20d294f5-3369-4e3e-8cc7-bb2ba07ed089 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja VPranešėja A. Romanovienė                                        Civilinė byla Nr. 2A-449-163/2015Teisėjas R. Dilys                              (Proceso Nr. 2-06-3-13844-2013-7)                                       Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                     44.5.1; 44.2.4; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2015 m. vasario 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

K. ieÅ¡kinį atsakovams D. V., J. A. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 10 997,38 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovui D. V. iÅ¡nuomojo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Atsakovas bute pradėjo gyventi 2012-04-26, pasirašė buto perdavimo–priėmimo aktÄ , kad butas perduodamas tvarkingas, iÅ¡skyrus, kad sienos yra įskilusios. Atsakovas įsipareigojo mokėti 700 Lt nuomos mokestį per mėnesį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, t. y. 2013-04-26, atsakovas ir toliau gyveno bute. Atsakovas iÅ¡ buto buvo priverstinai iÅ¡keldintas 2013-10-08. Atsakovas tik iÅ¡ dalies vykdė sutartinius įsipareigojimus ir liko skolingas 7 186,48 Lt už nuomos bei komunalinių patarnavimų ir atliekų tvarkymo mokesčius.

Dėl atsakovo veiksmų patyrė 10 998,14 Lt nuostolių, kuriuos sudaro antstolio suteiktų paslaugų, buto remonto darbų, įgalioto prižiÅ«rėti butÄ asmens A. L. kelionės iÅ¡laidos bei kitos iÅ¡laidos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-10 sprendimu priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 4 200 Lt skolos priteisimo ir civilinę bylÄ dėl Å¡io reikalavimo nutraukė; kitus ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai 2 986,22 Lt skolos, 3 666,62 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 6 652,84 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013-12-03 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 2 103,66 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė valstybei iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 22,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 94,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 2 986,22 Lt skolos už buto nuomÄ ir komunalinius patarnavimus yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas su Å¡eima netinkamai valdė jiems patikėtÄ butÄ , jį sugadino ir tokiu bÅ«du padarė žalÄ ieÅ¡kovei. Atsakovas neatliko buto remonto, todėl ieÅ¡kovė savo lėšomis suremontavo visÄ butÄ . Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, atsižvelgdamas į buto normalų nusidevėjimÄ , vienos sienos įskilimÄ iki atsakovams pradedant gyventi bute, sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 1/2 jos turėtų remonto iÅ¡laidų sumos dalis yra pagrįsta ir teisinga.

Pažymėjo, kad už nuomoninko Å¡eimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį, nuomuotojui atsako nuomininkas ir pilnamečiai jo Å¡eimos nariai, kadangi nuostolius ieÅ¡kovės butui padarė atsakovas bei jo Å¡eimos nariai, todėl už jų atlyginimÄ atsakingi atsakovas ir jo pilnametis Å¡eimos narys – atsakovė.   Atsakovai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimo dalį dėl 3 666,62 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei nuostolius už vaikų apipieÅ¡tos sienos nudažymÄ â€“ 69 Lt, reikalavimÄ priteisti kitus nuostolius – 3 597,62 Lt atmesti.

Nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieÅ¡kovei 3 666,62 Lt suma nuostoliams atlyginti, yra neteisėta, teismas neteisingai nustatė realiÄ butui padarytÄ Å¾alÄ ir jos kompensavimo dydį, nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovės papildomai patirtas iÅ¡laidas atstovo kelionėms ir antstolės darbui apmokėti. Pagal nuomos sutartį nuomininkas neatsako už normalų buto nusidėvėjimÄ . Antstolės faktinių aplinkybių protokole sienų defektai nebuvo fiksuoti visame bute. Mano, kad sienų apipaiÅ¡ymas nelaikytinas daikto pablogėjimu, nes patalpų vertė nuo to nesumažėjo, jos neprarado savo funkcionalumo ir toliau gali bÅ«ti naudojamos pagal paskirtį ar nuomojamos.

Buto bÅ«klė pablogėjo dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo. Buvo apibraižytos sienos tik miegamajame ir viena svetainės siena, apibraižymo plotai nedideli, todėl teismas nepagrįstai priteisti visas iÅ¡laidas už visų sienų bei lubų remontÄ . 2012-04-26 perdavimo–priėmimo aktas negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡samiai atspindintis buto bÅ«klę perdavimo metu. IeÅ¡kovė pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ , prieÅ¡ atlikdama remontÄ , nepasiÅ«lė atsakovui pačiam iÅ¡dažyti apipieÅ¡tas sienas, nesitarė dėl ekonomiÅ¡kesnio sienų sutvarkymo bÅ«do.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrindė, kodėl priteisė pusę sumokėtos buto remonto sumos, iš kurios beveik trečdalį sudarė lubų remonto išlaidos, nors antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad tik miegamojo sienos yra apgadintos. Apeliantas teigia, kad visiškai buvo nereikalingas antstolės V. Daugirdienės tarpininkavimas dėl iškeldinimo, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nes šiuos veiksmus galėjo atlikti ir ieškovės įgalioti asmenys.

Mano, kad ieÅ¡kovės įgalioto atstovo kelionės iÅ¡laidos iÅ¡ Tauragės į KlaipėdÄ negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis, ieÅ¡kovė galėjo pasirinkti racionalesnį atstovavimo bÅ«dÄ , įgalioti jai atstovauti asmenį, gyvenantį Klaipėdoje. Teismas nemotyvavo, kodėl jis pripažino pagrįstomis antstolės ir atstovo iÅ¡laidas nutraukiant nuomos sutartį, nes ieÅ¡kovė nevykdė savo pareigos dėl tinkamo sutarties nutraukimo. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį buvo pareikÅ¡tas reikalavimas iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ , tačiau teismas sprendime dėl Å¡io praÅ¡ymo nepasisakė ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 7 p.              IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Teigia, kad teismo sprendimas yra teisingas, teismas visapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir pritaikė teisės normas. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad butÄ perdavė tokios pačios bÅ«klės, kokios gavo. Atsakovui po nuomos sutarties nutraukimo neperdavus buto, reikėjo kreiptis į antstolę, kuri apžiÅ«rėjo butÄ ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Teigia, kad gyvena užsienyje, todėl visus su butu susijusius reikalus tvarkė jos įgaliotas asmuo, kuris vyko į KlaipėdÄ iÅ¡ Tauragės, todėl teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovų kelionės iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2–3 d.). Apeliantai teigia, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 str. 2 d. 7 p., nes teismas neiÅ¡nagrinėjo jų pareiÅ¡kto praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo.

Vienu iÅ¡ absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendžia ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir bylos negalima iÅ¡skirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Bylos duomenimis, apeliantai, bÅ«dami atsakovais, prieÅ¡ieÅ¡kinio byloje nepateikė, taigi savarankiÅ¡kų materialinių subjektinių reikalavimų ieÅ¡kovei nebuvo pareiÅ¡kę. Atsakovų teismui pareikÅ¡tas praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ nelaikytinas savarankiÅ¡ku reikalavimu, todėl jo neiÅ¡nagrinėjimas sprendimu nepripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Be to, pažymėtina, kad teismas 2014-12-19 papildomu sprendimu iÅ¡nagrinėjo atsakovų praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, toliau nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.             IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai iÅ¡ emės nesutinka su teismo nustatytu realiu nuomojamam butui padarytos žalos ir jos kompensavimo dydžiu bei su papildomomis ieÅ¡kovės patirtomis iÅ¡laidomis atstovo kelionei ir antstolės darbui apmokėti.             Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė terminuotÄ buto nuomos sutartį, kuria ieÅ¡kovė atsakovui iÅ¡nuomojo jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

IeÅ¡kovė perduodama butÄ atsakovui buto perdavimo–priėmimo akte pažymėjo, kad perduodamų patalpų suskilusios sienos. Atsakovas, priimdamas patalpas, jokių patalpų defektų perdavimo–priėmimo akte nenurodė. IeÅ¡kovei nutraukus nuomos sutartį, atsakovas iÅ¡ buto savo noru neiÅ¡sikėlė ir buto ieÅ¡kovei neperdavė. Tik ieÅ¡kovei kreipusis į antstolę, atsakovas su Å¡eima iÅ¡sikėlė iÅ¡ buto. Antstolė 2013-10-09 nuvyko į ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurį nuomojosi atsakovas su Å¡eima, jį apžiÅ«rėjo ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ .

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota buto bÅ«klė ir defektai, tokie kaip grindys, baldai, palangės neÅ¡varios, miegamojo kambario sienos iÅ¡braižytos, nudaužytos, apgadinta sienų apdaila, sienos pažeistos, svetainės siena neÅ¡vari, sienos pažeistos, įbrėžtos, svetainės grindyse supylimo žymė. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, jog butas buvo grÄ Å¾intas blogesnės bÅ«klės, nei buvo perduotas, dėl to ieÅ¡kovei buvo padaryta žala. Atsakovas nesutinka atlyginti visus ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, susijusius su buto remontu, įrodinėdamas, jog ne visi ieÅ¡kovės atlikti darbai susiję su jo kalte, ieÅ¡kovės atlikti darbai nebuvo bÅ«tini, ir sutinka atlyginti tik nuostolius už dviejų kambarių sienų apibraižymÄ â€“ 69 Lt.

             Taigi tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovų (nuomininkų) atsakomybės už netinkamos bÅ«klės buto grÄ Å¾inimÄ . CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės. IÅ¡ nuomos sutarties turinio matyti, jog atsakovas įsipareigojo tvarkingai ir tinkamai eksploatuoti jam nuomojamas patalpas ir jose esantį inventorių, savo lėšomis atlikti visiÅ¡kÄ gyvenamosios patalpos, baldų, virtuvės ir sanitarijos įrenginių ir prietaisių remontÄ , jeigu jie sugedo dėl nuomininko kaltės (sutarties 2.2.6 p.).

Atitinkamai ieÅ¡kovė (nuomotoja) įsipareigojo savo lėšomis atlikti visiÅ¡kÄ nuomuojamų patalpų remontÄ , jeigu patalpų bÅ«klė pablogėjo ne dėl nuomininko kaltės (sutartis 2.1.3. p.). CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Ä®statyme įvardytas iÅ¡sinuomoto daikto pabloginimas reiÅ¡kia daikto vertės sumažėjimÄ arba daikto funkcionalumo dalies netekimÄ , dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto bÅ«klė pablogėja dėl jo natÅ«ralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sÄ lygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje bÅ«tų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ Å¡alių sutarties matyti, kad pasibaigus nuomos laikui atsakovas privalėjo grÄ Å¾inti nuomotojui (ieÅ¡kovei) gyvenamÄ jÄ patalpÄ tokios pačios estetinės bÅ«klės, kokia ji buvo nuomos pradžioje, tačiau nuomininkas neatsako už normalų nusidevėjimÄ (sutarties 2.2.6. p.).              Tam, kad viena Å¡alis privalėtų atlyginti nuostolius kitai Å¡aliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryÅ¡ys; kaltė ir žala.

Pagal nuomos sutarties 4.1. punktÄ nuomininkas buvo prisiėmęs visiÅ¡kÄ atsakomybę už bet kokiÄ dėl neatsargumo ar tyčios padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡sinuomotai iÅ¡ nuomotojo gyvenamajai patalpai. Buto perdavimo–priėmimo aktu ieÅ¡kovė patvirtino, kad buto sienos įsikilusios, kitų buto trÅ«kumų nėra, atsakovas iÅ¡sinuomodamas butÄ nenurodė jokių buto trÅ«kumų, todėl darytina iÅ¡vada, kad butas atsakovui buvo perduotas geros bÅ«klės, o vienintelis buto defektas – suskilusios sienos.

Nutraukiant nuomos sutartį, nuomojamo buto trÅ«kumai buvo konstatuoti antstolės suraÅ¡ytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad antstolės nustatyti buto defektai atsirado ne dėl jų kaltės. Ä®vertinus tai, kad buto perdavimo–priėmimo akte užfiksuota, jog butas perduotas geros bÅ«klės, tik buto sienos įskilusios, o atsakovui su Å¡eima iÅ¡sikėlus iÅ¡ buto ir antstolei apžiÅ«rėjus butÄ nustatyta, kad butas –netinkamos bÅ«klės, su trÅ«kumais, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas netinkamai vydydė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigimus, pažeidė savo pareigÄ tinkamai eksploatuoti jam iÅ¡nuomotÄ butÄ , prieÅ¡ grÄ Å¾indamas butÄ ieÅ¡kovei savo lėšomis nepaÅ¡alino buto sugadinimų, kurie atsirado dėl jo Å¡eimos narių kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad ieÅ¡kovė pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ , prieÅ¡ atlikdama remontÄ , nepasiūė atsakovui pačiam iÅ¡dažyti apipieÅ¡tas sienas, nesitarė dėl ekonomiÅ¡kesnio sienų sutvarkymo bÅ«do.

PrieÅ¡ingai, buto nuomininkai (apeliantai) netinkamai vykdė savo pareigas, pasibaigus nuomos sutarčiai gera valia neiÅ¡sikėlė iÅ¡ buto, butÄ paliko netvarkingÄ , sienas apipaiÅ¡ytas, nubraižytas, nors sutartimi buvo įsipareigoję butÄ grÄ Å¾inti tinkamos bÅ«klės, o padarytus sugadinimus dėl savo kaltės paÅ¡alinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad buto nuomininkai pablogino jiems iÅ¡nuomotÄ ieÅ¡kovės butÄ , todėl privalo atlyginti ieÅ¡kovei dėl jų kaltės atsiradusius nuostolius (CK 6.500 str.).

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovais, kad ne visi ieÅ¡kovės atlikti buto remonto darbai buvo bÅ«tini, siekiant paÅ¡alinti atsakovų padarytus buto sugadinimus. Ne tarp visų ieÅ¡kovės patirtų nuostolių, t. y. buto remontui skirtų lėšų, ir atsakovų padarytų buto sugadinimų yra priežastinis ryÅ¡ys. Pažymėtina, kad žala turi bÅ«ti atlyginama visiÅ¡kai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado.

Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė (CPK 178 str.). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, Å¡alys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieÅ¡taringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į buto bÅ«klę iki jo iÅ¡nuomojimo, įvertinusi, kokios bÅ«klės butas buvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei, normalų buto nusidevėjimÄ dėl jo naudojimo, ieÅ¡kovės atliktus buto remonto darbus, sprendžia, kad siekiant paÅ¡alinti atsakovų padarytus buto sugadinimus buvo bÅ«tina atlikti Å¡iuos darbus: sienų vidinių pavirÅ¡ių tarpinį gruntavimÄ voleliu, sienų perdažymÄ vandens emulsiniais dažais, o kiti ieÅ¡kovės atlikti darbai laikytini pertekliniais, nesusijusiais su atsakovų padarytais pažeidimais, todėl atsakovams nekyla atsakomybė atlyginti Å¡ias ieÅ¡kovės patirtas buto remonto iÅ¡laidas.

Atliktų darbų akte nurodytas sienų vidinių paviršių apklijavimas stiklo audiniu, stiklo audiniu apklijuotų sienų glaistymas ir šlifavimas paprastai daromi norint sutvarkyti suskilinėjusias sienas, lubų paviršių tarpinis gruntavimas voleliu ir lubų perdažymas vandens emulsiniais dažais, nesusiję su atsakovų veiksmais, kadangi teismui nepateikta jokių duomenų, kad nuomininkai būtų apgadinę lubas. Tokiais remonto darbais ieškovė siekė ne pašalinti atsakovų padarytus sugadinimus, bet iš esmės pagerinti viso buto būklę.

IeÅ¡kovei atlikus viso buto remontÄ , butas tapo vertingesnis už buvusį ir, jeigu visas atkÅ«rimo iÅ¡laidas padengtų atsakovai, tai teisiÅ¡kai reikÅ¡tų turto savininko praturtėjimÄ nuomininkų sÄ skaita. Tokia situacija teisėje netoleruotina, nes kompensacijos institutas bendrojoje civilinės teisės doktrinoje atlieka tik realios žalos atlyginimo funkcijÄ , bet negali atlikti kalto dėl žalos asmens nubaudimo funkcijos. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad visi atlikti remonto darbai buvo bÅ«tini ir privalomi siekiant, kad butÄ bÅ«tų galima toliau naudoti pagal paskirtį ar jį nuomoti.

Atsakovai turi pareigÄ atlyginti tik tuos buto remonto darbus, kurie buvo bÅ«tini dėl jų kaltės, tačiau neprivalo sumokėti už visus bute atliktus remonto darbus. Atsižvelgiantį nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti žalos atlyginimo sumÄ sumažino per pusę. Teisėjų kolegijos nuomone, realios iÅ¡laidos, už kurių atlyginimÄ atsakingi atsakovai, yra 523,20 EUR, Å¡i iÅ¡laidų suma neprieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo nuomone, kad ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos, iÅ¡keldinant atsakovÄ iÅ¡ ginčo buto pasibaigus nuomos sutarties galiojimui, susidariusios kreipiantis į antstolę V. Daugirdienę, kad ji tarpininkautų dėl atsakovo ir jo Å¡eimos narių iÅ¡keldinimo, dėl antstolės dalyvavimo atsakovui suraÅ¡ant įsipareigojimÄ dėl iÅ¡sikėlimo iÅ¡ buto, apžiÅ«rint butÄ ir suraÅ¡ant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , yra tiesiogiai susijusios su atsakovų neteisėtais veiksmais ir susidarė dėl jų kaltės, nes jei atsakovai bÅ«tų savo noru pasibaigus nuomos sutarties terminui iÅ¡sikėlę iÅ¡ buto ir jį perdavę ieÅ¡kovei tinkamos bÅ«klės, ieÅ¡kovei nebÅ«tų reikėję kreiptis į antstolę dėl tarpininkavimo iÅ¡keldinant atsakovus.

Tačiau teisėjų kolegija mano, kad teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti jos įgalioto asmens atstovo iÅ¡laidas kurui vykstant iÅ¡ Tauragės į KlaipėdÄ pripažino nuostoliais, kuriuos turi atlyginti atsakovai. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Tai, kad ieÅ¡kovė pati tiesiogiai negalėjo dalyvauti butÄ perduodant, remontuojant ir tai pavedė atlikti savo atstovui, dėl ko ji patyrė iÅ¡laidų, nėra pagrindas jas pripažinti kaip atsiradusias dėl atsakovų kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovė iÅ¡laidas patyrė ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir jų kaltės, bet dėl savo asmeninių problemų, gyvenimo užsienyje, todėl atsakovai nėra atsakingi už Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji realiai patyrė Å¡ias iÅ¡laidas, jos pateikti kvitai patvirtina tik tai, kad buvo pirktas kuras, tačiau kad už Å¡io kuro įsigijimÄ sumokėjo ieÅ¡kovė, įrodymų nėra (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės nuostoliais įvardintos jos atstovo iÅ¡laidos nėra atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl teismas nepagrįstai jas priteisė iÅ¡ atsakovų.Vadovaujantis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteista 1061,93 EUR (3666,62 Lt) nuostolių suma mažintina iki 627,46 EUR (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Pakeitus skundžiamÄ teismo sprendimÄ , pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tarp Å¡alių paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.).

Sumažintina iÅ¡ atsakovų priteista ieÅ¡kovei 609,26 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų suma iki 325,29 EUR. IÅ¡ dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundÄ atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 18,46 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (CPK 93 str. 3 d.).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimÄ pakeisti.Sumažinti ieÅ¡kovei I.

K. iÅ¡ atsakovų D. V. ir J. A. priteisto 1061,93 EUR nuostolių atlyginimo sumÄ iki 627,46 EUR.Sumažinti iÅ¡ atsakovų D. V. ir J. A. ieÅ¡kovei I. K. priteistų 609,26 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 325,29 EUR.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. K. atsakovui D. V. 18,46 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                           Alona Romanovienė Kolegijos teisėjai                                       AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                     ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius