20ce84d9-04b3-4da2-9235-3db4eef5febd · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-165/2015Proceso Nr. 1-56-2-00005-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.2; 2.1.6.2; 2.4.6.4.2.                (S)                                                LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Viktoro Kažio,  sekretoriaujant Agatai Minkel, Daliai LukoÅ¡evičienei,dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,gynėjui advokatui Vladislavui LatuÅ¡inskiui,nukentėjusiajai E. L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (A. K. (J.)) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 102 straipsnį iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Nukentėjusiųjų J. J., N. I. Å ., A. P., V. B., E. G. ir A. G. civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: A. K. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už nusikalstamų veikų, numatytų BK 102 straipsnyje, padarymÄ , o bÅ«tent: už tai, kad jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros - Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t.y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, remdamasis iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ Ypatingojo pasitarimo prie SSSR MGB 1948 m. lapkričio 24 d. protokolo Nr. 45, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 6728, 1949 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl V.

J., E. J., J. J., I. J., gyvenusių (duomenys neskelbtini), iÅ¡trėmimo už Lietuvos SSR ribų į nutolusius Sovietų SÄ jungos rajonus spec. apgyvendinimui, po to pateikė iÅ¡vadÄ tvirtinti ir sankcionuoti, iÅ¡siuntė įskaitos bylÄ Ypatingajam Pasitarimui prie SSSR MGB susipažinti, kurios pagrindu Å¡ie asmenys 1949-03-25 buvo perduoti į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį; be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros - Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t.y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 10527, 1949 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl O.

N., K. N., J. N., gyvenusių (duomenys neskelbtini), nukreipimo į nutolusias Tarybų SÄ jungos vietas spec. apgyvendinimui, po to pateikė iÅ¡vadÄ tvirtinimui ir sankcionavimui, kurios pagrindu Å¡ie 1949-03-27 buvo perduoti į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros - Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t. y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 9073, 1949 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl A.

K., O. K., A. K., E. K., J. K., gyvenusių (duomenys neskelbtini), nukreipimo į nutolusias Tarybų SÄ jungos vietas spec. apgyvendinimui, po to pateikė iÅ¡vadÄ tvirtinimui ir sankcionavimui, kurios pagrindu A., O., A., J. K. 1949-03-25 buvo perduoti į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros - Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t.y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, remdamasis iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ Ypatingojo pasitarimo prie SSSR MGB 1948 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 12, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 9325, 1949 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl E. N., A.

N., gyvenusių (duomenys neskelbtini), iÅ¡trėmimo už Lietuvos SSR ribos į nutolusius Sovietų SÄ jungos rajonus spec .apgyvendinimui, po to iÅ¡vadÄ pateikė tvirtinimui ir sankcionavimui, įskaitos bylÄ iÅ¡siuntė Ypatingajam Pasitarimui prie SSSR MGB susipažinimui, kurios pagrindu Å¡ios 1949-03-25 buvo perduotos į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremtos iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros - Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t.y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, remdamasis iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ 1947 m. spalio 11 d.

Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB Karinio protokolo Nr. 41, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 6733, 1949 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl J. Å ., M. Å ., J. Å ., J. Å ., gyvenusių (duomenys neskelbtini), iÅ¡siuntimo už Lietuvos SSR ribų į tolimas Sovietų SÄ jungos vietas, po to iÅ¡vadÄ pateikė tvirtinimui ir sankcionavimui, įskaitos bylÄ pasiuntė nagrinėjimui Ypatingajam pasitarimui prie SSRS MGB, kurios pagrindu J., M., J.

Å . 1949-03-25 buvo perduoti į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros - Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t. y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 10521, 1949 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl A.

P., O. T. P., A. P., M. P., J. P., gyvenusių (duomenys neskelbtini), pasiuntimo į tolimus Sovietų SÄ jungos rajonus į spec. trėmimÄ , po to perdavė iÅ¡vadÄ tvirtinimui ir sankcionavimui, kurios pagrindu A., O. T., A., M. 1949-03-25 buvo perduoti į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros - Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t. y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 10452, 1949 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl U.

P., A. P. gyvenusių (duomenys neskelbtini), pasiuntimo į tolimus Sovietų SÄ jungos rajonus į spec. trėmimÄ , po to perdavė iÅ¡vadÄ tvirtinimui ir sankcionavimui, kurios pagrindu Å¡ie 1949-03-25 buvo perduoti į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros- Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t.y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 10502, 1949 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl S. Ž., J.

Ž., gyvenusių (duomenys neskelbtini), pasiuntimo į tolimus Sovietų SÄ jungos rajonus į spec. trėmimÄ , po to perdavė iÅ¡vadÄ tvirtinimui ir sankcionavimui, kurios pagrindu S. Ž. 1949-03-25 buvo perduotas į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremtas iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros- Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t.y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 10503, 1949 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl S. G., M.

G., V. G., gyvenusių (duomenys neskelbtini), pasiuntimo į tolimus Sovietų SÄ jungos rajonus į spec. trėmimÄ , po to perdavė iÅ¡vadÄ tvirtinimui ir sankcionavimui, kurios pagrindu Å¡ie 1949-03-25 buvo perduoti į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros - Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t.y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 6870, 1949 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl V.

S., O. S., gyvenusių (duomenys neskelbtini), pasiuntimo į tolimus Sovietų SÄ jungos rajonus į spec. trėmimÄ , po to perdavė iÅ¡vadÄ tvirtinimui ir sankcionavimui, kurios pagrindu V. S., U. S. 1949-03-25 buvo perduotos į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremtos iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros- Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t.y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 10505, 1949 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl A.

Č., M. Č., J. Č., O. Č. gyvenusių (duomenys neskelbtini), pasiuntimo į tolimus Sovietų SÄ jungos rajonus į spec. trėmimÄ , po to perdavė iÅ¡vadÄ tvirtinimui ir sankcionavimui, kurios pagrindu A., M., J., Z. Č. kartu su E. M., A. M., kaip kartu gyvenantys su Č. 1949-03-25 buvo perduoti į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros - Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t.y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 10508, 1949 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl T.

B., M. B. gyvenusių (duomenys neskelbtini), pasiuntimo į tolimus Sovietų SÄ jungos rajonus į spec. trėmimÄ , po to perdavė iÅ¡vadÄ tvirtinimui ir sankcionavimui, kurios pagrindu Å¡ie 1949-03-25 buvo perduoti į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros - Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t.y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 10504, 1949 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl A.

K., O. K., A. K., M. K., A. B., M. B. gyvenusių (duomenys neskelbtini), pasiuntimo į tolimus Sovietų SÄ jungos rajonus į spec. trėmimÄ , po to perdavė iÅ¡vadÄ tvirtinimui ir sankcionavimui, kurios pagrindu A. K., O. K., A. K., G. B. 1949-03-25 buvo perduoti į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros- Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t.y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 9069, 1949 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl V.

S., A. S., M. S., K. S. gyvenusių (duomenys neskelbtini), pasiuntimo į tolimus Sovietų SÄ jungos rajonus į spec .trėmimÄ , po to perdavė iÅ¡vadÄ tvirtinimui ir sankcionavimui, kurios pagrindu Å¡ie 1949-03-25 buvo perduoti į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį;be to, jis, bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros - Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus, 1 poskyrio vyr. tardytoju - vyr. leitenantu, įsakė tremti civilius gyventojus, t. y. priėmė sprendimÄ dėl civilių asmenų trėmimo iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSSR, teritorijÄ : vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176ss „Dėl buožių iÅ¡trėmimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, Vilniaus m., tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytu metu ir laiku, gavęs įskaitos bylÄ Nr. 10519, 1949 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytu metu ir laiku, surašė ir pasirašė iÅ¡vadÄ dėl J.

M., J. M., J. M., J. M., J. M., Z. M. gyvenusių (duomenys neskelbtini), pasiuntimo į tolimus Sovietų SÄ jungos rajonus į spec. trėmimÄ , po to perdavė iÅ¡vadÄ tvirtinimui ir sankcionavimui, kurios pagrindu J. M., J. M., J. M., J. M., Z. (Z.) M. 1949-03-25 buvo perduoti į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 ir prievarta iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vežant į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį.Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinimÄ A.

K. ir jį iÅ¡dėstyti taip: A. K. kaltinamas tuo, jog bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (VSM) Tardymo dalies 2-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. tardytoju, bendrininkaudamas su kitais sovietų okupacinės valdžios represinių struktÅ«rų darbuotojais, vykdė civilių gyventojų trėmimÄ iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos, tuometinės VilkaviÅ¡kio apskrities, į okupavusios valstybės, SSRS, teritorijÄ , o bÅ«tent:vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176vs „Dėl buožių iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, remdamasis laikotarpyje nuo 1949-02-16 iki 1949-03-03 LSSR VSM VilkaviÅ¡kio apskrities skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo A.

P. ir LSSR VSM VilkaviÅ¡kio apskrities skyriaus 2-N poskyrio virÅ¡ininko pavaduotojo A. Å . surinkta ir pateikta VilkaviÅ¡kio apskrities civilius gyventojus kompromituojančia dokumentine medžiaga, 1949-02-24 paruošė ir savo paraÅ¡u patvirtino iÅ¡vadas dėl V. J. ir jo Å¡eimos narių E. J., J. J., N. I. J. (po santuokos – Å .); E. N. ir jos Å¡eimos narės A. N.; J. Å . ir jo Å¡eimos narių M. Å ., J. Å ., J. J. Å . iÅ¡trėmimo į nutolusius SSRS rajonus specialiajam apgyvendinimui, tęsdamas veikÄ , 1949-03-05 paruošė ir savo paraÅ¡u patvirtino iÅ¡vadas dėl O.

N. ir jos Å¡eimos narių K. A. N., J. N.; A. K. ir jo Å¡eimos narių O. K., A. K., E. K. (po santuokos L.), J. K.; S. Ž. ir jo Å¡eimos narės J. Ž.; S. G. ir jo Å¡eimos narių M. G., V. G.; V. S. ir jos Å¡eimos narės U. S.; A. Č. ir jo Å¡eimos narių M. Č., J. Č., Z. Č.; T. B. ir jo Å¡eimos narės M. B.; A. K. ir jo Å¡eimos narių O. K., A. K., M. K., A. B., M. B.; V. S. ir jo Å¡eimos narių A. S., M. S., K. S. iÅ¡trėmimo į nutolusius SSRS rajonus specialiajam apgyvendinimui, tęsdamas veikÄ , 1949-03-07 paruošė ir savo paraÅ¡u patvirtino iÅ¡vadas dėl A.

P. ir jo šeimos narių T. P., A. P., M. P., J. P.; U. P. ir jos šeimos nario A. P.; J. M. ir jo šeimos narių J. M., J. M., J. M., J. M., Z. M. ištrėmimo į nutolusius SSRS rajonus specialiajam apgyvendinimui, po ko, minėtas išvadas patvirtinus LSSR VSM 2-N valdybos 2-ojo skyriaus viršininkui S. F. ir LSSR VSM ministrui N. G., jų pagrindu 1949-03-25 LSSR VSM Vilkaviškio apskrities skyriaus operatyvinis įgaliotinis V. K., LSSR VRM Vilkaviškio apskrities skyriaus Pajevonių valsčiaus poskyrio viršininkas V.

K., LSSR VSM Vilkaviškio apskrities skyriaus Vilkaviškio valsčiaus poskyrio operatyvinis įgaliotinis N. M., LSSR VRM Vilkaviškio apskrities skyriaus Gižų valsčiaus poskyrio viršininkas S. D., LSSR VSM Vilkaviškio apskrities Pajevonių valsčiaus poskyrio e. viršininko p. I. P., LSSR VSM Vilkaviškio apskrities skyriaus Žaliosios valsčiaus poskyrio operatyvinis įgaliotinis A. R., LSSR VRM Vilkaviškio apskrities skyriaus Pilviškių valsčiaus poskyrio viršininkas R. V., LSSR VSM Vilkaviškio apskrities skyriaus vyr. operatyvinis įgaliotinis B.

K., LSSR VSM VilkaviÅ¡kio apskrities skyriaus vyr. operatyvinis įgaliotinis K. V. B., LSSR VSM Vidaus kariuomenės 1/53 partinio biuro sekretorius S., kurio tikslÅ«s asmens duomenys tyrimo metu nenustatyti, ir kiti tyrimo metu nenustatyti sovietinių represinių struktÅ«rų atstovai sulaikė ir į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 perdavė civilius Lietuvos gyventojus, atitinkamai, V. J., E. J., J. J., N. I. J. (po santuokos – Å .); E. N., A. N.; J. Å ., M. Å ., J. J. Å .; O. N., K. A. N., J. N.; A. K., O. K., A.

K., J. K.; S. Ž.; S. G., M. G., V. G.; V. S., U. S.; A. Č., M. Č., J. Č. (po santuokos – A.), Z. Č. (po santuokos – B.), E. M., A. M.; T. B., M. B.; A. K., O. K., A. K., G. B.; V. S., A. S., M. S., K. S.; A. P., T. P., A. P., M. L. P. (po santuokos – K.); U. P., A. P.; J. M., J. M., J. M., J. M., Z. M., dėl ko Å¡ie asmenys prievarta buvo iÅ¡vežti į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį ir, kad tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 102 straipsnyje.Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu A.

K. pagal BK 102 straipsnį iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismas konstatavo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu pareikÅ¡tas, nei teisme prokuroro praÅ¡ymu pakeistas kaltinimas A. K. pagal BK 102 straipsnį nepasitvirtino.Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį: A.

K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 102 straipsnį laisvės atėmimu 7 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Tenkinti civilinius ieškinius.Apelianto manymu, teismas, išteisindamas A. K. dėl civilių Lietuvos gyventojų trėmimo, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. K. parengė ir savo parašu patvirtino penkiolika išvadų dėl civilių Lietuvos gyventojų ištrėmimo, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad A.

K. paraÅ¡as tokioje iÅ¡vadoje nesÄ lygojo žmonių iÅ¡trėmimo, kad jis neatliko aktyvių veiksmų, kuriuos baudžiamasis įstatymas prilygina civilių gyventojų trėmimui. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė iÅ¡samiai neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs visos bylos medžiagos. Teismas neanalizavo kaltinime nurodytų civilių gyventojų trėmimo bylų dokumentų ir juose užfiksuotų duomenų; neaptarė trėmimo bylų dokumentinės medžiagos parengimo, jos pateikimo sprendimų priėmimui, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo aplinkybių; nevertino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau - LGGRTC) istorinėje - archyvinėje pažymoje iÅ¡dėstytų bei specialisto A.

T. teisme nurodytų duomenų apie 1949 m. trėmimo operacijos organizavimo ir vykdymo veiksmus, atskirų grandžių pareigÅ«nų užduotis ir kompetencijos ribas, procedÅ«rinę jų veiksmų sekÄ , atskirų trėmimo bylų dokumentų parengimo ypatumus, jų esmę ir reikÅ¡mę.LGGRTC parengtoje istorinėje - archyvinėje pažymoje nurodyta, kad civilių gyventojų trėmimus organizuodavo ir vykdydavo valstybės saugumo žinybos apskričių (rajonų) skyriai. Rengiantis trėmimų akcijai, juose bÅ«davo sudaromi ir su vykdomosios bei komunistų partijos institucijomis suderinami numatytų iÅ¡keldinti asmenų sÄ raÅ¡ai.

Kiekvienai į tokį sÄ raÅ¡Ä patekusiai Å¡eimai bÅ«davo užvedama įskaitos byla, komplektuojami dokumentai apie jos sudėtį, socialinę ir materialinę padėtį, ginkluotam pasiprieÅ¡inimui priklausančius Å¡eimos narius, kitokia „kompromituojanti“ medžiaga. Ä®skaitos byloje sukauptos „kompromituojančios“ medžiagos pagrindÄ sudarydavo saugumo padalinių operatyvinės veiklos eigoje surinkta ir oficialiai gauta informacija apie sovietinei santvarkai nelojalius asmenis, su jais susijusius asmenis.

Prie įskaitos bylų bÅ«davo prijungiami įvairÅ«s anksčiau, iki sprendimo dėl trėmimo parengtų dokumentų (pažymų, aktų, apklausų protokolų, kt.), nuoraÅ¡ai. Suformuotoje byloje bÅ«davo parengiama iÅ¡vada dėl Å¡eimos iÅ¡trėmimo, kuriÄ tvirtindavo ir sankcionuodavo aukÅ¡tesni LSSR VSM ir LSSR prokuratÅ«ros pareigÅ«nai. Galutinį sprendimÄ dėl kiekvienos Å¡eimos priimdavo Ypatingasis pasitarimas prie SSRS valstybės saugumo ministro. Fizinių trėmimo veiksmų atlikimui valstybės saugumo žinybos apskričių (rajonų) skyriuose bÅ«davo suformuojamos operatyvinės grupės. Kiekviena iÅ¡ tokių grupių iÅ¡ gyvenamosios vietos paimdavo ir etapavimui perduodavo vienÄ - tris Å¡eimas.

Å eimos narių paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos operatyvinės grupės vyresnysis įformindavo vietoje suraÅ¡ydamas trėmimo bylos dokumentÄ - apklausos lapÄ . Å eimos narių perdavimÄ etapavimui (perdavimÄ Ä¯ geležinkelio eÅ¡elonÄ ) operatyvinės grupės vyresnysis įformindavo atitinkama pažyma.Teismo posėdyje apklaustas specialistas A. T. sutiko su istorinėje - archyvinėje pažymoje nurodytais duomenimis ir parodė, kad iÅ¡vada dėl iÅ¡trėmimo yra bÅ«tinas bet kurios trėmimo bylos dokumentas.

Tokia iÅ¡vada bÅ«davo parengiama pagal LSSR VSM apskričių vadovų pateiktÄ dokumentinę medžiagÄ (įskaitos bylÄ ). Jos rengėjas, Å¡iam darbui paskirtas LSSR VSM pareigÅ«nas, susipažindavo su įskaitos bylos duomenimis, įsitikindavo, kad nėra aplinkybių, dėl kurių konkrečios Å¡eimos narių iÅ¡trėmimas bÅ«tų negalimas, ir parengdavo iÅ¡vadÄ kad „šeima gali bÅ«ti iÅ¡vežta“. Parengtos iÅ¡vados dėl iÅ¡trėmimo bÅ«davo pasiraÅ¡omos ir „užtvirtinamos“ aukÅ¡tesnių pareigÅ«nų.

Po iÅ¡vadų dėl trėmimo sankcionavimo jos kartu su įskaitos bylų medžiaga bÅ«davo perduodamos į apskritis - fizinių trėmimo veiksmų vykdytojams.Prie baudžiamosios bylos yra prijungtos visų trėmimo bylose rastų dokumentų kopijos, todėl teismas turėjo visas galimybes nustatyti pirminės dokumentinės medžiagos turinį ir rengėjus, jos perdavimo LSSR VSM centriniam aparatui aplinkybes, sprendimų dėl iÅ¡trėmimo (iÅ¡vadose) pagrindus, tokius sprendimus priėmusius, sankcionavusius ir vykdžiusius pareigÅ«nus, kitas su tuo susijusias aplinkybes, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nenustatinėjo.Teismas neteisingai interpretavo trėmimo bylos dokumento - iÅ¡vados dėl iÅ¡trėmimo - esmę ir reikÅ¡mę, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad parengdamas ir pasiraÅ¡ydamas kaltinime nurodytas iÅ¡vadas dėl penkiolikos civilių gyventojų Å¡eimų iÅ¡trėmimo, jų rengėjas A.

K. Å¡ių Å¡eimų narių iÅ¡trėmimo nesÄ lygojo, tik formaliai sutikslino jų asmens duomenis. Tokios iÅ¡vados prieÅ¡tarauja raÅ¡ytinei bylos medžiagai. A. K. teismui parodė, kad dokumentuose nurodytų asmenų jis asmeniÅ¡kai nepažinojo, tokių asmenų „nenustatinėjo, nebendravo su jais, neapklausinėjo“, tačiau byloje esančių iÅ¡vadų dėl civilių gyventojų iÅ¡trėmimo turinys rodo, kad savo esme dokumentas buvo skirtas ne „duomenų sutikrinimui“, bet sprendimo dėl iÅ¡trėmimo priėmimui.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tuometinio LSSR VSM žemesnės grandies pareigūno A. K. parengtos išvados dėl ištrėmimo buvo patvirtintos aukštesnių LSSR VSM pareigūnų (aptariamus dokumentus tvirtino LSSR VSM 2-N valdybos viršininkas S. F. ir LSSR VS ministras N. G.), o dėl asmenų, siejamų su partizanais (J., N., Š. atvejais), dar buvo sankcionuotos LSSR prokuroro. Tokia dokumento parengimo, tvirtinimo, sankcionavimo tvarka rodo išskirtinę jo reikšmę trėmimo bylų dokumentų kontekste, tuo pačiu paneigia teismo išvadas apie formalų, „duomenis patikslinantį“, šio dokumento pobūdį.Iš specialisto A.

T. parodymų ir trėmimo bylų dokumentų turinio matyti, kad visais kaltinime nurodytais atvejais iÅ¡vados dėl iÅ¡trėmimo buvo vieninteliai sprendimai, sudarę teisinį pagrindÄ fiziniams trėmimo veiksmų vykdytojams prievarta paimti civilius gyventojus iÅ¡ jų gyvenamųjų vietų, perduoti juos į geležinkelio eÅ¡elonÄ , etapuoti į tolimus SSRS regionus ir ten apgyvendinti. LGGRTC istorinėje - archyvinėje pažymoje nurodyti Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministro sprendimai, kaip galutiniai sprendimai dėl Å¡eimų iÅ¡trėmimo, buvo rasti tik trijų kaltinime nurodytų civilių gyventojų Å¡eimų, siejamų su partizanais, trėmimo bylose (J., N. ir Å . atveju) ir tokie sprendimai buvo priimti jau po minėtų Å¡eimų narių iÅ¡trėmimo (asmenys į geležinkelio eÅ¡elonÄ perduoti 1949-03-25, o sprendimai dėl jų iÅ¡trėmimo priimti tik 1949-08-31).

Kitais kaltinime nurodytais atvejais, dėl civilių gyventojų N., K., Ž., G., S., Č., B., K., S., P., P., M. Å¡eimų narių trėmimo, Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministro sprendimai priimti nebuvo, Å¡iais atvejais buvo tik A. K. parengtos iÅ¡vados. A. K. duomenis iÅ¡vadose nurodė ne savo nuožiÅ«ra, bet pagal tuo metu galiojusių norminių aktų reikalavimus, suvokdamas dokumento reikÅ¡mę ir teisines pasekmes. 1949-03-25 Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretoriaus ir LSSR valstybės saugumo ministro potvarkyje Lietuvos komunistų partijos apskričių komitetams ir valstybės saugumo ministerijos apskričių skyriams dėl pasirengimo trėmimui nurodyta, kad neturi bÅ«ti iÅ¡keldintos buožių, nacionalistų arba „banditų“ Å¡eimos, kuriose yra sovietinės armijos kariÅ¡kių, apdovanotų SSRS ordinais arba turinčių ypatingų nuopelnų tėvynei; iÅ¡tremiamųjų turtas pagal aktus perduotinas kolchozams ar sovchozams; aktų blankai gaunami per valstybės saugumo ministerijÄ .

Aptariamose iÅ¡vadose faktinius įskaitos bylų duomenis A. K. aptarė aukščiau nurodyta apimtimi ir forma. Å i aplinkybė ir aplinkybė, kad A. K. parengtose iÅ¡vadose daroma aiÅ¡ki nuoroda į trėmimui pagrindÄ sudarantį slaptÄ LSSR ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176/ss, paneigia A. K. teisme duotus parodymus, jog civilių gyventojų trėmimÄ reglamentuojantys norminiai aktai, jų reikalavimai 1949 m. jam nebuvo žinomi. Specialistas A. T. parodė, kad A. K., kaip pareigÅ«nas priėmęs sprendimus dėl iÅ¡trėmimo, buvo „trėmimo mechanizmo“ dalyvis.

Kaltinime A. K. veiksmai ir yra nurodyti kitų trėmimo procese dalyvavusių asmenų veiksmų kontekste, tačiau teismas A. K. veiksmus vertino izoliuotai, atsiedamas nuo kvalifikacine prasme reikÅ¡mingų bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, istorinių ir faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad civilių gyventojų trėmimo organizavimo ir vykdymo procesas buvo realizuojamas daugelio skirtingos kompetencijos pareigÅ«nų veiksmais, laikantis iÅ¡ anksto numatytos procedÅ«rinės tvarkos, todėl Å¡ioje veiksmų grandinėje dokumentinės medžiagos parengimo, jos vertinimo, sprendimo dėl iÅ¡trėmimo priėmimo veiksmai, kaip ir sprendimo vykdymo veiksmai (fizinis asmenų iÅ¡vežimas), vertintini kaip trėmimo vykdytojo veiksmai ir A.

K. veika kvalifikuotina pagal BK 102 straipsnį.A. K. skiriant bausmę pagal BK 102 straipsnį, atsižvelgtina, į tai, kad jis padarė baigtÄ , labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį sunkius padarinius nukentėjusiesiems. Nustatyta A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. A. K. anksčiau neteistas, nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, yra senyvo amžiaus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliantas praÅ¡o A. K. skirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimesnę bausmės minimumui.

Apeliantas praÅ¡o tenkinti byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, nes jie yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, A. K. pripažinti kaltu pagal BK 102 straipsnį, paskirti jam 7 metų laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikius BK 76 straipsnio 1 dalį, nuo paskirtos bausmės atleisti. Nukentėjusioji E. L. prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteisti A. K. atsižvelgiant jo amžių ir sveikatos bÅ«klę. IÅ¡teisintojo A.

K. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus, patikrintus įrodymus, bei iÅ¡ naujo įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai ir jų visumÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybių, nepagrįstai didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ skyrė kaltinamojo parodymams bei kaltinamajam palankiems bylos įrodymams, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, ir pripažino neįrodyta, jog A.

K. dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. K. iÅ¡teisintas pagal BK 102 straipsnį, yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme, n u s t a t ė: A. K., bÅ«damas sovietų okupacinės valdžios represinės struktÅ«ros – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (VSM) Tardymo dalies 2-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. tardytoju, bendrininkaudamas su kitais sovietų okupacinės valdžios represinių struktÅ«rų darbuotojais, vykdė civilių gyventojų trėmimÄ iÅ¡ okupuotos Lietuvos teritorijos, tuometinės VilkaviÅ¡kio apskrities, į okupavusios valstybės, SSRS, teritorijÄ , o bÅ«tent:vykdydamas 1949-01-29 SSRS Ministrų Tarybos nutarimÄ Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“, 1949-03-19 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr. 176vs „Dėl buožių iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos“, remdamasis laikotarpyje nuo 1949-02-16 iki 1949-03-03 LSSR VSM VilkaviÅ¡kio apskrities skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo A.

P. ir LSSR VSM VilkaviÅ¡kio apskrities skyriaus 2-N poskyrio virÅ¡ininko pavaduotojo A. Å . surinkta ir pateikta VilkaviÅ¡kio apskrities civilius gyventojus kompromituojančia dokumentine medžiaga, 1949-02-24 paruošė ir savo paraÅ¡u patvirtino iÅ¡vadas dėl V. J. ir jo Å¡eimos narių E. J., J. J., N. I. J. (po santuokos – Å .); E. N. ir jos Å¡eimos narės A. N.; J. Å . ir jo Å¡eimos narių M. Å ., J. Å ., J. J. Å . iÅ¡trėmimo į nutolusius SSRS rajonus specialiajam apgyvendinimui, tęsdamas veikÄ , 1949-03-05 paruošė ir savo paraÅ¡u patvirtino iÅ¡vadas dėl O.

N. ir jos Å¡eimos narių K. A. N., J. N.; A. K. ir jo Å¡eimos narių O. K., A. K., E. K. (po santuokos L.), J. K.; S. Ž. ir jo Å¡eimos narės J. Ž.; S. G. ir jo Å¡eimos narių M. G., V. G.; V. S. ir jos Å¡eimos narės U. S.; A. Č. ir jo Å¡eimos narių M. Č., J. Č., Z. Č.; T. B. ir jo Å¡eimos narės M. B.; A. K. ir jo Å¡eimos narių O. K., A. K., M. K., A. B., M. B.; V. S. ir jo Å¡eimos narių A. S., M. S., K. S. iÅ¡trėmimo į nutolusius SSRS rajonus specialiajam apgyvendinimui, tęsdamas veikÄ , 1949-03-07 paruošė ir savo paraÅ¡u patvirtino iÅ¡vadas dėl A.

P. ir jo šeimos narių T. P., A. P., M. P., J. P.; U. P. ir jos šeimos nario A. P.; J. M. ir jo šeimos narių J. M., J. M., J. M., J. M., Z. M. ištrėmimo į nutolusius SSRS rajonus specialiajam apgyvendinimui, po ko, minėtas išvadas patvirtinus LSSR VSM 2-N valdybos 2-ojo skyriaus viršininkui S. F. ir LSSR VSM ministrui N. G., jų pagrindu 1949-03-25 LSSR VSM Vilkaviškio apskrities skyriaus operatyvinis įgaliotinis V. K., LSSR VRM Vilkaviškio apskrities skyriaus Pajevonių valsčiaus poskyrio viršininkas V.

K., LSSR VSM Vilkaviškio apskrities skyriaus Vilkaviškio valsčiaus poskyrio operatyvinis įgaliotinis N. M., LSSR VRM Vilkaviškio apskrities skyriaus Gižų valsčiaus poskyrio viršininkas S. D., LSSR VSM Vilkaviškio apskrities Pajevonių valsčiaus poskyrio e. viršininko p. I. P., LSSR VSM Vilkaviškio apskrities skyriaus Žaliosios valsčiaus poskyrio operatyvinis įgaliotinis A. R., LSSR VRM Vilkaviškio apskrities skyriaus Pilviškių valsčiaus poskyrio viršininkas R. V., LSSR VSM Vilkaviškio apskrities skyriaus vyr. operatyvinis įgaliotinis B.

K., LSSR VSM VilkaviÅ¡kio apskrities skyriaus vyr. operatyvinis įgaliotinis K. V. B., LSSR VSM Vidaus kariuomenės 1/53 partinio biuro sekretorius S., kurio tikslÅ«s asmens duomenys tyrimo metu nenustatyti, ir kiti tyrimo metu nenustatyti sovietinių represinių struktÅ«rų atstovai sulaikė ir į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr. 97354 perdavė civilius Lietuvos gyventojus, atitinkamai, V. J., E. J., J. J., N. I. J. (po santuokos – Å .); E. N., A. N.; J. Å ., M. Å ., J. J. Å .; O. N., K. A. N., J. N.; A. K., O. K., A.

K., J. K.; S. Ž.; S. G., M. G., V. G.; V. S., U. S.; A. Č., M. Č., J. Č. (po santuokos – A.), Z. Č. (po santuokos – B.), E. M., A. M.; T. B., M. B.; A. K., O. K., A. K., G. B.; V. S., A. S., M. S., K. S.; A. P., T. P., A. P., M. L. P. (po santuokos – K.); U. P., A. P.; J. M., J. M., J. M., J. M., Z. M., dėl ko šie asmenys prievarta buvo išvežti į SSRS, RSFSR Irkutsko sritį.              Išteisintasis A. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad su asmenimis, nurodytais kaltinime, kaip veikusiais kartu grupėje, jis asmeniškai nebuvo ir nėra pažįstamas, su jais nebendravo ir jokių klausimų dėl trėmimo, nei kitų tarnybinių klausimų neaptarinėjo.

Jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis ir nurodyti asmenys veikė kartu susitarę, byloje nėra. Rezistencijos ir genocido instituto atstovas duodamas parodymus teisme patvirtino aplinkybę, kad civilių žmonių trėmimo operacija buvo rengiama slapta. Jo manymu, duomenų apie tai, kad jis dalyvavo šiame procese, nėra. Su priimtais TSRS ir LTSR Ministrų tarybos nutarimai dėl trėmimo jis supažindintas nebuvo, su jais susipažino tik ikiteisminio tyrimo metu. Išanalizavęs įskaitos bylas, esančias byloje, istorinius dokumentus, rezistencijos ir genocido instituto atstovo parodymus apie dokumentų, kuriuose yra jo parašas, reikšmę, jis nurodo, kad dėl jo veiksmų, t.y. dokumento - išvados techninio įforminimo momentu, teisinių pasekmių konkretaus asmens trėmimui nekildavo.

Net po iÅ¡vados prokuroro ir valstybės saugumo pirmininko sankcionavimo, iÅ¡vada bÅ«davo rekomenduojamojo pobÅ«džio. Aktu, kuris tapo trėmimo sprendimu buvo 1949 m. kovo 19 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 176 ss., o taip pat potvarkiai Nr. 245 ir 345, kurie reglamentavo trėmimo operacijos vykdymo tvarkÄ . Jis pats jokių vykdymo veiksmų neatliko, pavyzdžiui - nenustatinėjo tų asmenų, nebendravo su jais, neapklausinėjo, nesulaikinėjo, nekonvojavo, kÄ patvirtino visi apklausti teisme liudytojai.

Nėra pagrindo techninį dokumento įforminimÄ pripažinti kaip trėmimo vykdymÄ . Jo nuomone, įrodymų, liudijančių apie tai, kad jis įvykdė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 102 str., nėra, todėl prašė nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Nors A. K. kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis J. J. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jo nėra matęs. Nurodė, kad 1949 m. kovo 25 d. iÅ¡vežė jį, jo tėvus ir sesę į SibirÄ .

Pakrovė į vagonus VilkaviÅ¡kio geležinkelio stotyje, į tÄ maÅ¾Ä vagonėlį sugrÅ«do apie 24 žmones. Kodėl veža, niekas nepasakė, jokių raÅ¡tų niekas nerodė. IÅ¡ tremties grįžo 1957 m., tėvai grįžo anksčiau. A. K. jie nepažinojo ir jo nežinojo, nebuvo jo nei matę, nei susitikę. Jiems bylÄ parodė tik Sibire gyvenamojoje vietoje, kai prašė perkelti į kitÄ vietÄ , nes nebuvo kÄ valgyti, tai komendantas perskaitė, kas pasirašė dėl trėmimo, pasiraÅ¡yta buvo kaimynų, kurie į tÄ kaimÄ tik buvo parėję, kaimynai įskundė, tai tie, kurie apsigyveno iÅ¡tremtųjų namuose.

A. K. pavardės niekur nebuvo, apie jį sužinojo tik Å¡ioje byloje. Kas kaltas dėl trėmimo, nežino, turbÅ«t kalta Tarybų valdžia, trėmimo metu buvo nepilnametis, reiÅ¡kia 100 000 litų civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jį tenkinti, nes skriauda padaryta visam gyvenimui. Nukentėjusioji I. N. Å . parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, pirmÄ kartÄ apie jį iÅ¡girdo, tik kai gavo dokumentus dėl Å¡ios bylos pradėjimo. Ji buvo iÅ¡tremta kartu su tėvais ir broliu, kai jai buvo 7 metai, iÅ¡ tremties grįžo 1956 m., tačiau į tėviÅ¡kę nebuvo leista sugrįžti.

Su bylos medžiaga susipažino. Mano, kad jeigu yra dokumentai, kuriuos kaltinamasis pasirašė, tai tada jo iniciatyva viskas buvo, dokumentai nemeluoja. ReiÅ¡kia 500 000 litų civilinį ieÅ¡kinį už sugadintÄ gyvenimÄ ir 100 000 litų turtinė žala, nes tėvų Å«kis buvo suniokotas.Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji E. L. parodė, kad kaltinamÄ jį mato pirmÄ kartÄ . Nurodė, kad jos pavardė buvo K., buvo iÅ¡tremti K. A., O. mama, A. ir J. brolis. Ji buvo įtraukta į sÄ raÅ¡us, tačiau jos neiÅ¡trėmė, nes buvo paslėpta, tuo metu jai buvo 15 metų.

IÅ¡ tremties grįžo visa Å¡eima. Jų Å¡eima gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Atgimimo metais vyresnis brolis jos prašė kreiptis į archyvus ir surasti dokumentus, dokumentÄ su A. K. pavarde matė gal 2005 m., jis dokumente asmeniÅ¡kai parašė, kad peržiÅ«rėjo viskÄ dėl to trėmimo. IÅ¡vada dėl trėmimo padaryta A. K. vardu, kuris žiÅ«rėjo bylÄ , vykdė įsakymÄ ir nusprendė, kad reikia iÅ¡tremti. Ji turi tremtinės statusÄ ir reiÅ¡kia 300 000 litų civilinį ieÅ¡kinį, atstovaudama visai Å¡eimai, jei bus priteista, tai pasidalins su mirusių brolių palikuonimis, nes visi buvo diskriminuojami.Nukentėjusysis A.

P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, apie trėmimus nieko nežino, yra gimęs Lietuvoje 1960 m., po tėvo grįžimo iÅ¡ tremties. Tėvukas ir močiutė buvo iÅ¡tremti, tėvukas tenai vedė, sesuo gimė tenai. Visi grįžo į LietuvÄ 1958 m. Kaltinamojo pavardė jam nieko nesako, apie trėmimus ir iÅ¡gyvenimus jam žinoma tik iÅ¡ artimųjų pasakojimo, reiÅ¡kia 400 000 litų ieÅ¡kinį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.Nukentėjusioji V.

B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Žino iš pasakojimų, kaip išvežė tėtį su močiute U.. Tėtis P. A. A., su mama susipažino Sibire ir ten susituokė. Išvežė, kad atseit buvo buožės, žemės turėjo dvidešimt kelis hektarus. Tėvukas turėjo brolį, kurį lyg tai sušaudė. Su byla susipažino, o apie A. K. sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Mano, kad jis kaltas, jei nebūtų vykdytojų, trėmimo nebūtų buvę, prašė priteisti 400 000 Lt civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji J. S. (K.) parodė, kad A. K. nepažįsta. Ji žino, jog tėvai buvo iÅ¡tremti, nes tėvas A. K. parašė atsiminimų knygÄ . IÅ¡tremti buvo, nes buvo buožės, turėjo žemės, o senelis buvo kaimo Å¡viesuolis, turėjo daug knygų. Kas tėvus įrašė į sÄ raÅ¡us, negali pasakyti. A. K. pavardę sužinojo tik prieÅ¡ 4 metus, kai išėmė iÅ¡ archyvo duomenis, nes iki tol viskas buvo slepiama. Mano, kad be A. K. paraÅ¡o nieko nebÅ«tų iÅ¡vežę.

Nukentėjusioji A. G. (N.) teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nurodė, kad kai su Å¡eima buvo iÅ¡tremta, kai jai buvo 17 metų, į gyvulių vagonÄ stÅ«mė ir vežė. Jokių pavardžių neatsimena, vežė, nes juos kažkas įskundė, vežant jokių dokumentų jai nerodė ir pasiraÅ¡yti nieko nedavė. Žemės Å¡eima neturėjo, kažkas dėl partizanų įskundė. Ä® LietuvÄ grįžo 1958 m. Nukentėjusysis S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta.

Jo mama A. N. buvo iÅ¡remta 1949 m. už tai, kad N. - mamos brolis, buvo partizanas. Jį pagavo ir iÅ¡vežė, o tuo pačiu iÅ¡trėmė E. ir A.. Ä® LietuvÄ Å¡eima grįžo 1958 m. Kai čia grįžo, neregistravo niekur, darbo nedavė, badas buvo, grįžę gyveno Klaipėdos rajone. IÅ¡ gyvenimo Sibire mažai kÄ beprisimena. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir nėra tekę matyti, ar jo mamai tekę jį matyti, jis nežino. Mama teisme neliudys, nes ji jau nekalba visai, o kai davė parodymus, dar kalbėjo.

Jo motina N. E. su seserimi buvo iÅ¡tremtos 1949 m. kovo mėnesį. Nesidomėjo, už kÄ trėmė, bet suprato, kad už bendravimÄ su Lietuvos partizanais, kurie negalėjo apsiginti. Dokumentuose N. ir N. E., A. kaip jo mamos sesuo buvo iÅ¡siųsti kaip tautos prieÅ¡ai, nors buvo mažažemiai valstiečiai. Lietuvoje mama jo tėvo nepažinojo, jie susipažino Sibire, jis buvo iÅ¡tremtas iÅ¡ Anykščių. Jis (A. G.) gimė tremtyje. Ä® LietuvÄ grįžo 1956 m., o 1958 grįžo G.A. su Å¡eima.

Dokumentuose daug painiavos. Pirmiausia grįžo jo Å¡eima - G. E. su Å¡eima, po to grįžo A. G.. Mamos sesuo grįžo po dviejų metų, jis grįžo, kai jam buvo 3 metai. Jam žinoma, kad trėmė, nes Å¡eima buvo apkaltinta. Trėmė trys ginkluoti vyrai, jie pasakė, kad jie turi važiuoti ir viskas. Grįžus iÅ¡ Sibiro viskas atsiliepė stipriai jaunystėje ir vaikystėje, tėvai važinėjo iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , kol įsikÅ«rė. Po to buvo problema gauti tėvams darbo, artimųjų nebuvo, tai tėvai vertėsi patys.

Kai Raudondvaryje apsistojo, tai prisistatė agentas, žiÅ«rėjo, kad jie bÅ«tų lojalÅ«s valstybei, kontroliavo aplinkinius, visi vengė su jais bendrauti. Mokykloje irgi daug priklausė nuo pačių pedagogų, kurie stengėsi juos žeminti, diskriminavo. Stojant į aukÅ¡tÄ jÄ buvo problema įstoti, jei gimei Sibire, tai jau buvo aiÅ¡ku, kas per žmogus esi, dėl to tekdavo rinktis paprastÄ specialybę. Diskriminacija po tremties teko jausti iki 1970 m., nes po to keitėsi atmosfera, atsirado liberalesnių žmonių.

V. N. apie 1952 m. mirė lageryje, ten jį nužudė. ReiÅ¡kia 200 000 litų civilinį ieÅ¡kinį, nes nuo gimimo patyrė moralinę traumÄ , kÅ«dikystė prasidėjo liÅ«dnai, mama po gimdymo išėjo į darbÄ Å¡achtose, o jis 10 val. vienas buvo namuose. Sibire buvo Å¡alta, maitinamas buvo tik po 10 val., o kad neįvyktų kas, tai jį pririÅ¡davo už kojos prie stalo kojos, tokia buvo gyvenimo pradžia. Nukentėjusioji A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo A. K. nepažįsta.

Ji matė tik aktÄ , kur iÅ¡vardintos jos tėčio dėdės ir tėčio pavardė, pasiraÅ¡yta dėl iÅ¡trėmimo ir pasiraÅ¡yta kaltinamojo. Tėtį iÅ¡trėmė su K. Å¡eima, iÅ¡trėmė už niekÄ , nes buvo svečiuose pas tÄ Å¡eimÄ , kuriÄ trėmė. Dėl ko trėmė dėdę A. K., nežino, bet atrodo, kad su Lietuvos kariuomene buvo susijęs, karininkas buvęs. Ji 1953 m. gimė Rusijoje, o Å¡eima iÅ¡ tremties grįžo 1957 m. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2011-12-06 pateiktoje istorinėje – archyvinėje pažymoje „LSSR MGB tardymo dalis 1947-04-01 - 1950-08-01“ yra pateikiami duomenys apie LSSR NKGB-MGB Tardymo skyriaus Vilniuje struktÅ«rÄ , veiklÄ (t.1, b.l.114-117) bei 2011-12-06 istorinėje –archyvinėje pažymoje „Lietuvos gyventojų trėmimo organizavimas ir vykdymas“, kurioje pateikiami duomenys apie masinius prievartinius gyventojų trėmimus, tarp jų ir trėmimus 1949 m.

Lietuvos gyventojų trėmimai buvo vykdomi Sovietų sÄ jungos aukščiausios politinės bei su ja koloboravusios Lietuvos valdžios iniciatyvomis. Tiesiogiai jų vykdymÄ planavo ir organizavo valstybės saugumo institucija (NKVD/NKGB/MGB), konkrečių Å¡eimų trėmimÄ planavo ir vykdė jo apskričių (rajonų) skyriai, jiems talkinti buvo mobilizuojami kitų institucijų atstovai. Trėmimų planÄ kontroliavo SSSR MGB ir LSSR MGB vadovybės, prokuratÅ«ra bei sovietiniai partiniai organai. Ä®skaitos (trėmimo) bylų medžiaga fiksuoja kiekvienos konkrečios Å¡eimos iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios vietos faktÄ , atskleidžia esmines deportavimo į paskirtÄ tremties vietÄ aplinkybes.

IÅ¡ MGB apskrities (rajono) skyriaus įskaitos bylos patekdavo į LSSR MGB centrinį aparatÄ (t.1, b.l.118-120).Pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustas Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. specialistas A. T. nurodė, kad Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centre dirba nuo 2005 m. ir parodė, kad Å¡ioje byloje tyrimų ir iÅ¡vadų rengti neteko, tačiau su iÅ¡vada susipažino, su ja sutinka, nes iÅ¡vada paruoÅ¡ta, remiantis archyviniais dokumentais. Jis nurodė, kad iÅ¡vadoje esantis žodis ,,įsakė“ nėra tikslus.

A. K. paraÅ¡ai yra tik ant iÅ¡vadų, o iÅ¡vados - tai standartiniai dokumentai, kiekvienoje tremties byloje toks dokumentas turi bÅ«ti, jo pasiraÅ¡ymas iÅ¡vadoje (vien tik jo paraÅ¡as) nesÄ lygoja iÅ¡trėmimo, jis buvo tik vienas iÅ¡ dalyvavusių pareigÅ«nų, ar jo balsas lemiamas, ar ne – pasakyti keblu, nes kiekvienas pareigÅ«nas atlieka savo žingsnį, jie vadovaujasi įsakymais. ,,Ä®sakė tremti“ kaip paraÅ¡yta byloje, tai to nėra, jis negalėjo įsakyti, jis atliko tik tai, kas jam pavesta buvo.

Priėmė sprendimÄ dėl trėmimo - tai jau paraÅ¡yta iÅ¡vadoje, ji pasiraÅ¡yta A. K.. Bet kuris pareigÅ«nas turėjo atlikti bÅ«tent jam pavestÄ užduotį, peržiÅ«rėti dokumentus ir padaryti iÅ¡vadÄ . Pagal dokumentus pasakyti, ar žmogus galėjo atsisakyti tvirtinti iÅ¡vadÄ ar ne, negalima. Per darbo praktikÄ kitokių dokumentų, kad iÅ¡vada bÅ«tų netinkama tremti dėl ko nors, neteko susipažinti, kad byloje bÅ«tų paraÅ¡yta, kad negalima vežti. Tai buvo standartinė procedÅ«ra.

Kai bÅ«na netiksliai užraÅ¡ytos pavardes, tai viskas buvo tikslinama ir vėl daroma iÅ¡vada trėmimui. Pirminę medžiagÄ pagal instrukcijÄ pateikdavo apskričių MGB vadovai: jie surinkdavo partines, finansines žinias ir parengdavo bylas, jei nekyla problemų dėl vardų ar pavardžių. Kaltinamasis A. K. tik tvirtindavo, kad surinkti dokumentai visi, kad tarp tremiamų asmenų nėra armijos karių, pasižymėjusių valdžiai, ir pasiraÅ¡ydavo iÅ¡vadÄ . Jis atlikdavo kaip ir patikrinimÄ , duomenų teisingumÄ .

Jo paraÅ¡as tvirtina, kad duomenys teisingi, užpildyta viskas teisingai, ir Å¡eima gali bÅ«ti iÅ¡vežta. Buvo planas, kad reikia peržiÅ«rėti įskaitos bylas, tam reikalui sudaryta grupė ir 30 pareigÅ«nų, tai tie žmonės tikrina ir užtvirtina, kas jiems pateikta su bylos medžiaga. Kad A. K. bÅ«tų tame sÄ raÅ¡e, tokių duomenų nerasta. Jo darbas buvo nurodymų vykdymas: peržiÅ«rėti, kas neaiÅ¡ku tikslinti, suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ ir pateikti tvirtinti, nes tÄ iÅ¡vadÄ dar pasiraÅ¡ydavo kiti, tiksliau užtvirtindavo iÅ¡vadÄ .

Dokumentus siųsdavo patikrinimui Vilniuje į centrinį aparatÄ . Buvo planas dėl tyrimo grupės sudarymo, grupę sudarė patyrę darbuotojai, bÅ«tent grupė iÅ¡ 30 žmonių. Operatyviniai darbuotojai - sÄ voka plati, nes tokį pat dokumentÄ pasiraÅ¡ydavo ir kito skyriaus darbuotojas, kuriam buvo pavesta tai daryti dėl darbuotojų stygiaus, dėl didelio krÅ«vio. Operatyvinių padalinių buvo didelė įvairovė, pagal kokius kriterijus sudaryta grupė - duomenų nėra, bet žmonės atrinkti pagal jiems reikalingus kriterijus ir jie dirbdavo.

Dokumentai bÅ«davo jau pateikiami kaip byla, kuri turėjo savo sudedamÄ sias dalis, dokumentuose atsispindėti turėjo konkretÅ«s duomenys, operatyviniai praneÅ¡imai, socialinė kilmė - tai buožė, kad yra samdoma jėga, pažyma ar nėra tarnaujančių kariuomenėje, nėra ar nusipelniusių žmonių. IÅ¡ turimų dokumentų nesimato, ar iÅ¡vados rengėjas dalyvavo tolimesniame procese. Matosi tik pasiraÅ¡ymo data, toliau pasiraÅ¡o S. F., ir ministras saugumo pasiraÅ¡o. Kitokių dokumentų jo (A.K.) pasiraÅ¡ytų byloje nėra.

Tolimesniuose procedÅ«riniuose veiksmuose nesimato, kad jis dalyvautų, tik matosi, kad jis iÅ¡vadÄ pasirašė. IÅ¡vada - bÅ«tinas dokumentas, tai viena iÅ¡ sudedamųjų tremties bylos dokumentų, jos niekas negali pakeisti. Ypatingieji pasitarimai priimdavo sprendimus, bÅ«davo iÅ¡raÅ¡ai protokolų standartinės formos, galėjo bÅ«ti, kad jie buvo priimami po faktinio iÅ¡vežimo, nes bÅ«davo teikiami į MaskvÄ tvirtinimui, nes kada bÅ«davo posėdis tada ir tvirtindavo. Ä® MaskvÄ keliaudavo dokumentacija, kuri bÅ«davo pridedama prie bylos, apskritis nelaukdavo patvirtinimo iÅ¡ aukščiau, vietiniai čekistai viskÄ vykdė.

Pas ministrÄ patekti dokumentai privalėjo, nes tai buvo sudedamoji bylos rengimo dalis. Faktinius vykdytojus pasiekdavo dokumentai pagal planus grÄ Å¾inami į apskritis su iÅ¡vada, o operatyvinės grupės vadovas gaudavo tik konkrečias Å¡eimas, nurodytas voke, ir konvojuodavo, o pati byla bÅ«davo apskrityje, į jÄ Ä¯segama pažymos apie Å¡eimos pakėlimÄ ir konvojavimÄ , pažyma apie pristatymÄ Ä¯ eÅ¡elonÄ . Vykdytojai turėjo tik sÄ raÅ¡Ä tų, kuriuos turėjo iÅ¡tremti, vadovas turėjo duomenų tik tiek, kiek reikia tremti, buvo pažymos į eÅ¡elonÄ , kitÄ Ä¯ apskritis perduoti.

Konkretaus trėmimo veiksmų vykdytojai nesusipažindavo su visa bylos medžiaga. IÅ¡ pateiktos pažymos matyti, kad kaltinamojo (A. K.) vaidmuo - dalyvavimas trėmimo mechanizme. BÅ«damas pareigÅ«nu jis dalyvavo 1949 m. trėmime, pasiraÅ¡ant tuos dokumentus. Tai nėra įsakymas tremti, o tik kaip dalyvavimas įsakymo vykdyme, pasirašęs dokumentÄ (iÅ¡vadÄ ) asmuo taip pat dalyvavo vykdant įsakymÄ tremti. Ar buvo kitų dokumentų, be Å¡ių pažymų, pasiraÅ¡ytų A. K., negali pasakyti. Apie trėmimus informacija buvo slapta, jÄ Å¾inojo tam tikras ratas asmenų: apskričių vadovai, ministrai, įgaliotiniai - tai aukÅ¡to rango, kiti sužinodavo tik prieÅ¡ pat operacijÄ , kaip ir operatyvinės grupės vadovas tik prieÅ¡ pat operacijos vykdymÄ , o ar žinojo sekretoriatas, pažymų rinkėjai – pasakyti sunku, gal daugiau numanė.

Ar tas, kuris pasirašė iÅ¡vadÄ , buvo informuotas apie sprendimo įvykdymÄ nežino, nes dokumentai archyviniai to neparodo, apie tai nėra duomenų. SSR MT 1949 sausio 29 nutarimu Nr. 390-138vs „Dėl buožių su Å¡eimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų Å¡eimų, legalizuotų banditų, tebesitęsiančių prieÅ¡iÅ¡kÄ veiklÄ , ir jų Å¡eimų, taip pat represuotų banditų talkininkų Å¡eimų iÅ¡keldinimo iÅ¡ Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos“ nutarta iÅ¡ viso iÅ¡keldinti 29000 Å¡eimų, kurias sudaro 87000 žmonių, iÅ¡ jų iÅ¡ Lietuvos SSR 8500 Å¡eimų, 25500 žmonių.

Asmenis iÅ¡keldinti į Irkutsko sritį. IÅ¡keldinimÄ Ä¯vykdyti 1949 m. kovo 20-25 dienomis. Å eimas iÅ¡keldinti pagal patvirtintus sÄ raÅ¡us, Ypatingojo pasitarimo prie SSR MGB nutarimÄ (t. 1, b.l. 40-42).1949-03-10 Lietuvos SSR MGB „A“ skyriaus virÅ¡ininkui papulkininkui drg. G. buvo siunčiamos nacionalistų, nacionalistinių gaujų dalyvių Å¡eimų įskaitos bylos: V. J., J. Å . (t. 1, b.l. 54).             1949-03-11 Lietuvos SSR MGB „A“ skyriaus virÅ¡ininkui papulkininkui drg.

G. buvo siunčiamos nacionalistų, nacionalistinių gaujų dalyvių Å¡eimų įskaitos bylos: E. N. (t. 1, b.l. 55).             Atskirų buožių Å¡eimų, iÅ¡tremtinų pagal bylÄ â€žP.“ Lietuvos SSR VilkaviÅ¡kio apskrityje, neiÅ¡tremtų dėl įvairių priežasčių sÄ raÅ¡e nurodyta, jog iÅ¡ viso 26 įskaitos bylose neiÅ¡tremta 42 asmenys. Tame tarpe: K. M., B. A., B. M. (įskaitos bylos Nr. 10504); Ž. J. (įskaitos bylos Nr. 10502); M. J. (įskaitos bylos Nr. 10519) (t. 1, b.l. 58-60).             VilkaviÅ¡kio apskrities buožių Å¡eimų, iÅ¡keltų 1949 m. kovo 25 d. už Lietuvos SSR ribų sÄ raÅ¡e įtraukti:

Č. A., Č. M., Č. J., Č. Z., M. E. (įskaitos bylos Nr. 10505); S. V., S. A., S. M., S. K. (įskaitos bylos Nr. 9069); S. V., S. U. (įskaitos bylos, Nr. 6870); P. A., P. T., P. A., P. M. (įskaitos bylos Nr. 10521); N. O., N. J., N. K. (įskaitos bylos Nr. 10527); P. U., P. A. (įskaitos bylos Nr. 10452); K. A., K. O., K. A.-A., K. J. (įskaitos bylos Nr. 9073); B. T., B. M. (įskaitos bylos Nr. 10508); G. S., G. M., G. V. (įskaitos bylos Nr. 10503); K. A., K. O., K. A., B. G. (įskaitos bylos Nr. 10504); M. J., M.

J., M. J., M. J., M. Z. (įskaitos bylos Nr. 10519) (t. 1, b.l. 66-76).             LSSR MGB VilkaviÅ¡kio apskrities einančiam virÅ¡ininko pareigas majorui drg. P. nusiųstos Ministerijos vadovybės patvirtintos įskaitos bylos, įraÅ¡ytos į Å¡ių asmenų Å¡eimų rezervÄ : B.M., N. E. (t. 1, b.l. 78).             EÅ¡elonas Nr. 97354. IÅ¡tremiamų buožių ir banditų Å¡eimų, vykstančių VRM Irkutsko srities valdybos žiniom eÅ¡elono sÄ raÅ¡e nurodyta, kad Å¡eimų pakrovimo vieta yra Lietuvos geležinkelio PilviÅ¡kių stotis, paskirties vieta – Rytų Sibiro geležinkelio Irkutsko stotis.

Ä® sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti: K. A., K. O., K. A., B. G. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini)); G. S., G. M., G. V. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini)); B. T., B. M. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini)); Ž. S. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini)); K. A., K. O., K. A.-A., K. J. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini)); P. U., P. A. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini)); P. A., P. T., P. A., P. M. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini));

S. V., S. A., S. K. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini)); S. V., S. U. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini)); N. O., N. J., N. K. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini)); M. J., M.J., M. J., M. J. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini)); J. V., J. E., J. I., J. J. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini)); N. E., N. A. (gyvenamoji vieta iki iÅ¡trėmimo (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b.l. 86-100).             Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2012-02-20 praneÅ¡ime Nr. 37R-24 nurodyta, kad SSRS MGB ministro pavaduotojo S., LSSR MGB ministro G. ir SSRS MGB įgaliotinio J. pasiraÅ¡yto potvarkio Nr. 245, kuriame nurodyta operacijÄ â€žP.“ pradėti 1949-03-25 6 h, originalas saugomas ypatingajame archyve.

SSRS MGB įgaliotinio J. ir LSSR MGB ministro G. pasiraÅ¡yto potvarkio Nr. 324, kuriame nurodyta operacijÄ â€žP.‘ pabaigti 1949-03-28 18 h, dokumentas saugomas Lietuvos ypatingajame archyve. IÅ¡ VilkaviÅ¡kio apskrities Pajevonio valsčiaus numatyta iÅ¡tremti 46 Å¡eimas, iÅ¡ Kybartų valsčiaus – 13 Å¡eimų, iÅ¡ VilkaviÅ¡kio valsčiaus – 20 Å¡eimų, iÅ¡ Alvito valsčiaus – 10 Å¡eimų. VilkaviÅ¡kio apskrityje 1949 m. kovo mėn. gyvenusių „b“, kurie numatyti iÅ¡remti 1949 m. kovo mėn. sÄ raÅ¡uose rastos P. A., P. T., P. A., P. M., P. J., P. U., P. A., K.

A., K. O., K. A., K. J., K. E., N. O., N. K., N. J., pavardės. Asmenų, iÅ¡tremtų 1949-03-25, sÄ raÅ¡e rastos P., N., P., K. Å¡eimų pavardės (t. 1, b.l. 107-108).             Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2011-12-06 pateikė istorinę-archyvinę pažymÄ â€žLSSR MGB Tardymo dalis 1947-04-01 - 1950-08-01“, kurioje yra duomenų apie LSSR NKGB-MGB Tardymo skyriaus Vilniuje struktÅ«rÄ , veiklÄ (t. 1, b.l. 114-117).             Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2011-12-06 pateikė istorinę-archyvinę pažymÄ â€žLietuvos gyventojų trėmimų organizavimas ir vykdymas“, kurioje yra pateikti duomenys apie masinius prievartinius gyventojų trėmimus, tarp jų ir apie trėmimus 1949 m.

Lietuvos gyventojų trėmimai buvo vykdomi Sovietų sÄ jungos aukščiausiosios politinės bei su ja kolaboravusios Lietuvos valdžios iniciatyvomis. Tiesiogiai jų vykdymÄ planavo ir organizavo valstybės saugumo institucija (NKVD/NKGB/MGB), konkrečių Å¡eimų trėmimÄ planavo ir vykdė jo apskričių (rajonų) skyriai, jiems talkinimui buvo mobilizuojami kitų institucijų atstovai. Trėmimų procesÄ kontroliavo tiek SSSR MGB ir LSSR MGB vadovybės, tiek prokuratÅ«ra bei sovietiniai-partiniai organai.

Ä®skaitos (trėmimo) bylų medžiaga fiksuoja kiekvienos konkrečios Å¡eimos iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios vietos faktÄ , atskleidžia esmines deportavimo į paskirtÄ tremties vietÄ aplinkybes. IÅ¡ MGB apskrities (rajono) skyriaus įskaitos bylos patekdavo į LSSR MGB centrinį aparatÄ (t. 1, b.l. 118-120).             Lietuvos ypatingojo archyvo 2011-11-22 pateiktame LSSR valstybės saugumo ministrui generolui-leitenantui draugui G. raporte apie operatyvinių priemonių pravedimo byloje „PRIBOJ“ VilkaviÅ¡kio apskrityje rezultatus nurodyta, kad VilkaviÅ¡kio apskrityje buvo patvirtinta operatyvinei įskaitai iÅ¡trėmimui 194 Å¡eimos.

Buvo duota ištrėmimui 106 šeimos. Iš patvirtinto 175 šeimų kontingento ištremta 149 šeimos iš 480 asmenų. Iš viso apskrityje ištremta 163 šeimos iš 530 asmenų. Taip pat išsamiai aprašytas pasiruošimas trėmimams, visa trėmimų eiga (t. 1, b.l. 133-134).             Lietuvos ypatingojo archyvo 2011-11-22 pateiktame Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro pavaduotojui generolui-majorui Drg. K. raporte nurodyta, kad operacijos vykdymo laikotarpiu nuo 1949 metų kovo 25 iki 29 dienos Vilkaviškio ir Pilviškių stotyse buvo pakrauta 500 šeimų iš 1619 asmenų, iš jų MGB Vilkaviškio apskrities skyrius pateikė ir pakrovė 167 šeimas iš 525 asmenų (t. 1, b.l. 137).             1949 m. kovo 19 d. priimtas Lietuvos SSR Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 176-ss dėl buožių ištrėmimo iš Lietuvos SSR teritorijos.

Nutarime nurodyta (1 p.) iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos SSR teritorijos į tolimus Sovietų SÄ jungos rajonus į spec. tremtį Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius buožių su Å¡eimomis. Nutarimo 1 p. vykdymÄ pavesti Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijai (t. 1, b.l. 151).             2011-08-31 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1280(11) konstatuota, kad J., N., K., N., Å ., P.,P. Å¡eimų tremties bylose pasirašė A. K. (t. 1, b.l. 182-185).             2012-03-08 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3265(11) konstatuota, kad S., K., Č., Ž., G., S., B., M.

Å¡eimų tremties bylose pasirašė A. K.. Nustatyti, ar skaitmenį datoje įrašė A. K., negalima, kadangi pavieniai skaitmenys netinka paraÅ¡iusio asmens identifikacijai (t. 1, b.l. 189-192).              Pirmos instancijos teismas iÅ¡teisiamajame nuosprendyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie įrodymai neįrodo A. K. kaltės dalyvavus kaltinime nurodytų asmenų trėmime. Nors nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys savo parodymuose nurodė, jog A. K. nepažįsta, kai kurie jo pavardę sužinojo tik pamatę archyvo medžiagÄ , tačiau jie visi patvirtino jų Å¡eimų trėmimo faktÄ ir aplinkybes, paaiÅ¡kino patirtÄ moralinę žalÄ , iÅ¡gyvenimus.

RaÅ¡ytiniais bylos įrodymais neginčijamai įrodyta, kad ant penkiolikos iÅ¡vadų dėl Å¡eimų pasiuntimo į spec. trėmimÄ yra A. K. paraÅ¡ai patvirtinantys, kad Å¡ios Å¡eimos iÅ¡tremtinos. IÅ¡ Lietuvos genocido ir rezidencijos tyrimo centro pateiktų archyvinių dokumentų bei vyr. specialisto A. T. parodymų matyti, kad iÅ¡vados, ant kurių pasirašė A. K., buvo bÅ«tinas, vienas iÅ¡ sudedamųjų tremties bylos dokumentų. Nors tokios iÅ¡vados buvo standartiniai dokumentai ir paraÅ¡as ant jų dar nesÄ lygojo iÅ¡trėmimo, nes jos su kitais dokumentais buvo tvirtinamos aukÅ¡tesnių pareigÅ«nų (konkrečiu atveju LSSR VSM 2-N valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko S. F. ir LSSR VSM ministro N. G.), tačiau A.

K. parašas ant išvados liudija, kad jis buvo vienas iš pareigūnų dalyvavusių asmenų trėmimo procese. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai A. K. veiksmus vertino atsietai nuo kitų trėmimo procese dalyvavusių pareigūnų ir pripažino, jog A. K. „neatliko aktyvių veiksmų, kuriuos baudžiamasis įstatymas prilygina civilių gyventojų trėmimui“. Iš anksčiau nurodytų istorinių ir faktinių aplinkybių matyti, kad gyventojų trėmimo organizavimo ir vykdymo procesas buvo realizuojamas daugelio skirtingos kompetencijos pareigūnų veiksmais, laikantis iš anksto numatytos procedūrinės tvarkos.

Å iame procese A. K. dalyvavo bendrininkaudamas su kitais sovietų okupacinės valdžios represinių struktÅ«rų pareigÅ«nais, atlikusiais jiems pavestas užduotis: A. P., A. Å ., surinkusiais asmenis kompromituojančias medžiagas, S. F., N. G., tvirtinusiais tremties bylas, V. K., V. K., N. M., S. D., I. P., A. R., R. V., B. K., K.V. B., S., kurie betarpiÅ¡kai sulaikė Lietuvos gyventojus, perdavė į geležinkelio eÅ¡elonÄ Nr.97354 iÅ¡vežimui. A. K. neigia bendrininkavęs, taręsis su kaltinime nurodytais asmenimis vykdyti asmenų trėmimus.

Nors bendrininkavimo požymis – susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis) yra bÅ«tinas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros veikos, todėl Å¡is požymis nustatomas įvertinus konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales.

Minėta, kad asmenų trėmimo procedūra buvo griežtai reglamentuota, įtraukiant įvairius pareigūnus, pavedant jiems atlikti tam tikras funkcijas, konkrečius veiksmus. Šioje veiksmų grandinėje A. K. veiksmai – pateiktos medžiagos patikrinimas, įvertinimas ir išvados dėl ištrėmimo padarymas, taip kaip ir dokumentinės medžiagos parengimo, jos vertinimo, sprendimo dėl ištrėmimo priėmimo veiksmai, lygiai taip pat kaip ir sprendimo vykdymo (fizinio asmenų išvežimo) veiksmai, galiojančio baudžiamojo įstatymo prasme yra vertinami kaip trėmimo vykdytojo veiksmai.             A.

K. parodymai, kad jis, vykdydamas nurodymÄ tikrinti tremties bylas ir pasiraÅ¡ydamas iÅ¡vadas, atliko tik formalų, techninį dokumentų patikrinimÄ , kuris tremtiniems asmenims pasekmių nesukėlė, su priimtais TSRS ir LTSR Ministrų Tarybos nutarimais dėl trėmimo jis supažindintas nebuvo ir nesuprato 1949 m. įvykių nusikalstamos prasmės, todėl jis nelaikytinas dalyvavusiu asmenų trėmime, paneigtini. Tarnybinėje kortelėje nurodyta, kad K. A. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 1947-03-01 – 1947-04-01 tarnavo Lietuvos SSR MGB tardymo skyriaus 1 poskyrio vyr. tardytoju, 1947-04-01 – 1950-08-08 tarnavo Lietuvos SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus 1 poskyrio vyr. tardytoju (t. 12, b.l. 170-171).

Nors A. K. tvirtina, kad atliko vyr. tardytojo pareigas ir tyrė tik baudžiamÄ sias bylas, tačiau jo paraÅ¡ai ant tremties bylose esančių iÅ¡vadų, liudija tai, kad jis atliko ir kitus pavedimus, įsakymus ir nurodymus. BÅ«damas sveikas, normalios psichikos žmogus, o tokių žmonių poelgiai yra motyvuoti, kontroliuojami, valdomi jo psichikos, jis suvokė vykdomų veiksmų prasmę ir žinojo, jog okupuotos Lietuvos teritorijoje vykdomi žmonių trėmimai. Ilgalaikis A. K. darbas okupacinės valdžios struktÅ«roje rodo jo pasirinkimÄ susieti savo veiklÄ su nusikalstama organizacija, dalyvavimÄ nusikalstamoje organizacijoje, kuri vykdo nusikaltimus žmogiÅ¡kumui, taip pat , kolegijos nuomone, rodo A.

K. ketinimų kryptingumÄ , kad jis pasirinko tarnauti okupacinei valdžiai, vykdyti jos nurodymus, taip pat ir dalyvauti asmenų trėmime laisva valia, suvokdamas Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kartu paneigia ir jo aiÅ¡kinimus, kad jis nesuvokė tuometinės politinės situacijos. IÅ¡ A. K. pasiraÅ¡ytų iÅ¡vadų turinio tremties bylose matyti, kad jos suraÅ¡ytos laikantis tuo metu galiojusių norminių aktų reikalavimų, suvokiant dokumento reikÅ¡mę ir prasmę, darant nuorodÄ Ä¯ trėmimui pagrindÄ sudarantį slaptÄ LTSR Ministrų tarybos nutarimÄ Nr.176/ss ir tai paneigia A.

K. parodymus, jog civilių gyventojų trėmimÄ reglamentuojantys norminiai aktai, jų reikalavimai 1949 m. jam nebuvo žinomi.Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti nuteistas už veiksmus ar neveikimÄ , kurie pagal galiojusius jų vykdymo momentu valstybės vidaus įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais, taip pat kad negali bÅ«ti skiriama griežtesnė bausmė negu ta, kuri galėjo bÅ«ti taikyta nusikaltimo padarymo momentu.

Tačiau minėtame straipsnyje nustatyta, kad Å¡is straipsnis neturi kliudyti teisti ar nubausti kiekvienÄ asmenį už kokį nors veiksmÄ ar neveikimÄ , kurie jų vykdymo momentu buvo laikomi nusikaltimais pagal civilizuotų tautų visuotinai pripažintus bendrus teisės principus. Okupuotos valstybės civilių asmenų trėmimas tai yra ta veika, dėl kurios padarymo A. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme buvo pareikÅ¡ti kaltinimai, tiek pagal tarptautinę, tiek pagal nacionalinę teisę yra pripažįstamas vienu iÅ¡ nusikaltimų žmogiÅ¡kumui ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 102 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡ naujo iÅ¡tyrusi bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, prieÅ¡ingai, nei pirmos instancijos teismas, priėjo prie iÅ¡vados, kad A. K. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 102 straipsnyje, yra įrodyta, todėl už Å¡io nusikaltimo padarymÄ jam skirtina bausmė.Skiriant A. K. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jo padarytas nusikaltimas ne tik yra labai sunkus (BK 11 straipsnio 6 dalis), ypatingai pavojingas, bet ir sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas.

A. K. padaryto nusikaltimo padariniai yra labai sunkÅ«s, nulėmę penkiolikos Å¡eimų ilgalaikę tremtį, prievartinį darbÄ , izoliacijÄ nuo kitų artimųjų, kai kurių ir netektį. A. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos baudžiamasis įstatymas už šį nusikaltimÄ numato net baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo iÅ¡imtį (BK 95 straipsnio 5 dalis). Už karo nusikaltimus ar nusikaltimus žmogiÅ¡kumui, net jei jie buvo padaryti prieÅ¡ daugelį metų (pvz., Antrojo pasaulinio karo metais, pokariu – kitos valstybės įvykdytos okupacijos metu), nustatyti gyvi ir pagal sveikatos bÅ«klę pripažinti pajėgÅ«s dalyvauti baudžiamajame procese kaltininkai neturi teisinių galimybių iÅ¡vengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, A.

K. nusikaltimÄ padarė vykdydamas kitų pareigÅ«nų įsakymus, nenustatytas jo iÅ¡skirtinai aktyvus dalyvavimas Å¡io nusikaltimo padaryme. Be to, po Å¡io nusikaltimo, jis daugiau nenusikalto, teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo, byloje esantys kiti duomenys jį charakterizuoja patenkinamai. ReikÅ¡mingos aplinkybės, individualizuojant A. K. skirtinÄ bausmę, yra jo amžius ir sveikatos bÅ«klė. Pagal byloje esančius duomenis, 1917-03-13 gimęs A. K. yra garbingo 98 metų amžiaus, serga lėtinėmis, progresuojančiomis ir nepagydomomis ligomis, iÅ¡ kurių – kraujo apytakos sistemos ligos atitinka „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡o 1 priedÄ â€œ patvirtintÄ 3013 m. gruodžio 27 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr.1R-308/V-1247, kriterijus (20, 21 punktai). IÅ¡ teismo medicinos ekspertizės Nr. EKG 140/14 (01) iÅ¡vadų matyti, kad dėl nustatytų ligų atlikti bausmę laisvės atėmimo vietose A. K. bÅ«tų per sunku (t.15, b.l.56-61).Visos Å¡ios aplinkybės, įvertinus tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek dėl nusikaltimo prarastas vertybes, jų svarbÄ , vietÄ vertybių hierarchijoje, kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kartu neignoruojant nei nuteistojo, nei nukentėjusiųjų interesų, nuteistojo gyvenimo pokyčių, patvirtina teismo vidinį įsitikinimÄ , kad prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡oma bausmė – laisvės atėmimas 7 metams, savo dydžiu yra teisinga.

Tačiau Å¡ios bausmės paskyrimas atlikti pataisos namuose, Å¡iuo atveju, tikrai neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties ir dėl nuteistojo amžiaus, sveikatos bÅ«klės sukeltų jam fizines kančias ir reikÅ¡tų nepateisinami žiaurų elgesį su Å¡iuo nuteistuoju, ir bÅ«tų neteisinga. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Įstatymas nė vienam iš šių tikslų nesuteikia prioriteto (kasacinės nutartys Nr.2K-449/2007; Nr.2K-748/2007).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, BK 41 straipsniu, ir siekdama, kad būtų užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas šioje byloje, laiko, jog A. K. skirtina prokuroro apeliaciniame skunde siūloma laisvės atėmimo bausmė, tačiau, atsižvelgus į teismo medicinos ekspertizės išvadas, pripažįstama, jog yra pagrindas nuteistajam taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jį nuo bausmės atleisti dėl ligos.

Dėl nukentėjusiųjų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų apeliacinių skundų nepaduota. Prokuroras apeliaciniame skunde, praÅ¡ydamas A. K. pripažinti kaltu pagal BK 102 straipsnį ir paskirti jam bausmę, teikia praÅ¡ymÄ tenkinti ir byloje esančius nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius. Tačiau apeliantas Å¡io praÅ¡ymo nekonkretizuoja, nemotyvuoja, todėl toks praÅ¡ymas suprantamas kaip praÅ¡ymas byloje pareikÅ¡tus nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius patenkinti visiÅ¡kai.Toks apelianto praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies.Kiekvienas asmuo turi teisę į teisingÄ nusikaltimu patirtos žalos atlyginimÄ .

Tai išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 ir 109 straipsnio, juos detalizuojančių BPK 109-118 straipsnių, CK 6.250, 6.263, 6.283 – 285 ir kt. straipsnių.Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius yra pareiškę nukentėjusieji: J. J. 100 000 Lt (atitikmuo 28 962 Eur) neturtinei žalai atlyginti, N. I. Š. 500 000 Lt (atitikmuo 114810 eur) neturtinei ir 100 000 Lt (atitikmuo 28962 eur) turtinei žalai atlyginti; A. P. 200 000 Lt (atitikmuo 57924 eur) neturtinei ir 200 000 Lt (atitikmuo 57924 eur) turtinei žalai atlyginti;

V. B. 300 000 Lt (atitikmuo 86886 eur) neturtinei ir 100 000 Lt (atitikmuo 28962 eur) turtinei žalai atlyginti; E. G. 300 000Lt (atitikmuo 86886 eur) neturtinei žalai atlyginti; A. G. 200 000 Lt (atitikmuo 57924 eur) neturtinei žalai atlyginti; E. L. 300 000 Lt (atitikmuo 86886 eur) neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusysis J. J., prašydamas priteisti 100 000 Lt (atitikmuo 28 962 Eur) neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad jis su tėvais ir kitais šeimos nariais buvo ištremtas, trėmimo metu ir tremtyje patyrė didelius dvasinius ir fizinius išgyvenimus (t.3, b.l. 1-2 ).Nukentėjusioji N.I.

Å ., praÅ¡ydama priteisti 500 000 Lt (atitikmuo 114 810 Eur) nurodė, kad ji buvo iÅ¡tremta su tėvais ir kitais Å¡eimos nariais, trėmimas apsunkino jos vaikystę, atėmė galimybę religinio auklėjimo, ji tremtyje patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus kęsdama Å¡altį, badÄ , susirgo įvairiomis ligomis, nuolat jautė pažeminimÄ ir patyčias, po 7 metų sugrįžus į LietuvÄ ji su tėvais neturėjo savų namų, tėvai ilgai ieÅ¡kojo darbo, negalėjo įsidarbinti, jai baigus mokyklÄ , kadangi buvo tremtinė, negalėjo savalaikiai įstoti mokytis, dėl to reikėjo keisti pavardę (t.3, b.l.13).Nukentėjusysis A.

P., praÅ¡ydamas priteisti 200 000Lt (atitikmuo 57 924 Eur) neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad jis gimęs Lietuvoje 1960 m. ir apie savo tėvų, močiutės trėmimÄ ir jų iÅ¡gyventus dvasinius sukrėtimus jam žinoma iÅ¡ jų pasakojimų (t.6, b.l. 143).Nukentėjusioji V. B., praÅ¡ydama priteisti 300 000Lt (atitikmuo 86 886 Eur) neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog gimė 1956m. Rusijoje iÅ¡tremtų tėvų, močiutės Å¡eimoje, tremtyje gyvenimo sÄ lygų, dėl mažametystės, nepamena, apie Å¡eimos dvasinius iÅ¡gyvenimus žino iÅ¡ tėvų pasakojimo, grįžo į LietuvÄ 1958 m. (t.6, b.l.145-146,149).Nukentėjusieji E. G., prašė priteisti 300 000Lt (atitikmuo 86 886 Eur) neturtinės žalos atlyginimui, jos sutuoktinis nukentėjusysis A.

G. - 200 000 Lt (atitikmuo 57 924 Eur) neturtinės žalos atlyginimui. E. G. nurodė, jog su seserimi buvo iÅ¡tremta ir tremtyje gyvendama 7 metus, patyrė didelius dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡gyveno badÄ , smurtÄ , nuolatinę baimę, pažeminimÄ , sudėtingos gyvenimo sÄ lygos neigiamai paveikė sveikatÄ , nėščia bÅ«dama privalėjo sunkiai dirbti, gimus sÅ«nui, negalėdama užtikrinti jo tinkamos priežiÅ«ros, maitinimo, iÅ¡gyveno dideles kančias. Grižus į LietuvÄ taip pat patyrė sunkumus, neturėjo nei gyvenamojo ploto, nei darbo, nei pinigų, susilaukė pažeminimo ir kančių dėl tremtinės statuso.

Nukentėjusysis A. G. nurodė, jog gimė tremtyje, dėl sunkių gyvenimo sÄ lygų, iÅ¡gyveno sunkiÄ vaikystę, patyrė skaudžius tėvų ir paties iÅ¡gyvenimus, visapusiÅ¡kÄ nepriteklių, nuolatinį žeminimÄ , niekinimÄ . Grįžus į LietuvÄ jautė paniekÄ kitų žmonių, motinai buvo sunku įsidarbinti, ir čia jautė nepriteklių, motina dirbdama sunkius darbus patyrė sveikatos problemų, o jis mokykloje dėl tremtinio statuso taip pat jautė pažeminimÄ , diskriminacijÄ tiek iÅ¡ mokytojų, tiek iÅ¡ kitų mokinių, tai jį vertė kentėti ir nuolat nepasitikėti savimi (t.13, b.l.113).

Nukentėjusioji E. L., praÅ¡ydama priteisti 300 000 Lt (atitikmuo 86 886 Eur) neturtinei žalai atlyginti nurodė, kad jos Å¡eima (A. ir O. K. Å¡eima) 1944-1945 m. patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, buvo iÅ¡varyta iÅ¡ manų ir evakuota į VokietijÄ , grįžusi rado sunaikintus namus, todėl Å¡eima privalėjo įsikurti iÅ¡ naujo, Å¡eimai buvo uždėti padidinti mokesčiai, Å¡eima įvardinta buožėmis ir 1949-03-25 tėvai ir broliai buvo iÅ¡tremti, ji likusi Lietuvoje. Apie tremtyje tėvų ir brolių patirtus dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus sužinojo iÅ¡ jų pasakojimų, tačiau ji taip pat patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl atskirties nuo artimųjų, negalėjimo su jais bendrauti.

Be to, dėl tėvų tremties ji buvo laikoma nepatikima politiÅ¡kai, buvo apsunkintas įsidarbinimas, dėl to paties kentėjo ir jos grįžęs iÅ¡ tremties brolis. Kadangi tėvai ir broliai Å¡iuo metu yra mirę, ji byloje atstovauja visai Å¡eimai ir mano, jog už jos Å¡eimos patirtas kančias kaltininkas privalo atlyginti moralinę žalÄ (t. 13, b.l.75-76).Neturtinė žala yra laikoma asmens didžiuliai dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, įtampa, stresas, nuoskaudos, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusieji, civiliniai ieÅ¡kovai J. J., N.I. Å ., V. B., E. G., A. G., E. L. Å¡ioje byloje pateikė pakankamai įrodymų dėl jų patirtos neturtinės žalos, tarp konstatuotų A. K. neteisėtų veiksmų (įvykdyto nusikaltimo) ir Å¡ių ieÅ¡kovų patirtos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. Neturtinė žala, kaip sunkių žmogaus teisių pažeidimų padarinys, iÅ¡ esmės preziumuojama, įskaitant, kai jÄ patiria tiesioginės aukos artimiausi giminaičiai ir Å¡eimos nariai.

Todėl nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti.Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas atsižvelgia į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007).

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į anksčiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, ne dėl visų civilinių ieÅ¡kovų nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiama neturtinė žala, egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys su A. K. neteisėtais veiksmais, dėl kurių jis pripažįstamas kaltu. Tam tikri nukentėjusiųjų nurodomi patirti neigiami padariniai ( nukentėjusiųjų N.I. Å ., E. G., A. G. nepatogumai ir neigiami iÅ¡gyvenimai grįžus iÅ¡ tremties – sunkumai susirandant, keičiant gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , darbÄ , kitų asmenų reiÅ¡kiamas pažeminimÄ , nepriteklius;

E. L. nurodytos aplinkybės apie šeimos 1944-1945 m. patirtus išgyvenimus, jos pačios nepatogumai ir įvairūs išgyvenimai patirti dėl tremtinės statuso) buvo (galėjo būti) nulemti ne tiek A. K. neteisėtų veiksmų (įvykdyto nusikaltimo), kiek Lietuvos okupacijos, tuometinės politinės – visuomeninės santvarkos nulemtų veiksnių, t.y. manytina, jog pirmiau nurodytus konkrečius neigiamus padarinius šie nukentėjusieji, kaip asmenys buvę ištremti ar jų šeimos nariai, atsižvelgiant į tuometinės okupacinės valdžios bei politinės – visuomeninės santvarkos nulemtus veiksnius, galėjo patirti ir nesant A.

K. nusikalstamų veiksmų (įvykdyto nusikaltimo). Taigi, A. K. atsakomybė taikytina ne dėl visų minėtų nukentėjusiųjų nurodytų patirtų neigiamų padarinių, o tik dėl tų, kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su nustatytais A. K. nusikalstamais veiksmais. Ši aplinkybė vertintina kaip mažinanti prašomus priteisti atlygintinos neturtinės žalos dydžius. Be to, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydžius, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad nustatyta, jog A.

K. nusikaltimÄ , kuriuo padarytos neturtinės žalos atlyginimo reikalauja ieÅ¡kovai, įvykdė bendrininkaudamas su kitais sovietų okupacinės valdžios represinių struktÅ«rų darbuotojais. Proporcingumo principas reikalauja, kad vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį bÅ«tų nustatyta teisinga interesų pusiausvyra. Bendriausia prasme Å¡iuo aspektu svarbu užtikrinti, kad atsakingiems asmenims nebÅ«tų uždėta pernelyg didelė naÅ¡ta priteisiant akivaizdžiai nepakeliamÄ Å¾alos atlyginimÄ .

Aktualu ir tai, kad nusikaltimams žmogiÅ¡kumui paprastai yra bÅ«dingas žmogaus teisių pažeidimų masiÅ¡kumas, t. y asmuo, dalyvaujantis darant tokius nusikaltimus, paprastai padaro žalos daugeliui nukentėjusiųjų, tai daro įtakos nustatant kiekvienam nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį (kai visi nukentėjusieji dalyvauja vienoje byloje arba kai priimant sprendimÄ kiti nukentėjusieji nežinomi arba nedalyvauja byloje, nėra pareiÅ¡kę civilinių ieÅ¡kinių), gali komplikuoti sprendimo vykdymÄ , turėti neigiamos įtakos vėliau dėl žalos atlyginimo reikalavimus pareiÅ¡kiančių nukentėjusiųjų interesams.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei bylos duomenis (A. K. atliktų neteisėtų veiksmų kolektyvinį pobÅ«dį, dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų patirtus ieÅ¡kovų iÅ¡gyvenimus, jų (patirtų iÅ¡gyvenimų) pobÅ«dį ir mastÄ ), taip pat į A. K. amžių, sveikatos bÅ«klę bei turtinę padėtį, sprendžia, kad, Å¡ios konkrečios bylos atveju, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų ieÅ¡kovams (J. J., N. I. Å ., V. B., E. G., A.

G., E. L.) iÅ¡ A. K. priteisiant, atsižvelgus ir į susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose už analogiÅ¡kas veikas (kasacine byla Nr.3K-7-70/2011) , mažesnes nei praÅ¡oma sumas. Nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Nukentėjusysis nurodė, jog yra tremtinių vaikas ir gimęs Lietuvoje 1960 m., todėl jo galimai patirti nepatogumai ir iÅ¡gyvenimai nėra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su A.K. nusikalstamais veiksmais.

Turtinės žalos atsiradimo nukentėjusysis visiÅ¡kai nemotyvavo ir jokiais įrodymais nepagrindė. Kaip jau aptarta anksčiau, jo dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai buvo/galėjo bÅ«ti sÄ lygoti Lietuvos okupacijos, tuometinės politinės – visuomeninės santvarkos nulemtų veiksnių, t.y. manytina, jog neigiamus padarinius jis, kaip tremtinių vaikas, atsižvelgiant į tuometinės okupacinės valdžios bei politinės – visuomeninės santvarkos nulemtus veiksnius, galėjo patirti ir nesant A.

K. nusikalstamų veiksmų (įvykdyto nusikaltimo).Apart praÅ¡omo priteisti neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusieji N.I. Å . praÅ¡o priteisti ir 100 000 Lt (atitikmuo 28 962 Eur), A. P. – 200 000 Lt (atitikmuo 57 924 Eur) ir V. B. 100 000 Lt (atitikmuo 28 962 Eur) turtinę žalÄ . Nukentėjusioji N. I. Å . nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro jos tėvų dėl tremties prarasti namai su Å«kiniais pastatais, namų apyvokos reikmenys, Å«kio padargai ir kitas tuo metu turėtas turtas. Nukentėjusioji V.

B. pareikÅ¡dama civilinius ieÅ¡kinius ir dėl turtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ viso nenurodė kuo grindžiamas toks praÅ¡ymas. Minėti nukentėjusieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių praÅ¡ymus priteisti turtinę žalÄ , nepagrindė dokumentais ar kitais įrodymais ir praÅ¡omų priteisti turtinės žalos dydžių. Teisėjų kolegija, įvertinusi A. K. nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nustatytas faktines bylos aplinkybes apie nukentėjusiųjų ar jų artimųjų iÅ¡trėmimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusieji patyrė turtinę žalÄ , tačiau jiems nepateikus konkretaus prarastų materialinių vertybių įvertinimo, nėra galimybės nustatyti ieÅ¡kinio dydžių.

Esant tokiai situacijai, yra pagrindas taikyti įstatyme numatytÄ iÅ¡imtį (BPK 115 straipsnio 2 dalis) ir pripažinus nukentėjusiųjų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:              Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendį, kuriuo A.

K. (A. K. (J.)) pagal BK 102 straipsnį iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:             A. K. pripažinti kaltu pagal BK 102 straipsnį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams.             Pritaikyti BK 76 straipsnio 1 dalį ir A. K. nuo bausmės atleisti dėl ligos.             A. K. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.             Priteisti iÅ¡ A.

K. neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiesiems:J. J. 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių) Eur ;N. I. Å . 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių) Eur ;V. B. 8 000 (penkis tÅ«kstančius) Eur ;E. G. 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių) Eur ;A. G. 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) Eur ;E. L. 6 000 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius) Eur . Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti. Nukentėjusiesiems civiliniams ieÅ¡kovams N. I. Å . ir V. B. pripažinti teisę į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kolegijos pirmininkė                                                                    Elena Vainienė Teisėjai                                                                                         Regina Gaudutienė                                                                                                       Viktoras Kažys