20c53598-adfc-4b04-9729-dd25c4e52bc2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-768/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00741-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.; 121.21. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Rasos GudžiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2022-601/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ ieÅ¡kinį atsakovui J. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 56, kurio pagrindu atsakovui J.

K. buvo iÅ¡mokėti 56 000 Lt, taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovui BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ iÅ¡ atsakovo J. K. 56 000 Lt bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008 m. kovo 26 d. įmonės direktorius J. K. į įmonės (ieÅ¡kovo) kasÄ Ä¯nešė 56 000 Lt piniginę garantijÄ , kuri turėtų bÅ«ti vertinama kaip paskola įmonei. Ginčijamo 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 56 pagrindu atsakovui tokia pinigų suma buvo grÄ Å¾inta.

Piniginės garantijos grÄ Å¾inimas pagal kasos iÅ¡laidų orderį laikytinas sandoriu, kadangi jis sukėlė atitinkamas įstatymo reikalaujamas pasekmes, o tÄ patvirtina ir teismų praktika (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-339/2006). Å io sandorio (pinigų iÅ¡mokėjimo) ieÅ¡kovas neprivalėjo sudaryti, sandoris pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių interesus, o abi sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Dėl ginčo sandorio akivaizdžiai sumažėjo ieÅ¡kovo turtas, t. y. dalis turto perduota vienam iÅ¡ kreditorių, suteikiant jam pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius.

Sandorį sudariusių asmenų nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 2 punktÄ , kadangi sandorio sudarymo metu atsakovas buvo ieÅ¡kovo direktoriumi, o įmonės vienintele akcininke yra atsakovo motina. Be to, ginčijamas sandoris buvo sudarytas bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo proceso metu (bankroto byla iÅ¡kelta 2009 m. rugsėjo 30 d.), todėl nėra abejonių, kad ieÅ¡kovas pinigų iÅ¡mokėjimo metu buvo nemokus, turėjo nuolatinių finansinių sunkumų, o atsakovas, kaip įmonės direktorius, apie Å¡ias aplinkybes neabejotinai turėjo žinoti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas pripažino negaliojančiu pagal 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 56 atliktÄ 56 000 Lt iÅ¡mokėjimÄ atsakovui ir taikė restitucijÄ â€“ priteisė iÅ¡ atsakovo J. K. ieÅ¡kovui BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ 56 000 Lt bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2011 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas nustatė, kad atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovo direktoriumi, 2008 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderiu Nr. PRS18 įnešė į įmonę 56 000 Lt sumÄ . 2009 m. gegužės 25 d.

Kauno apygardos teisme buvo gautas A. P. ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui. Teismas taip pat nustatė, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 30 d. nutartimi ieÅ¡kovui pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, o 2009 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡kėlė bankroto bylÄ (nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 5 d.). 2009 m. rugsėjo 6 d. atsakovas, kaip įmonės (ieÅ¡kovo), kurios vienintelė akcininkė yra atsakovo motina, direktorius, pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 56 iÅ¡simokėjo sau 56 000 Lt, kuriuos buvo įnešęs į įmonę.

Pagal 2009 m. lapkričio 30 d. balansÄ ieÅ¡kovas 2008 m. turėjo 3 126 Lt pelno, o 2009 m. įmonės nuostoliai siekė 906 765 Lt.Teismo nuomone, ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs atsakovui pinigus, kuriuos Å¡is buvo įnešęs į įmonę, panaikino savo turėtÄ civilinę pareigÄ grÄ Å¾inti pinigus. Taigi pinigų iÅ¡mokėjimas sukėlė tam tikras teisines pasekmes, todėl toks ieÅ¡kovo veiksmas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuris gali bÅ«ti ginčijamas (CK 1.63 str., 6.2 str.). Teismas sprendė, jog egzistuoja visos CK 6.66 straipsnio sÄ lygos pripažinti sandorį negaliojančiu.

Sandoris pažeidė kreditorių teises, nes 2009 m. rugsėjo 6 d. grÄ Å¾inant (iÅ¡mokant) atsakovui 56 000 Lt sumÄ , ieÅ¡kovas buvo faktiÅ¡kai nemokus ir turėjo labai didelių įsiskolinimų tiek darbuotojams, tiek valstybei, tiek kitiems juridiniams asmenims. Å iÄ aplinkybę patvirtina:

a) kreditoriaus A. P. 2009 m. gegužės 21 d. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ir vėliau patvirtintas šio asmens 10 022,70 Lt finansinis reikalavimas; b) 2009 m. rugsėjo 30 d. iškelta ieškovui bankroto byla; c) 2009 m. lapkričio 30 d. įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurių matyti, kad įmonė dirbo nuostolingai, turėjo labai mažai turto (ilgalaikis turtas 68 807 Lt);

d) atsakovo pateikti duomenys apie įmonės kreditorius 2009 m. lapkričio 5 d., nurodant 79 kreditorius, kuriems įsipareigojimai yra pradelsti, o skolos dydis 470 805,03 Lt;

e) administratoriaus pateikti duomenys apie bankroto byloje patvirtintus finansinius reikalavimus, iÅ¡ kurių matyti, kad yra 83 kreditoriai, o ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ Å¡iems kreditoriams sudaro 914 101,20 Lt. Teismo nuomone, toks atsakovo vienaÅ¡alis savo reikalavimo patenkinimas (pinigų iÅ¡mokėjimas sau) akivaizdžiai sumažino galimybę kitiems kreditoriams bent iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus. Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas sandorį (iÅ¡mokėti pinigus atsakovui) privalėjo sudaryti. Be to, ieÅ¡kovas (skolininkas) buvo nesÄ Å¾iningas, nes neabejotinai žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises.

Teismo nuomone, byloje egzistuoja nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, nes ieÅ¡kovas (juridinis asmuo) iÅ¡mokėjo pinigus atsakovui, kuris yra įmonės vadovas (CK 6.67 str. 1 d. 3 p.), be to, ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo pinigus atsakovui, kurio motina yra vienintelė įmonės akcininkė (CK 6.67 str. 1 d. 6 p.).Teismas atkreipė dėmesį, kad praleistas ieÅ¡kinio padavimo senaties terminas yra atnaujintas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi.Nustatęs Å¡ias pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį pripažino negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 56 atliktÄ 56 000 Lt iÅ¡mokėjimÄ atsakovui, kaip vienaÅ¡alį sandorį, taikė restitucijÄ , taip pat priteisė procesines palÅ«kanas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas J. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ? ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas atsakovui negalėjo bÅ«ti tenkintas. Be to, ieÅ¡kinio patenkinimas prieÅ¡taravo bylos nagrinėjimo metu nustatytam faktinių aplinkybių visetui, o tai reiÅ¡kia CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimÄ , kuris lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, 2008 m. kovo 21 d. suteikė ieÅ¡kovui garantijÄ savo asmeninėmis lėšomis už 56 000 Lt sumÄ . Garantija buvo suteikta siekiant užtikrinti tinkamÄ ieÅ¡kovo finansinių prievolių įvykdymÄ prieÅ¡ lizingo bendrovę ieÅ¡kovui įsigyjant statybinę technikÄ . Tai, kad atsakovas savo garantijÄ realiai įvykdė, patvirtina 2008 m. kovo 26 d. pavedimas, kuriuo į ieÅ¡kovo kasÄ pervesta 56 000 Lt. Taigi atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai įsipareigojo atsakyti lizingo bendrovei Å¡ia suma tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas netinkamai vykdys savo įsipareigojimus dėl sunkiosios statybinės technikos iÅ¡pirkimo.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas 2008 m. kovo 21 d. sudarė vienaÅ¡alį sandorį ir Å¡i aplinkybė bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovų buvo pripažinta. Atsakovas prievolę už ieÅ¡kovÄ prieÅ¡ lizingo bendrovę dėl sunkiosios statybinės technikos įgijimo iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įvykdė tinkamai, nes lizingo bendrovė statybos technikÄ yra perdavusi ieÅ¡kovui nuosavybėn. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo pareigÄ atsiskaityti su atsakovu pagal Å¡io iÅ¡duotÄ garantijÄ jau numatė įstatymas, suteikęs atsakovui atgręžtinio reikalavimo teisę į garantijos sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo ir jokios ieÅ¡kovo pasirinkimo laisvės dėl minėtos pareigos įstatymas nenumatė (CK 6.90 str. 3 d.).

Dėl to lėšų iÅ¡mokėjimas laikytinas iÅ¡ atsakovo vienaÅ¡alio sandorio kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, kurioms netaikytinas savarankiÅ¡ko sandorio teisinis statusas pagal CK 1.63 straipsnio reikalavimus. Taigi ieÅ¡kovas neturėjo teisės 2009 m. rugsėjo 6 d. įvykusio pinigų iÅ¡mokėjimo fakto ginčyti pagal sandorio nuginčijimo taisykles. Teismas pripažinęs 2009 m. rugsėjo 6 d. atlikto 56 000 Lt iÅ¡mokėjimo atsakovui faktÄ vienaÅ¡aliu sandoriu, kuris gali bÅ«ti ginčijamas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių sampratÄ ir jų nuginčijimo taisykles (CK 1.63 str., 1.78 - 1.96 str.).Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutÄ .

Byloje neįrodyta kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė. Ieškovo atstovai teismo posėdžių metu negalėjo įvardyti, kokių konkrečiai kreditorių vardu buvo pareikštas actio Pauliana ieškinys ir kokių kreditorių turtinės teisės buvo pažeistos ginčijamu sandoriu. Byloje nėra duomenų, kad 2009 m. rugsėjo 6 d. ieškovas turėjo didelių įsiskolinimų tiek darbuotojams, tiek valstybei, tiek kitiems juridiniams asmenims, nes ieškovo finansinės apskaitos dokumentai finansinės veiklos rezultatus fiksavo 2009 m. lapkričio 30 d.

Teismas ieÅ¡kovo mokumo bÅ«klės 2009 m. rugsėjo 6 d. apskritai netyrė. Aplinkybė, kad 2009 m. gegužės 25 d. buvo paduotas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pati savaime nepatvirtina ieÅ¡kovo nemokumo, be to, 2009 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kovas jau buvo atsiskaitęs su bankroto bylÄ inicijavusiu kreditoriumi ir nebuvo teisinių prielaidų ieÅ¡kovui kelti bankroto bylÄ . 2009 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ atsiskaityti su atsakovu ir Å¡ios pareigos vykdymas niekaip negalėjo bÅ«ti ribojamas.

Be to, ieÅ¡kovo pareigÄ atsiskaityti su atsakovu pagal suteiktÄ garantijÄ numatė įstatymas. Teismas nepagrįstai atsakovo veiksmams taikė nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , numatytÄ CK 6.67 straipsnio 3, 6 punktuose, nes Å¡ie punktai taikytini dviÅ¡aliams arba daugiaÅ¡aliams sandoriams. IeÅ¡kovo BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ bankroto administratorius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad 56 000 Lt įmokėjimo į įmonės kasÄ paskirtis buvo ne įsipareigoti atsakyti kitam asmeniui ? įmonės kreditoriui, o užtikrinti, kad įmonė turėtų apyvartinių lėšų.

Tokia aplinkybė liudija faktÄ , kad įmokėta 56 000 Lt suma laikytina paskola (CK 6.870 str.), t. y. atsakovas paskolino ieÅ¡kovui 56 000 Lt sumÄ , kuriÄ 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 56 pagrindu susigrÄ Å¾ino. Kadangi garantijos (paskolos) grÄ Å¾inimo terminas nebuvo nustatytas, paskolos (garantijos) sumÄ ieÅ¡kovas turėtų grÄ Å¾inti per trisdeÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kai atsakovas pareikÅ¡tų reikalavimÄ grÄ Å¾inti 56 000 Lt (CK 6.873 str. 2 d.). Duomenų, kad atsakovas po garantijos (paskolos) suteikimo bÅ«tų kreipęsis į ieÅ¡kovÄ dėl 56 000 Lt grÄ Å¾inimo, nėra.

Tai reiÅ¡kia, jog 2009 m. rugsėjo 6 d. atsakovas netgi neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ , o ieÅ¡kovas neturėjo vykdytinos pareigos grÄ Å¾inti suteiktÄ garantijÄ (paskolÄ ). Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo atsakovui pinigus, kuriuos Å¡is buvo įnešęs į įmonę, tokiu bÅ«du panaikindamas turėtÄ civilinę pareigÄ grÄ Å¾inti pinigus, t. y. pinigų iÅ¡mokėjimas sukėlė tam tikras teisines pasekmes, todėl toks ieÅ¡kovo veiksmas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuris gali bÅ«ti ginčijamas (CK 1.63 str., 6.2 str.).

Be to, teismas iÅ¡samiai aptarė ir konkrečiai nurodė, kokiu bÅ«du ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių interesus. Suteikdamas įmonei paskolÄ (sumokėdamas garantijos sumÄ ), atsakovas įgijo teisę iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalauti grÄ Å¾inti paskolos sumÄ (garantijÄ ), tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas neturėjo privalomos (imperatyvios) pareigos atsakovui 2009 m. rugsėjo 6 d. grÄ Å¾inti paskolos sumÄ (garantijÄ ). 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 56 atsakovas pasirašė ir kaip mokėtojo atstovas (ieÅ¡kovo direktorius), ir kaip ieÅ¡kovo kasininkas, ir kaip pinigų gavėjas.

BÅ«damas ieÅ¡kovo direktoriumi ir žinodamas sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį atsakovas pats sau nesÄ Å¾iningai iÅ¡simokėjo 56 000 Lt, kurie galėjo ir turėjo bÅ«ti skirti visų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Be to, ginčijamas sandoris buvo sudarytas (pinigai iÅ¡mokėti) bankroto bylos ieÅ¡kovui inicijavimo metu. Bankroto byla ieÅ¡kovui iÅ¡kelta 2009 m. rugsėjo 30 d., todėl nėra abejonių, jog pinigų iÅ¡mokėjimo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus, turėjo nuolatinių finansinių sunkumų, o atsakovas, kaip įmonės direktorius, apie tai žinojo.

Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartimi ieÅ¡kovo turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl pinigų iÅ¡mokėjimas yra neteisėtas ir dėl galiojusių laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovas praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį praÅ¡ymÄ motyvuoja tuo, jog skundas buvo suraÅ¡ytas pagal CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ taisyklę, t. y. skundo argumentus iÅ¡dėstant glausta forma.

Dėl to, apelianto nuomone, ginčo esmė, atsižvelgiant į ginčo specifikÄ ir byloje egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , bus tinkamiau atskleista bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ akcentuoja, kad apeliantas nenurodo naujų faktinių ir/ar teisinių aplinkybių, nepraÅ¡o apklausti liudytojų, nepateikia naujų įrodymų, todėl nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bus geriau atskleista bylos esmė.

Dėl apelianto praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali iÅ¡plėsti skundų argumentų sÄ raÅ¡o ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunduose nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje ginčas kilo dėl to, ar egzistuoja actio Pauliana taikymo sÄ lygos pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 56 įformintÄ 56 000 Lt piniginės sumos iÅ¡mokėjimÄ atsakovui. Apeliantas pirmiausia teigia, kad lėšų iÅ¡mokėjimas laikytinas teisine pasekme, kilusia iÅ¡ atsakovo anksčiau sudaryto vienaÅ¡alio sandorio, kuriai netaikytinas savarankiÅ¡ko sandorio teisinis statusas pagal CK 1.63 straipsnio reikalavimus.

Tai esÄ lemia, kad ieÅ¡kovas negali 2009 m. rugsėjo 6 d. įvykusio 56 000 Lt iÅ¡mokėjimo fakto ginčyti pagal sandorio nuginčijimo taisykles. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Byloje yra duomenys apie tai, kad 2008 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovo kasoje iÅ¡ atsakovo priimta 56 000 Lt suma (1t., 11 b. l.). Kasos pajamų orderyje nurodyta, kad Å«kinės operacijos turinys yra „Gautos piniginės garantijos“. Ä® bylÄ taip pat pateiktas atsakovo 2008 m. kovo 21 d. suraÅ¡ytas garantijos raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja suteikti ieÅ¡kovui 56 000 Lt finansinę garantijÄ , siekiant užtikrinti ieÅ¡kovo prievoles, kylančias iÅ¡ pasiraÅ¡ytų sutarčių dėl statybinės technikos įsigijimo (1 t., 120 b. l.).

Garantija yra vienas iÅ¡ prievolių užtikrinimo bÅ«dų. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija laikomas vienaÅ¡alis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma atsakyti kreditoriui, jeigu to kreditoriaus skolininkas prievolės neįvykdys ar jÄ Ä¯vykdys netinkamai, ir atlyginti nuostolius tam tikromis sÄ lygomis. Garantija savo esme yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo garantas įsipareigoja sumokėti nurodytÄ pinigų sumÄ kreditoriui, jei jis savo reikalavimÄ garantui pareikÅ¡ laikydamasis visų garantijoje nustatytų reikalavimų.

Kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumÄ kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sÄ lygos. Griežtas garantijos sÄ lygų laikymasis užtikrina tinkamÄ garanto vienaÅ¡alių įsipareigojimų įgyvendinimÄ , kreditoriaus teisėtus lÅ«kesčius gauti garantijos sumÄ , civilinių teisinių santykių aiÅ¡kumÄ bei stabilumÄ , nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, funkcijÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo (lizingo gavėjo), lizingo bendrovės (pirkėjo ir lizingo davėjo) ir pardavėjo dėl vikÅ¡rinio buldozerio pirkimo-pardavimo bei perdavimo lizingo gavėjui buvo sudaryta 2008 m. kovo 21 d. (1 t., 121 b. l.). Atsakovas į ieÅ¡kovo kasÄ Ä¯nešė 56 000 Lt sumÄ grynaisiais pinigais 2008 m. kovo 26 d. Kaip jau minėta, garantija yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo garantas įsipareigoja sumokėti nurodytÄ pinigų sumÄ kreditoriui, jei jis savo reikalavimÄ garantui pareikÅ¡ laikydamasis visų garantijoje nustatytų reikalavimų.

Å iuo gi atveju lėšos buvo įneÅ¡tos į ieÅ¡kovo kasÄ praėjus vos kelioms dienoms po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Akivaizdu, jog tuo laikotarpiu kreditorius jokių reikalavimų atsakovui, kaip garantui, dar negalėjo bÅ«ti pareiÅ¡kęs (duomenų apie tai, kad lizingo bendrovė bÅ«tų reiÅ¡kusi kokius nors iÅ¡ garantijos kylančius reikalavimus atsakovui, byloje nėra). Be to, prievolę už skolininkÄ garantas turėtų įvykdyti kreditoriui, o ne suteikdamas lėšas skolininkui.

Dėl Å¡ių aplinkybių teigti, kad 2008 m. kovo 26 d. atsakovo įneÅ¡ta į ieÅ¡kovo kasÄ 56 000 Lt suma buvo garantija (kaip ji apibÅ«dinama pagal CK 6.90 str. pateiktÄ sampratÄ ), nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, labiau tikėtinas ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡sakytas teiginys, jog įneÅ¡damas pinigus į ieÅ¡kovo kasÄ atsakovas, kaip įmonės vadovas, siekė užtikrinti, kad įmonėje bÅ«tų apyvartinių lėšų, kuriomis bÅ«tų galima vykdyti įmonės finansines prievoles, tarp jų ir pagal lizingo sutartį.Å iuo atveju 2009 m. rugsėjo 6 d.

įvykdytas grynųjų pinigų iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡mokėjimas, įformintas kasos iÅ¡laidų orderiu (1 t., 12 b. l.), teisėjų kolegijos vertinimu, yra vienaÅ¡alis sandoris, kurio metu orderį iÅ¡duodantis asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ iÅ¡mokėti lėšas kitam asmeniui, tokiu bÅ«du sukurdamas, pakeisdamas ar panaikindamas savo civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1-3 d.). Kadangi kasos iÅ¡laidų orderiai yra griežtos atskaitomybės finansiniai dokumentai, kurie patvirtina Å«kinę operacijÄ ir kuriais remiantis atliekama bendrovės finansinė apskaita, apskaitomi mokesčiai į valstybės biudžetÄ ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl Å¡iuo dokumentu įforminto piniginio mokėjimo pripažinimo negaliojančiu pagal actio Pauliana sÄ lygas.Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ .

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

Å io instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ . Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį pripažinus skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.).

Taigi actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.Apelianto nuomone, teismo sprendime klaidingai konstatuota, jog egzistuoja visos sÄ lygos actio Pauliana institutui taikyti, nes byloje neįrodyta kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė, nėra aiÅ¡ku, kokių kreditorių turtinės teisės buvo pažeistos ginčijamu sandoriu.Kreditorius turi reikalavimo teisę nuo prievolės atsiradimo iki jos pasibaigimo, taigi jis gali naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo bÅ«dÄ per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Byloje nustatyta, kad dar 2009 m. gegužės 25 d. ieÅ¡kovo kreditorius ? įmonės darbuotojas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo. Kreditoriaus pareiÅ¡kimas teisme buvo priimtas 2009 m. liepos 30 d. (1 t., 99-100 b. l.). Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla konstatavus įmonės nemokumÄ (1 t., 8 b. l.), 2009 m. lapkričio 5 d. duomenimis ieÅ¡kovo kreditorių, kuriems prievolių įvykdymo terminai jau buvo suėję, reikalavimai ieÅ¡kovui sudarė 470 805,03 Lt (1 t., 65-68 b. l.).

Bankroto byloje buvo patvirtinti ieÅ¡kovo kreditorių finansiniai reikalavimai už 914 101,20 Lt sumÄ (1 t., 69-71 b. l.), tarp kurių yra ir pirmos eilės kreditorių – darbuotojų (1 t., 114-116 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2009 m. rugsėjo 6 d., o jau 2009 m. rugsėjo 30 d. ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla konstatavus įmonės nemokumÄ , kad pagal 2009 m. lapkričio 5 d. kreditorių sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovas turėjo kreditorių, kurių reikalavimų suma sudarė 470 805,03 Lt, daro iÅ¡vadÄ , jog ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo ieÅ¡kovo kreditorių, turėjusių vykdytinas reikalavimo teises.

TÄ , beje, liudija ir ieÅ¡kovo bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių interesams ginti bankroto administratorius pareiÅ¡kė actio Pauliana ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad 2009 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kovas buvo faktiÅ¡kai nemokus. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad vos po trijų savaičių nuo ginčijamo sandorio sudarymo ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla dėl nemokumo, paneigia šį apelianto skundo teiginį.

Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡keldamas bankroto bylÄ teismas rėmėsi ieÅ¡kovo 2008 m. balanso duomenimis, pagal kurį 2008 m. įmonė turėjo turto už 2 081 554 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 982 159 Lt (1 t., 9-10 b. l.), o pagal 2009 m. lapkričio 30 d. balansÄ 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu ieÅ¡kovo turtÄ sudarė 107 642 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ? 915 012 Lt (1 t., 61-52 b. l.). Å ie duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovo finansinė padėtis nuo 2008 m. (Å¡io laikotarpio duomenys jau sudarė pagrįstas prielaidas konstatuoti ieÅ¡kovo nemokumÄ ir kelti bankroto bylÄ ) iki 2009 m. pabaigos tik blogėjo, todėl teigti, kad 2009 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kovas buvo moki įmonė ir neturėjo kreditorių, kurių reikalavimai bÅ«tų vykdytini, nėra pagrindo.

Akivaizdu, jog atsakovo, kaip įmonės vadovo, pinigų sau iÅ¡simokėjimas pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teisę bent iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus, o atsakovas jų atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai.Byloje paneigus apelianto teiginius, jog 2008 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderiu 56 000 Lt suma buvo ieÅ¡kovui suteikta kaip atsakovo garantija, atitinkamai nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovui pareigÄ atsiskaityti pagal suteiktÄ garantijÄ numatė įstatymas, t. y.

CK 6.90 straipsnio 3 dalies nuostatos. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas įvykdė prievolę už skolininkÄ (ieÅ¡kovÄ ) ir kad atsakovas, kaip garantas, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininkÄ . Kiti argumentai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl įrodymų apie privalomumÄ iÅ¡mokėti pinigus atsakovui nebuvimo, skunde nenurodyti. Kadangi apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.        IeÅ¡kovas BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 482,25 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , pridėjo mokėjimÄ patvirtinančius įrodymus (2 t., 15-17 b. l.).

Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetant, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo (CPK 93, 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ (juridinio asmens kodas: 300141993) iÅ¡ atsakovo J. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1 482,25 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus ir dvideÅ¡imt penkis centus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai                                                                                                                         Alė Bukavinienė     Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                                       Gintaras Pečiulis