2025-04-02 Nr. AB-5800-3-61-3-07077-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-250-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07077-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. L. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, ir Inspekcija) 2024 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 3R-1078 (2.13-1 E) (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Vertindamas pareiškėjo prašomą panaikinti Sprendimą, teismas nustatė, kad jo turinys iš esmės yra informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio. Sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su Inspekcijoje nagrinėjamu kitu pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 29 d. skundu, t. y. išdėstytos pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 29 d. skundo atsisakymo priimti aplinkybės ir tolimesnė eiga (atsisakymo priimti skundą apskundimas teismui), pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024 citatos. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo nurodytas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Cgates“ (toliau – ir Bendrovė) raštas, kuris Inspekcijoje įregistruotas 2021 m. balandžio 20 d., buvo gautas ne kaip Bendrovės skundas, o kaip atsakymas į Inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. nurodymą Nr. 2R-1560(2.13.) pateikti informaciją, tiriant dar kitą pareiškėjo 2021 m. kovo 22 d. skundą, ir su tuo susijusios aplinkybės. Inspekcija taip pat nurodė, kad tokio nurodymo suformulavimo teisinis pagrindas –2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 4 straipsnio 9 punktas.

Teismas pažymėjo, jog Sprendime pareiškėjo atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų jam privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjo teisių ir pareigų, šiuo Sprendimu pareiškėjui nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės, todėl tokio turinio Sprendimas pats savaime pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsisakius priimti skundą pareiškėjui grąžintas sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį, sudarant galimybę ir toliau ginti savo teises teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad turi teisę nepagrįstą VDAI Sprendimą skųsti teismui, tiek vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsniu, tiek Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 17 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 31 straipsnio 5 punktu, jog būtų įgyvendintas teisingumas. VDAI skundžiamas Sprendimas tebuvo formalus/fiktyvus ir ankstesnė LVAT 2024 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024 iš esmės nebuvo įgyvendinta, taip ir neatlikus išsamaus tyrimo bei nepateikus pagrįstų argumentų, kokiu konkrečiu pagrindu jo asmens duomenys buvo renkami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra informacinio (paaiškinamojo) pobūdžio dokumentas ir nesukelia teisinių pasekmių, skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti VDAI Sprendimą, ir kad skundžiamas Sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016, 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-294-602/2025). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017, 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-294-602/2025).

Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017, 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-341-415/2025). Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjo ginčijamas VDAI Sprendimas priimtas dėl pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 29 d. skundo ištirti pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, vykdant LVAT 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024, kuria buvo panaikintas VDAI 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 3R-728 (2.13-1.E) „Dėl T. L. 2022-08-29 skundo“ rezoliucinės dalies 1 punktas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo T. L. skundą. VDAI, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 29 d. skunde nurodytus ir 2023 m. kovo 30 d. skundu patikslintus Bendrovės veiksmus ir atsižvelgdama į Sprendime išdėstytas aplinkybes, susijusias su Bendrovės 2021 m. balandžio 20 d. veiksmais renkant ir Inspekcijai pateikiant su pareiškėju susijusius duomenis, įskaitant tai, kad Bendrovės darbuotojos 2021 m. balandžio 20 d. skunde pateikta informacija yra susijusi su jos, kaip Bendrovės darbuotojos, darbo funkcijų vykdymu, padarė išvadą, jog Bendrovės veiksmai atitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą sąlygą bei BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo principą, todėl, vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi VDAI Sprendimo turinį, pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti VDAI Sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 29 d. skundas, patikslintas 2023 m. kovo 30 d. skunde pateikta informacija. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamas aktas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių bei negali būti administracinio ginčo objektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik nagrinėjant bylą iš esmės galima būtų išsiaiškinti, ar šis atsakovo aktas (veiksmas) iš tiesų lėmė pareiškėjo nurodomą teisių pažeidimą tvarkant jo asmens duomenis.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė