20c7019d-abe3-4e69-9fb5-71eb5bc38ebb · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-734/2012                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 35.6.2; 42.11.3; 44; 126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Algirdo GailiÅ«no,             teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Office M3“ akcininkų D. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Trinapolis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-186-577/2011 pagal ieÅ¡kovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Office M3“ akcininkų D.

V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Trinapolis“ ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Lietuvos skyrių, trečiajam asmeniui J. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi UAB „Office M3“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“. Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat patvirtintas patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, įskaitant Nordea Bank Finland Plc.

Lietuvos skyriaus – 9 115 398,31 Lt, UAB „Trinapolis“ – 2 045 419,46 Lt, D. V. – 1 996,57 Lt finansinius reikalavimus (Nr. B2-824-431/2012). IeÅ¡kovai BUAB „Office M3“ akcininkai D. V. ir UAB „Trinapolis“, turintys po 50 proc. bendrovės akcijų, 2010-04-12 kreipėsi į teismÄ su netiesioginiu ir actio Pauliana ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pripažinti negaliojančia tarp UAB „Office M3“ (toliau ir bendrovė) ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc, veikiančio per Lietuvos skyrių (toliau ir Bankas), 2008-05-23 sudarytÄ Kredito sutartį Nr. KS 08/05/07 su visais pakeitimais ir papildymais (toliau Kredito sutartis, ginčo Sutartis, ginčo sandoris, Sutartis) ir priteisti BUAB „Office M3“ iÅ¡ atsakovo Banko 19 165 880,79 Lt nuostolių atlyginimÄ .Nurodė, kad reiÅ¡kia ieÅ¡kinį Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABÄ®) 16 straipsnio ir CK 1.82, 6.66 straipsnių pagrindais, o kartu ieÅ¡kinys laikytinas netiesioginiu pagal CK 6.68 straipsnį.Nurodė, kad minėta Kredito sutartimi atsakovas Bankas įsipareigojo UAB „Office M3“ iki 2018-05-23 suteikti 5 650 000 eurų kreditÄ , iÅ¡mokant jį per 3 kartus: 1 600 000 eurų (1 dalis), 3 230 000 eurų (2 dalis) ir 800 000 eurų (3 dalis).

Kredito 1 dalis buvo skirta pirkti nuomos teisę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su kartu ant jo esančiais nekilnojamojo turto objektais; 2 dalis – nekilnojamojo turto projektui įgyvendinti – statyti biurų paskirties pastatÄ ; 3 dalis – projekto mokesčiams finansuoti (Kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų 1.1-1.2, 1.4 p.). Å ioje Sutartyje Bankas nustatė iÅ¡ankstines kredito suteikimo sÄ lygas, pagal kurias bendrovė privalėjo įvairiais bÅ«dais užtikrinti prievoles:

įkeisti nurodytÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , pateikti akcininko D. V. laidavimÄ , dokumentus, patvirtinančius, kad bendrovė į projektÄ investuos 970 000 eurų nuosavų lėšų, paskolos sutartį, sudarytÄ su paskolos davėju UAB „Verslo investicijų projektų centras“, dėl 1 280 000 eurų, rangos sutartį su projekto generaliniu rangovu UAB „Foresta invest“, numatant, jog vykdytino projekto kaina negali keistis viso projekto metu ir negali bÅ«ti didesnė nei 4 200 000 eurų ir kt.

Bankas taip pat nurodė, kad kredito 2 dalis bus suteikta tik tuomet, kai bendrovė pateiks projekto metu sukurtų patalpų nuomos sutartis, pagal kurias bus iÅ¡nuomota ne mažiau kaip 90 proc. nekilnojamojo turto naudingo ploto, 1 kv. m nuomos kaina turi bÅ«ti ne mažesnė nei 19,40 eurų, o nuomos terminas – ne trumpesnis kaip 5 metai, be teisės prieÅ¡ laikÄ jÄ nutraukti.Tvirtino, kad UAB „Office M3“ įvykdė visus Banko reikalavimus finansavimui gauti, pateikė prievolių užtikrinimÄ , įskaitant akcininko laidavimÄ , įkeitė UAB „Verslo investicijų projektai“, UAB „Trinapolis“, UAB „Penki kontintentai“ priklausantį 47 977 311,04 Lt vertės turtÄ , surado nuomininkus, sudarė sutartis su rangovais, pateikė generalinio rangovo darbų įvykdymo užtikrinimo garantijÄ , investavo 9 198 635,79 Lt savo ir akcininkų lėšų ir kt., tačiau Bankas be teisėto pagrindo atsisakė teikti finansavimÄ pagal Sutartį.

Teigė, jog Banko veiksmai, kuriais bendrovė buvo priversta vienaÅ¡aliai prisiimti neadekvačius įsipareigojimus, yra nesÄ Å¾iningi, todėl Kredito sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad nesÄ Å¾iningos ir imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančios paminėtos Kredito sutarties sÄ lygos, buvo esminės, nes be jų ginčijama Kredito sutartis iÅ¡ viso nebÅ«tų sudaryta. Tvirtino, kad minėta Kredito sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, kaip prieÅ¡taraujanti bendrovės Ä®statų 3 dalyje įtvirtintiems tikslams: vykdyti tokiÄ Å«kinę-komercinę veiklÄ , kad bÅ«tų efektyviai įgyvendinami bendrovės akcininkų bei klientų interesai, racionaliai naudojami materialiniai ir finansiniai resursai bei gaunamas maksimalus pelnas.

Tai yra ieÅ¡kovui ir jo akcininkams į projektÄ investavus daugiau nei 9 198 635,79 Lt ir įkeitus atsakovui ypač didelės vertės turtÄ , atsakovas nesÄ Å¾iningai nesuteikė jokio adekvataus pobÅ«džio finansavimo, o tai reiÅ¡kia, jog Kredito sutartis akivaizdžiai prieÅ¡tarauja aukščiau nurodytiems ieÅ¡kovo veiklos tikslams ir buvo nenaudinga bei nesuderinama su pelno siekimu.Teigė, jog bÅ«tent dėl atsakovo Banko nesÄ Å¾iningų veiksmų, kuriais jis siekė perimti kelis kartus kredito sumÄ virÅ¡ijantį įkeistÄ turtÄ , bendrovė tapo nemoki ir jai buvo padaryta didelė žala.

Tai yra atsakovui be pakankamo pagrindo atsisakius vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atitinkamai pažeidus ieÅ¡kovo teisėtų lÅ«kesčių principÄ bendrovė patyrė 19 165 880,79 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 9 608 730 Lt iÅ¡ nuomos negautos pajamos, 358 497 Lt baudos už neįvykdytas nuomos sutartis, 9 198 653,79 Lt akcininkų investuotos lėšos. Tvirtino, kad Å¡ie nuostoliai iÅ¡ Banko priteistini bendrovei BUAB „Office M3“. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ D.

V. ir UAB „Trinapolis“ atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Lietuvos skyrių, po 2 332 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Spręsdamas dėl ieÅ¡kovų reikalavimo teisės, teismas konstatavo, kad BUAB „Office M3“ akcininkai turėjo teisę pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vardu dėl juridinio asmens tikslams prieÅ¡taraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu, nepaisant to, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bankroto administratorius dėl to nesikreipė į teismÄ (ABÄ® 16 str. 1 d. 5 p., CK 2.45 str., 1.82 str. 3 d., Ä®BÄ® 31 str. 6 p.).

Kartu nurodė, kad nėra netiesioginio ieÅ¡kinio sÄ lygų – Bankas yra bendrovės kreditorius, o bendrovė neturi neabejotinos ir vykdytinos turtinės teisės Bankui (CK 6.68 str.). Konstatavo, kad pareiÅ¡kę ieÅ¡kinį BUAB „Office M3“ vardu, kaip akcininkai, o ne kaip kreditoriai, ieÅ¡kovai tuo pačiu negali reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinio, todėl atmetė jų reikalavimus pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu (CK 6.66 str.).Spręsdamas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, teismas nustatė, kad bendrovės pagrindė Å«kinė komercinė veikla buvo nekilnojamojo turto projektų vystymas, o pagrindinis bendrovės tikslas – užtikrinti ilgalaikį, patikimÄ bei efektyvų Å«kinės veiklos vykdymÄ , racionalų turto ir kitų iÅ¡teklių panaudojimÄ bei gauti pelnÄ .

Atsižvelgdamas į tai, bei į tai, kad Kredito sutartimi gautos lėšos buvo skirtos finansuoti nekilnojamojo turto projektÄ , teismas konstatavo, kad kredito paskirtis visiÅ¡kai atitiko ieÅ¡kovo veiklos tikslus. Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovo akcininkai vienbalsiai nusprendė sudaryti ginčijamÄ Kredito sutartį, įkeisti turtÄ , į projektÄ investavo daugiau kaip 9 000 000 Lt, prisiėmė atsakomybę už tinkamÄ ginčo Sutarties vykdymÄ , teikė Bankui praÅ¡ymus dėl iÅ¡mokų, kad buvęs ieÅ¡kovo direktorius J.

T. pripažino Sutarties naudÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bendrovė iÅ¡ atsakovo finansuojamo projekto tikėjosi gauti pelnÄ . Dėl to ieÅ¡kovo pagal Sutartį atliktus veiksmus, kuriuos ieÅ¡kovai nurodė kaip neadekvačius, teismas susiejo ne su sandorio nenaudingumu, bet su bendrovės ir jos akcininkų prisiimta verslo rizika dėl projekto įgyvendinimo. Teismas konstatavo, kad ginčo Sutartis atitiko bendrovės tikslus, o atsakovo Banko veiksmai buvo sÄ Å¾iningi (CK 1.82 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas dėl finansavimo nutraukimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, nustatė, jog praÅ¡omus priteisti 19 165 880,79 Lt nuostolius sudaro: 9 608 730 Lt iÅ¡ nuomos negautos pajamos, 358 497 Lt baudos už neįvykdytas nuomos sutartis, 9 198 653,79 Lt akcininkų investuotos lėšos.

Ä®vertinęs Å¡alių pateiktas pozicijas dėl Kredito sutarties 9.1.3 ir 9.1.9 punktų, susijusių su dokumentų pateikimu vykdymo, teismas pripažino pagrįstais atsakovo Banko argumentus, kad bendrovė laiku nepateikė visų bÅ«tinų Sutartyje numatytų dokumentų kreditui iÅ¡mokėti ir konstatavo, jog ieÅ¡kovai neįrodė prieÅ¡ingų aplinkybių (kad pateikė PVM deklaracijas, tarpines finansines ataskaitas ir kt.). Teismas įvertino Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimÄ bei sprendė, kad jo metu Bankui taip pat nebuvo pateikti duomenys, iÅ¡ kurių jis bÅ«tų turėjęs galimybę nuspręsti apie bendrovės finansinės bÅ«klės pokyčius, kad prieÅ¡ingai nei buvo sutarta dėl kredito 3 dalies iÅ¡mokėjimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos, bendrovė susigrÄ Å¾intÄ PVM naudojo ne kredito linijai grÄ Å¾inti, bet einamiesiems mokėjimams.

Dėl to padarė iÅ¡vadÄ , jog Bankas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atidus, pagrįstai sustabdė finansavimÄ , kilus abejonėms dėl bendrovės ketinimų vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.58 str.). Atsižvelgdamas į tai, atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (CK 6.245-6.249 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai D. V. ir UAB „Trinapolis“ praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas.

Skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas be pagrindo paneigė jų (akcininkų ir kreditorių) teisę pareikšti netiesioginį ieškinį už BUAB „Office M3“ dėl civilinės atsakomybės Bankui taikymo (CPK 5 str., CK 6.68 str., ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Tokia jų teisė kildinama iš to, kad bendrovė tokius reikalavimus Bankui turi, tačiau pati jų nereiškia, todėl jie, kaip bendrovės kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2010-04-13 nutartimi, turi teisę bendrovės vardu pareikšti netiesioginį ieškinį.

Taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad Bankas yra didžiausias bendrovės kreditorius, jo reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu, todėl jis nesuinteresuotas, kad bankroto administratorius kreiptųsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu prieÅ¡ jį patį. Teismas netinkamai aiÅ¡kino pagrindinį civilinės teisės sutarčių privalomumo principÄ (CK 6.38, 6.59, 6.189 str.), netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jie neįrodė, jog Bankas be teisėto pagrindo vienaÅ¡aliai nutraukė lėšų iÅ¡mokėjimÄ pagal Kredito sutartį ir padarė žalÄ bendrovei, sukėlė jos nemokumÄ .

BUAB „Office M3“ nepažeidė Kredito sutarties 9.1.3, 9.1.9 punktų reikalavimų, nenurodė jokios „melagingos informacijos“ ir nepažeidė reikalavimo kredito linijos lėšas naudoti grÄ Å¾intino PVM finansavimui. Å ias aplinkybes patvirtina:

1. iÅ¡ byloje esančio 2009-05-08, 2009-06-08 Å¡alių elektroninio susiraÅ¡inėjimo, J. T. paaiÅ¡kinimų matyti, kad bendrovė įvykdė 9.1.9 punkte numatytÄ pareigÄ pateikti Bankui informacijÄ apie iÅ¡ VMI gautinÄ PVM. Dėl to yra nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad dėl to, jog bendrovė nepateikė PVM deklaracijų Bankui, Å¡is negalėjo spręsti apie bendrovės gebėjimÄ laiku ir tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus. Tuo labiau, kad VMI neturėjo jokių pretenzijų bendrovei dėl deklaracijų pateikimo ir PVM apskaitos;

2. bendrovės tarpinės finansinės ataskaitos už praėjusį ketvirtį buvo pateiktos laiku, kÄ patvirtina jau minėtas Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas, todėl Sutarties 9.1.3 punktas nebuvo pažeistas; Tuo tarpu teismas neįvertino, kad Bankas reikalavo pateikti Sutartyje nenumatytus dokumentus: atnaujintas finansines prognozes 2009-2018 metais, akcininkų finansines ataskaitas už 2008 m., 2009 m. I ketvirtį, detalias projektų sÄ matas, atnaujintas pagal Å¡iandieninės rinkos kainas, atliktų ir apmokėtų darbų sÄ raÅ¡Ä pagal sÄ matÄ , informacijÄ , kaip iÅ¡ kokių Å¡altinių įmonė ketina grÄ Å¾inti Kredito linijos iÅ¡mokas. Didelė dalis Å¡ios informacijos Bankui buvo pateikta;

3. bendrovė nepažeidė reikalavimo kredito linijos lėšas naudoti grÄ Å¾intinam PVM finansuoti, nes sÄ skaitÄ buvo atidariusi tik Å¡iame Banke, todėl Å¡is turėjo galimybę stebėti ir kontroliuoti sugrÄ Å¾inamo PVM dydį ir panaudojimÄ . Be to, pareiga pervesti Bankui sugrÄ Å¾intÄ PVM atsirado tik 2009-06-25. BÅ«tent dėl to, kad Bankas nesÄ Å¾iningai nutraukė kredito iÅ¡mokėjimÄ , bendrovė sugrÄ Å¾inamÄ PVM naudojo einamiems mokėjimams, o Bankas apie tai žinojo ir konkliudentiniais veiksmais su tuo sutiko.

Dėl to Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma teisėtu pagrindu nutraukti lėšų pagal Kredito sutartį iÅ¡mokėjimÄ . Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ pripažinti Kredito sutartį negaliojančia CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieÅ¡kovo BUAB „Office M3“ Sutartimi prisiimti neadekvatÅ«s finansiniai įsipareigojimai buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingi ir akivaizdžiai prieÅ¡taravo bendrovės tikslui – siekti maksimalaus pelno (Ä®statų 3 p., CK 6.881 str.). Bankas, bÅ«damas labiau patyrusi tokio sandorio Å¡alis, elgėsi nesÄ Å¾iningai, pažeidė Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ ir primetė bendrovei sÄ lygas, pagal kurias ji tapo priklausoma nuo Banko.

Tai reiÅ¡kia, kad Bankas, nustatydamas nesÄ Å¾iningas ginčo Sutarties sÄ lygas, buvo nesÄ Å¾iningas tiek sudarydamas Sutartį, tiek vykdydamas, tiek nutraukdamas ir dėl to bendrovė tapo nemoki. Teismas be pagrindo ir neteisėtai nusprendė, kad bendrovės akcininkai neturėjo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio CK 6.66 straipsnio pagrindu. Jie, bendrovės akcininkai ir tuo pačiu jos kreditoriai, ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankroto byloje, todėl turi įrodyti tris actio Pauliana sÄ lygas, t. y. kad sandoris pažeidė kreditorių teises, kad sandorio įmonė sudaryti neprivalėjo, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas.

Banko nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina Å¡ios aplinkybės: bendrovė įsipareigojo įkeisti 2,5 karto didesnės vertės turtÄ , investuoti ne mažiau kaip 970 000 eurų asmeninių lėšų, buvo uždrausta keisti projekto kainÄ , nustatyta, koks konkretus procentas statomų biurų turi bÅ«ti iÅ¡nuomotas, už kokiÄ kainÄ , kokiam laikotarpiui ir kt. Be to, sandoris buvo itin rizikingas ir bendrovei ekonomiÅ¡kai absoliučiai nenaudingas, o Bankas suvokė, kad nutraukus projekto finansavimÄ bendrovė objektyviai nebegalės vykdyti komercinės veiklos ir bankrutuos.

             Atsiliepimu atsakovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Lietuvos skyrių, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime teigiama, kad:Teismas teisingai konstatavo, kad BUAB „Office M3“ akcininkai ir kreditoriai D. V. ir UAB „Trinapolis“ neturėjo teisės pareikÅ¡ti netiesioginio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo priteisimo bendrovės naudai, nes pati bendrovė neturi vykdytinos turtinės teisės Banko atžvilgiu, o Banko kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas bendrovės bankroto byloje (CK 6.68 str.).

Apeliantai klaidingai turimÄ teisę grindžia CK 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata, nes kol vyksta teisminis ginčas dėl tariamo Banko padaryto Kredito sutarties pažeidimo, jam nekyla sutartinė civilinė atsakomybė. Taip pat apeliantai neįrodė, jog pati bendrovė atsisako reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį, siekdama iÅ¡vengti įsipareigojimų akcininkams vykdymo, jog Bankas tam trukdo. PrieÅ¡ingai, Banko reikalavimai sudaro 48,48 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, jis kreditorių komitete turi 1 balsÄ iÅ¡ 5, o minėti akcininkai nėra skundę bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų.

Kita vertus, teismas pripažino akcininkų, kaip bendrovės kreditorių, teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl sandorio nuginčijimo ir žalos bendrovei atlyginimo ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu ir jį iÅ¡nagrinėjo, todėl yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi skundo argumentai dėl to, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti laikomas netiesioginiu. Be to, CK 1.82 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnis leidžia akcininkams tiesiogiai kreiptis į teismÄ , Teismas teisingai nustatė, kad ginčo Sutarties vykdymas buvo sustabdytas dėl to, kad BUAB „Office M3“ pažeidė sutartines sÄ lygas.

Tai yra Bankas, patikrinęs bendrovės 2009-04-14 ir 2009-04-20 mokėjimo praÅ¡ymus, nustatė, jog tinkamai neįvykdyti Sutarties 9.1.9, 9.1.3 punktų reikalavimai, t. y. PVM deklaracijų elektroninė ar popierinė kopija nebuvo pateikta, bendrovės tarpinės finansinės ataskaitos buvo teikiamos ne nustatytu laiku ir netinkamos formos, o elektroniniuose susiraÅ¡inėjimuose buvo tik nurodyti bendrovės ir jos akcininkų finansinės ataskaitos bei detalizuojami jų duomenys, planuojamas gauti PVM. Tuo tarpu 800 000 eurų kredito dalis mokesčiams finansuoti bendrovei buvo suteikta atsižvelgiant į prognozuojamÄ Â susigrÄ Å¾inti PVM.

Be to, paaiÅ¡kėjo, kad bendrovė susigrÄ Å¾intÄ PVM savo nuožiÅ«ra panaudojo einamiems mokėjimams vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad be minėtų dokumentų nebuvo galimybės įvertinti bendrovės gebėjimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, į bankui keliamus rÅ«pestingumo ir apdairumo kriterijus, iÅ¡mokant pinigus kredito gavėjams, jis teisėtai laikinai sustabdė finansavimÄ bei pareikalavo iÅ¡ bendrovės vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Bankas dėjo visas pastangas bendradarbiauti su ieÅ¡kovu ir niekuomet nenutraukė ginčo Sutarties.             3. Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovas buvo įsteigtas konkrečiam projektui vystyti ir tai buvo pagrindinis jo veiklos tikslas, kad jo akcininkai buvo verslininkai, kurie pritarė Kredito sutarties sudarymui ir jos sÄ lygoms, kad tiek bendrovė, tiek akcininkai pripažino ginčo sandorį ir jį vykdė.

Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo Sutartis buvo naudinga ieÅ¡kovui ir netenkino reikalavimo pripažinti ginčo Sutartį negaliojančia CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tai, jog akcininkai ginčija minėtÄ Sutartį po to, kai bendrovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, rodo jų piktnaudžiavimÄ teisėmis ir siekį pasipelnyti, todėl jų teisės neturi bÅ«ti ginamos.              4. Teismas teisingai sprendė, kad actio Pauliana ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas ne bendrovės, bet pačių akcininkų vardu ir jie privalėtų įrodyti visas Å¡io instituto taikymui bÅ«tinas sÄ lygas.

Tuo tarpu apeliantai neįrodė, kad Bankas buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo, kad sudaromas sandoris pažeidžia kitų kreditorių (akcininkų) teises, kad Kredito sutarties sÄ lygos neatitiko įprastos verslo praktikos ar buvo vienaÅ¡aliai primestos bendrovei, kad Sutartimi Bankas siekė ne suteikti lėšas, bet perimti didelės vertės turtÄ , kad pats skolininkas (UAB „Office M3“) buvo nesÄ Å¾iningas, kad toks ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas nepraleidus vienerių metų senaties termino. Tvirtina, kad UAB „Trinapolis“ apie ginčo sandorį buvo žinoma nuo 2008-05-12, o D.

V. – nuo 2008-05-14, todėl reikalauja taikyti šį senaties terminÄ (CK 1.126 str. 2 d.).             6. Akcininkų pareikÅ¡ti reikalavimai pripažinti Kredito sutartį negaliojančia ir priteisti nuostolius prieÅ¡tarauja vienas kitam, yra nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki, nes jei Sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia apeliantai turėtų teisę reikalauti taikyti restitucijÄ , bet ne atlyginti nuostolius dėl netinkamo jos vykdymo. Dėl to apeliantai be pagrindo reikalauja, kad Bankui bÅ«tų taikoma sutartinė civilinė atsakomybė tuo pačiu apskritai neigdami patį Sutarties galiojimo faktÄ .

Kita vertus, akcininkų į projektÄ investuotos lėšos nėra nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti Bankas, o Å¡ių pinigų jie turi reikalauti iÅ¡ bendrovės. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų BUAB „Office M3“ akcininkų D. V. ir UAB „Trinapolis“ apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsakovo Banko atsiliepimo į jį argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai jas iÅ¡tyrė, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius bei pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ bei sandorių, prieÅ¡taraujančių privataus juridinio asmens tikslams, negaliojimÄ , todėl priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 263, 320 str.).Apeliantai byloje kelia materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių, prieÅ¡taraujančių juridinio asmens teisnumui, negaliojimo (CK 1.82 str.), o taip pat CK 6.66 straipsnio bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimo taisykles, aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimus. Dėl to teisėjų kolegija pasisako. Faktinės ginčo aplinkybės UAB „Office M3“ (toliau ir bendrovė) buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2008-02-29, jos steigėju ir vieninteliu akcininku iki 2008-03-19 buvo UAB „Verslo investicijų projektų centras“, nuo 2008-03-19 – UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (50 proc. akcijų), UAB „Penki kontinentai“ (25 proc. akcijų), UAB „Trinapolis“ (25 proc. akcijų), o nuo 2008-10-03 – D.

V. (50 proc. akcijų) ir UAB „Trinapolis“ (50 proc. akcijų). Å ios bendrovės įstatuose nurodyta, jog jos Å«kinė komercinė veikla – nekilnojamojo turto projektų vystymas (1 t., 91, 93 b. l.). Byloje nustatyta, kad bendrovės akcininkai UAB „Verslo investicijų projektų centras“, UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Trinapolis“ 2008-04-09 sudarė sutartį, kurios tikslas – efektyvus tarpusavio bendradarbiavimas statant, įgyjant nuosavybėn ir (ar) eksploatuojant daugiaaukÅ¡tį administracinį pastatÄ (jo dalį), statomÄ pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos plėtros departamento nuolatinės statybos komisijos 2007-12-05 patvirtintÄ projektÄ ir 2008-01-04 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. NS/6/07-1472 (investicinis projektas), bendrovės veiklos koordinavimas ir valdymo sprendimų priėmimas ir kt. (2.1 p.).

Å ia sutartimi akcininkai taip pat susitarė dėl bendrovės veiklos finansavimo, paskolų jai suteikimo, laidavimo, finansinių sandorių sudarymo, reikalingo minėtam tikslui pasiekti, bÅ«simo pelno paskirstymo ir kitų su bendrovės veikla bei nekilnojamojo turto projektu susijusių klausimų (2 t., 9-14 b. l.). Å ios akcininkų sutarties pagrindu 2008-04-09 UAB „Office M3“ (pirkėjas) ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (pardavėjas) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pirkėjas už 11 800 000 Lt įsigijo nuosavybės teises į negyvenamÄ sias patalpas: dirbtuvės, garaÅ¾Ä ir nuomos teisę į valstybinį 0,1342 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., 172-185 b. l.).

Atitinkamai tarp akcininkų ir bendrovės buvo sudarytos paskolos, reikalavimo perleidimo sutartys (2 t., 15-26 b. l.).UAB „Office M3“, atstovaujama vadovo J. T., kreipėsi į BankÄ , praÅ¡ydama suteikti ilgalaikę 5 000 000 eurų paskolÄ nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti ir komerciniam biurų pastatui statyti (1 t., 167-171 b. l.).UAB „Office M3“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 100 proc. bendrovės akcijų turintys akcininkai, buvo suÅ¡auktas 2008-05-12 ir jame buvo vienbalsiai nutarta paimti 5 650 000 eurų kreditÄ iÅ¡ Banko su ne didesnėmis kaip EUROLIBOR + 1,85 proc. palÅ«kanomis bei įkeisti žemės sklypÄ , dirbtuves, garaÅ¾Ä , esančius (duomenys neskelbtini), tiek Å¡iuo adresu bÅ«simÄ turtÄ , įmonės sÄ skaitas ir ieÅ¡kovo akcijas (1 t., 195-196, 197 b. l.).

UAB „Office M3“ su atsakovu Banku 2008-05-23 sudarė Kredito sutartį Nr. KS 08/05/07 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (2008-08-01 Papildomas susitarimas Nr. KSP 08/08/03). Å ia sutartimi atsakovas įsipareigojo suteikti UAB „Office M3“ 5 650 000 eurų kreditÄ , susidedantį iÅ¡ 3 dalių: 1 620 000 eurų (pirkti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisei ir ant sklypo esančius nekilnojamojo turto objektus); 3 230 000 eurų (biurų paskirties pastatui statyti) ir 800 000 eurų (kredito linija projekto mokesčiams finansuoti).

Kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo nustatytas 2018-05-23, kredito grÄ Å¾inimo pradžios data 2009-11-23. Bankas 2008-08-05 iÅ¡mokėjo bendrovei 1 620 000 eurų, 2008-12-24, 2009-01-28, 2009-03-02, 2009-03-23 – 812 819 eurų, o pagal 2009-04-14 ir 2009-04-20 bendrovės pateiktus praÅ¡ymus iÅ¡mokėti 50 000 eurų ir 45 000 eurų, sustabdė projekto finansavimÄ , nustatęs, jog bendrovė netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus dėl informacijos apie finansinę bÅ«klę teikimo (1 t., 19-54, 55-56 186, 189 b. l.).

Vykstant sandorio Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimui dėl sutartinių pozicijų derinimo, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi UAB „Office M3“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Bendrovės akcininkai ir kreditoriai D. V. ir UAB „Trinapolis“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl Kredito sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82, 6.66 straipsnių pagrindais ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Dėl Kredito sutarties prieÅ¡taravimo UAB „Office M3“ tikslams (CK 1.82 str.)              Kaip yra žinoma, juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje.

Jeigu toks sandoris kartu pažeidžia imperatyviÄ sias įstatymo normas, jam taikomos niekinių sandorių negaliojimo taisyklės, įtvirtintos CK 1.80 straipsnyje. Minėto CK 1.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų pažeidžiant tokio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens veiklos tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo, ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslams.

Taigi Å¡i teisės norma nurodo du sandorio negaliojimo pagrindus (sudarytas virÅ¡ijusio kompetencijÄ asmens ar/ir prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams) ir tuo pačiu paskirsto įrodinėjimo pareigÄ â€“ nustato, kad sandorį Å¡iuo pagrindu ginčijantis asmuo turi įrodyti, kad kita Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai.              Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ teisės normÄ , laikosi nuoseklios pozicijos, kad sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo yra bÅ«tina nustatyti Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sandorį sudarė privatusis ar vieÅ¡asis juridinis asmuo; antra, ar sandoris prieÅ¡tarauja jį sudariusio juridinio asmens steigimo dokumentų nuostatoms dėl Å¡io asmens paskirties ir tikslų, ar ne; trečia, ar kita sandorio Å¡alis veikė sÄ Å¾iningai, ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar yra pagrindas ginti Å¡ias pažeistas teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar palikti teisę jas apginti kitais teisių gynimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011; kt.).             Nagrinėjamu atveju bendrovės akcininkai, įrodinėjo, kad ginčo Kredito sutartis yra negaliojanti, nes ji prieÅ¡taravo UAB „Office M3“ (privataus juridinio asmens) tikslams, o Bankas jÄ sudarydamas veikė nesÄ Å¾iningai, nustatydamas neproporcingas iÅ¡ankstines Å¡ios Sutarties sudarymo (užtikrinimo) sÄ lygas, t. y. itin didelės vertės turto įkeitimÄ , vieno iÅ¡ bendrovės akcininkų laidavimÄ , dideles akcininkų investicijas, generalinės rangos sutarties maksimaliÄ kainÄ , iÅ¡ankstines nuomos sutarčių sÄ lygas ir kt., kurias, beje, bendrovė įvykdė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra nei vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nes Kredito sutartis buvo sudaryta tam, kad UAB „Office M3“ pasiektų savo veiklos tikslÄ â€“ vystytų nekilnojamojo turto projektÄ ir iÅ¡ to gautų pelnÄ , atitinkamai iÅ¡ to pelnÄ turėjo gauti ir Bankas, todėl atmetė tokį ieÅ¡kovų reikalavimÄ . Apeliantų argumentai, kuriais jie ginčija Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , neduoda pagrindo spręsti prieÅ¡ingai (CPK 185 str.).              IÅ¡ tiesų, kaip teisingai nurodo apeliantai, privataus juridinio asmens tikslas yra tenkinti privačius interesus ir įprastai tokie asmenys veikia siekdami pelno ir naudos (CK 2.34 str. 3 d.).

BÅ«tent vadovaudamiesi Å¡iomis paskatomis ir siekdami patenkinti tokius interesus privatÅ«s juridiniai asmenys dalyvauja civilinėje apyvartoje, o savo tikslus įtvirtina bendrovės įstatuose. UAB „Office M3“ Ä®statų 3.2 punkte nurodyta, jog bendrovė užsiima nekilnojamojo turto projektų vystymu, pagrindiniai veiklos tikslai – užtikrinti ilgalaikį, patikimÄ , efektyvų Å«kinės komercinės veiklos vykdymÄ , plėtrÄ , racionalų turto, kitų iÅ¡teklių panaudojimÄ , gauti pelnÄ (1 t., 93, 163-166 b. l.).             Kaip nustatė teismas ir ko neneigia patys apeliantai, UAB „Office M3“ buvo įkurta paminėtam nekilnojamojo turto projektui (administracinio pastato statyba) įgyvendinti, po jo įgyvendinimo gauti iÅ¡ to pelnÄ ir Å¡i bendrovė nevykdė jokios kitos veiklos iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Aukščiau minėtoje 2008-04-09 UAB „Office M3“ akcininkų sutartyje dar iki ginčo sandorio sudarymo bendrovės akcininkai susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų vystant ir įgyvendinant minėtÄ nekilnojamojo turto projektÄ (investavimo, paskolos suteikimo, laidavimo, bendrovės valdymo, akcijų perleidimo, bÅ«simo pelno, sukurto nekilnojamojo turto objekto dalių paskirstymo sÄ lygų ir kt.). Å ioje akcininkų sutartyje taip pat buvo numatyta ir tai, kad minimam projektui įgyvendinti bus reikalingos ne tik jų pačių paskolos pavidalu suteikiamos lėšos, tačiau ir kiti finansavimo Å¡altiniai (bankai ar investicinio projekto kreditoriai), o siekdami, kad sudaromi sandoriai neprieÅ¡tarautų juridinio asmens tikslams, akcininkai, be kita ko, susitarė, jog visi su projektu susiję sandoriai, virÅ¡ijantys 200 000 Lt, gali bÅ«ti sudaromi tik remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, priimtais kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali bÅ«ti mažesnė kaip ¾ visų UAB „Office M3“ akcininkų akcijų suteikiamų balsų (Sutarties 7.2 p.).

Taip pat nustatydami, jog bendrovės direktorius turės teisę vienasmeniÅ¡kai jai atstovauti, kartu įtvirtino jo pareigÄ reguliariai, kas mėnesį iki 5 kalendorinės dienos pateikti akcininkams medžiagÄ apie bendrovės strategijos įgyvendinimÄ , veiklos organizavimÄ , finansinę bÅ«klę, Å«kinės veiklos rezultatus ir kt. (Sutarties 6.5, 7.4 p.). Taigi iÅ¡ to, kas paminėta, seka, kad UAB „Office M3“ akcininkai (juridinio asmens dalyviai) bendrai sutarė, kaip turi bÅ«ti siekiama Å¡ios bendrovės įstatuose numatytų tikslų, patvirtino, jog taip yra nuspręsta geranoriÅ¡kai susiderėjus dėl sÄ lygų, padedant kvalifikuotiems teisininkams ir kitiems profesionaliems patarėjams (Sutarties 15 p.).

             Esant tokiai akcininkų sutarčiai, UAB „Office M3“ vadovas kreipėsi į BankÄ su pareiÅ¡kimu dėl ilgalaikės paskolos bendrovei suteikimo minėtam projektui įgyvendinti, o 2008-05-12 suÅ¡aukė visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kuriame dalyvavo 100 proc. bendrovės akcijų turintys akcininkai, ir jame buvo vienbalsiai pritarta paimti 5 650 000 eurų kreditÄ iÅ¡ Banko bei įkeisti tiek esamÄ , tiek bÅ«simÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įmonės sÄ skaitas ir bendrovės akcijas.

BÅ«tent tokių UAB „Office M3“ dalyvių ir valdymo organų veiksmų rezultatas buvo 2008-05-23 sudaryta ginčijama Kredito sutartis. Tokia veiksmų seka patvirtina teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent bendrovės dalyvių susirinkimas suformavo tokiÄ juridinio asmens valiÄ bei nustatė, kaip ji turi bÅ«ti įgyvendinta per bendrovės vadovÄ , byloje nėra ginčo dėl to, kad jam pavestas pareigas vadovas įgyvendino iÅ¡imtinai bendrovės interesais.              Šiame kontekste pažymėtina, kad sutartinių teisinių santykių kÅ«rimas su trečiaisiais asmenimis kyla iÅ¡ privataus juridinio asmens teisnumo – galėjimo turėti konkrečias įstatymų numatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas – kurį juridinis asmuo įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.).

Kaip yra žinoma, privataus juridinio asmens teisnumas yra bendrojo pobÅ«džio, t. y. asmuo gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir prisiimti pareigas (CK 2.74 str. 1 d.). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Office M3“ sudaryto ginčo sandorio atitikimo bendrovės veiklos tikslams, pagrįstai tyrė ir analizavo, tiek Å¡ios bendrovės įkÅ«rimo, tiek jos dalyvių tarpusavio susitarimuose, tiek įstatuose nurodytas bendrovės veiklos gaires ir tikslus bei tinkamai atsižvelgė į visas šį tikslÄ ir jo pasiekimo bÅ«dus suformavusias aplinkybes bÅ«tent Å¡io juridinio asmens organų (dalyvių) priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų kontekste.

Tuo tarpu apeliantų nurodomi argumentai apie neadekvačius bendrovės finansinius įsipareigojimus Bankui nepaneigia teismo iÅ¡vados dėl aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tos juridinio asmens valios prisiimti tokius įsipareigojimus Bankui ir tokiu bÅ«du įgyvendinti savo tikslÄ â€“ nekilnojamojo turto projektÄ bei gauti iÅ¡ to naudÄ .              Apeliantai Kredito sutarties prieÅ¡taravimÄ juridinio asmens tikslams taip pat sieja su sandorio ekonominiu nenaudingumu bendrovei, tačiau pažymėtina, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai patys savaime nėra siejami su sandorių komercine nauda.

Kaip teisingai nurodė teismas, bet kuri Å«kinės komercinės veiklos sėkmė yra siejama su verslo rizika ir jos valdymu. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Dėl to pripažintina, kad apeliantai nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, jog sudarant ginčo Kredito sutartį abi sandorio Å¡alys (verslininkai) vadovavosi sutarčių laisvės principu ir įvertino, pasiskirstė galimÄ verslo rizikÄ bei jÄ prisiėmė.

Dėl to vien tai, kad UAB „Office M3“ dar neįgyvendinus projekto buvo iškelta bankroto byla ir jis nepasiekė savo įstatuose numatytų tikslų, nereiškia, kad ginčijama Kredito sutartis pati savaime prieštaravo šio juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.). Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, jog net ir tie sandoriai, kurie yra nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pati Kredito sutartis savo esme ir paskirtimi buvo naudinga UAB „Office M3“ ir, kaip teisingai nurodoma atsakovo Banko atsiliepime į skundÄ , ji buvo abipusiai vykdoma: bendrovė įvykdė Sutarties 2 punkte nustatytas iÅ¡ankstinės kredito suteikimo sÄ lygas (kuriomis, beje, remiasi tvirtindami, kad Bankas buvo nesÄ Å¾iningas), o Bankas iÅ¡mokėjo 2 432 819 eurų kredito dalį.             Esant aukščiau nustatytom aplinkybėm, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog sudarydamas ginčo Sutartį Bankas buvo nesÄ Å¾iningas ir tas nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė Sutarties 2 punkte nustatytomis iÅ¡ankstinėmis kredito suteikimo sÄ lygomis, kad Å¡ios sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Kaip minėta, civiliniai teisiniai santykiai grindžiami sutarties laisvės principu, kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 1.2, 6.156 str.). Sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 str.).

Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra jÄ sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valiÄ (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslÄ bei pobÅ«dį, o Å¡iuo atveju, kaip minėta, UAB „Office M3“, kurio akcininkai taip pat buvo verslininkai, itin kruopščiai, atsakingai ir detaliai rengėsi minėto nekilnojamojo projekto įgyvendinimui, įskaitant finansavimÄ , todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl sandorio Å¡alių esminės nelygybės (CK 6.228 str.).

Be to, pažymėtina ir tai, jog, kaip nurodoma atsakovo atsiliepime į skundÄ , UAB „Office M3“ buvo naujai įsteigtas ir tik apie 2,5 mėnesio iki ginčo Sutarties sudarymo gyvavęs juridinis asmuo, komercinio pastato – biurų statybos projektas buvo pirmasis jo projektas, o kreipdamasi į BankÄ dėl itin didelės ilgalaikės paskolos bendrovė neturėjo nei debitorių, nei kreditorių, neužėmė jokios rinkos dalies ir nevykdė jokių pardavimų, turėjo tik du darbuotojus (1 t., 167-171 b. l.).Atsižvelgdama aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieÅ¡kovų reikalavimus pripažinti Kredito sutartį negaliojančia CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl actio Pauliana taikymo Kaip minėta, BUAB „Office M3“ akcininkai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau teismas konstatavo, jog jie neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimų Å¡iuo pagrindu, nes Å¡i teisė priklauso tik bankroto administratoriui arba kreditoriams. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia teismo iÅ¡vada, Å¡iuo konkrečiu atveju sprendžia, jog apeliantai teisingai nurodo, kad jie, kaip BUAB „Office M3“ kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi, turi teisę reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį, ginčydami bankrutavusios bendrovės sudarytus sandorius, todėl teismas turėjo patikrinti, ar yra sÄ lygos Å¡iam ieÅ¡kiniui tenkinti.

Teisėjų kolegijos nuomone, priešinga situacija, kai asmenys, būdami ir bankrutuojančios įmonės akcininkai, ir kreditoriai, turėtų reikšti atskirus ieškinius dėl to paties sandorio nuginčijimo skirtingais teisiniais pagrindais, neatitiktų nei civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, nei bankroto proceso operatyvumo principų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, pats ištaiso ir pašalina šiuos pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus.Kaip yra žinoma, acto Pauliana tai kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.).

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo skolininkas tapo nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡io instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, Å¡iuo pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu bei taikyti jo teisinius padarinius, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; kt.).

Dėl to atsakovas Bankas, atsiliepdamas į apeliacinį skundÄ , teisingai tvirtina, kad ieÅ¡kovai privalėjo įrodyti Å¡io instituto taikymo sÄ lygų visetÄ .Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog apeliantai nepaneigė to, kad pati Kredito sutartis savo esme buvo naudinga UAB „Office M3“, jos akcininkams, Bankui, jog sutartinės sÄ lygos buvo suderintos ir priimtinos abiem sandorio Å¡alims, atitiko verslo praktikÄ , jog jos buvo aktyviai ir laisva valia vykdomos, įskaitant ir pačius apeliantus, jog sandorio Å¡alys nuolat tarpusavyje bendravo, derino veiksmus, sutinka su atsakovo atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais, kad ieÅ¡kovai neįrodė CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumos, t. y. kad UAB „Office M3“, sudarydamas Kredito sutartį, buvo nesÄ Å¾iningas ir ja siekė iÅ¡vengti prievolių kreditoriams vykdymo, kad dėl Kredito sutarties sudarymo UAB „Office M3“ turto masė pakito taip, kad dėl to ji tapo nemoki, kad sandoris pažeidė kreditorių interesus, kad Bankas elgėsi nesÄ Å¾iningai sudarydamas ir vykdydamas Kredito sutartį, kad Å¡i finansinė institucija siekė ne užtikrinti projekto finansavimÄ , bet perimti 2,5 karto didesnės vertės bendrovei ar jos akcininkams priklausantį turtÄ .

Pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodo atsakovas, Bankas gali nukreipti savo reikalavimus į įkeistÄ turtÄ tik ta apimtimi, kiek reikia juos patenkinti ir neturi teisės perimti ar priverstine tvarka parduoti daugiau turto (CK 4.192, 4.194, 4.222 str.). Pagaliau, atsakovas reikalauja taikyti CK 6.66 straipsnio 3 dalies sÄ lygÄ , susijusiÄ su vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminu, tačiau ieÅ¡kovai Å¡iuo klausimu iÅ¡ viso neteikė argumentų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog Å¡is terminas nėra praleistas, arba kad tam yra svarbios priežastys.

Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai dėl padarytų pirmosios instancijos teismo teisės taikymo klaidų, aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.66 straipsnio nuostatas, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nes ieÅ¡kovai neįrodė Å¡io instituto taikymui bÅ«tinų sÄ lygų. Dėl Banko civilinės sutartinės atsakomybės              Kaip žinoma, reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimÄ dėl netinkamo sutarties vykdymo yra praÅ¡ymas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, todėl ieÅ¡kovai turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp Å¡ių veiksmų ir nuostolių atsiradimo bei žalÄ (CK 6.245-6.249 str.).             Žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovai kildina iÅ¡ Banko neteisėtų veiksmų vykdant Kredito sutartį, pastarajam atsisakius iÅ¡mokėti 95 000 eurų kredito dalį pagal UAB „Office M3“ 2009-04-14 ir 2009-04-20 praÅ¡ymus, dėl ko, anot apeliantų, bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir dėl to patyrė nuostolius.

             Teismas netenkino ieÅ¡kovų reikalavimo priteisti bendrovei 19 165 880,79 Lt nuostolių, kuriuos sudaro: 9 608 730 Lt iÅ¡ nuomos negautos pajamos, 358 497 Lt baudos už neįvykdytas nuomos sutartis, 9 198 653,79 Lt akcininkų investuotos lėšos, nustatęs, jog bendrovė pažeidė Kredito sutarties 9.1.3 ir 9.1.9 punktais prisiimtus įsipareigojimus, todėl Bankas turėjo teisę sustabdyti kredito dalies iÅ¡mokėjimÄ iki Å¡ie sutartiniai įsipareigojimai bus tinkamai įvykdyti (CK 6.58 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada, nes apeliacinio skundo argumentai ir byloje surinkti įrodymai, neleidžia spręsti prieÅ¡ingai, t. y. kad UAB „Office M3“ buvo įvykdžiusi Kredito sutarties 9.1.3 ir 9.1.9 punktų sÄ lygas, taip pat tai, jog bendrovė nepažeidė sutartinio įsipareigojimo iÅ¡ grÄ Å¾intino PVM dengti kredito dalį, skirtÄ projekto mokesčiams (CPK 185 str.). Minėta, kad sutartis ir atitinkamai jos sÄ lygos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir Å¡alys privalo kruopščiai bei sÄ Å¾iningai jų laikytis.

Kaip teisingai nurodė teismas, Kredito sutarties 9 punktas numatė, kokius dokumentus ir kokiais terminais bendrovė privalo pateikti Bankui, siekdama gauti kredito iÅ¡mokos dalį, o 10 punkte buvo apibrėžti įsipareigojimų nevykdymo atvejai ir pasekmės. Pagal bendrųjų sÄ lygų 9.1.9 punktÄ bendrovė privalėjo pateikti Bankui per kiekvienų kalendorinių metų atitinkamÄ ketvirtį užpildytų ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų PVM deklaracijų patvirtintas kopijas arba praneÅ¡imÄ , kad tokių deklaracijų neteiks per 5 Banko darbo dienas nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos, o pagal 9.1.3 punktÄ â€“ įmonės vadovo ir vyr. finansininko pasiraÅ¡ytas bei įmonės antspaudu, jei taikoma, patvirtintas kredito gavėjo ir/tarpines finansines ataskaitas – kas ketvirtį, bet ne vėliau kaip per 1 mėn. po ataskaitinio ketvirčio pabaigos.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas – tokios dokumentų kopijos nebuvo pateiktos nei Bankui, nei teismui. Beje, tokie dokumentai nėra pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai (CPK 306 str.). Dėl to teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai sprendė, jog kredito gavėjui nepateikus pagal Sutartį reikalingų dokumentų, iÅ¡ kurių galima objektyviai spręsti apie bendrovės finansinės bÅ«klės pokyčius, Bankas turėjo teisę laikinai sustabdyti lėšų teikimÄ (Sutarties 10.3.4 p.).Kaip matyti, teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo tiek apeliantų nurodomo elektroninio susiraÅ¡inėjimo reikÅ¡mę, kitas su tuo susijusias faktines aplinkybes (PVM panaudojimas ne kredito linijai grÄ Å¾inti, įsiskolinimo susidarymas ir jo nepadengimas, suėjus terminams, papildomos informacijos teikimas ir kt.), aiÅ¡kino minėtų sÄ lygų turinį ir jų svarbÄ Å¡iuose teisiniuose santykiuose atsižvelgdamas į visų sÄ lygų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, atsakovo, kaip finansinės institucijos, atitinkamas pareigas bÅ«ti itin atidžiam ir rÅ«pestingam laikantis sutartinių sÄ lygų.

Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog įrodymų vertinimo taisyklės pritaikytos netinkamai. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų argumentus, jog Bankas netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigÄ , nes, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tai, jog Bankas, kaip minėta, bendrovei nepateikus Sutartyje numatytų dokumentų, paprašė pateikti kitus duomenis, kurių pagrindu jis galėtų spręsti dėl Sutarties abipusio vykdymo, jog elektroniniais laiÅ¡kais aktyviai bendravo, kvietė susitikti bei spręsti susidariusiÄ situacijÄ , Å¡ios Sutarties nenutraukė, rodo tai, kad Bankas siekė iÅ¡saugoti sutartinius santykius iki pat bankroto bylos UAB „Office M3“ iÅ¡kėlimo.

IÅ¡ tiesų, kaip nurodo apeliantai, bendrovė, jos akcininkai taip pat investavo lėšas į projektÄ , sudarė sutartis su rangovais, patalpų nuomininkais ir kt., tačiau tai, jog UAB „Office M3“ tinkamai įvykdė dalį Sutarties, neatleido jos nuo pareigos vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus Bankui, tuo labiau, kad, kaip minėta, Bankas taip pat jau buvo iÅ¡mokėjęs nemaÅ¾Ä dalį kredito sumos.Atsižvelgdama į tai tas paminėta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Bankas, laikinai atsisakydamas iÅ¡mokėti dalį kredito iki bus tinkamai įvykdytos minėtos sutartinės sÄ lygos, nepažeidė ginčijamos Sutarties sÄ lygų, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų.

Dėl to teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju Bankui nekilo civilinė atsakomybė (CK 6.256, 6.258 str.). Dėl ieÅ¡kovų teisės pareikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį (CK 6.68 str.) Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai neturėjo teisės pareikÅ¡ti netiesioginio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo priteisimo bendrovei, nesant CK 6.68 straipsnyje numatytų visų bÅ«tinų sÄ lygų, tačiau sprendė, jog pareikÅ¡tas tiesioginis ieÅ¡kinys ir jį iÅ¡nagrinėjo.

Apeliantai nesutikdami su tokia teismo iÅ¡vada tvirtina, jog tuo buvo paneigta jų, kaip bankrutavusios bendrovės kreditorių, teisė į teisminę gynybÄ , o taip pat bendrovės kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principai (CPK 5 str., Ä®BÄ® 3 str. 14 p.). Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliantų teiginius kaip nepagrįstus, nes, kaip teisingai nurodoma atsakovo atsiliepime į skundÄ , teismas pripažino apeliantų (bendrovės akcininkų) teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl UAB „Office M3“ sudarytų sandorių nuginčijimo ir žalos atlyginimo ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu ir iÅ¡nagrinėjo visus argumentus, kuriais jie grindė savo ieÅ¡kininius reikalavimus.

Be to, aukščiau Å¡ioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų argumentus dėl CK 6.66 straipsnio nuostatų taikymo. Dėl to spręstina, jog ieÅ¡kovų teisė į teisminę gynybÄ nebuvo paneigta (CPK 5 str.). Be to, kaip teisingai konstatavo teismas, ieÅ¡kovai neįrodė, jog egzistuoja netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sÄ lygos (CK 6.68 str.).              Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytu, konstatuoja, kad naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimÄ palieka nepakeistÄ , o skundÄ atmeta (CPK 263, 329, 330 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ D. V. ir UAB „Trinapolis“ 16 018,25 Lt iÅ¡laidų už advokatų pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, tvirtindamas, jog Å¡i pinigų suma buvo bÅ«tina ir atitinka protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus, nes: byla yra didelės apimties, susijusi su kitomis civilinėmis bylomis, atsakovas yra užsienio juridinis asmuo, teisinės paslaugos buvo teikiamos nuolat, vyko susitikimai su klientu, daug laiko užėmė byloje taikytinų teisės institutų tyrimas, juos reglamentuojančių teisės aktų ir teismų praktikos analizė, buvo bÅ«tinas kelių teisininkų dalyvavimas, ieÅ¡kinio suma yra didelė.Kaip žinoma, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos lėšos advokato pagalbai apmokėti gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis ir atlygintinomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo.Jeigu realiai sumokėtos lėšos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia.

Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).              Šiuo metu galiojančiose Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ yra 1 200 Lt (1,5*800).

Å ių Rekomendacijų 4 punkte nurodyta, kad priteistino užmokesčio dydis negali virÅ¡yti 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio, neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja Å¡aliai, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai bÅ«tina.Taigi teisėjų kolegija, atmetusi ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ ir atsižvelgusi į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , įvertinusi bylos sudėtingumÄ , apimtį ir pobÅ«dį, spręstinų klausimų specifiÅ¡kumÄ , reikalingas žinias, tai, kad atsakovui atstovavo tie patys advokatai, kaip ir pirmosios instancijos teisme, jų darbo laiko sÄ naudas, atliktus veiksmus apeliacinės instancijos teisme, tai, jog atsakovo argumentai neduoda pagrindo spręsti, jog dviejų advokatų maksimalios darbo sÄ naudos buvo bÅ«tinos rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , vadovaudamasi protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisia lygiomis dalimis 1 200 Lt, t. y. po 600 Lt, atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Lietuvos skyrių (juridinio asmens kodas 112025592) iÅ¡ apeliantų D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Trinapolis“ (juridinio asmens kodas 120759536) po 600 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                    Virginija Čekanauskaitė                                                      Audronė Jarackaitė                                                     Algirdas Gailiūnas