto projekto 2014 m. gegužės 6 d. metinę ataskaitą, panaikinti pareiškėjui priskaičiuotas skolas bei palūkanas už sankcijas, sugrąžinti pareiškėjui nurašytą 198,24 Eur sumą.

2. Pareiškėjas teigė, kad Agentūros Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas pirties pastatą visiškai pabaigė statyti 2013 metų pradžioje, ir pažymėjo, kad nors pastatas oficialiai buvo visiškai pastatytas 2013 m. balandžio 9 d., tačiau tuo metu pastato vidus nebuvo visiškai įrengtas ir nebuvo tinkamas naudoti. Pareiškėjas pirties įrengimo darbus atliko iš savo asmeninių lėšų ir ji visiškai buvo įrengta tik 2014 m. balandžio mėnesį, o tai patvirtina daiktų įsigijimo ir montavimo datos, todėl atsakovas nepagrįstai Sprendime teigia, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, t. y. 2013 m. balandžio mėnesį nepradėjo vykdyti kaimo turizmo veiklos.

3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimo argumentai dėl aplinkos gerbūvio tinkamo sutvarkymo 2013 metų pradžioje nepagrįsti, nes įvyko techninė avarija šildymo sistemoje, kurios vamzdynai išvedžioti po visą sklypą 1,5 m gylyje, todėl siekiant pašalinti gedimą buvo sugadintas visas gerbūvis, t. y. iškasinėtas sklypas, sugadinta veja. Tai patvirtina ir Agentūros atstovų padarytos aplinkos fotonuotraukos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad gerbūvio visiškas sutvarkymas buvo pabaigtas tik 2014 m. balandžio mėnesį ir remonto darbus pareiškėjas atliko iš savo asmeninių lėšų. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Sprendime nėra iš esmės atsižvelgta į tai, jog 2013 metų pradžioje du pagrindiniai kaimo turizmo pastatai, t. y. svečių namas (klėtis) ir namas (troba) dar nebuvo įrengti, nes visiškai nebuvo sumontuoti virtuvės baldai, vonios kambario įranga, klėtyje įrengtos grindys, durys ir lovos. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas vertino, kad be šių baldų ir visiško pastatų įrengimo apgyvendinti svečių ir teikti kaimo turizmo paslaugų jis negalėjo. Minėti pastatai visiškai įrengti tik 2014 metais.

4. Pareiškėjo manymu, taip pat nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl projekto „Kaimo turizmo sodyba „Dviračio rezidencija“ Nr. 3KT-KK-08-1-000500-PR001 (toliau – ir Projektas) nevykdymo ir nustatytų uždavinių bei tikslų nepasiekimo. Priešingai, nei teigė atsakovas, yra pastatytos patalpos apgyvendinti, teikiamos kokybiškos paslaugos, įgyvendintos viešinimo priemonės, o pajamos iš kaimo turizmo veiklos buvo pradėtos gauti dar 2014 metais.

5. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaikė skundo argumentus bei prašė skundą patenkinti. Pareiškėjo vertinimu, Agentūra visiškai nepagrįstai sutapatina Projekto uždavinius ir tikslus su pajamų ir pelno rodikliais bei nepagrįstai sutapatina veiklos nevykdymą su pajamų negavimu. Projekto uždaviniai ir tikslai ženkliai platesni nei pajamos iš kaimo turizmo veiklos ir jų susiaurinimas iki komercinės veiklos („pajamų rodiklio“) neatitinka nei Projekto esmės, nei Paramos sutarties sąlygų. Visi nurodyti Projekte tikslai ir uždaviniai yra įvykdyti - pastatytos patalpos apgyvendinimui, teikiamos kokybiškos paslaugos, įgyvendinamos viešinimo priemonės (internetinio puslapio sukūrimas, kelio ženklų pastatymas ir kt.), tęsiamas viso bendro komplekso („Dviračio rezidencijos“) kūrimas.

Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas nustojo vykdyti Projektą, negali pasiekti Paraiškoje nustatytų Projekto uždavinių, tikslų. Agentūra 2013 m. birželio 4 d. išmokėdama galutinį paramos likutį patvirtino, jog pareiškėjas Paramos sutartį ir projektą įgyvendino kaip to reikalauja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, susiję su Projekto įgyvendinimu. Nurodo, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 15 d. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įgijo Nuolatinio gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 463509, kurioje pažymima, kad pareiškėjas Virbališkių k. nuo 2013 m. gegužės 15 d. vykdo individualią veiklą - poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla.

Būtent nuo šios datos pareiškėjas pradėjo teikti kaimo turizmo paslaugas kaip tai numatyta Projekte. Kartu su 2013 m. gegužės 17 d. užbaigto projekto metine ataskaita pareiškėjas pateikė (išsiuntė) Agentūrai ne tik Nuolatinio gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos kopiją, bet ir 2013 m. gegužės 9 d. pranešimą apie apgyvendinimo paslaugų teikimą, kuriame nurodoma, kad teikiamos apgyvendinimo paslaugos - kaimo turizmo paslauga. Pripažįsta, kad apgyvendinimo paslaugos nebuvo suteiktos iki 2014 m. gegužės 1 d., kuomet užfiksuotos pirmosios pajamos.

To priežastis - iki galo nesutvarkytas gerbūvis (želdinių, tinkamų aktyviai veiklai lauke, nebuvimas) ir papildomų pramogų (pirties) nebuvimas. Pagal internetiniame puslapyje teikiamą informaciją žmonės skambindavo ir teiraudavosi apie teikiamas paslaugas, aplinką, kai kurie iš jų netgi buvo atvažiavę į vietą, tačiau pamatę, kad aplink pastatus tik išlygintas juodžemis, t. y. iš esmės negalima jokia veikla lauke, taip pat kad nėra papildomų paslaugų, tokių kaip pirtis, potencialūs klientai tik padėkodavo ir teigdami, kad, kai bus pilnai sutvarkyta aplinka ir (ar) bus įrengta pirtis, tada atvyks.

Pažymi, kad per visą laikotarpį nuo 2013 m. birželio 14 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., kai buvo gautos pirmosios pajamos, pareiškėjas vykdė veiklą, tobulino projektą ir didino projekto pridėtinę vertę, kad ateityje gautų pajamas. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. birželio 1 d. pareiškėjas kaimo turizmo paslaugą viešino, gerino jos kokybę, tačiau pardavimų pajamų ir pelno (projekto rodikliai) nebuvo vykdomi dėl konkrečių priežasčių – geoterminio šildymo gedimo (likvidavimo pabaiga 2013 m. balandžio 30 d.); pakartotinio kokybiškos vejos įrengimo.

6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nevykdė 2013 metais ir 2014 metais projekte numatytos kaimo turizmo veiklos – apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų paslaugų teikimo, todėl nepasiekė nustatytų projekto tikslų bei uždavinių. Atsakovo manymu, pirties pastatas buvo pastatytas jau 2013 metų pradžioje, nes tuo metu buvo suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla bei sutvarkyti visi gerbūvio darbai, t. y. įrengta sporto aikštelė su tvora, teritorijos tvora su vartais, teritorija išklota trinkelių takais ir šioms investicijoms buvo skiriamos paramos lėšos.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas veiklą turėjo pradėti vykdyti nuo 2012 m. gruodžio 14 d., kai buvo pateiktas galutinis mokėjimo prašymas. Tačiau pareiškėjas pradėjo vykdyti veiklą tik nuo 2014 m. gegužės 1 d. Atsižvelgęs į tai, atsakovas padarė išvadą, kad nepasiekti nustatyti Projekto tikslai ir rezultatai, kai pareiškėjas negavo grynojo pelno ir pajamų iš kaimo turizmo veiklos bei laiku neįdarbino nustatyto skaičiaus darbuotojų (1 darbuotojo). Todėl pareiškėjas nustatytu terminu nepasiekė paraiškoje įtvirtintų tikslų ir uždavinių, nors įsipareigojo Projektą įgyvendinti taip, kaip aprašyta paraiškoje.

9. Agentūra kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl pirties įrengimo, nes nuo pirties pastato užbaigimo momento pareiškėjas jau gali teikti kaimo turizmo paslaugas, o jos vidaus įrengimas nėra Projekto dalykas, todėl kaimo turizmo paslaugų neteikimas iki tol, kol nebus įrengtas pirties vidus, vertintas kaip pareiškėjo nesuinteresuotumas vykdyti projektą. Atsakovo teigimu, pagrindinė kaimo turizmo paslauga yra apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos sąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramogų ar renginių organizavimo poreikius.

10. Atsakovas paaiškino, kad taisyklės, reglamentuojančios projekto veiklą, draudžia nukrypti nuo planuoto projekto įgyvendinimo, kurie keistų projekto apimtį ar pratęstų projekto laikotarpį, todėl pareiškėjas privalėjo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu, tačiau to nepadarė, ir pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos nuo paramos gavėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjui skyrė sankciją.

11. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad jis neprivalėjo pradėti vykdyti veiklos po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo. Lėšų išmokėjimas jokiu būdu negali būti prilyginamas tinkamam projekto įgyvendinimo etapui. Agentūra gali susigrąžinti išmokėtas lėšas ir po jų išmokėjimo. Pareiškėjas itin dažnai keičia savo poziciją dėl nepradėjimo vykdyti veiklos laiku. Agentūra kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad veiklą jis vykdo nuo 2013 m. gegužės 15 d. Pažymi, kad pažymėjimo ar leidimo turėjimas nereiškia, jog veikla vykdoma. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neteisingai nurodo, kad jis apie projekto eigą informuodavo Agentūrą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.

13. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2017 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SKP-29, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas A. P., įgyvendindamas projektą „Kaimo turizmo sodyba „Dviračio rezidencija“ Nr. 3KT-KK-08-1-000500-PR001, nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių, ir jam skirta sankcija – dalies paramos (59 999,91 Eur) grąžinimas už nustatytus pažeidimus įgyvendinant Projektą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat byloje pareiškė reikalavimus įpareigoti Agentūrą patvirtinti pareiškėjo užbaigto Projekto 2014 m. gegužės 6 d. metinę ataskaitą, panaikinti pareiškėjui priskaičiuotas skolas bei palūkanas už sankcijas, sugrąžinti pareiškėjui nurašytą 198,24 Eur sumą.

14. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

14.1. Pareiškėjas 2008 m. kovo 12 d. pateikė paraišką Nr. 3KT-KK-08-1-000500-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (toliau – ir Paraiška).

14.2. Pareiškėjas ir atsakovas 2009 m. gruodžio 15 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 3KT-KK-08-1-000500-PR001 (toliau- ir Paramos sutartis), kuri buvo pakeista ir papildyta 2010 m. lapkričio 5 d., 2012 m. vasario 22 d., 2012 m. kovo 27 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. gegužės 2 d.. Pagal Paramos sutarties 1.1 punktą pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pagal Paramos sutarties 17.1 papunktį pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane. Paramos sutarties 17.3 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo raštu pranešti apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo. Jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį, Projekto investicijas, paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys Projektą ar sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti Paramą nustatytus Paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami. Paramos sutarties 17.10 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais.

14.3. Pareiškėjas pateikta paraiška ir sudaryta Paramos sutartimi įsipareigojo įgyvendinti Projektą. Projekto tikslas – plėtoti apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų veiklą, o uždaviniai: tęsti „Dviračio rezidencijos“ kūrimą, užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą, įgyvendinti viešinimo priemones; Projekto rezultatai: įrengta „Dviračio rezidencija“, sutvarkyta aplinka, teikiamos paslaugos; laukiamos pasekmės po projekto įgyvendinimo- pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais paslaugų pardavimai sieks 294,1 tūkst. Lt per metus.

14.4. Įvertinus kaimo sodybos „Dviračio rezidencija“ verslo planą ir pareiškėjo paraiškoje pateiktus duomenis, matyti, kad projekto tikslas – plėtoti apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų veiklą. Projekto uždaviniai – tęsti „Dviračio rezidencijos“ kūrimą, užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą, įgyvendinti viešinimo priemones. Projekto rezultatas – bus įrengta „Dviračio rezidencija“, sutvarkyta aplinka, teikiamos paslaugos.

14.5. Atsakovas, vykdydamas pareiškėjo projekto tinkamo įvykdymo priežiūrą, atliko vykdomo projekto patikrinimus. 2013 m. sausio 23 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VK-0470332 nustatyta, kad dar nėra pilnai sumontuoti virtuvės baldai, įranga, vonios kambario įranga, klėtyje – grindys, durys ir lovos, taip pat neveikia internetinė svetainė. 2013 m. balandžio 23 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VK-0511029 nustatyta, kad baldai virtuvėje ir vonios įranga buvo jau sumontuoti, veikia internetinė svetainė. 2013 m. gruodžio 10 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VK-0594129 nustatyta, kad išardyta terasa yra atstatyta. 2014 m. lapkričio 13 d. patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VK-0699768 nustatyta, kad pastatai yra pritaikyti priimti svečius, pareiškėjas iš vykdomos veiklos gauna pajamas ir pateikia tai pagrindžiančias PVM sąskaitas faktūras.

14.6. Atsakovas 2015 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. SKP-315 nusprendė, kad pareiškėjui taikytina 70 352,42 Eur sankcija grąžinti dalį išmokėtos paramos už nustatytus pažeidimus projekto vykdymo metu. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 3R-148(AG-83/02-2016) panaikino 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. skundžiamus sprendimus. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu sprendimu pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas buvo įpareigotas priimti naują sprendimą.

14.7. Agentūra 2017 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-29, kuriuo pritaikė pareiškėjui 59 999,91 Eur paramos sugrąžinimo sankciją. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas 2013 metais ir dalį 2014 metų nevykdė Projekte numatytos kaimo turizmo veiklos – apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų teikimo, todėl nepasiekė nustatytų projekto tikslų ir uždavinių. Nepasiekė paraiškoje planuoto rodiklio: grynojo pelno, t. y. dirbo nuostolingai, nevykdė kaimo turizmo veiklos ir negavo pajamų, nepasiekė įsipareigoto įdarbinti darbuotojų skaičiaus. Sprendime nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KK-08-1-000500-MP004, todėl nuo šios datos turėjo būti pradėta vykdyti paraiškoje numatyta kaimo turizmo veikla, o įsipareigojimų laikotarpio pabaigos data – 2014 m. gruodžio 15 d. (kaimo turizmo veikla turėjo būti vykdoma dvejus metus (24 mėnesius)), tačiau pareiškėjas 2013 metais ir dalį 2014 metų neturėdamas pagrįstos priežasties bei nepateikdamas Agentūrai duomenų, jog veikla nevykdoma dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nevykdė Projekte numatytos kaimo turizmo veiklos – apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų teikimo, veiklą pradėjo vykdyti tik nuo 2014 metų antros pusės, nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. veikla buvo vykdoma 7 mėnesius iš 24 mėnesių, 2014 metais buvo gautos 24 536,22 Lt pajamos iš Projekto veiklos. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nustojo vykdyti Projektą, negali pasiekti nustatytų Projekto uždavinių ir tikslų (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.3.2 p. ir 253.4 p., Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3D-13, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 144.5 p. ir 144.9 p.). Atsakovas Sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė ir Sutarties 17.1, 17.10 ir 26.9 papunkčius.

15. Teismas, apžvelgęs Administravimo taisyklių nuostatas (197.3.1 p., 197.3.2 p., 253.2 p., 253.3 p., 253.4 p., 253.13 p.) ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas (26.9 p., 141 p., ), nurodė, kad, kai paramos gavėjams yra skiriama parama konkretaus projekto įgyvendinimui, ypatingą reikšmę įgyja aplinkybė, kad projektas būtų įgyvendintas nustatytu terminu, įgyvendinant projektą, nebūtų pažeisti paraiškoje dėl finansavimo suteikimo ir paramos sutartyje nustatyti reikalavimai bei paramos gavėjo įsipareigojimai, kylantys iš paramos santykius reglamentuojančių teisės aktų, savo ruožtu šių reikalavimų pažeidimas (netinkamas paramos sutarties sąlygų vykdymas arba jų nevykdymas, Europos Sąjungos ar nacionalinių teisės aktų pažeidimas) gali sąlygoti sankcijos paramos gavėjui skyrimą, be kita ko, ir paramos sumos susigrąžinimą. Pareiga prižiūrėti ir vertinti, ar paramos gavėjas tinkamai vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus, nepažeidžia paramos sutarties nuostatų ir paramos lėšas naudoja laikydamasis nustatytų reikalavimų, yra suteikta būtent Agentūrai.

16. Įvertinęs į bylą pateiktus Projekto įgyvendinimo dokumentus, teismas nurodė, kad iš jų matyti, jog Projektu buvo siekiama plėtoti apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų veiklą, nurodyta, kad Projekto uždaviniai: tęsti „Dviračio rezidencijos“ kūrimą; užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą; įgyvendinti viešinimo priemones. Tiek iš Paramos sutarties, tiek iš 2010 m. lapkričio 5 d., 2012 m. vasario 22 d., kovo 27 d., lapkričio 26 d. ir gruodžio 13 d. bei 2013 m. gegužės 2 d. susitarimų turinio matyti, kad parama skiriama dviejų statinių (svečių namo (klėties) ir trobos) statybai. Iš Projekto paraiškos matyti, kad planuojama Projekto pabaiga 2009 m. rugsėjo 15 d., o 2010 metais, t. y. po projekto įgyvendinimo pirmaisiais metais prognozuojami paslaugų pardavimai iki 294 000 Lt (85 148,28 Eur). Paramos sutartimi (5.1 p.) pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą iki 2011 m. spalio 30 d. 2010 m. lapkričio 5 d. Susitarimu Nr. 1 dėl 2009 m. gruodžio 15 d. paramos sutarties Nr. 3KT-KK-08-1-000500-PR001 pakeitimo pareiškėjas ir Agentūra susitarė Projekto įgyvendinimo terminą pakeisti į 2012 m. spalio 30 d. Šalių 2012 m. gruodžio 13 d. susitarimu Nr. 5 numatyta, kad pareiškėjas mokėjimo prašymą privalo pateikti iki 2012 m. gruodžio 14 d., kartu su šiuo prašymu turi pateikti ir galutinę įgyvendinimo ataskaitą bei finansinės atskaitomybės dokumentus už praėjusius metus.

17. Teismas pabrėžė, kad byloje nepateikti jokie įrodymai, kad pagal Paramos sutarties sąlygas (atitinkamus sąlygų pakeitimus) dėl galutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos bei finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo šie dokumentai galėjo būti pateikiami vėliau, nei 2012 m. gruodžio 14 d. Pagal bylos duomenis pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą, Sprendime nustatė, jog nuo šios datos turėjo būti pradėta vykdyti paraiškoje numatyta kaimo turizmo veikla, o įsipareigojimų laikotarpio pabaigos data – 2014 m. gruodžio 15 d. (kaimo turizmo veikla turėjo būti vykdoma dvejus metus (24 mėnesius)).

18. Atsižvelgęs į Paramos sutarties nuostatas, teismas konstatavo, kad veikla pagal Projektą turėjo būti pradėta vykdyti nuo 2012 m. gruodžio 14 d., tai yra nuo galutinio mokėjimo prašymo pateikimo dienos.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo taikyta 30 procentų paramos susigrąžinimo sankcija, nors veikla pagal projektą nebuvo vykdoma 70 procentų laiko, todėl ir sankcija galėjo būti tokio procentinio dydžio, tačiau Agentūra įvertinusi, kad veikla pradėta vykdyti 2014 metais, todėl vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais sankcija buvo sumažinta. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Sprendimu paskirta sankcija yra neproporcinga ir neatitinkanti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

20. Teismas nurodė, jog iš rašytinės bylos medžiagos nenustatyta, kad pareiškėjas raštu, kaip to reikalauja Paramos sutartis, būtų informavęs Agentūrą apie aplinkybes, lemiančias negalėjimą vykdyti Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bei, kad būtų gavęs rašytinį Agentūros pritarimą, jog tam tikros aplinkybės sudaro pagrindą nustatytu laiku nevykdyti Projekte numatytos veiklos.

21. Teismas 2013 m. balandžio 18 d. siųstą elektroninį laišką, kuriame pareiškėjas nurodė, jog 2012 m. gruodžio mėnesį, leidžiant geoterminį šildymą, buvo nustatyta, kad pažeistas požeminis geoterminio šildymo kolektorius, pareiškėjas, siekdamas nustatyti pralaidos vietą, buvo priverstas išardyti terasą ir atkasti kolektorių, namas be šildymo per žiemą būtų labai nukentėjęs, informavo, kad kol nenusės gruntas, negalės sutvarkyti terasos, nelaikė tinkamu informavimu.

22. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų. Teismas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad Agentūra, atlikdama tikrinimą, matė veiksnius, turėjusius įtaką negalėjimui teikti paslaugas ir jis manė, kad taip informavo Agentūrą apie esamą padėtį, vertino kritiškai. Pareiškėjas, pasirašydamas Paramos sutartį, prisiėmė įsipareigojimus ir juos privalėjo vykdyti tinkamai, įskaitant ir pareigą raštiškai informuoti Agentūrą apie veiksnius, trukdančius veiklos vykdymą. Paramos sutarties 32 punktas pareiškėją įpareigojo raštiškai informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su Projekto įgyvendinimu ir pranešti apie aplinkybes, dėl kurių kinta Projekto įgyvendinimo sąlygos ir, jei reiki, inicijuoti Sutarties pakeitimą.

23. Teismas nurodė, kad Agentūra pagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas 2013 metais bei dalį 2014 metų nevykdė projekte nustatytų tikslų ir uždavinių bei pagrįstai paskyrė 59 999,91 Eur sankciją, todėl teismas neturi pagrindo naikinti Sprendimo.

24. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Agentūrą sugrąžinti pareiškėjui išieškotą 198,24 Eur sumą, teismas pažymėjo, jog nustatyta, kad 198,24 Eur suma iš pareiškėjo buvo išieškota 2015 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. SKP-315 pagrindu, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu buvo panaikintas ir grąžintas Nacionalinei mokėjimo agentūrai nagrinėti iš naujo. Ši suma buvo išskaičiuota iš pareiškėjui priklausiusių tiesioginių su plotu susijusių kompensacinių išmokų. Atsakovas nurodė, kad 51,56 Eur suma, kurią sudarė pagal panaikintą sprendimą paskaičiuotos palūkanos pareiškėjui yra grąžintos. 2016 m. liepos 27 d. buvo priimtas sprendimas „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-1366 (11.2.12E), pagal kurį pareiškėjo skolos suma sudaro 173,86 Eur. Šis sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl skola buvo išskaičiuota pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo grąžinti jam 198,24 Eur sumą.

III. 25. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

26. Pareiškėjas nurodo, kad kaimo turizmo paslaugos nebuvo teikiamos iki 2013 m. gegužės 15 d. dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

26.1. 2012 m. lapkričio mėn. įvyko šildymo sistemos požeminio lauko horizontalaus kolektoriaus avarija, dėl kurios kaimo turizmo veiklos vykdymo pradžia tapo objektyviai negalima iki 2013 m. gegužės 15 d.

26.2. Pareiškėjas, siekdamas pašalinti šildymo sistemos požeminio lauko horizontalaus kolektoriaus avariją, elgėsi rūpestingai ir dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas, kadangi požeminis lauko horizontalus kolektorius buvo įsigytas ir sumontuotas pagal Paramos sutartį.

26.3. Kaimo turizmo veikla nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. buvo nevykdoma dėl aplinkybės, kuri nuo pareiškėjo valios nepriklausė (dėl šildymo sistemos požeminio lauko horizontalaus kolektoriaus avarijos), o pareiškėjas elgėsi atidžiai ir rūpestingai bei ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad šildymo sistemos požeminio lauko horizontalaus kolektoriaus avarija būtų likviduota kaip įmanoma greičiau ir pradėta vykdyti veikla.

26.4. Pagal Administravimo taisykles Agentūra privalo atsižvelgti į aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo.

27. Pareiškėjas pabrėžia, kad Sprendime neteisingai nustatyta pareiškėjo kaimo turizmo veiklos vykdymo pradžios data – 2014 m. gegužės 1 d. Dėl šios neteisingos išvados buvo priimtas nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

27.1. Nedelsiant po šildymo sistemos požeminio lauko horizontalaus kolektoriaus avarijos likvidavimo ir terasos atstatymo pareiškėjas pradėjo vykdyti kaimo turizmo veiklą, t. y. pareiškėjas kaimo turizmo veiklą vykdė nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki pat dabar.

27.2. 2013 m. gegužės 15 d. jau buvo sumontuota įranga pastatuose, prijungtas vandentiekis, sustatyti baldai, pagaminti lankstinukai dėl kaimo turizmo paslaugų teikimo, veikė interneto svetainė, kurioje skelbiama apie kaimo turizmo paslaugų teikimą. Šias aplinkybes patvirtina Agentūros 2013 m. balandžio 22 d. ir 2013 m. balandžio 23 d. vykdyta mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaita.

27.3. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 15 d. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įgijo Nuolatinio gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. 463509, kurioje pažymima, kad pareiškėjas Virbališkių k. nuo 2013 m. gegužės 15 d. vykdo individualią veiklą – poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla. Ši pažyma Agentūrai buvo pateikta su 2013 m. balandžio 30 d. užbaigto projekto metine ataskaita, kurioje taip pat nurodyta, jog „Projekto įgyvendinimas užsitęsė. Veikla pradedama tik nuo 2013 metų“.

27.4. Pareiškėjui pajamos iš Projekto neabejotinai buvo naudingos, todėl buvo dedamos visos būtinos pastangos, kad atsirastų klientų. Pareiškėjas atsiliepdavo į potencialių klientų skambučius, priimdavo apžiūroms. Tačiau potencialūs klientai neužsakydavo paslaugų dėl sudarkytos aplinkos (šildymo sistemos požeminio lauko horizontalaus kolektoriaus avarijos pasekmė). Kiti potencialūs klientai be tvarkingos aplinkos papildomai pageidavo ir pirties.

27.5. Pareiškėjas dar nuo 2013 m. balandžio 30 d. ėmėsi tvarkyti aplinką, kuri buvo sudarkyta likviduojant šildymo sistemos požeminio lauko horizontalaus kolektoriaus avariją, bei papildomai investavo į pirties įrengimą bei pritaikymą klientų poreikiams.

27.6. Po 2013 m. balandžio 30 d. buvo atlikti aplinkos tvarkymo darbai, kurie atitiko Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto 2019 m. liepos 19 d. rekomendacijas dėl vejos įrengimo sodyboje (toliau – ir Rekomendacijos).

27.7. Iki šildymo sistemos požeminio lauko horizontalaus kolektoriaus avarijos pareiškėjas savo asmeninėmis lėšomis buvo visiškai sutvarkęs ir parengęs kaimo turizmo veiklai gerbūvį (pagal Paramos sutartį šios lėšos nekompensuojamos). Įvykus šildymo sistemos požeminio lauko horizontalaus kolektoriaus avarijai reikėjo likviduoti šią avariją, jos padarinius ir iš naujo sutvarkyti gerbūvį. Gerbūvio tvarkymo darbai turėjo būti atliekami iš Pareiškėjo asmeninių lėšų, kurias Pareiškėjas skyrė ir, laikydamasis Rekomendacijų, atliko gerbūvio tvarkymo darbus savo sąskaita. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi visų būtinų ir tinkamų priemonių kuo greičiau atkurti gerbūvį, elgėsi atsakingai ir rūpestingai.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė visiškai neįvertinęs Rekomendacijų ir pagal jas pareiškėjo atliktų darbų gerbūvio tvarkymo darbų, o dėl to buvo neteisingai išspręsta byla. Tokiu būdu taip pat buvo pažeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-742-520/2019 (toliau – ir Nutartis), kurioje buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš naujo vertintinos aplinkybės Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, susijusius su šildymo sistemos gedimu ir šio gedimo padarinių šalinimu, t. y. aplinkybes, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jis 2013 metais ir iki 2014 m. gegužės 1 d. nevykdė veiklos, kad jis informavo atsakovą, jog dėl šių aplinkybių negali įgyvendinti Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai neišsiaiškino minėtų aplinkybių, todėl būtina papildomai aiškintis šias aplinkybes, sudarant galimybę bylos šalims pateikti papildomus įrodymus“. Pirmosios instancijos teismui minėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo motyvai buvo privalomi.

29. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, kurie pateisintų tokį ilgą laiką, skirtą šildymo sistemos gedimo šalinimui ir gerbūvio. Nors kaimo turizmo veikla buvo vykdoma, tačiau pirmosios pajamos buvo gautos tik po aplinkos sutvarkymo, t. y. 2014 m. gegužės 1 d. Būtent šią datą Agentūra ir pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai laiko kaimo turizmo veiklos pradžia.

30. Pirmosios instancijos teismui bei Agentūrai galėjo kilti abejonių dėl kaimo turizmo veiklos pradžios datos, nes pareiškėjo užpildytoje ir pateiktoje galutinės ataskaitos formoje (2014 m. balandžio 29 d. projekto įgyvendinimo galutinė ataskaita) 4 punkte buvo parašyta, kad „Ūkininkas 2013 metais iš savo lėšų įrenginėjo sodybos pirtį, tvarkė aplinką ir paslaugų neteikė“. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Agentūra šią informaciją vertino kaip pareiškėjo prisipažinimą, kad pareiškėjas 2013 metais nevykdė kaimo turizmo veiklos, tačiau pareiškėjas nurodytu teiginiu norėjo parašyti, kad 2013 metais pareiškėjas paslaugų nesuteikė. Juk pareiškėjas Agentūrai anksčiau (iki 2014 m. balandžio 29 d. ataskaitos) buvo pateikęs eilę įrodymų ir nuosekliai teigė, kad nuo 2013 m. gegužės 15 d. kaimo turizmo veikla buvo vykdoma, pavyzdžiui Agentūrai pateikė 2013 m. balandžio 30 d. užbaigto projekto metinę ataskaitą, kurioje nurodė, jog projekto įgyvendinimas užsitęsė. Veikla pradedama tik nuo 2013 metų“. Šiuo atveju net ir laikant, kad buvo padaryta gramatinė klaida vietoje žodžio „nesuteikė“ nurodant žodį „neteikė“, šio teiginio prasmė turėtų būti nustatyta pagal jo kontekstą ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad 2013 metais Pareiškėjas paslaugų nesuteikė, nors nuo 2013 m. gegužės 15 d. pradėjo vykdyti kaimo turizmo veiklą.

31. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad „Veikla yra vykdoma tuomet, kai pagal paskirtį naudojamos investicijos ir generuojamos pajamos, kas ginčo atveju pasiekta nebuvo“ yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes:

31.1. Pajamos nėra būtina veiklos vykdymo sąlyga. Pajamos yra vykdomos veiklos rezultatas.

31.2. Teisės aktai (Administravimo taisyklių 3.22 p., Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d.) kaip veiklos vykdymo sąlygą numato siekį gauti pajamų, o ne pajamų gavimą.

31.3. Pareiškėjas vykdė veiklą, siekė gauti pajamas, tačiau klientai paslaugų atsisakė dėl objektyvių/subjektyvių aplinkybių. Sutvarkius aplinką pareiškėjo veikla pradėjo nešti rezultatus – pajamas.

32. Pareiškėjo nuomone, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Sprendime buvo neteisingai įvertintas įsipareigojimas vykdyti veiklą, nustatant, kad veikla buvo vykdoma tik 7 mėnesius iš 24, nes kaimo turizmo veikla buvo vykdoma 19 mėn. (nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. gruodžio 14 d.).Kaimo turizmo veikla nebuvo vykdoma 5 mėn. (nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. gegužės 14 d.), tačiau tik dėl to, kad buvo nuo pareiškėjo nepriklausanti aplinkybė – šildymo sistemos požeminio lauko horizontalaus kolektoriaus avarija, apie kurią Agentūrai buvo žinoma ir dėl kurios Agentūra buvo tinkamai informuota.

33. Tinkamai neįvertinus priežasčių, dėl kurių nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. gegužės 14 d. nebuvo tiekiamos kaimo turizmo paslaugos, neteisingai nustačius, kad kaimo turizmo paslaugos pradėtos teikti tik 2014 m. gegužės 1 d., nors jos buvo pradėtos teikti 2013 m. gegužės 15 d., pareiškėjui buvo paskirta neteisinga, neprotinga ir neproporcinga labai didelė 59 999,91 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankcija (net 30 proc. visos suteiktos ir išmokėtos paramos).

34. Pareiškėjas pabrėžia, kad Sprendimas skirti pareiškėjui sankciją prieštarauja gausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai (2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-791-442/2019, 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017).

35. Sankcijos neatitikimą proporcingumo, protingumo ir teisingumo principams papildomai patvirtina faktinė aplinkybė, kad Agentūros komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2017 m. sausio 18 d. posėdžio metu už tą patį pažeidimą, už kurį šiuo metu yra paskirta 59 999,91 Eur sankcija buvo siūloma skirti 9 999,99 Eur sankciją: ,Dėl to, kad paramos gavėjas, neturėdamas pagrįstos priežasties, nepradėjo vykdyti veiklos 2013 metais ir nevykdė veiklos dalį 2014 metų, bet pradėjo vykdyti veiklą 2012 metų pusėje <...> atsižvelgiant į pažeidimo padarymo mąstą, sunkumą, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, už šį pažeidimą siūloma taikyti dalies paramos susigrąžinimo sankciją – 5 proc. nuo išmokėtos paramos sumos, t. y. 9 999,99 Eur (199 999,81 Eur x 5 proc. = 9 999,99 Eur)“.

36. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Projekto prognozinio rodiklio „Pardavimų pajamos“ nepasiekimą Agentūra nepagrįstai ir neteisėtai prilygina veiklos nevykdymui, nors pajamų gavimas yra vykdomos veiklos rezultatas, kuris vykdant veiklą gali būti arba gali nebūti pasiektas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad, nustačius pažeidimą, pareiškėjui galėtų būti skiriama 0,2 proc. paramos sankcija už Projekto prognozinio rodiklio nepasiekimą, nes pareiškėjas kaimo turizmo veiklą vykdė, jos nenustojo vykdyti, tačiau jam nepavyko pasiekti Projekto prognozinio rodiklio „Pardavimų pajamos“, o paramos dalies susigrąžinimo sankcija tokiu atveju apskritai neskiriama.

37. Bylos aplinkybės patvirtina, kad Agentūra apie šildymo sistemos požeminio lauko horizontalaus kolektoriaus avariją buvo informuota tinkamai. Vis dėl to, jeigu teismas laikytų, kad buvo pažeistas formalus Agentūros informavimo raštu reikalavimas, tai negali sudaryti ir nesudaro pagrindą pareiškėjui skirti net 59 999,91 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją. Apie nepasiektą Projekto prognozinį rodiklį „Pardavimų pajamos“ Agentūra buvo informuota teisės aktų nustatyta tvarka teikiant 2014 m. balandžio 29 d. projekto įgyvendinimo galutinę ataskaitą. Pareiškėjas neturi pareigos ir objektyvios galimybės informuoti Agentūrą apie prognozinio rodiklio nepasiekimą tuo metu kai to rodiklio yra siekiama, t. y. pareiškėjas metų eigoje objektyviai nežino ar bus pasiekta pajamų prognozė. Būtent todėl teisės aktai numato ataskaitų Agentūrai už praeitą laikotarpį (o ne už būsimą) teikimą.

38. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39. Atsakovas pabrėžia, kad apeliaciniame skunde iš esmės nėra pateikiama jokia nauja argumentų analizė, ar argumentai, kodėl konkrečiai yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

40. Atsakovas nurodo, kad Nutartyje aiškiai padaryta išvada, kad pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kurie pateisintų tokį ilgą laiką, skirtą gerbūviui tvarkyti – pažymėtina, kad nors pareiškėjas ginčo nagrinėjimo metu ir pateikė rašytinius paaiškinimus, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

41. Nutartyje akcentuota, kad tiek iš Paramos sutarties, tiek iš 2010 m. lapkričio 5 d., 2012 m. vasario 22 d., kovo 27 d., lapkričio 26 d. ir gruodžio 13 d., bei 2013 m. gegužės 2 d. susitarimų turinio matyti, kad parama skiriama tik dviejų statinių (svečių namo (klėties) ir trobos) statybai, o pirties statyba minėtuose dokumentuose nėra nurodyta. Verslo plane buvo numatytos ir pirties paslaugos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Pareiškėjas, vykdydamas Paramos sutartį, teikti laisvalaikio pramogas galėjo įrengęs ir paruošęs pirties pastatą naudoti, tačiau nepagrįstai pirties paslaugas pagal pateiktus įrodymus priskyrė prie pagrindinių laisvalaikio pramogų bei padarė išvadą, kad be pirties įrengimo pareiškėjas negalėjo vykdyti veiklos, kuriai buvo skirta parama.

Nutartyje aiškiai konstatuota, kad pareiškėjas be laisvalaikio pramogų teikimo buvo įsipareigojęs teikti ir kitas paslaugas, be to, laisvalaikio pramogos neapėmė vien tik pirties paslaugų (tai patvirtinta ir pirmosios instancijos teismo sprendimu). Nutartyje keletą kartų pažymėta, kad pareiškėjas galutinį mokėjimo prašymą pateikė 2012 m. gruodžio 14 d., o tai reiškia, kad pareiškėjas galėjo teikti kitas paslaugas ir gauti pajamas, tačiau pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių objektyvių ir įtikinamų argumentų, kad dėl pirties neįrengimo negalėjo teikti apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio pramogų (išskyrus pirties paslaugų) paslaugų.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką, įsipareigodamas įgyvendinti Projektą, vykdomos veiklos nesiejo išimtinai su pirties paslaugų teikimu. Pagrįsdamas Projekto sąmatoje nurodytų investicijų / išlaidų pagrindimą, pareiškėjas verslo plane nurodė, kad statoma ir įrengiama troba ir klėtis, šie pastatai bus naudojami svečiams priimti ir suteikti nakvynę, taip pat bus organizuojamos konferencijos ir seminarai (tai vienos iš populiariausių paslaugų). Nutartimi nesutiko su pareiškėjo teiginiais ir akcentavo, kad nors projektiniuose dokumentuose buvo nurodyta, jog pirmoje eilėje statoma troba, svečių namas ir pirtis, tačiau verslo plane buvo nurodyta, kad ūkininkas savo lėšomis baigia įrengti pirtį (verslo planas parengtas 2008 metais), tikimasi, kad įrengus kaimo turizmo sodybą, ūkininkas galės sėkmingai teikti turizmo paslaugas:

1) nakvynė;

2) sodybos nuoma;

3) pirties paslauga („pirtis šiuo metu beveik pastatyta“, o paslaugą planuojama teikti nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio);

4) maitinimas (sodybos svečiams); turistinių žygių dviračiais organizavimas jų nuoma.

42. Atsakovas pažymi, kad Nutartyje jau buvo išanalizuoti ir išspręsti esminiai ginčo klausimai – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog įvertinus tai, kad Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 100 proc. pirties baigtumas, o pareiškėjas dar ilgą laiką atlikinėjo pirties įrengimo darbus, kurie priklausė tik nuo jo valios, konstatuoti, kad tai pateisina veiklos nevykdymą, nėra pagrindo. Byloje nepateikti įrodymai, jog pareiškėjas buvo informavęs Agentūrą, kad būtent dėl šios aplinkybės jis negali vykdyti Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

43. Atsakovas, vadovaudamasis faktinėmis aplinkybėmis, nurodo, kad Paraiškoje numatyti Projekto rezultatai, tikslai ir uždaviniai taip, kaip buvo aprašyti Paraiškoje, verslo plane, nebuvo pasiekti. Pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.1 papunkčio, kuriame nustatyta, jog „siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane“, ir 17.10 papunkčio, kuriame nustatyta, kad „įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais“, nuostatas.

44. Nutartyje buvo konstatuota, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, kurie pateisintų tokį ilgą laiką, skirtą gerbūviui tvarkyti, kad būtent dėl šio gerbūvio tvarkymo negalėjo vykdyti paramos sutartimi priimtų įsipareigojimų, kad pareiškėjas buvo aktyvus, rūpestingas, įgyvendindamas projektą bendradarbiavo su NMA, ją informavo raštu apie aplinkybes, kurios trukdė įgyvendinti projektą. Be to, Nutartyje pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 6 d. pateiktoje metinėje ataskaitoje už 2013 metus nurodė, jog 2013 metais paslaugų neteikė dėl to, kad iš nuosavų lėšų įrenginėjo sodybos pirtį, tvarkė aplinką, t. y. nenurodė, kad šalino šildymo sistemos gedimo padarinius. Pareiškėjas iš pradžių teigė, kad Projekto laiku neįgyvendino dėl pirties neužbaigimo darbų, o dabar teikia klaidinančius argumentus dėl sistemos gedimo.

45. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas kardinaliai keičia poziciją, nes ankstesniame procese nagrinėjant šį ginčą, taip pat ir skunde dėl Sprendimo pats pareiškėjas teigė, kad žiemos sezonu pastatas buvo šildomas, nes likvidavimo darbai baigti buvo dar gruodžio mėnesį. Iš ginčo turinio matyti, kad pareiškėjas itin dažnai keičia poziciją – iš pradžių teigia, kad Projekto laiku neįgyvendino (nepradėjo vykdyti veiklos) dėl šildymo sistemos gedimo, vėliau teigia, kad nesugebėjo susirasti klientų, nes šie atsisakydavo paslaugų, dar vėliau nurodė, kad pirties nebuvimas buvo pagrindas, dėl ko turistai neatvykdavo ir t. t.

46. Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad apie projekto eigą informuodavo Agentūrą. Pareiškėjas Paraišką teikė vadovaujantis aktualiomis taisyklėmis (Įgyvendinimo ir Administravimo), todėl jau teikdamas Paraišką savo parašu patvirtino, jog jam yra žinomos aktualių teisės aktų nuostatos. Šiuo atveju, pareiškėjas, matydamas, kad dar 2012 m. įvyko šildymo sistemos gedimas bei suprasdamas, kad dėl to užsitęs Projekto įgyvendinimas, turėjo informuoti NMA, tačiau to nepadarė. NMA apie šį įvykį sužinojo tik pati atvykusi į patikrą vietoje. Vadovaudamasis Administravimo taisyklių 145 punktu, atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų. Dėl pareiškėjo argumento, kad Agentūra, atlikusi patikrą, buvo informuota apie esamą padėtį, atsakovas nurodo, kad Administravimo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas turi informuoti Agentūrą.

47. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos išduota pažyma gali būti prilyginama veiklos vykdymo faktui. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pažymėjimo ar leidimo turėjimas nereiškia, jog veikla yra vykdoma. Veikla yra vykdoma tuomet, kai pagal paskirtį naudojamos investicijos ir generuojamos pajamos, kas šiuo atveju padaryta nebuvo.

48. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, kurie pateisintų tokį ilgą laiką, skirtą gerbūviui tvarkyti, kad būtent dėl šio gerbūvio tvarkymo negalėjo vykdyti paramos sutartimi priimtų įsipareigojimų, kad pareiškėjas buvo aktyvus, rūpestingas, įgyvendindamas projektą bendradarbiavo su Agentūra, ją informavo raštu apie aplinkybes, kurios trukdė įgyvendinti Projektą.

49. Pasisakydamas dėl sankcijos proporcingumo, atsakovas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog veikla buvo vykdoma 7 mėnesius iš 24 mėnesių, vadovaujantis proporcingumo principu, sankcija už veiklos nevykdymą galėtų būti 70 proc. Su tuo taip pat sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Agentūra Sprendime aiškiai ir suprantamai nurodė, kad atsižvelgiant į pažeidimo padarymo mastą, sunkumą, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, už dalinį veiklos nevykdymą taikoma 30 proc. dalies paramos susigrąžinimo sankcija (aukščiau nurodyta, kad veikla nevykdyta 70 proc. laiko, tad ir sankcija galėtų būti tokio procentinio dydžio, tačiau atsižvelgiama į tai, jog veikla vis dėlto pradėta vykdyti 2014 metų antroje pusėje, nors veiklos uždaviniai ir tikslai nėra pasiekti, bet pradėti siekti, taigi, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą (parama teikiama veiklos vykdymui, tad veiklos nevykdymas yra sunkus pažeidimas), pobūdį (pažeidimas pradėtas taisyti, tad sankcija gali būti mažinama nuo 70 proc.) nuspręsta galimą 70 proc. sankcijos dydį mažinti iki 30 proc. (daugiau nei 2 kartus) kaip pakankamą dydį padaryto pažeidimo sunkumui ir pobūdžiui), t. y. 59 999,91 Eur (199 999,81 Eur x 30 proc. = 59 999,91 Eur). Nutartyje jau buvo nurodyta, jog „<...> pareiškėjas pakankamai ilgą laiką nevykdė Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų“, todėl, atsakovo teigimu, aplinkybė, kad 2013 m. ir dalį 2014 m. pareiškėjas nevykdė veiklos yra nustatyta.

50. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjui sankcija pritaikyta ne už tai, kad jis neinformavo Agentūros apie šildymo sistemos gedimą, o už veiklos nevykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Bylos ginčo dalykas – atsakovo Agentūros 2017 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. SKP-29, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas A. P., įgyvendindamas projektą „Kaimo turizmo sodyba „Dviračio rezidencija“ Nr. 3KT-KK-08-1-000500-PR001, nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių, ir jam skirta sankcija – dalies paramos (59 999,91 Eur) grąžinimas už nustatytus pažeidimus įgyvendinant Projektą, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas taip pat byloje yra pareiškęs reikalavimus įpareigoti Agentūrą patvirtinti pareiškėjo užbaigto Projekto 2014 m. gegužės 6 d. metinę ataskaitą, panaikinti pareiškėjui priskaičiuotas skolas bei palūkanas už sankcijas, sugrąžinti pareiškėjui nurašytą 198,24 Eur sumą.

52. Pareiškėjas prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinį skundą iš esmės grindžia nesutikimu dėl pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimo ir pateikia savo poziciją dėl faktinių aplinkybių vertinimo pareiškėjo manymu turinčių įtaką priimto teismo sprendimo teisėtumui.

53. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d. atitinkanti galiojančią 56 straipsnio 6 dalies redakcija). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi teismo ištirtas bylos aplinkybes turi pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, įrodymų vertinimo taisyklių patvirtintų teismų praktikoje nepažeidė, teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir išdėstyti argumentai yra pakankami teismo sprendimui pagrįsti.

55. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jų nekeičia ir tik papildo jas atsakydamas į kitus apeliacinio skundo argumentus.

56. .Pareiškėjas nepradėjo vykdyti Projekte nurodytos kaimo turizmo veiklos nuo 2012 m. gruodžio 14 d. nors šis laikotarpis nustatyta tvarka nebuvo pakeistas.

57. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (nauja redakcija nuo 2012 m. vasario 10 d.) patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 190 punkte nustatyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Ten pat 192 punkte nustatyta, kad, iškilus poreikiui keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, paramos gavėjas privalo raštu pateikti Agentūrai motyvuotą prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį. Agentūra nagrinėja prašymus Administravimo taisyklių II skirsnyje nustatyta tvarka ir priima atitinkamą sprendimą.

58. Pareiškėjas nesilaikė Administravimo taisyklėmis nustatytos projekto termino įgyvendinimo tvarkos pakeitimo, todėl teismas negali vertinti pareiškėjo nurodomų priežasčių, pateisinančių Projekto įgyvendinimo termino praleidimą, kadangi pareiškėjas nepasinaudojo galimybę pratęsti veiklos pradžios termino nustatyta tvarka ir atsakovas nėra priėmęs atitinkamo sprendimo kuri galėtų teismas tikrinti ir vertinti pareiškėjo nurodomų aplinkybių reikšmę projekto įgyvendinimo terminui.

59. Pareiškėjas nesutikdamas su paskirtos sankcijos dydžiu nenurodo kokias teisės normas atsakovas pažeidė pritaikydamas pareiškėjui sankciją, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi ginčijamo sprendimo atitiktį bendriesiems reikalavimams, numatytiems ABTĮ 3 straipsnyje, absoliučių šios sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

60. Pritaikytos sankcijos dydis atitinka teisės aktų reikalavimus. Jos dydį atsakovas pakankami motyvavo ir individualizavęs neskyrė didžiausios sankcijos už numatytą pažeidimą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas paskirtą sankciją pripažino proporcinga padarytam pažeidimui ir jos mažinti nėra pagrindo. Sankcijos skyrimas neprieštarauja pareiškėjo nurodytai teismų praktikai suformuotai administracinių teismų panašiose bylose.

61. Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius