2021-05-26 Nr. AB-11212-3-61-3-01679-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1276-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01679-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. I. (S. I.) dėl ekspertizės pažymos ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika (toliau – ir pareiškėjas, Klinika) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus TLK) 2019 m. balandžio 8 d. ekspertizės pažymą apie UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos neplaninį patikrinimą Nr. 1EP-49 (toliau – ir Ekspertizės pažyma); 2) panaikinti Vilniaus TLK 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 3S-5441 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos įpareigojimo nevykdymo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Ekspertizės pažyma priimta po 2019 m. kovo 28 d. ekspertizės posėdžio, kuriame (dalyvaujant ir Klinikos atstovams) svarstyta Vilniaus TLK 2019 m. vasario 21 d. patikrinimo pažyma Nr. 1VP-34 (toliau – ir Patikrinimo pažyma), kurios 11 punkte pasiūlyta Vilniaus TLK direktoriui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 (2014 m. liepos 31 d. įsakymo redakcija) patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 11 punktu, įpareigoti Kliniką grąžinti S. I. (toliau – ir pacientas) jo sumokėtas lėšas Klinikai už neteisėtai apmokestintas paslaugas. Ekspertizės pažymos 9.1 punktu priimtas sprendimas įpareigoti Kliniką grąžinti pacientui 1 473 Eur iki 2019 m. gegužės 8 d., apie tai informuojant atsakovą; 9.2 punkte nustatyta, kad Klinikai neįvykdžius minėto įpareigojimo, Vilniaus TLK spręs dėl Vilniaus TLK ir Klinikos 2019 m. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties Nr. ST-112-19(ASPĮ/MR) (toliau – ir 2019 m. Sutartis) bendrųjų sąlygų 4.6.3 punkte numatytų priemonių taikymo.

3. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracine byla Nr. A11-900/2004, pažymėjo, kad nebuvo gavęs Ekspertizės pažymos projekto ir prarado teisę duoti paaiškinimus. Ekspertizės pažymos 9.2 punkte nurodyta sankcija neteisėta, atsakovas nustato 2017 m. Sutarties Nr. ST-112-17 pažeidimą, o taiko 2019 m. Sutarties nuostatas, sankcija yra neproporcinga, nes atsakovas stabdytų Sutarties vykdymą kone dėl visų Klinikos teiktinų pacientams paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, o tikrinimo objektas buvo vieno asmens atvejis. Dėl tos pačios priežasties Sprendime taikoma sankcija neteisėta, be to, Ekspertizės pažymos ginčytinas dalykas tėra vieno paciento atvejis ir tik dėl apmokėjimo, o Sprendime taikoma sankcija riboja galimybę kitiems pacientams gauti Klinikoje jiems būtinas paslaugas, dėl ko Klinika patirs ženklių nuostolių.

4. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir SSĮ) 49 straipsnio 5 dalimi, Tvarkos 7.5, 9.3, 9.4 punktais ir nurodė, kad tarp paciento ir Klinikos 2017 m. gegužės 11 d. sudarytoje Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartyje (toliau – Paslaugų sutartis) pacientas savo parašu patvirtino, kad su Klinikos vidaus tvarkos taisyklėmis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygomis, šių paslaugų įkainiais susipažino, juos suprato ir sutinka jų laikytis. Pacientas pasirinko Kliniką operacijoms ir brangiau kainuojančią paslaugą – (duomenys neskelbtini). Prieš paslaugų teikimą pacientas žodžiu ir raštu supažindintas su informacija apie jo teisę ir galimybes konkrečią paslaugą gauti įstaigoje nemokamai, apie tinkamą informavimą pacientas pasirašytinai patvirtino Paslaugų sutarties formoje „Sutikimas dėl mokamų paslaugų“ (toliau – ir Sutikimas). Nurodė, kad paslaugos kainų skirtumai aiškiai nurodomi Klinikos kainyne, pacientui pateiktose sąskaitose.

5. Nurodė, kad Vilniaus TLK ir Klinika sudarė 2017 m. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutartį, kurios 3.5 punktu nustatyto įsipareigojimo pateikti Klinikai nemokamos paslaugos detalizacijos – (duomenys neskelbtini) (analogo Klinikos (duomenys neskelbtini)) už bazinę kainą, atsakovas nevykdo. Atsakovas ir 2019 m. gegužės 14 d. tepateikė šios bazinės paslaugos kainą, bet nėra detalizacijos, be kurios Klinika negali pateikti prašomų duomenų, ir vadovaujasi bei taiko žinomą šiai paslaugai kriterijų – kainą (jos skirtumą).

6. Pažymėjo, kad pacientas, gavęs Klinikoje visas paslaugas 2017 m., už jas sumokėjo, nereiškė pretenzijų Klinikai. Ginčas dėl apmokėjimo kilo tik 2019 m., po TLK nepavykusio ir atšaukto kito Klinikoje šio profilio paslaugų patikrinimo.

7. Atsakovas Vilniaus TLK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir SPĮĮ), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ), Valstybinės ligonių kasos (toliau – ir VLK) direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtintu Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su VLK ar TLK, veiklos priežiūros tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) ir nurodė, kad VLK ir teritorinių ligonių kasų atliekama kontrolės procedūra susideda iš dviejų etapų: patikrinimo ir ekspertizės. Nurodė, kad pareiškėjo patikrinimas atliktas vadovaujantis Vilniaus TLK direktoriaus 2019 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1V-32 (su vėlesniais pakeitimais).

9. Nurodė, kad Klinikos veikla yra tęstinė pagal sutartis. Šiuo metu galioja 2019 m. Sutartis, kurioje šalys susitarė dėl esminių sutartinių įsipareigojimų, rėmėsi 2019 m. Sutarties Bendrųjų sąlygų II skyriaus 2.22, 2.24 punktais, Bendrųjų sąlygų IV skyriaus 4.6.3, 4.12 punktais.

10. Nurodė, kad Klinika su patikrinimo rezultatais buvo supažindinta ir pasinaudojo teise pateikti pastabas dėl Patikrinimo pažymoje padarytų išvadų (2019 m. kovo 15 d. raštas Nr. SD-83). Pareiškėjas dalyvavo ekspertizės posėdyje ir buvo informuotas, kokia tvarka bus priimtas galutinis sprendimas. Ekspertizės pažyma surašyta, įvertinus Patikrinimo pažymą, Klinikos atstovo 2019 m. kovo 15 d. raštą Nr. SD-83, 2019 m. kovo 28 d. ekspertizės posėdyje pateiktus paaiškinimus. Pareiškėjas buvo supažindintas su Ekspertizės pažyma, tačiau iki 2019 m. gegužės 8 d. neįvykdė atsakovo įpareigojimo grąžinti pacientui nurodyto dydžio lėšas. 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 3S-5441 atsakovas, atsižvelgdamas į paciento 2019 m. gegužės 9 d. pranešimą, kad Klinika neįvykdė Ekspertizės pažymos 9.1 punkto įpareigojimo, vadovaudamasis 2019 m. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.3 ir 4.12 punktais ir SPĮĮ 58 straipsnio 3 dalimi, pranešė pareiškėjui, kad nuo 2019 m. gegužės 21 d. trisdešimčiai dienų stabdo sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ vykdymą. Atsakovas taip pat informavo, kad pareiškėjui per sutarties sustabdymo laikotarpį nepašalinus Ekspertizės pažymos 9.1 punkte nurodyto pažeidimo, vadovaudamasis 2019 m. Sutarties 4.11 punktu, vienašališkai nutrauks Sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ galiojimą. 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. S19/64 pareiškėjas informavo atsakovą, kad 2019 m. gegužės 16 d. pervedė pacientui 1 473 Eur, todėl atsakovas 2019 m. gegužės 20 d. rašte Nr. 3S-5778 „Dėl sutarties Nr. ST-112-19(ASPĮ/MR) stabdymo“ informavo pareiškėją, kad nestabdys sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ vykdymo nuo 2019 m. gegužės 21 d. trisdešimčiai dienų.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad taikant kontrolės priemones buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Nurodė, kad kontrolės procedūra pareiškėjui inicijuota pagal paciento skundą ir atsižvelgiant į tai, kad jis su atsakovu yra sudaręs 2019 m. Sutartį (sveikatos paslaugų priežiūros paslaugų teikimo metu – 2017 m. Sutartį). Pareiškėjas, sudarydamas su atsakovu tiek 2017 m., tiek 2019 m. Sutartį, susipažino su sutarties sąlygomis ir įsipareigojo laikytis joje numatytų įsipareigojimų bei teisės aktų. Pareiškėjui buvo žinoma, kad atsakovas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą gali taikyti Sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.3 punkte nustatytas priemones. Pareiškėjas, susipažinęs su Patikrinimo pažymos išvadomis, turėjo galimybę pateikti paaiškinimus, kurie buvo svarstomi ekspertizės posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui. Pažymėjo, kad Sprendimas dėl sankcijos taikymo yra priimamas antrame kontrolės procedūros etape – ekspertizės metu. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pastabas dėl jam pritaikytų kontrolės priemonių taikymo, kreipdamasis su skundu į Vilniaus TLK taikinimo komisiją, kuri yra išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme instancija, taigi, priimant Ekspertizės pažymą ir joje numatant kontrolės priemones, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi LVAT administracine byla Nr. A-11-900/2004, nes LVAT bylos ir nagrinėjamo skundo aplinkybės skiriasi.

12. Pažymėjo, kad Ekspertizės pažymos 9.1 punkte nurodytas įpareigojimas grąžinti pinigus pacientui priimtas konstatavus, kad pareiškėjas nesilaikė Tvarkos reikalavimų, netinkamai informavo pacientą apie galimybę gauti dienos chirurgijos paslaugas be papildomos priemokos, t. y. apmokamas tik iš PSDF biudžeto lėšų. Nurodė, kad nėra ginčo, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę teikti ir mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir apmokėjimas turi būti vykdomas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, kurios pareiškėjas nesilaiko (Tvarkos 9.3, 9.4 punktai). Pažymėjo, kad pacientas nebuvo tinkamai informuotas apie jo teisę konkrečią paslaugą įstaigoje gauti nemokamai. Nurodė, kad Ekspertizės pažymoje teisingai konstatuota, kad iš Sutikimo neaišku, už ką konkrečiai pacientas sutinka mokėti: ar už mokamą paslaugą „(duomenys neskelbtini)“, ar už brangiau kainuojančią paslaugą „(duomenys neskelbtini)“ su „pagerinta slauga“. Sutikime nedetalizuojami jokie brangiau kainuojančių paslaugų ir PSDF biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų kainų, kiekio, pranašumo skirtumai. Pareiškėjas turi galimybę vidaus teisės aktuose aiškiai apsibrėžti, už ką papildomai turi susimokėti pacientas, kuriam yra teikiama iš PSDF biudžeto lėšų apmokama paslauga, ir su tokia informacija tinkamai supažindinti pacientą. Pareiškėjo argumentas, kad pacientas visapusiškai buvo supažindintas žodžiu ir raštu su informacija apie jo teisę bei galimybes konkrečią paslaugą gauti įstaigoje nemokamai ir tą tinkamą informavimą pacientas patvirtino savo parašu, nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas pažeidė Tvarkos 9.4. punktą, pagal kurį pacientas turi būti pasirašytinai supažindintas su brangesnės ir PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos paslaugos skirtumais ir savo pasirinkimą medicinos dokumentuose, o ne kituose pareiškėjo nurodomuose dokumentuose.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog paciento informavimo sąvokai taikytinos lingvistinės minėtos teisės normos aiškinimo taisyklės leidžia aiškinti, kad būtina supažindinti su vienu iš skirtumo kriterijų, t. y. paslaugos kainų skirtumais. Net ir lingvistiškai aiškinant minėtą frazę, teisės akto kūrėjas siekė pabrėžti kuo išsamesnį skirtumų išvardijimą, o ne vieno iš jų pasirinkimą. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus. Atsakovas rėmėsi administracinių teismų praktika, kad vertinant privalomo paciento informavimo apie tai, už ką jis turi mokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tinkamumą, pacientas, kaip vartotojas, turi būti aiškiai ir raštu supažindintas, kokią paslaugą jis gauna įstaigoje nemokamai ir už ką turi sumokėti.

14. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu nebeliko teisinio pagrindo svarstyti Sprendime nurodyto reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes pareiškėjas 2019 m. gegužės 16 d. įvykdė 2019 m. gegužės 13 d. rašte nurodytą reikalavimą ir 2019 m. gegužės 16 d. sumokėjo pacientui 1 473 Eur. 2019 m. gegužės 20 d. raštu atsakovas informavo pareiškėją, kad nestabdys sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ vykdymo.

15. Pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo, jog Ekspertizės pažymos 9.2 punkte pritaikyta sankcija yra neproporcinga. Šalių sudarytoje sutartyje neišskiriami atvejai, dėl kokių pažeidimų ir dėl kelių asmenų teisių pažeidimo gali būti taikoma Sutartyje bei Apraše numatyta sankcija, nes šiuo atveju esminis kriterijus – sutartinių įsipareigojimų nevykdymas. Be to, atsakovas priėmė sprendimą, kad sustabdys sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „(duomenys neskelbtini)“ vykdymą, o ne dėl visų dienos chirurgijos paslaugų, kaip nepagrįstai teigia pareiškėjas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. I. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Nurodė, kad į Klinikoje 2017 m. gegužės 11 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. atliktos (duomenys neskelbtini), už kurias jis sumokėjo 1 473 Eur (746 Eur už pirmąją, 727 Eur – už antrąją). Po operacijų Klinikoje gulėjo po vieną parą, abiem atvejais jam buvo suteikta viena nakvynė be pagerintų paslaugų. Operacijoms jis buvo užregistruotas pas tą patį gydytoją, kuris jį apžiūrėjo Antakalnio poliklinikoje (jis dirba ir Klinikoje), kur buvo užsiregistravęs pirmajam vizitui dėl (duomenys neskelbtini) apžiūros (prieš operacijas). Gydytojas per konsultaciją prieš operacijas paaiškino, kad Klinikoje operacijos yra mokamos ir brangios, o dėl galimybės gauti pigesnę paslaugą – kad tik Klinika turi (duomenys neskelbtini), dėl to ir kaina tokia. Apie tai, kad gali (duomenys neskelbtini) gauti Klinikoje nemokamai, nežinojo ir Klinikoje tai nebuvo paaiškinta.

18. Nurodė, kad jam nepaaiškinta, dėl ko reikalinga pagerinta slauga ir kokią paslaugą jis gautų be jos. Nors 2017 m. gegužės 11 d. pasirašė dokumentus, tačiau nesuprato, kad pagerinta slauga yra papildoma paslauga ir kad gali gauti operaciją be pagerintos slaugos.

19. Pažymėjo, kad po operacijos, kuomet kreipėsi į Kliniką ir prašė paaiškinti, už ką mokėjo, ji vengė atsakyti. Nurodė, kad turėdamas informaciją apie tai, kiek kainuoja operacija ir kiek kainuoja papildomos paslaugos, būtų galėjęs nuspęsti, ar nori jas rinktis ir mokėti papildomai.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus TLK Ekspertizės pažymą nutraukė. Likusią pareiškėjo skundo dalį dėl Vilniaus TLK Sprendimo panaikinimo atmetė.

21. Teismas nustatė, kad Klinika ir pacientas 2017 m. gegužės 11 d. pasirašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį. Pacientas 2017 m. gegužės 11 d. pasirašė „Sutikimą dėl mokamų paslaugų“, kuriame nurodyta teikiama paslauga – (duomenys neskelbtini). Pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos Klinikoje suteiktos 2017 m. gegužės 11 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d., t. y. atliktos (duomenys neskelbtini). Klinika išrašė pacientui 2017 m. gegužės 11 d. sąskaitą 746 Eur sumai už pagerintą slaugą (duomenys neskelbtini) metu (727 Eur), (duomenys neskelbtini) (0 Eur) ir pagerintą slaugą (19 Eur), o 2017 m. lapkričio 22 d. – sąskaitą 727 Eur sumai už pagerintą slaugą (duomenys neskelbtini) metu (727 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (0 Eur).

22. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Kliniką, prašydamas pateikti informaciją; prašė pervesti jo sumokėtą 746 Eur sumą į jo nurodytą sąskaitą, kadangi TLK už jo operaciją sumokėjo pilnai. Klinika 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. S18/6 ir 2018 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. S18/93 pareiškėjo skundą ir pakartotinį skundą paliko nenagrinėtu.

23. Teismas nustatė, kad Vilniaus TLK ir Klinika 2017 m. balandžio 26 d. pasirašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. ST-112-17(ASPĮ/MR) (toliau – 2017 m. Sutartis). 2019 m. jos taip pat yra sudariusios Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartį Nr. ST-112-19(ASPĮ/MR).

24. Vilniaus TLK atliko Klinikos neplaninį patikrinimą pagal S. I. skundą ir, siekdama įvertinti paciento papildomo mokėjimo už dienos chirurgijos paslaugas, kurios buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, pagrįstumą ir teisėtumą bei atlikusi patikrinimą surašė 2019 m. vasario 21 d. patikrinimo pažymą Nr. 1VP-34. Atsakovas Patikrinimo pažymos 10 punkte pateikė išvadas, kad: 1) Klinika, nesuteikdama arba suteikdama pacientui neaiškią ir dviprasmišką esminę informaciją apie galimybę gauti Klinikos paslaugas, apmokamas tik iš PSDF biudžeto, t. y. be priemokos, sudarė pagrindą pacientui padaryti neteisingą pasirinkimą, kurio kitomis aplinkybėmis (t. y. turėdamas teisingą ir visapusišką informaciją) nebūtų padaręs; 2) Klinika neteisėtai pateikė apmokėti pacientui jam suteiktas paslaugas, nes nesilaikė Tvarkos reikalavimų: a) netinkamai informavo pacientą apie galimybę gauti dienos chirurgijos paslaugas be papildomos priemokos, t. y. apmokamas tik iš PSDF biudžeto lėšų; b) pacientui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su skirtumu tarp Klinikos teikiamos brangiau kainuojančios „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), apmokamo iš PSDF biudžeto. Patikrinimo pažymos 11 punkte buvo pateiktas pasiūlymas Vilniaus TLK direktoriui, vadovaujantis Tvarkos 11 punktu, įpareigoti Kliniką grąžinti pacientui lėšas, kurias jis sumokėjo Klinikai už neteisėtai apmokestintas paslaugas. Atsakovas 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. G19/24 Patikrinimo pažymą išsiuntė Klinikai, pasiūlydamas dėl joje nurodytų faktų pateikti pastabas, taip pat informavo apie numatomą ekspertizės posėdį, kuriame bus svarstomi patikrinimo rezultatai.

25. Klinika 2019 m. kovo 15 d. raštu Nr. SD8-3 „Dėl patikrinimo pažymos Nr. 1VP-34“ pateikė atsakovui nesutikimą su Patikrinimo pažyma, kurioje nurodė, kad pacientas 2017 m. gegužės 11 d. Sutikime pasirašė, jog yra susipažinęs su Klinikos vidaus taisyklėmis, aiškiai ir suprantamai informuotas apie Klinikos teikiamas paslaugas, jų teikimo sąlygas ir įkainius, galimybę gauti nemokamas planines paslaugas, apmokamas iš PSDF lėšų, tvarką bei supranta, kad jei savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, sumoka jų faktinių ir bazinių kainų skirtumą.

26. 2019 m. kovo 28 d. įvyko ekspertizės posėdis, kuriame dalyvavo Vilniaus TLK ir Klinikos atstovai, ir kuriame buvo svarstoma Patikrinimo pažyma. Vilniaus TLK 2019 m. balandžio 8 d. priėmė Ekspertizės pažymą, kurios 9.1 papunktyje nusprendė, kad, vadovaujantis Tvarkos 12 punktu, paslaugos, kurias apmokėjo pacientas, laikomos neteisėtai apmokėtomis, ir įpareigojo Kliniką grąžinti pacientui 1 473 Eur iki 2019 m. gegužės 8 d. bei apie grąžinimą raštu informuoti Vilniaus TLK; 9.2 papunkčiu nusprendė, kad jeigu Klinika iki 2019 m. gegužės 8 d. neįvykdys 9.1 papunktyje nurodyto įpareigojimo, Vilniaus TLK spręs dėl 2019 m. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.3 punkte numatytų priemonių taikymo.

27. Vilniaus TLK 2019 m. gegužės 13 d. Sprendimu, atsižvelgdama į tai, kad Klinika neįvykdė Ekspertizės pažymos 9.1 punkte nustatyto įpareigojimo, vadovaudamasi 2019 m. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.3. ir 4.12 papunkčiais ir SPĮĮ 58 straipsnio 3 dalimi, nuo 2019 m. gegužės 21 d. trisdešimčiai dienų sustabdė 2019 m. Sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „ (duomenys neskelbtini)“, ACHI kodas (duomenys neskelbtini), vykdymą; Sprendime Klinika taip pat informuota, kad per 2019 m. Sutarties sustabdymo laikotarpį nepašalinus Ekspertizės pažymos 9.1 punkte nurodyto pažeidimo, t. y. visiškai neįvykdžius įpareigojimo ir apie tai neinformavus Vilniaus TLK, vadovaudamasi 2019 m. Sutarties 4.11 punktu, Vilniaus TLK vienašališkai nutrauks 2019 m. Sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „ (duomenys neskelbtini)“ galiojimą.

28. Klinika 2019 m. gegužės 16 d. įvykdė Sprendime nurodytą reikalavimą, t. y. pervedė pacientui 1 473 Eur ir apie tai 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. S19/64 informavo atsakovą, prašydama atšaukti Sprendime numatytą 2019 m. Sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vykdymo sustabdymą. Atsakovas 2019 m. gegužės 20 d. raštu informavo Kliniką, kad nestabdys 2019 m. Sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „ (duomenys neskelbtini)“ vykdymo.

29. Teismas vadovavosi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais SPĮĮ, SDĮ bei kitais su jų įgyvendinimu susijusiais teisės aktais.

30. Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus TLK 2019 m. balandžio 8 d. Ekspertizės pažymą, kurios 9.1 papunkčiu atsakovas konstatavo, kad Klinikos teiktos paslaugos, kurias apmokėjo S. I., laikomos neteisėtai apmokėtomis, todėl Klinika įpareigojama grąžinti S. I. 1 473 Eur iki 2019 m. gegužės 8 d. ir apie grąžinimą raštu informuoti atsakovą; 9.2 papunktyje nurodyta, kad jeigu Klinika iki 2019 m. gegužės 8 d. neįvykdys Ekspertizės 9.1. papunktyje nurodyto įpareigojimo, Vilniaus TLK spręs dėl 2019 m. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.3 papunktyje numatytų priemonių taikymo (jame nustatyta, kad jei Klinika per TLK nustatytą terminą nesiima priemonių TLK nurodytiems pažeidimams pašalinti, Sutarties vykdymas visa apimtimi ar iš dalies stabdomas 30 dienų nuo termino, numatyto šiems pažeidimams pašalinti, pabaigos). Taigi iš ginčijamos Ekspertizės pažymos buvo matyti, jog joje nebuvo priimtas atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimas taikyti pareiškėjui ekonomines sankcijas, administracines nuobaudas ar kitokias administracinio pobūdžio poveikio priemones, todėl raginimas atlikti veiksmus ir sąlyginis elgesio nurodymas negali būti prilyginamas sprendimui, kuriuo yra atliekami privalomi patvarkymai, turintys realias teisines pasekmes pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo siekiamas apskųsti aktas – Ekspertizės pažyma – negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku. Tai patvirtina aktuali LVAT praktika. Teisėjų kolegijos vertinimu, administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Ekspertizės pažymą nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, kadangi reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos dalyku, nes nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių.

31. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui Ekspertizės pažymos pagrindu ginčijamu Spendimu buvo taikytas 2019 m. Sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), galiojimo sustabdymas, nagrinėdamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vertino ir Ekspertizės pažymos išvadas.

32. Teismas pažymėjo, jog TLK kontrolės funkcijos įtvirtintos SDĮ 33 straipsnyje, taip pat SPĮĮ 52 straipsnio 3 punkte. Teismas vadovavosi Aprašo 4.1, 22, 29, 44, 50, 53 punktų nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad laikantis teisės aktų nuostatų, gavus S. I. skundą dėl jam teiktų paslaugų Klinikoje, Vilniaus TLK direktoriaus 2019 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1V-32 (su vėlesniais pakeitimais 2019 m. sausio 24 d., vasario 4 d., 2019 m. vasario 8 d.) teisėtai ir pagrįstai inicijuotas Klinikos patikrinimas, kuris pradėtas 2019 m. sausio 30 d., žinant Klinikos direktoriaus pavaduotojai I. S.-M., o jį baigus 2019 m. vasario 21 d. surašyta Patikrinimo pažyma.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog iš esmės neturėjo galimybių gintis, nes atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes (Patikrinimo pažyma pareiškėjui išsiųsta 2019 m. vasario 22 d. raštu Nr. G19/24, pasiūlant dėl joje nurodytų faktų per 14 dienų pateikti pastabas, patikslinimus ir paaiškinimus, pridedant juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat informuojant, kad 2019 m. kovo 28 d. numatomas ekspertizės posėdis, kuriame bus svarstomi patikrinimo rezultatai; pareiškėjas 2019 m. kovo 15 d. pateikė TLK nesutikimą su Patikrinimo pažyma, kuris apsvarstytas ekspertizės posėdyje; pareiškėjo atstovai advokatas M. S. ir Klinikos direktorės pavaduotoja I. S.-M. dalyvavo ekspertizės posėdyje, kuriame nagrinėti patikrinimo rezultatai; Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutarties 4.6.3 punkte nustatyta, kad jeigu Klinika per TLK nustatytą terminą nesiima priemonių TLK nustatytiems pažeidimams pašalinti, TLK iniciatyva sutarties vykdymas visa apimtimi ar iš dalies stabdomas 30 dienų nuo termino, numatyto pažeidimams pašalinti, pabaigos) yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laiku informuotas apie nustatytus pažeidimus, pateikė savo atsikirtimus ir jam buvo žinomi nustatyti pažeidimai bei atitinkamos pasekmės, teisė ginti savo teises ir interesus buvo suteikta. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos Klinikos kontrolės ir Sprendimo priėmimo procedūros, todėl Sprendimas šiuo aspektu yra teisėtas.

34. Teismas vadovavosi SSĮ 49 straipsnio 5 ir 6 dalims, Tvarkos 1, 3.2, 9, 9.2, 9.3.1, 9.3.2, 9.4, 9.5.1–9.5.3, 11 punktais. Nurodė, kad pacientas ir Klinika 2017 m. gegužės 11 d. pasirašė sveikatos priežiūros paslaugų sutartį, kuria Klinika įsipareigojo suteikti šioje sutartyje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paciento pageidavimu suteikti kitas Klinikos teikiamas paslaugas ir paslaugas, kurios reikalingos ar rekomenduojamos pacientą gydančio Klinikos gydytojo nuomone, o pacientas įsipareigojo laikytis Klinikos vidaus tvarkos taisyklių, sumokėti už suteiktas paslaugas pagal galiojančius Klinikos įkainius. Nurodytoje sutartyje pacientas pasirašytinai patvirtino, kad jam prieinama ir suprantama informacija, be kita ko, apie Klinikoje teikiamas mokamas paslaugas, jų kainas, galimybes jomis pasinaudoti, kad jis susipažino ir suprato su Klinikos vidaus taisyklėmis, asmens priežiūros paslaugų teikimo sąlygomis, Klinikos įkainiais ir sutinka jų laikytis. Teismo vertinimu, tarp paciento ir Klinikos sudarytoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartyje tik abstrakčiai nurodoma, kokių sąlygų sutiko laikytis pacientas, tačiau prie jos nepateikti konkretūs duomenys nei apie PSDF lėšomis apmokamų paslaugų teikimo sąlygas, nei apie Klinikos teikiamas mokamas paslaugas, nei apie konkrečių paslaugų atitinkamus įkainius, todėl minėta sutartis yra neinformatyvi. Pažymėta, kad minėtoje sutartyje nurodyta, kad ji ilgalaikė ir galioja, kol viena iš šalių nepareiškė kitaip, sutarties sąlygos galioja visoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurias pacientui teikia Klinika, kol raštu nebus susitarta kitaip.

35. Teismas pažymėjo, kad pacientas 2019 m. gegužės 11 d. pasirašė sutikimą dėl mokamų paslaugų, kuriame nurodyta paslauga – (duomenys neskelbtini), o Sutikimo paskutiniajame sakinyje nurodoma: „sutinku gauti šiame sutikime nurodomą mokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą, sumokant Klinikai pagerintos slaugos kainą savo lėšomis“. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutikimo turinį konstatavo, kad jis yra neinformatyvus ir abstraktaus pobūdžio, nes iš jo neįmanoma suprasti, kokią paslaugą ir kokiu atveju pasirinko pacientas: ar paslaugą (duomenys neskelbtini) (t. y. (duomenys neskelbtini)), ar paslaugą (duomenys neskelbtini) su pagerinta slauga. Nors iš Sutikimo galima suprasti, kad pacientas yra susipažinęs su Klinikos vidaus taisyklėmis, aiškiai ir suprantamai informuotas apie Klinikos teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir įkainius, galimybę gauti nemokamas planines ir būtinosios pagalbos paslaugas Klinikoje, tačiau visiškai neaišku, kada taikoma pagerinta slauga, ar tai yra atskira paslauga, ar sudėtinė (duomenys neskelbtini)paslaugos dalis. Be to, Sutikime nėra nurodyta nei pacientui teikiamos paslaugos data, nei jos įkainis, nei brangesnės paslaugos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos paslaugos skirtumas, už kurį reikia primokėti.

36. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Klinikos atstovas 2019 m. kovo 15 d. paaiškinimuose dėl Patikrinimo pažymos, be kita ko, nurodė, jog pacientas pasirinko Klinikoje brangiau kainuojančią paslaugą – (duomenys neskelbtini), tačiau teismas pažymėjo, kad pacientui pateiktose sąskaitose už asmens sveikatos priežiūros paslaugas nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) kaina – 0,00 Eur (pagal pirmąją sąskaitą pacientas sumokėjo už pagerintą slaugą operacijos metu (727 Eur) ir už pagerintą bendros praktikos slaugytojos slaugą (19 Eur), o pagal antrąją sąskaitą pacientas sumokėjo už pagerintą slaugą operacijos metu (727 Eur)).

37. Pažymėta ir tai, kad nėra paciento sutikimo dėl 2017 m. lapkričio 22 d. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos – (duomenys neskelbtini), su pagerinta slauga ar be jos, todėl teismas kritiškai vertino Klinikos atstovo paaiškinimus ekspertizės posėdyje, jog 2017 m. gegužės 11 d. sutikimas pasirašytas tiek dėl 2017 m. gegužės 11 d. paslaugos, tiek dėl 2017 m. lapkričio 22 d. paslaugos, ir konstatavo, kad Klinika nesilaikė paciento informavimo pareigos, prieš suteikiant 2017 m. lapkričio 22 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugą, t. y. nevykdė Tvarkos 9.5.1–9.5.3 papunkčių reikalavimų, kuriuose nustatyta, medicinos dokumentuose turi būti įdėtinis lapas su apmokėtų paslaugų sąrašu, kuriame nurodoma: paciento patvirtintas parašu sutikimas (prašymas) dėl mokamų paslaugų teikimo, suteiktos mokamos paslaugos pavadinimas ir jos teikimo pagrindas, paslaugos apmokėjimo faktą patvirtinančio dokumento numeris ir data.

38. Teismas akcentavo, kad, kaip nurodyta Ekspertizės pažymoje, skirtumo tarp PSDF biudžeto lėšomis apmokamo (duomenys neskelbtini) ir šios operacijos su „pagerinta slauga“, už kurią pacientas sumokėjo asmeninėmis lėšomis, negalėjo paaiškinti Klinikos atstovė patikrinimo metu, o pareiškėją atstovaujantis advokatas paaiškino, kad paciento mokestis už „pagerintą slaugą“ yra priemoka, kurią sudaro skirtumas tarp Klinikos teikiamos paslaugos kainos ir PSDF biudžeto apmokamos paslaugos kainos, t. y. (duomenys neskelbtini), šis skirtumas vadinamas užmokesčiu už pagerintą slaugą, taip pat paaiškino, kad „pagerintos slaugos“ turinys ir suteikiamas pranašumas, palyginti su Klinikos teikiama iš PSDF biudžeto apmokama (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 11 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. paslaugų teikimo metu nebuvo aprašytas ir pacientas raštu nesupažindintas su šia informacija (supažindintas tik žodžiu).

39. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Klinika pažeidė Tvarkos nuostatas, tinkamai neinformuodama paciento apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. aiškiai pasirašytinai nesupažindino paciento su konkrečios nemokamos paslaugos ir brangiau kainuojančios paslaugos skirtumais, nesupažindino su skirtumu tarp Klinikos teikiamos brangiau kainuojančios paslaugos „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), apmokamo iš PSDF biudžeto, netinkamai informavo pacientą apie galimybę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas be priemokos, taigi, pažeidė Tvarkos 9.4 papunkčio reikalavimus: prieš teikiant pacientui brangiau kainuojančias paslaugas, jį pasirašytinai supažindinti su nemokamų paslaugų ir brangiau kainuojančių paslaugų skirtumais (kaina, pranašumais), užtikrinti, kad pacientas savo pasirinkimą medicininiuose dokumentuose patvirtintų parašu. Klinika taip pat pažeidė su atsakovu sudarytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutarties 2.2 papunkčio reikalavimą teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas vadovautis ir vykdyti teisės aktų reikalavimus dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo, bei 2.9 papunkčio reikalavimą užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip.

40. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atlikęs Klinikos patikrinimą, Ekspertizės pažymoje teisėtai ir pagrįstai nustatė Tvarkos 9.4 ir 9.5 papunkčių pažeidimus bei nurodė veiksmus, kuriuos Klinika privalo atlikti paciento atžvilgiu, ir pasekmes, jų neatlikus.

41. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (3 straipsnio 1 dalis), pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti (5 straipsnio 1 dalis), tačiau pastaroji trečiojo suinteresuoto asmens (paciento) teisė buvo pažeista, nes Klinika nesuteikė jam išsamios, visapusiškos, aiškios ir teisingos informacijos apie 2017 m. gegužės 11 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

42. Minėta, kad Ekspertizės pažymos 9.2 papunktyje nustatyta, kad jeigu Klinika iki 2019 m. gegužės 8 d. neįvykdys 9.1 papunktyje nurodyto įpareigojimo, t. y. negrąžins S. I. jo sumokėtos sumos už 2017 m. gegužės 11 d. ir 2017 m. lapkričio 22 d. teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 473,00 Eur,) Vilniaus TLK spręs dėl 2019 m. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.3 punkte numatytų priemonių taikymo, t. y. dėl sutarties vykdymo visa apimtimi ar iš dalies stabdymo 30 dienų nuo termino, numatyto pažeidimams pašalinti, pabaigos.

43. Remiantis bylos duomenimis, Klinika iki 2019 m. gegužės 8 d. neįvykdė Ekspertizės pažymos 9.1 papunktyje nurodyto įpareigojimo, nors žinojo, kad pagal Tvarkos 11 punktą mokamos paslaugos, suteiktos nesilaikant Tvarkoje nustatytų reikalavimų, laikomos neteisėtai apmokėtomis ir už jas gautos lėšos privalo būti grąžinamos jas sumokėjusiam asmeniui, taip pat žinojo galimas tokio neveikimo pasekmes tiek iš Ekspertizės pažymos, tiek iš 2019 m. Sutarties nuostatų, jos 4.6.3 punkto, todėl Vilniaus TLK pagrįstai ir teisėtai priėmė 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 3S-5441 „Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymos įpareigojimo nevykdymo“ nuo 2019 m. gegužės 21 d. trisdešimčiai dienų stabdyti 2019 m. Sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vykdymą. Šis Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui (pažymėta, kad Sprendime nurodyta sankcija nebuvo taikoma, nes Klinika 2019 m. gegužės 16 d. pervedė pacientui S. I. 1 473 Eur ir apie tai 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. S19/64 informavo atsakovą).

44. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Vilniaus TLK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas. Teismo sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas.

III. 45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo dalį dėl Vilniaus TLK 2019 m. gegužės 13 d. Sprendimo ir priimti naują sprendimą – šią pareiškėjo skundo dalį tenkinti.

46. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas ir šie pažeidimai lėmė neteisingai išspręstą bylą.

47. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino ir netaikė SPĮĮ nuostatų ir būtent šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kuris nustato, kad klausimas dėl kontrolės priemonės taikymo įstaigai svarstomas dalyvaujant jos atstovams. Byloje duomenų, kad konkreti kontrolės priemonė – paslaugų sustabdymas buvo aptarta ir svarstyta posėdyje dalyvaujant Klinikos atstovams, nėra.

48. Pareiškėjui buvo pateikta Patikrinimo pažyma, tačiau joje nėra ir nebuvo numatyta tokia kontrolės priemonė – sankcija (paslaugų sustabdymas). Pareiškėjo atstovai dalyvavo 2019 m. kovo 28 d. ekspertizės posėdyje Vilniaus TLK, tačiau prieš tai nebuvo pateiktas Ekspertizės pažymos projektas svarstymui, svarstymo metu nebuvo pateiktos „suplanuotos“ kontrolės priemonės (paslaugų sustabdymas). Vadinasi šie procedūriniai reikalavimai turi esminę reikšmę sprendimui priimti, nes tiriamas asmuo (Klinika) praranda teisę duoti bet kokius paaiškinimus ir, priešingai, nei numatyta įstatyme jam užkertama galimybė atstovauti savo pozicijai dėl tokių kontrolės priemonių – sankcijų taikymo. Nustačius tokias aplinkybes administracinis sprendimas turi būti panaikinamas. Tokia praktika pateikta LVAT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A11-900-04.

49. Pareiškėjas pažymi, kad jam buvo taikoma ne tik sankcija, kuri nebuvo svarstyta su Klinika, bet ši sankcija ir neproporcinga, t. y. TLK numatę stabdyti 2019 m. Sutarties vykdymą kone dėl visų Klinikos teiktinų pacientams paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų, kai tikrinimo objektas tebuvo vieno asmens apmokėjimo (ne)pagrįstumo atvejis.

50. Pareiškėjo teigimu, nėra pagrįstas teismo motyvas apie Klinikos laiku informavimą vien todėl, kad Klinika ir Vilniaus TLK yra sudariusios Sutartį ir joje numatytos Vilniaus TLK teisės, taip pat, kaip įstatyme numatytos kitos Vilniaus TLK teisės, t. y. Klinika turėjo būti informuota apie konkrečias šio patikrinimo sankcijas, kadangi ginamasi nuo konkrečių taikomų poveikio priemonių.

51. Pareiškėjo teigimu, Klinika įvykdė SSĮ 49 straipsnio 5 dalies reikalavimą bei nepažeidė Tvarkos 9.4 punkto reikalavimo. O Vilniaus TLK nevykdo tarpusavio Sutarties sąlygų ir pažeidė SSĮ 49 straipsnio 5 dalies reikalavimą, nes nepateikė duomenų, detalizacijos (kas konkrečiai įeina, sudaro ir apima (kokios priemonės, ištekliai ir t. t.) į (duomenys neskelbtini), kuri kompensuojama PSDF biudžeto lėšomis, nes be šių duomenų / detalizacijos, Klinika negali pateikti detalizacijos skirtumo, išskyrus paslaugos skirtumą (kuris Klinikoje vadinasi – pagerinta slauga paslaugos metu).

52. Pareiškėjas nurodo, kad pacientas ir Klinika 2017 m. gegužės 11 d. sudarė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, pacientas parašu patvirtino, kad su Klinikos vidaus tvarkos taisyklėmis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygomis, šių paslaugų įkainiais (Kainynas) susipažino, juos suprato ir sutinka jų laikytis. Nei Vilniaus TLK, nei teismas nenustatė, kad Klinika neatliko minėtos informavimo pareigos, nes pacientas parašu patvirtino, kad susipažino ir įsipareigojo laikytis minėtų dokumentų sąlygų.

53. Pareiškėjas akcentuoja, jog prieš teikiant Klinikos brangiau kainuojančias paslaugas, skiriant brangiau kainuojančias procedūras, pacientas buvo supažindintas žodžiu ir raštu visapusiškai su informacija apie paciento teisę ir galimybes konkrečią paslaugą gauti įstaigoje nemokamai ir tą tinkamą informavimą pacientas savo parašu patvirtino 2017 m. gegužės 11 d. formoje „Sutikimas dėl mokamų paslaugų“. Taigi, Klinika įvykdė Tvarkos 9.4 papunkčio reikalavimus. Tai, kad pacientui reikės susimokėti iš savo lėšų paslaugų kainų skirtumą, kuris vadinasi – pagerinta slauga –(duomenys neskelbtini), patvirtina tiek Sutikimo turinys, tiek paciento apmokėtos sąskaitos už paslaugas turinys, tiek paciento susipažintas Klinikos Kainynas.

54. Pareiškėjas nurodo, jog nei pirmosios instancijos teismas, nei Vilniaus TLK Sprendimu, ar Ekspertizės pažymoje neanalizavo Tvarkos 9.5 papunkčio reikalavimų ir konkrečiai nepagrindė, kurie reikalavimai pažeisti ir yra esminiai, kad apmokėjimą už paslaugas, kai pacientas pasirenka brangiau kainuojančią paslaugą, yra neteisėti.

55. Atsakovas Vilniaus TLK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

56. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs reikšmingas aplinkybes, susijusias su Vilniaus TLK atliktomis kontrolės procedūromis pareiškėjo atžvilgiu, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas buvo laiku informuotas apie nustatytus pažeidimus, pateikė savo atsikirtimus ir jam buvo žinomi nustatyti pažeidimai bei atitinkamos pasekmės, teisė ginti savo teises ir interesus buvo suteikta, taigi nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos kontrolės ir sprendimo priėmimo procedūros, todėl 2019 m. gegužės 13 d. Sprendimas šiuo aspektu yra teisėtas.

57. Atsakovas nurodo, kad atliko dviejų etapų kontrolės procedūrą laikydamasi SPĮĮ bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę įstaigoje, sudariusioje sutartį su Vilniaus TLK dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo. Pažymi, kad Aprašas nenumato, kad Patikrinimo pažymoje turi būti numatyta kontrolės priemonė (sankcija), nes patikrinimas yra pirmas kontrolės procedūros etapas, jame renkami ir apibendrinami duomenys bei faktai, susiję su įstaigos ar įmonės tikrinama veikla, ir teikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių įvertinimo. Sprendimas dėl sankcijos taikymo yra priimamas antruoju kontrolės procedūros etapu – ekspertizės metu.

58. Atsakovas pažymi, jog nustatytas pažeidimas vykdant tokią sutartį ir nustatyto pažeidimo nepašalinimas yra pakankamas pagrindas spręsti dėl reikiamų poveikio priemonių taikymo pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

59. Atsakovo teigimu, Klinika, siekdama tinkamai taikyti Tvarkos 9.4 papunktį, turi užtikrinti paciento informavimą tokiu būdu, kad jam būtų suprantama, už ką jis, pasirinkęs mokamą – brangiau kainuojančią ar papildomą – paslaugą, turi susimokėti. Vien kainos nurodymas, kaip teigia pareiškėjas, negali būti vertinamas kaip pakankamas kriterijus konstatuoti, kad pareiškėjas įvykdė teisės aktų reikalavimus, susijusius su tinkamu paciento informavimu, ypač tuo atveju, kai kaina yra tiesiogiai susijusi su pacientui teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Nei Sutikime, nei kituose medicinos dokumentuose nenurodyta, kokius brangesnės paslaugos turinį sudarančius elementus pacientas pasirašytinai pasirenka ir gaus. Todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pacientui buvo aiškiai nurodomas brangesnės paslaugos kainos skirtumas (pagerinta (pa)slauga) (727,00 Eur), tenkantis mokėti pacientui, ir pacientui tenkanti mokėti tos pačios paslaugos kaina sutarties su TLK pagrindu (0,00 Eur).

60. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Ekspertizės pažymoje nustatyta, jog Klinika nesilaikė Tvarkos 9.5 papunkčio reikalavimų, nes paciento gydymo stacionare ligos istorijose nėra paciento sutikimo dėl mokamų paslaugų atliekant 2017 m. lapkričio 22 d. operaciją Klinikoje. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad nėra paciento sutikimo dėl 2017 m. lapkričio 22 d. teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos – (duomenys neskelbtini) su pagerinta slauga ar be jos, ir konstatavo, kad Klinika nesilaikė paciento informavimo pareigos, prieš suteikdama 2017 m. lapkričio 22 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugą, t. y. nevykdė Tvarkos 9.5.1–9.5.3 papunkčių reikalavimų, pagal kuriuos medicinos dokumentuose turi būti įdėtinis lapas su apmokėtų paslaugų sąrašu, kuriame yra paciento parašu patvirtintas sutikimas (prašymas) dėl mokamų paslaugų teikimo, suteiktos mokamos paslaugos pavadinimas ir jos teikimo pagrindas, paslaugos apmokėjimo faktą patvirtinančio dokumento numeris ir data.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 61. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. balandžio 8 d. Ekspertizės pažymos ir 2019 m. gegužės 13 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

62. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

63. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

64. Byloje nustatyta, kad Vilniaus TLK atliko Klinikos neplaninį patikrinimą pagal trečiojo suinteresuoto asmens skundą ir, siekdama įvertinti paciento papildomo mokėjimo už dienos chirurgijos paslaugas, kurios buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, pagrįstumą ir teisėtumą bei atlikusi patikrinimą surašė 2019 m. vasario 21 d. patikrinimo pažymą Nr. 1VP-34. 2019 m. kovo 28 d. įvyko ekspertizės posėdis, kuriame dalyvavo Vilniaus TLK ir Klinikos atstovai, ir kuriame buvo svarstoma ši patikrinimo pažyma. Atsakovas 2019 m. balandžio 8 d. surašė Ekspertizės pažymą apie UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos neplaninį patikrinimą Nr. 1EP-49, kurios 9.1 papunktyje nusprendė, kad, vadovaujantis Tvarkos 12 punktu, paslaugos, kurias apmokėjo pacientas, laikomos neteisėtai apmokėtomis, ir įpareigojo Kliniką grąžinti pacientui 1 473 Eur iki 2019 m. gegužės 8 d. bei apie grąžinimą raštu informuoti Vilniaus TLK; 9.2 papunkčiu nusprendė, kad jeigu Klinika iki 2019 m. gegužės 8 d. neįvykdys 9.1 papunktyje nurodyto įpareigojimo, Vilniaus TLK spręs dėl 2019 m. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.3 punkte numatytų priemonių taikymo. Ginčijamu sprendimu atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad Klinika neįvykdė Ekspertizės pažymos 9.1 punkte nustatyto įpareigojimo, vadovaudamasi 2019 m. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.3. ir 4.12 papunkčiais ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, nuo 2019 m. gegužės 21 d. trisdešimčiai dienų sustabdė 2019 m. Sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vykdymą; Sprendime Klinika taip pat informuota, kad per 2019 m. Sutarties sustabdymo laikotarpį nepašalinus Ekspertizės pažymos 9.1 punkte nurodyto pažeidimo, t. y. visiškai neįvykdžius įpareigojimo ir apie tai neinformavus Vilniaus TLK, vadovaudamasi 2019 m. Sutarties 4.11 punktu, Vilniaus TLK vienašališkai nutrauks 2019 m. Sutarties dalies dėl dienos chirurgijos paslaugų „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), galiojimą.

65. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjos siekiamas apskųsti aktas – Ekspertizės pažyma – negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią teritorinių ligonių kasų priimti kontrolės procedūros dokumentai – ekspertizės pažymos – nevertinami sukeliančiais savarankiškas teisines pasekmes ir, nepaisant imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymoje pareiškėjui duodamas patvarkymas (įpareigojimas) laikomas stokojančiu teisinio privalomumo galios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015, 2016 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1697-520/2016, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2016, 2016 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2016, 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-624/2016, 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-618-146/2016 ir kt.).

66. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai ištyrė ir įvertino ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tame tarpe šalių sudarytos sveikatos priežiūros paslaugų sutarties nuostatas, tinkamai išaiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias normas ir jas pritaikė bei pagrįstai sprendė, jog administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus TLK Ekspertizės pažymą nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, o atsakovo 2019 m. gegužės 13 d. Sprendimas yra tinkamai pagrįstas ir teisėtas bei priimtas esmingai nepažeidus Sprendimo priėmimo procedūros. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei taikytiną reguliavimą, pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria bei motyvų nekartoja.

67. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

68. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė