20c10a0e-e2da-4fc2-9b84-46f8202c9e48 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1023/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00458-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės MilaÅ¡ienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir paveldas“ ieÅ¡kinį atsakovui J. K. dėl padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J. K. ieÅ¡kovo naudai 195 156 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ieÅ¡kovui, administratoriumi paskyrė UAB „Viresita“. Atsakovas buvo ieÅ¡kovo įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2006 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. Administratoriaus įmonės vadovui paÅ¡tu siųstas įsakymas dėl įmonės turto bei dokumentų perdavimo bei atleidimo grįžo neįteiktas. Atsakovui buvo paskirta 500 Lt bauda bei įpareigotas perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ , tačiau atsakovas jokių dokumentų ir turto administratoriui neperdavė.

Bankroto administratorius, neturėdamas jokių kitų duomenų ir dokumentų apie įmonės turtÄ , iÅ¡ registrų centro gavo balansÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad 2007 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovo atsargos sudarė 33 845 Lt, pinigai ir jų ekvivalentai 161 311 Lt. Bankroto administratoriui neturint jokių kitų įmonės buhalterinių duomenų ir dokumentų, atsakovui vengiant perduoti turtÄ , mano, jog atsakovas, bÅ«damas bendrovės vadovas, atsakingas asmuo už bendrovei priklausančių pinigų, turto valdymÄ , naudojimÄ si ir disponavimÄ turtu bei turtinėmis teisėmis, pasisavindamas turtÄ , savo kalta veika padarė žalÄ tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams.

Kadangi nebuvo perduotas įmonės turtas, dėl atsakovo kaltės negautos iÅ¡ debitorių gautinos sumos, įmonės kreditoriai patyrė nuostolius negautomis pajamomis neperduotų piniginių lėšų ir turto vertės sumai – 195 156 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Nurodė, kad atsakovas, neužtikrindamas įmonės turto apsaugos ir neperduodamas jo bankroto administratoriui, padarė įmonei žalÄ . IÅ¡ AB „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. nustatė, kad atsakovui esant UAB „Statyba ir paveldas“ vadovu laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. iÅ¡ UAB „Statyba ir paveldas“ atsikaitomosios sÄ skaitos atsakovo buvo iÅ¡imta 240 000 Lt.

Atsakovas nepateikė ir byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad 240 000 Lt suma buvo iÅ¡leista BUAB „Statyba ir paveldas“ interesais. Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad visos iÅ¡ įmonės prieÅ¡ tai minėtos sÄ skaitos iÅ¡imtos piniginės lėšos buvo panaudotos UAB „Statyba ir paveldas“ tuo metu vykdytiems statyboms darbams, kadangi Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu įmonės administracijos vadovu buvo J.

K., todėl įstatymo nustatyta pareiga perduoti bankroto administratoriui turtÄ ir dokumentus teko bÅ«tent jam. Kadangi ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog iÅ¡ atsakovo reikalauja 195 156 Lt, Å¡i suma ir priteista iÅ¡ atsakovo kaip padariusio įmonei žalÄ (CK 2.87 str.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog jis faktiÅ¡kai įmonės valdyme nedalyvavo, įmonės direktoriumi buvo paskirtas formaliai, įmonei vadovavo D. J., nes Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.).

Pateiktas UAB „Statyba ir paveldas“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų sÄ raÅ¡as nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas, bÅ«damas UAB „Statyba ir paveldas“ vadovu laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d., iÅ¡ UAB „Statyba ir paveldas“ atsikaitomosios sÄ skaitos iÅ¡imtus 240 000 Lt panaudojo UAB „Statyba ir paveldas“ statyboms darbams, nes nėra duomenų apie prekių pristatymo adresus, sutartis tarp UAB „Statyba ir paveldas“ ir UAB „Makveža“ nebuvo sudaryta.

Teismas neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovo iÅ¡imti pinigai buvo panaudoti vien tik įmonės vykdomiems statyboms darbams reikalingoms medžiagoms apmokėti, nes iÅ¡ „Swedbank“, AB sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iÅ¡ įmonės sÄ skaitos pinigus išėmė ir atsakovo nurodomas pavaduotojas D. J.. be to, įmonė mokėjimo pavedimu tiesiogiai mokėjo UAB „Makveža“ už parduotas prekes. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas J. K. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (b. l. 119-122).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.1. Apeliantas niekada nebuvo bendrovės akcininku. Mano, kad akcininkas, formaliai suformuodamas vienasmenį bendrovės valdymo organÄ , formaliai paveda vykdyti direktoriaus pareigas, tokiu bÅ«du pats akcininkas neužtikrina bendrovės veiklos teisėtumo savo neveikimu ir turi atsakyti už dėl to kylančias teisines pasekmes. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino apelianto pateiktų duomenų, jog įmonės veiklai vadovavo D. J., nepagrįstai nepatraukė jo atsakovu, visas finansines operacijas apeliantas atliko akcininkų nurodymais.2.

Pažymėjo, kad AB „Swedabank“ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. pateiktos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodytas piniginių lėšų judėjimas užfiksuotas iki 2008 m, rugpjūčio 18 d. PraneÅ¡imas dėl įmonės akcininkų skaičiaus pakeitimo įregistruotas 2008 m. kovo 31 d. Piniginių lėšų paėmimas užfiksuotas ir kitam juridinio asmens dalyviui - direktoriaus pavaduotojui D. J..

3. Teismas nenustatė, nuo kada įmonė nevykdė ūkinės veiklos ir kaip didėjo įmonės nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais.

4. Pažymėjo, kad įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų pareigų pažeidimu, o ne subjektyvia aplinkybe, kad nebuvo perduoti dokumentai bei duomenys apie skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , dėl kurių administratorius negali įgyvendinti ieÅ¡kovo turimų reikalavimų teisių ir iÅ¡ieÅ¡koti skolininkų skolas, kurių vadovas neturėjo.

5. Teigia, kad teismas, siekdamas apsaugoti kreditorių interesus ir užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugÄ , turi bÅ«ti aktyvus, vadovaudamasis vieÅ¡uoju interesu nagrinėjamoje byloje turėjo teisę peržengti ieÅ¡kinio ribas ir atskleisti faktinę bylos esmę. IeÅ¡kovas BUAB „Statyba ir paveldas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 151-154). Atsikirtimus grindžia Å¡iais argumentais.1.

Apeliantas nepagrįstai daro iÅ¡vadÄ , kad už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingi akcininkai, o ne įmonės vadovas. Valdymo organas turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais, laikytis įstatymų ir yra atsakingas už bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto perdavimÄ (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p., CK 2.82 str., ABÄ® 19 str. 8 d.). Apeliantas buvo BUAB „Statyba ir paveldas“ valdymo organu bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai , todėl jam kilo pareiga perduoti visÄ Ä¯monės turtÄ ir dokumentacijÄ .

2. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, jog faktiškai įmonės ūkinei- komercinei veiklai vadovavo D. J.. Pagal registrų duomenis laikotarpiu 2006 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. buvo būtent apeliantas.

3. Nurodo, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti įstatymo pagrindu (CPK 12 str., 178 str., 182 str.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje žala bankrutuojančiai įmonei kildinama iÅ¡ vadovo neteisėtų veiksmų, neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto ir nepateikus jo panaudojimÄ (realizavimÄ ) pagrindžiančių dokumentų (CK 2.87 str. 7 d.).Byloje nustatyta, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „Statyba ir paveldas“ bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks įmonės turtas pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir jokie įmonės dokumentai (b. l. 16-17).

Paskutinio UAB „Statyba ir paveldas“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonė turėjo 161 311 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų bei 33 845 Lt atsargų, iÅ¡ankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, kurie įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, bankroto administratoriui perduoti nebuvo (b. l. 18). Kitų finansinių dokumentų, galinčių pagrįsti įmonei priklausančio turto sudėtį ir jo vertę bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai, t. y. 2010 m. spalio 20 d., byloje nėra, todėl ieÅ¡kovas įmonės patirta žala laikė aukščiau minėtÄ bankroto administratoriui neperduotÄ 195 156 Lt sumÄ , kuriÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡ apelianto ir priteisė.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ apeliacinio skundo ribose, iÅ¡samiau pasisako dėl jame nurodomų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų argumentų.              Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Neįrodinėtinų aplinkybių sÄ raÅ¡as pateiktas CPK 182 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju apelianto atsakomybė už įmonei padarytÄ Å¾alÄ grindžiama CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Tokiu atveju pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles žalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) ir ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).Apeliantas tvirtina, kad ieÅ¡kovo reikalaujama žala nėra jo veiksmų pasekmė, nes jis nebuvo tikrasis įmonės vadovas ar dalyvis, jokio turto ir įmonės dokumentų perduoti negali, nes neturi.

Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padaryta priešinga išvada. Juridinių asmenų registro išraše apeliantas nėra nurodomas kaip UAB „Statyba ir paveldas“ akcininkas (byloje nėra ir jokių kitų šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų). Tačiau iš šio viešo registro išrašo matyti, kad apeliantas vadovavo įmonei nuo 2007 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d., t.y. bankroto bylos iškėlimo.

Apelianto teiginiai, kad jis buvo tik formalus bendrovės vadovas, o realiai bendrovės veiklai vadovavo įmonės direktoriaus pavaduotojas D. J., visų pirma, nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad į vieÅ¡Ä registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.626 straipsnis), o civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) bet kuriuo atveju lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Å iuo atveju apeliantas niekaip nepaneigė vieÅ¡ajame registre įraÅ¡ytų duomenų, kad ne jis vadovavo UAB „Statyba ir paveldas“ laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. Antra, ir iÅ¡ kitų bylos duomenų galima spręsti bÅ«tent prieÅ¡ingai. Apeliantas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡sigrynino iÅ¡ UAB „Statyba ir paveldas“ sÄ skaitos 240 000 Lt (b. l. 92-105), o teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pats nurodė, kad jo pareiga įmonėje buvo ne vesti buhalterijÄ , „aÅ¡ rÅ«pinausi, kad bÅ«tų statomas objektas, mano darbas buvo prižiÅ«rėti statybas“ (b. l. 108).

Taigi, paties apelianto aiÅ¡kinimas rodo, kad jis nebuvo tik nominali figÅ«ra vadovo pareigoms užimti, kuria tik naudojosi kiti asmenys, nes jis tiesiogiai ir dalyvavo įmonės Å«kinėje veikloje. Å iame kontekste pastebėtina, kad, kaip matyti iÅ¡ paminėtos įmonės banko sÄ skaitos, pinigus galėjo iÅ¡sigryninti ir D. J., todėl apelianto pagalba pastarajam iÅ¡gryninti įmonės pinigus, nebuvo bÅ«tina. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliantas buvo vien tik formalus įmonės vadovas ir nesutinka su apeliantu, kad atsakovu byloje dėl vadovo padarytos žalos atlyginimo turėjęs bÅ«ti D.

J.. Tuo tarpu tai, kas buvo kiti įmonės akcininkai, apelianto atsakomybės klausimo sprendimui bylos aplinkybių kontekste nėra itin reikÅ¡minga. Byloje esantis UAB „Statybas ir paveldas“ sÄ skaitos AB „Swedbank“ iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad įmonėje laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2008 m. rugpjūčio 19 d. pinigų judėjimas vyko, įmonė veiklÄ vykdė, kÄ patvirtina ir prekių pirkimo faktai (t. 1, b.l. 68). Å iame kontekste pastebėtina, kad iÅ¡ atsiskaitymų už prekes su UAB „Makveža“ matyti, jog iÅ¡ esmės visi atsiskaitymai vyko bankiniais pavedimais (beveik 180 000 Lt), o grynaisiais per 2008 m. buvo atsiskaityta tik apie 26 000 Lt sumai.

Minėta, Å¡iuo laikotarpiu apeliantas per trumpÄ (trijų mėnesių) laikotarpį iÅ¡sigrynino 240 000 Lt, paskutinė banko operacija įmonės sÄ skaitoje vyko 2008 m. rugpjūčio 19 d., po kurios piniginių lėšų sÄ skaitoje nebeliko, o toliau jokie mokėjimai nebuvo atliekami ir įplaukos negautos. Tai leidžia manyti, kad po to laiko įmonė veiklos ir nebevykdė. Kaip jau minėta, apeliantas bankroto administratoriui neperdavė visiÅ¡kai jokių įmonės veiklos dokumentų ir turto.

Juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje bei Akcinių bendrovių įstatymo (toliau- ABÄ®) 37 straipsnyje. ABÄ® 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. BÅ«tent bendrovės vadovas, kaip vienasmenis valdymo organas, atsako už bendrovės veiklos organizavimo ir jos tikslų įgyvendinimÄ (ABÄ® 37 str. 1 d. ir 12 d. 1 p.).

Vertinant bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; kt.).

Tuo tarpu, jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 str. 7 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas, bÅ«damas bendrovės vadovas ir atsakingas asmuo už bendrovei priklausančių pinigų bei turto valdymÄ , naudojimÄ si ir disponavimÄ juo, tyčia ar dėl aplaidumo neiÅ¡saugodamas arba nuslėpdamas administratoriui perduotinÄ turtÄ , nepateikdamas Å¡io turto realizavimo ar jo panaudojimo įmonės interesais pagrindžiančių dokumentų, atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ .

Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl vieÅ¡o intereso, sÄ lygojančio aktyvų teismo vaidmenį, pažymi, kad vieÅ¡as interesas nėra absoliutus ir nepaneigia CPK 12 straipsnyje įtvirtino Å¡alių rungimosi principo, pagal kurį pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylose vieÅ¡as interesas yra labiau sietinas ne su apelianto, o bÅ«tent su įmonės ir jos kreditorių interesais.

Nagrinėjamu atveju byloje esančių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad apelianto neteisėti veiksmai sÄ lygojo žalos bankrutuojančiai bendrovei atsiradimÄ , apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir nėra pagrįstos jokiais faktiniais bylos duomenimis, kurie leistų daryti kitokias iÅ¡vadas. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                           Teisėjai                                                    Danguolė Martinavičienė                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė Alvydas PoÅ¡kus