20c22e1a-7c20-40e5-9b2f-bc53eb2b17eb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henriko Sadausko, JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. V.,atsakovo atstovui Arvydui PetruÅ¡kevičiui,vertėjai Ritai Nasalytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

V. (L. V.) patikslintÄ skundÄ atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. T. dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas L. V. praÅ¡o panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – VDI Vilniaus skyriaus) 2010-10-18 nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 10-01.PaaiÅ¡kino, kad 2010-09-08 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu UAB „Structor optimus“ darbuotojas S. T. nukrito nuo stogo ir patyrė traumÄ .

VDI Vilniaus skyrius pradėjo Å¡io nelaimingo atsitikimo tyrimÄ . Pasibaigus tyrimui buvo suraÅ¡ytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas 2010-10-18 Nr. 10-01, kurio 17 punkte VDI Vilniaus skyriaus inspektorė I. P. padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl nelaimingo atsitikimo yra kaltas darbdavys, t. y. UAB „Structor optimus“ direktorius L. V. PareiÅ¡kėjas nesutinka su inspektorės I. P. iÅ¡vadomis. Nelaimingo atsitikimo darbe akto 17 punkte yra nurodyta pirma nelaimingo atsitikimo priežastis - darbuotojo neaprÅ«pinimas asmenine apsaugos priemone-saugos diržu.

Tokia iÅ¡vada neatitinka tikrovės, nes S. T. buvo aprÅ«pintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Tai patvirtina S. T. asmeninių apsaugos priemonių iÅ¡davimo ir grÄ Å¾inimo kortelė, kurioje jis 2009-10-14 pasirašė už asmeninių apsaugos priemonių, tarp jų ir apsaugos diržo, gavimÄ . Å is faktas papildomai patvirtintas L. V. paaiÅ¡kinime. Darbuotojų O. M. ir S. B., dirbusių kartu su S. T., paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad S. T. nebuvo prisisegęs saugos diržo, dėl to ir nukrito nuo stogo, nors saugos diržai, apsauginės virvės buvo objekte.

S. T. nesinaudojo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nes buvo girtas. S. B. 2010-10-07 paaiškinimas, kad jis rašė diktuojant direktoriui yra melagingas, nes visi jo ankstesni paaiškinimai patvirtintini ir kito darbuotojo O. M. paaiškinimais bei kitomis tyrimo medžiagos aplinkybėmis ir dokumentais. S. B. negali paaiškinti aplinkybių, kurių jis negalėjo žinoti, nes apsaugos priemonės yra asmeninės ir išduodamos individualiai kiekvienam asmeniui. S. B. davė VDI Vilniaus skyriui 2010-10-07 paaiškinimus dėl VDI inspektorių spaudimo.Nukentėjusiojo S. T. paaiškinimus prašo vertinti skeptiškai, nes įvykio metu S. T. buvo girtas (1,75 promilės) ir siekiant išvengti atsakomybės duoda melagingus parodymus, kurie prieštarauja jo paties pasirašytiems dokumentams.

S. T. iÅ¡ pradžių teigė, kad traumÄ patyrė buityje (IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini)), po to, kad neturėjo asmeninių saugos priemonių ir nebuvo instruktuotas saugiai dirbti, nors yra visi dokumentai patvirtinantys tai, kad S. T. turėjo asmenines saugos priemones, buvo tinkamai instruktuotas saugiai dirbti.Nesutinka su Nelaimingo atsitikimo darbe akto 17 punkte nurodyta antra nelaimingo atsitikimo priežastimi - saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės lygio nepakankamumu, kai neblaivus S. T. nebuvo nuÅ¡alintas nuo darbo.

L. V. neturi medicininio iÅ¡silavinimo bei atitinkamų alkoholio matuoklių tam, kad nustatytų ar žmogus blaivus, ar - ne. S. T. 2010-09-08 prieÅ¡ darbo pradžiÄ buvo blaivus ir jokių girtumo požymių nesimatė, todėl jam buvo leista dirbti. Darbdavys neturi prievolės specialiomis priemonėmis ar vizualiai periodiÅ¡kai tikrinti darbuotojų blaivumÄ .Nesutinka su Nelaimingo atsitikimo darbe akto 17 punkte nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastimi, kad darbus atliko nustatyta tvarka saugos ir sveikatos klausimais asmens neapmokytas stogdengys.

Laiko, kad padarė viskÄ , kad darbininkai, tame tarpe ir S. T., bÅ«tų tinkamai apmokyti ir instruktuoti saugiai dirbti. S. T. iÅ¡klausė įvadinį saugos instruktaÅ¾Ä ir saugos instruktaÅ¾Ä darbo vietoje. Tai patvirtina Ä®vadinių saugos darbe ir prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalas ir Saugos darbe instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnalas. L. V. prieÅ¡ darbų pradžiÄ papildomai žodžiu instruktuodavo darbininkus saugos klausimais, rodydavo kokiais bÅ«dais ir kur tvirtinti saugos virves ir saugos diržus, tÄ faktÄ patvirtina O.

M. ir S. B. 2010-09-27 paaiÅ¡kinimai.Pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu inspektorė I. P. ignoravo liudytojo O. M. 2010-09-27 paaiÅ¡kinimÄ ir jo neįtraukė į tyrimo medžiagÄ , nors paaiÅ¡kinimÄ turėjo nuo pat tyrimo pradžios, dėl to mano, kad I. P. yra Å¡aliÅ¡ka. Teismo posėdžio metu aiÅ¡kino, kad darbo inspektoriai darė spaudimÄ darbuotojams, fiziÅ¡kai griebė darbininkus ir liepė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus.Atsakovas VDI Vilniaus skyrius prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad darbuotojų O. M., S. B. paaiÅ¡kinimus, jog jie matė, kad S. T. įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržų, pareiÅ¡kėjas asmeniÅ¡kai pateikė VDI Vilniaus skyriui, nesuteikdamas galimybės vyriausiajai darbo inspektorei I. P. dalyvauti juos apklausiant. VDI Vilniaus skyrius neigia, kad S. T. buvo iÅ¡duotas saugos diržas, kadangi nukentėjusysis pats apie tai raÅ¡o savo 2010-09-22 paaiÅ¡kinime. Be to, VDI Vilniaus skyriui, 2010-10-05 gavus iÅ¡ kito UAB „Structor optimus“ darbuotojo Tomo Stankaus skundÄ , dėl jo teigimu, jam 2010-04-29 įvykusio ir nuslėpto nelaimingo atsitikimo darbe, atliekant stogo apdailos darbus bei nelegalaus darbo.

VDI Vilniaus skyriaus vyriausiųjų darbo inspektorių R. R., I. P., V. Ž. ir O. N. Å¡ios įmonės statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2010-10-07 atlikto patikrinimo metu buvo apklausti darbuotojai S. B. ir O. M., įvykio dienÄ dirbę kartu su S. T. Jie abu, girdint patikrinime dalyvavusiems inspektoriams, užtikrino, kad direktorius jų neaprÅ«pino asmeninėmis apsaugos priemonėmis saugos diržais, ir, kad tik 2010 m. spalio mėn. pradžioje saugos diržai buvo atvežti į objektÄ , adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

S. B. apie saugos diržų nebuvimÄ Ä¯vykio metu raÅ¡tu teigia savo 2010-10-07 paaiÅ¡kinime, paneigdamas anksčiau apie saugos diržus pateiktus faktus. Todėl atsakovo nuomone, direktorius pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00, patvirtintų 2000-12-22 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, įsakymu Nr. 346, 73 punkto, reikalavimus.VDI Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė I. P. UAB „Structor optimus“ direktorių L. V. prašė pateikti saugos diržų įsigijimo dokumentus, tačiau jis atsisakė juos pateikti, todėl nėra pagrindo laikyti, kad bendrovė buvo įsigijusi saugos diržus.

ParaÅ¡as dokumente, kad S. T. yra gavęs apsaugos priemonę - saugos dirÅ¾Ä - nėra tikrovę įrodantis faktas.Neigia skunde pateiktÄ faktÄ , kad S. B. raÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ , darbo inspektoriai darė spaudimÄ , nes raÅ¡tu ir žodžiu visi darbuotojai davė parodymus geranoriÅ¡kai. VÅ Ä® Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad ligonis priėmimo skyriuje teigė, kad patyrė buitinę traumÄ , o S. T. 2010-09-22 paaiÅ¡kinime raÅ¡o, kad į medicinos darbuotojo kausimus atsakinėjo direktorius, kadangi nukentėjusysis buvo Å¡oko bÅ«senoje ir nekalbėjo.

Tai rodo L. V. norÄ klastoti dokumentus, fiksuoti nebÅ«tas aplinkybes, dėl kurių nelaimingo atsilikimo darbe tyrimas pasunkėtų ar taptų negalimas iÅ¡tirti.Atsakovas paaiÅ¡kino, kad bÅ«damas vadovu pareiÅ¡kėjas pagal Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalį turėjo kontroliuoti, kad darbuotojai dirbtų blaivÅ«s, negalėjo palikti darbuotojų atliekančių pavojingus darbus be priežiÅ«ros bei privalėjo nuÅ¡alinti neblaivų S. T. nuo darbo.Neigia faktÄ , kad atliekant stogo apdailos darbus, pakanka darbuotojams atlikti saugos ir sveikatos instruktavimÄ Ä¯vadinį ir darbo vietoje bei žodžiu darbuotojams iÅ¡dėstyti saugos ir sveikatos reikalavimus.

Vadovaujantis teisės aktais, pareiÅ¡kėjas privalėjo S. T. ne tik instruktuoti saugos ir sveikatos klausimais, bet ir apmokyti saugiai dirbti pagal įmonėje nustatytÄ vidinę tvarkÄ , parengus specialiÄ programÄ ir patikrinus jo žinias, kadangi pagal Vyriausybės 2002-09-03 nutarimo Nr. 1386 3.3 punktÄ , stogo apdailos darbai priskiriami prie pavojingų darbų. Todėl teigia, kad direktorius pažeidė Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų 2003-12-31 Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro, įsakymu Nr. A1-223/792, 3 punkto, reikalavimus.

Direktorius neiÅ¡davė stogo dengimo darbams, esant kritimo iÅ¡ aukščio pavojui, privalomo paskyros-leidimo, kuriame bÅ«tų nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiame statybos objekte, darbuotojų saugos ir sveikatos asmeninės apsaugos priemonės bei saugos diržų tvirtinimo taÅ¡kai. S. T. turėjo bÅ«ti supažindintas su paskyroje-leidime nurodytomis bÅ«tinomis saugos ir sveikatos priemonėmis, o instruktavimas turėjo bÅ«ti įformintas paskyroje-leidime. Direktorius nepaskyrė, turinčio kvalifikacijÄ darbų vadovo, kuris turėjo kontroliuoti, kad bÅ«tų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Atsakovo teigimu pareiÅ¡kėjas pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 11 punkto reikalavimus.Atsakovas neigia, kad vyriausioji darbo inspektorė I.

P. neįtraukė 2010-09-27 O. M. paaiÅ¡kinimo į nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagÄ , ir teigia, kad direktorius jo nepateikė, visi darbuotojų paaiÅ¡kinimai, direktoriaus pateikti VDI Vilniaus skyriui, buvo įtraukti į nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagÄ . Jei pareiÅ¡kėjas mano, kad yra darbuotojų paaiÅ¡kinimai, suteikiantys tyrimui svarbiÄ informacijÄ , jis turi teisę juos pateikti teismui. Tretysis suinteresuotas asmuo S. T. prašė skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad saugos diržas jam nebuvo iÅ¡duotas, kad dėl asmeninių apsaugos priemonių iÅ¡davimo nepasiraÅ¡inėjo, jam davė pasiraÅ¡yti po įvykio.

Objekte saugos diržo nebuvo, prieÅ¡ tai buvęs diržas buvo pavogtas. TÄ dienÄ , kai jis nukrito nuo stogo objekte buvo tik dvi virvės. Saugos diržai yra sandėlyje, bet sandėlis užrakintas, o saugos diržo niekas neatvežė. Pripažino, kad pasirašė dėl saugos instruktažo buvimo, direktorius įspėdavo, kad dirbtų atsargiai, tačiau saugumo reikalavimus žinojo ir pats, nes dirba jau 10 metų. Laikė, kad pats kaltas dėl įvykio, nes bÅ«damas neblaivus lipo ant stogo. AiÅ¡kino, kad gėrė ne darbe, o iÅ¡ vakaro.Skundas atmestinas.

Nelaimingo atsitikimo darbe 2010-10-18 akte Nr. 10-01 konstatuota, kad UAB „Structor optimus“, 2010-09-08 14.00 val. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo L. V., dirbantis stogdengiu pagal 2008-08-11 neterminuotÄ darbo sutartį. 2010-04-21 įvadinio instruktavimo data (3.11 punktas) instruktuotas saugiai dirbti tÄ darbÄ , kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas; instruktuotas saugiai dirbti pagal Stogdengio saugos ir sveikatos instrukcijÄ Nr. 10, patvirtintÄ 2009-12-16 (3.11 punktas); neapmokytas atlikti pavojingų darbų (3.12 punktas).

S. T. patyrė abiejų gaktikaulių abiejų šakų ir kryžkaulio lūžį (4.4. punktas). Konstatuota, kad buvo neblaivus, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada T-N 1294/10(01), išduota 2010-09-09, rasta 1,75 promilės etilo alkoholio (4.6 punktas). Šio akto 17 punkte pateikiamos nelaimingo atsitikimo priežastys:

1. Darbuotojas neaprūpintas asmenine apsaugos priemone – saugos diržu, kuo pažeisti Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 73 punkto reikalavimai;2. nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė - direktorius paliko pavojingus stogo apdailos darbus atliekančius darbuotojus be priežiūros, nenušalino neblaivaus S. T.. Tuo pažeisti Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies reikalavimai;

3. S. T. girtumas darbo vietoje, kuo pažeisti Stogdengio saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos įmonės vadovo 2009-12-16 Nr. 10, 3.4 punkto reikalavimai;

4. darbus atliko nustatyta tvarka saugos ir sveikatos klausimais neapmokytas asmuo, direktorius neorganizavo darbuotojų atliekančių pavojingus, pagal Vyriausybės 2002-09-03 nutarimÄ Nr. 1386 3.3. punktÄ , stogo apdailos darbus, mokymo. Tuo pažeisti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos ir apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. A1-223/792 3 punkto reikalavimai. Direktorius neiÅ¡davė paskyros leidimo, kuriame bÅ«tų nurodytos asmeninės apsaugos priemonės, saugos diržų tvirtinimo taÅ¡kai.

Tuo pažeista Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 11 punkto reikalavimai (b. l. 90-91). Pareiškėjas nesutinka su Nelaimingo atsitikimo darbe 2010-10-18 akto Nr. 10-01 17 punkte nurodytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis.Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sunkius nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

Tirdama nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodo priemones panaÅ¡ių atsitikimų priežastims paÅ¡alinti. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingÄ traumÄ . Sunkių traumų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras. VÅ Ä® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2010-09-24 pažymoje apie traumos sunkumÄ Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusiajam S. T. diagnozuotas abiejų gaktikaulių abiejų Å¡akų ir kryžkaulio lūžis (532.7).

Trauma, vadovaujantis Sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais Sveikatos apsaugos ministro 2001-07-18 įsakymu Nr. 397, priskirtina prie sunkių (b. l. 92). Tai sudarė pagrindÄ VDI Vilniaus skyriui atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimÄ .Vyriausybė 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtino Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus. Å ių nuostatų 5 punkte nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis suprantama kaip reiÅ¡kinys ar visuma reiÅ¡kinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumÄ ar kitÄ Å¾alingÄ poveikį sveikatai.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 46 punkte iÅ¡dėstyti tiriant nelaimingÄ atsitikimÄ darbe bÅ«tini atlikti veiksmai. Bylos medžiaga rodo, kad esminę reikÅ¡mę galinčių turėti pažeidimų atliekant tyrimÄ nepadaryta. Pagal 2008-08-11 darbo sutartį Nr. 58 S. T. neterminuotai dirbo stogdengiu UAB „Stuctor optimus“ (b. l. 110-111). Darbdavio sudarytame 2010-09-08 Nelaimingo atsitikimo darbe akte užfiksuota, jog atliekant stogo remonto darbus (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, apie 14.00 val. nuo stogo nukrito S. T..

Atvykus direktoriui L. V., buvo nustatyta, kad S. T., nebuvo prisisegęs saugos diržo bei apsauginės virvės. Direktoriaus automobiliu S. T. buvo nedelsiant pristatytas į Lazdynų traumatologijos skyrių. Ä®vykio metu kartu su S. T. buvo S. B. ir O. M., iÅ¡ jų buvo paimti paaiÅ¡kinimai (b. l. 98). Nelaimingo atsitikimo aplinkybės nėra ginčijamos. Ginčas kyla dėl priežasčių, sukėlusių nelaimingÄ atsitikimÄ . Valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 buvo patvirtintos Saugos ir sveikatos taisyklės statybose.

Šių taisyklių 73 punkte nurodyta, kad atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1,3 m arba kurių nuolydis didesnis kaip 200, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių bei statybinių medžiagų kritimo, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis.Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-11-26 įsakymu Nr. A1-331 buvo patvirtinti Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, kurie nustato būtiniausius asmeninių apsaugos priemonių naudojimo darbe ir darbuotojų aprūpinimo jomis reikalavimus.

Pagal Å¡ių nuostatų 4 punktÄ asmeninė apsaugos priemonė turi bÅ«ti naudojama, kai negalima iÅ¡vengti rizikos arba pakankamai jos apriboti kolektyvinėmis apsaugos techninėmis priemonėmis, darbo organizavimo priemonėmis, metodais ar tvarka. Kaip asmeninė apsaugos priemonė suprantama bet kuri priemonė, skirta darbuotojui turėti ar dėvėti, siekiant apsaugoti jį nuo rizikos veiksnių, galinčių kelti grėsmę darbuotojo saugai ir sveikatai, bei kitas Å¡iam tikslui skirtas priedas ar reikmuo (5 punktas).

Pagal Å¡ių nuostatų 7 punktÄ darbdavys įgijo pareigÄ nemokamai aprÅ«pinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis Nuostatuose nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka, iÅ¡duoti darbuotojui asmenines apsaugos priemones, informuoti darbuotojus, atliekant instruktavimÄ darbo vietoje, apie naudojamų asmeninių apsaugos priemonių, turinčių atitikti Nuostatų 7.3 ir 7.4 punktų reikalavimus, paskirtį ir apie tai, nuo kurių rizikos veiksnių jos saugo iÅ¡duoti nemokamai analogiÅ¡kÄ asmeninę apsaugos priemonę vietoj pirma nustatyto laiko susidėvėjusios, sugedusios ar dingusios (1, 3, 7, 9 papunkčiai). 3 priede „Darbo aplinkos veiksnių sÄ raÅ¡as“ kaip kenksmingas ir pavojingas veiksnys, kuriems esant naudojamos asmeninės apsauginės priemonės nurodytas nukritimas iÅ¡ aukščio. 5 priede „Nebaigtinis asmeninių apsaugos priemonių sÄ raÅ¡as“ 9.1.3 tarp įrangos, apsaugančios nuo kritimų įraÅ¡yti apsauginiai kÅ«no pririÅ¡imai (saugos diržų komplektas).Asmeninių apsauginių priemonių iÅ¡davimo ir grÄ Å¾inimo lentelėje užfiksuota, kad S. T. 2009-10-14 buvo iÅ¡duota: spec. drabužiai, apsauginės pirÅ¡tinės, apsauginis Å¡almas, apsauginė virve, apsauginis diržas (b. l. 120).

Ä®vykio metu S. T. nesinaudojo apsaugos priemonėmis. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog jis tinkamai įvykdė darbdavio pareigÄ aprÅ«pinti pavojingus darbus atliekančius darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis buvo įsigijęs asmenines apsaugos priemones. TyrimÄ atlikusi inspektorė I. P. parodė, jog ji prašė pareiÅ¡kėjo pristatyti saugos diržų įsigijimo dokumentus. Toks pat pasiÅ«lymas pareiÅ¡kėjui pateiktas teismo 2010-12-20 raÅ¡tu.

Tačiau pareiÅ¡kėjas nepristatė saugos diržų įsigijimo dokumentų. Nors S. T. ir yra pasirašęs dėl asmeninių apsauginių priemonių gavimo (b. l. 35), tačiau teismo posėdžio metu jis paneigė, kad tokios priemonės jam buvo iÅ¡duotos. S. T. 2010-09-22 paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2010-09-08 Bendorėlių kaime, Vilniaus rajone, su dviem darbuotojais S. ir O. statė gyvenamojo namo stogÄ . Apie 15 val. tvirtinant bitumines čerpes paslydo koja ir nukrito nuo stogo, maždaug iÅ¡ 7 m aukščio, bei prarado sÄ monę.

Dirbdami neturėjo Å¡almų, saugos diržų ir stogo kraÅ¡tai nebuvo aptverti, nebuvo pastatyti pastoliai, lipo kopėčiomis, kurios buvo pririÅ¡tos virvėmis prie kamino. (b. l. 99-100). Teismo posėdžio metu S. T. patvirtino tÄ patį, teigdamas, kad diržų nebuvo, objekte buvo tik virvės. Vienas saugos diržas, kuris buvo anksčiau, buvo pavogtas. S. B. ir O. M. 2010-09-08 paaiÅ¡kinimuose duomenų apie asmeninių apsaugos priemonių turėjimÄ nėra. S. B. 2010-09-27 paaiÅ¡kinime nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu 2010-09-08 jis turėjo visas saugos priemones, dirÅ¾Ä , virves.

Viskas buvo pristatyta į darbo vietÄ direktoriaus prieÅ¡ pradedant darbus. Daiktus laikė rÅ«binėje pirmame aukÅ¡te. Ant stogo jis lipo metalinėmis gamyklinėmis kopėčiomis, kurios buvo pritvirtintos trosais. Apsaugos virvės buvo pritvirtintos prie mÅ«rinio dÅ«mtraukio. KiekvienÄ dienÄ prieÅ¡ darbo pradžiÄ direktorius žodžiu aiÅ¡kino kaip tvirtinti apsaugos priemones ir kaip jomis naudotis ir nuolat reikalaudavo naudotis apsaugos diržais (b. l. 103). Tuo tarpu 2010-10-07 paaiÅ¡kinime S. B. nurodė, kad saugos diržų nelaimingo atsitikimo metu objekte nebuvo ir jie jais nesinaudojo.

PaaiÅ¡kino, kad praeitame paaiÅ¡kinime apie saugos diržus parašė netiesÄ , nes rašė direktoriaus nurodymu (b. l. 102). O. M. 2010-09-08 ir 2010-10-07 paaiÅ¡kinimuose nenurodė, kad objekte bÅ«tų buvęs saugos diržas. Ä®vertinus VDI Vilniaus skyriaus atlikto tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus daroma iÅ¡vada, kad S. T. nelaimingo atsitikimo metu objekte Å¡iam dirbant ant stogo saugos diržų objekte nebuvo. Konstatuojant paminėtÄ atsižvelgiama į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturi saugos diržų įsigijimo dokumentų, darbininkai parodė, jog saugos diržų nebuvo.

S. B. 2010-10-07 paaiÅ¡kinime paneigė 2010-09-27 paaiÅ¡kinimus. Byloje buvo apklausti darbo inspektoriai, kurie 2010-10-07 surinko S. B. ir O. M. paaiÅ¡kinimus, apklaustas O. M.. Nei vienas jų neparodė, kad 2010-10-07 paaiÅ¡kinimai buvo gauti neteisėtu bÅ«du, naudojant fizinį ar psichologinį smurtÄ . Tuo tarpu S. B. 2010-09-27 paaiÅ¡kinimÄ Ä¯ VDI Vilniaus skyrių pristatė L. V.. Å io dokumento suraÅ¡ymo aplinkybių nepavyko patikrinti dėl nežinomos S. B. gyvenamosios vietos. Kadangi Å¡is paaiÅ¡kinimas buvo raÅ¡ytas pagal suinteresuoto asmens – pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ymÄ , tai Å¡io dokumento turinys, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus duomenis, vertinamas kritiÅ¡kai.Tokį vertinimÄ sÄ lygoja ir pirminių paaiÅ¡kinimų teikimo aplinkybės. IÅ¡ VÅ Ä® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad S. T. 2010-09-08 15.00 val. buvo atvežtas vyriÅ¡kio, kuris prisistatė darbdaviu.

Jo žodžiais apie 14.00 val. nukrito nuo stogo iÅ¡ 3 m aukščio. Ligonis priėmimo skyriuje teigė, kad trauma buitinė (b. l. 94). S. T. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jis buvo Å¡oko bÅ«senoje ir su medikais nekalbėjo. Tai, kad pareiÅ¡kėjas bandė kitaip pristatyti įvykius, nei buvo nustatyta vėliau, rodo, jog jis gali imtis priemonių įrodymams pakeisti jam naudinga linkme.Darbuotojų aprÅ«pinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų 9 punktas numato darbuotojo pareigÄ nepradėti dirbti be asmeninių apsaugos priemonių, kai to reikalauja darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, tarp jų įmonės vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, ir naudoti jas viso darbo proceso metu.

Stogdengio saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 10, patvirtintoje 2009-12-16, nustatyta, kad stogdengys privalo: mokėti saugiai dirbti, naudoto individualios ir kolektyvinės saugos darbe priemones (3.3. punktas), laikytis įmonės vidaus tvarkos taisyklių, darbe nevartoti alkoholinių gėrimų (3.4 punktas) (b. l. 114-117). Kadangi objekte dirbdamas ant stogo S. T. nebuvo aprūpintas saugos priemone, tai jis negalėjo jos naudoti nepriklausomai nuo kitų įvykio aplinkybių.Dėl paminėto daroma išvada, kad pagrįstai buvo nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo darbuotojo neaprūpinimas saugos diržu. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatyta kita įvykio kilimo priežastis – darbuotojo girtumas, yra įrodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2010-09-09 specialisto išvada Nr. T-N 1294/10 (01), kuria konstatuota, kad S. T. kraujyje rasta 1,75 promilės etilo alkoholio (b. l. 93).

Vidutinis girtumo laipsnis yra akivaizdi priežastis, kelianti grėsmę dirbant stogo darbus. AntrÄ ja nelaimingo atsitikimo priežastimi pripažintas Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies pažeidimas – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tÄ dienÄ (pamainÄ ) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio.

Nepavyko surinkti įrodymų, kada S. T. vartojo alkoholį. Jis bei kartu dirbęs O. M. aiÅ¡kino, kad darbo dienÄ jie darbo vietoje negėrė. S. T. teismo posėdžio metu teigė, kad jis gėrė prieÅ¡ tai buvusios dienos vakare. Å is teiginys kelia abejones, nes tokiu atveju nuo prisigėrimo momento iki nelaimingo atsitikimo kitos dienos 14 val. bÅ«tų praėję apie 15 valandų, o S. T. kraujyje po įvykio rasta 1,75 promilės alkoholio. Kadangi byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad S. T. galėjo prisigerti darbo dienos metu, tai jo versija dėl girtavimo iÅ¡vakarėse laikoma priimtina.

Vadinasi, jau darbo dienos pradžioje pareiÅ¡kėjas turėjo pastebėti, kad S. T. buvo neblaivus ir jį nuÅ¡alinti nuo darbo. Didelis girtumo laipsnis turėjo bÅ«ti matomas iÅ¡ darbuotojo elgesio, kalbos, kitų požymių.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbuotojo girtumas darbo dienos pradžioje įpareigoja darbdavį šį nuÅ¡alinti nuo pareigų atlikimo, o prieÅ¡ingas veikimas laikomas Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies pažeidimu (2011 m. vasario mėn. 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-205-11).  Ketvirtoji priežastis, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas, pripažinta tai, kad darbÄ atliko saugos ir sveikatos klausimais neapmokytas asmuo.

UAB „Structor optimus“ Saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale (pradėtas pildyti 2002-12-16) užfiksuota, kad 2010-04-21 S. T. buvo instruktuotas darbe (b. l. 119). PareiÅ¡kėjas teismui pateikė Ä®vadinių saugos darbe ir prieÅ¡gaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalÄ , kuriame matyti, kad S. T. 2010-04-21 buvo instruktuotas (b. l. 63-64). Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 3 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, darbdavio įgaliotam asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai nusprendus mokyti mokymo įstaigose arba įmonėje darbuotojus, kuriems Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu nenustatytas privalomasis mokymas ir žinių tikrinimas mokymo įstaigose, Å¡ių Nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi: padalinių vadovai, darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sÄ raÅ¡as patvirtintas Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nariai, darbuotojai, vykdantys nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių, kuriems nenustatyta privaloma įgaliotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės bÅ«klės tikrinimo įstaigų priežiÅ«ra, kiti darbuotojai, kurie neturi pakankamai profesinių įgÅ«džių ar žinių, kad galėtų saugiai dirbti ir nebÅ«tų pakenkta jų sveikatai.Vyriausybės 2002-09-03 nutarimo Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ 3.3 punkte nustatyta, kad prie pavojingų darbų priskiriami darbai, nurodyti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro 1998-12-24 įsakymu Nr. 184/282, 2 priede, ir darbai su bet kuriomis medžiagomis, turinčiomis asbesto.

Å iuo metu galioja Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D134. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 2 priede „Darbų, susijusių su konkrečiais pavojais darbuotojų saugai ir sveikatai statybvietėse, sÄ raÅ¡as“ 1 punkte nurodyti darbai, keliantys darbuotojams užgriuvimo, nugrimzdimo arba kritimo pavojų, kurių rizika padidėja dėl statybos pobÅ«džio, darbo metodų arba aplinkos sÄ lygų darbo vietoje arba statybvietėje.

Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 15 punkte numatyta, kad įmonės vadovas, darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai savarankiÅ¡kai organizuoja darbuotojų, nurodytų Å¡ių Nuostatų 3 punkte, bei kitų darbuotojų mokymÄ ir jų darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių tikrinimÄ juos priimant į darbÄ , perkeliant į kitÄ darbÄ , pakeitus darbo organizavimÄ , pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, pasikeitus technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentams, taip pat kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytais atvejais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad stogdengys S. T. bei kiti įmonės dirbantieji specialiai nebuvo apmokomi nei mokymo įstaigose, nei darbdavio, išskyrus bendro pobūdžio patarimus elgtis atsargiai. Valstybinės darbo inspekcijos 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00 11 punkte nustatyta, kad darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas.

Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su bÅ«tinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimÄ Ä¯forminti paskyroje - leidime. IÅ¡ 1 priede pateikiamos Paskyros – leidimo formos matyti, kad Å¡iame dokumente turi bÅ«ti įvardintos naudotinos apsaugos priemonės. Byloje nustatyta, kad toks dokumentas nebuvo suraÅ¡ytas. L. V. nuomone, darbuotojai geriau supranta paaiÅ¡kinimus apie darbų atlikimo saugÄ jo vykdymo metu. Tačiau vieÅ¡oji teisė nėra susitarimo dalykas. Jeigu teisės aktais yra numatytos tam tikros pareigos, tai jos negali bÅ«ti keičiamos asmens nuožiÅ«ra. bendra situacija objekte, kai stipriai neblaivus darbuotojas nenaudodamas apsaugos priemonių atliko stogo darbus, rodo, jog darbuotojai nebuvo tinkamai apmokomi saugos ir sveikatos klausimais.Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Nelaimingo atsitikimo darbe 2010-10-18 akte Nr. 10-01 17 konstatuotos iÅ¡vados yra pagrįstos, atitinkančios byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo akto.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : SkundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                    Henrikas Sadauskas JÅ«ra Marija Strumskienė Halina Zaikauskaitė